Tag Archives: savivaldybė

2017:62017:6/2017:6

Kas neramina pirmuose žingsniuose naujų troleibusų link?

Nuotraukoje matome troleibusą AMZ City Smile 12T. Prieš 3 metus jis svečiavosi 2-ajame troleibusų parke, tačiau Vilniaus gatvėse taip ir nepasirodė – VVT administracijos naujo troleibuso išbandymai nedomino. Nesudomino naujas troleibusas ir dabartinės VVT administracijos – pernai ukrainiečių kompanija Electrontrans Vilniaus troleibusų 60-ties metų jubiliejaus proga pasiūlė išbandyti jų gaminamą troleibusą T19101 Electron, tačiau pasiūlymas buvo atmestas. Tai, kad troleibusų nenorima, puikiai matome ir iš to, kad Vilniaus gatvėse nuolat matome naujų autobusų bandymus – o kur bandomieji troleibusai? Paskutiniai troleibusų (ukrainietiško Богдан Т70115 ir baltarusiško БКМ 420030 «Витовт») bandymai Vilniaus gatvėse buvo dar 2010 m.

Besidomintys Lietuvos viešojo transporto aktualijomis turbūt žino, kad naujajame ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpyje kažkas valstybinėse institucijose gerokai pasistengė, kad paramą naujoms transporto priemonėms įsigyti būtų galima gauti tik po to, kai maršrutams (ar bent daliai maršrutų) savivaldybė bus paskelbusi konkursus dėl tinkamiausio vežėjo parinkimo. Dėl šios sąlygos kai kurie miestai, suprasdami riziką sužlugdyti municipalinius vežėjus, apskritai atsisakė galimybės gauti naują transportą. Dar kiti, paskubomis parašę neapgalvotas sąlygas, įvykdė konkursus kreivai, nes juos laimėjo neaiškūs konsorciumai, kurie nežinia kaip vykdys įsipareigojimus.

Na o kokia gi situacija mūsų troleibusų miestuose, Vilniuje ir Kaune?

Kauniečiai sugalvojo, kad reikia mėginti gauti ES struktūrinių fondų paramą perkant naujus troleibusus, o tokio sumanymo priežastis paprasta – troleibusų infrastruktūra priklauso municipaliniam vežėjui, kuris neprivalo jos duoti naudoti kažkokiam kitam vežėjui. Kauno pavyzdžiu analogišką užklausą pateikė ir Vilnius. Užklausos turėjo praeiti per Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (toliau – KT) filtrą, t.y., tik jiems leidus ir nematant konkurencijos pažeidimų, būtų galima pradėti realias konkurso organizavimo procedūras. Visgi neseniai KT pareiškė, kad dėl Kauno neatsakinės (o tai reiškia, kad pradėjus vykdyti konkurso procedūras, KT konkursą blokuotų). KT teigimu, Kauno viešųjų paslaugų sutartis sudaryta netinkamai, kadangi ji sudaryta be konkurso. Argumentas, kad troleibusų infrastruktūra priklauso AB „Kauno autobusai“, jų neįtikino – laisvos rinkos sergėtojų įsitikinimu, infrastruktūrą reikia atskirti nuo paslaugų, ir galima ją suteikti naudotis naujam vežėjui. Susidaro įspūdis, kad KT nuosekliai stengiasi, jog savivaldybių vežėjų neliktų…
Na o Vilniaus laikina sutartis, anot KT, yra tinkama – nors ji ir buvo sudaryta ne konkurso būdu, bet siekiant užtikrinti paslaugų nenutrūkstamumą (nebegalioja sena sutartis, vyksta naujų vežėjų konkursai).

Tokio chaoso fone šią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė kvietimą troleibusų gamintojams ir jų atstovams į viešąją konsultaciją dėl naujų žemagrindžių troleibusų pirkimo sąlygų. Šiame tekste ir panagrinėkime, ar viskas vyksta skaidriai ir gražiai nuo pat pradžių, ir ko gi galime tikėtis.

Kvietimas išsiųstas tik kai kuriems tiekėjams?

Kaip jau ne kartą buvo rašoma, vienintelė galimybė tikėtis pasiūlymų su realiomis kainomis yra tuomet, kai konkurse realiai dalyvauja bent keli vienodas galimybes turintys tiekėjai. Jau turime liūdną pavyzdį, kuomet pasistengiama, kad dalyvautų tik vienas tiekėjas, kuris užsiprašo kosminės kainos ir pirkimas tokiu būdu sužlugdomas („Kaip Vilniuje troleibusai autobusais pavirto“).

Tiesa, tai nėra vienintelis būdas sužlugdyti pirkimą. Šiek tiek kitoks scenarijus naudojamas šiuo metu vykdant 150-ties dyzelinių autobusų pirkimo konkursą – teko girdėti nusiskundimų apie naudojamą finansavimo schemą, kurios dėka daugelis tiekėjų paliekami už borto, o Lietuvos bankai nenusiteikę suteikti paskolos dėl sąlygose įrašytos sąlygos „Lizingo gavėjas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negali atsiskaityti už lizingo paslaugas (perkamas turtas tapo nereikalingas, nėra lėšų už jį apmokėti ir t. t.)“.

Grįžtant prie troleibusų – sužinojus apie šią viešą konsultaciją, buvo susisiekta su kai kuriais gamintojais (tokių kaip Hess juk nėra ko tikėtis, ar ne?) ar jų atstovais, kviečiant juos aktyviai dalyvauti. Ir paaiškėjo įdomus dalykas – vieno iš gamintojų oficialus atstovas Lietuvoje, kuris turėtų būti puikiai žinomas ir savivaldybei, informacijos iš savivaldybės apie šią konsultaciją negavo – taigi kyla įtarimų, kad mūsų mylimas savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentas kvietimą išsiuntė tik išrinktiesiems.

Tačiau ir tai – ne vienintelis stebinantis dalykas šiame dar net neprasidėjusiame pirkime. Antakius tenka ne kartą pakilnoti ir skaitant šių troleibusų techninių specifikacijų projektą.

Techninės specifikacijos projektas: be autonominės ridos, bet su rekuperacija utilizavimui?

Atėjo laikas pereiti prie konkrečių dokumentų, t.y., prie Centrinėje Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtos „Žemagrindžių troleibusų pirkimo techninės specifikacijos“.

Norisi tikėtis, kad specifikacijos iki realaus konkurso pasikeis, ir labai stipriai. Kaip galima matyti iš šiuo metu esančių sąlygų, ketinama pirkti visiškai bukus troleibusus – be jokios (!) autonominės ridos, be net pusiau automatinių srovės imtuvų ir t.t. Susidaro įspūdis, kad sąlygas rašė žmogus, nežinantis, koki yrašiuolaikinių troleibusų galimybės ir kokia šiuolaikinė standartinė jų komplektacija. Tiesa, reikalaujama įrengti USB lizdus telefonų įkrovimui, tačiau ar tikrai tai yra svarbiausia? Reikalaujama ir regeneracijos (t.y., kad stabdymo metu gaunama energija būtų surenkama) – tačiau, kadangi troleibusai būtų be akumuliatorių, į kuriuos ji nukeliautų, sukaupta energija… būtų utilizuojama.

Ketinama pirkti tik 40 vnt. troleibusų, kurių pirkimui tikimasi gauti ES struktūrinių fondų finansavimą. Apie troleibusų pirkimą iš įmonės lėšų (kaip kad daroma perkant 150 dyzelinių autobusų) kol kas tylu. O juk perkant didesnį kiekį troleibusų dėl masto ekonomijos yra žymiai didesnės galimybės gauti geresnę kainą…

Labai neramina ir tai, kad troleibusus laimėtojas turės pristatyti per ne daugiau negu 9 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Ar ne liūdna, kad paties konkurso trukmė gali būti vilkinama iki beprotybės, tačiau laimėtojui iš visų tiekėjų reikėtų užsakyti, gauti ir sumontuoti įrangą, atlikti troleibusų bandymus (bent 500 km ridos), pataisyti pastebėtus trūkumus ir pristatyti pagamintus troleibusus vos per 9 mėnesius? Taigi, ką reiškia tokia trumpa troleibusų pagaminimo trukmė? – didesnę riziką, kad troleibusai bus pagaminti paskubomis, tinkamai nepatikrinti ir galbūt atkeliaus su trūkumais, o kažkas atras pretekstą trimituoti, kokie štai troleibusai būna nekokybiški.

Troleibusai turi būti pritaikyti dirbti net iki +50ºC temperatūros. 35.3 punkte reikalaujama „STOP“ mygtukų, kurių naudojimas nėra niekaip reglamentuotas (ar jie naudojami avarijos atveju? ar jie naudojami norint išlipti ne stotelėje?) – iš esmės jie Vilniuje nėra naudojami, daugelyje transporto priemonių sulaužyti, tačiau už juos ir vėl bus mokami pinigai. Nors reikalaujama oro kondicionierių ir keleivių skaičiavimo įrangos, tačiau ir toliau turėsime tokius pat bilietus – reikalaujama elektromechaninio komposterio, kuris kitose šalyse jau senokai atgyveno. Gana įdomu ir tai, kad reikalaujama net 10 metų garantijos dažytų paviršių kokybei, salono dangai – kokios turi būti naudojamos technologijos, norint tokį reikalavimą įgyvendinti?

Na, bet troleibusai bent jau bus žemagrindžiai. Tiesa, koks sėdimų vietų skaičius bus be laiptelių – nėra aišku. Tik štai klausimas, kas yra sudėtingiau – ar įveikti laiptelį įlipant, kuomet troleibusas stovi stotelėje, ar, norint atsisėsti, įveikti laiptelį troleibusui važiuojant?

Viešoji konsultacija įvyks jau birželio 8 d. Tikėkimės, gamintojai ir jų atstovai aktyviai dalyvaus ir siųsdami pasiūlymus dėl specifikacijų tikslinimo, ir dalyvaudami šiame susitikime, ir, jei bus paskelbtas, konkurse. Apie tolimesnę eigą informuosime.

2016:122016:12/2016:12

150-ties dyzelinių autobusų projektas: kas įvyko per 2 savaites

Volvo dūmai (nuotr. autorius - Romas R.)Trečiadienį, 2016-12-07, Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdyje ir vėl bus pateikiamas svarstymui sprendimo „Dėl įpareigojimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atnaujinti transporto priemonių parką“ projektas. Analogišką sprendimą (kurį posėdžio metu vienas tarybos narys pavadino rašteliu)  buvo mėginama prastumti prieš 2 savaites. Šiuo sprendimu savo valdomą įmonę savivaldybė įpareigotų veiklos nuomos būdu įsigyti (t.y., 8 metus nuomotis, priežiūrą taip pat atliekant gamintojo atstovui) 150 dyzeliniu kuru varomų autobusų. Būtent toks nuomos terminas, tokia kuro rūšis ir tokia techninė priežiūra numatyta dar 2016 m. liepos mėnesį paskelbtuose Autobusų veiklos nuomos Techninių specifikacijų projekto dokumentuose. Continue reading

2016:112016:11/2016:11

Savivaldybė troleibusus laidoti pradeda jau šį trečiadienį

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas

Šį trečiadienį, 2016-11-23, vyks Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdis, kuriame bus įkaltas dar vienas vinis į troleibusų sistemos karstą.

troleibusas.lt skaitytojams puikiai pažįstamas Kastytis Lubys (savivaldybės  Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialistas, 2013-tųjų transporto „optimizacijos“ architektas) pristatys sprendimą „Dėl įpareigojimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atnaujinti transporto priemonių parką“. Sprendime savivaldybė įpareigoja savo valdomą įmonę VVT veiklos nuomos būdu įsigyti 150 autobusų. Ne tik Zuoko vadovauta, bet ir dabartinė miesto valdžia troleibusų nelaiko transporto priemone – sprendime apie troleibusus nėra nė žodžio. Autobusai, žinoma, dyzeliniai (nuorodą į techninių specifikacijų projektą galima rasti čia).

Pabrėžiame: ne, troleibusas.lt nėra prieš tai, kad techniškai netvarkingi autobusai būtų keičiami į techniškai tvarkingus. Tačiau troleibusas.lt yra tikrai prieš tai, kad Vilniuje troleibusus pakeistų autobusai (kas šiuo atveju ir vyksta). Continue reading

2016:72016:7/2016:7

Konkursai su iš anksto žinomais laimėtojais. Ar ir toliau troleibusus „valys“ UAB „Corpus A“?

Vyksta troleibuso valymas

Kuomet yra klausiama, ko gi reikia, kad viešasis transportas būtų patrauklus keleiviams, kai kurie valdžios žmonės pamini tik vieną dalyką – greitį.

Primityvokas ir todėl klaidinantis teiginys. Tokią išvadą gali padaryti nebent tie, kurie viešuoju transportu nesinaudoja išvis arba juo naudojasi labai retai.

Tie, kas naudojasi viešuoju transportu nuolat, mato kitus nemažiau svarbius dalykus. Vienas iš jų – ar transporto priemonės švarios ir išorėje, ir viduje. Vargu ar malonu įlipti į transporto priemonę, kuri pilna smėlio dar iš praėjusio rudens. Kažin ar smagu atsisėsti prie lango, kurį dengia nemenkas nešvarumų sluoksnis. Kažin ar jauku būti prie pajuodusio nuo dulkių kondicionieriaus, ne kažin kiek geresnį įspūdį palieka ir purvų prisivalgęs (ir todėl nemalonius kvapus skleidžiantis) šildytuvas.

Jau keletą metų troleibusus Vilniuje valo, o gal tiksliau „valo“, ne įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ (o prieš autobusų ir troleibusų įmonių sujungimą – „Vilniaus troleibusai“) darbuotojai ir darbuotojos, bet konkursą laimėjusios komercinės įmonės personalas. Continue reading

2016:62016:6/2016:6

Istoriniai Vilniaus troleibusai bus išsaugoti ar sunaikinti?

Škoda 15Tr (2603)

Daugiausia originalios išvaizdos elementų išlaikęs Škoda 15Tr (2603) troleibusas.

Stebintys mūsų Facebook paskyrą turbūt pastebėjo informaciją apie tai, kad neseniai buvo sunaikintas ir išvežtas į metalo laužą vienas iš keturių turėtų „dvigubų“ troleibusų Škoda 15Tr. Taigi, teliko trys, iš kurių vienas „užstrigęs remonte“ ir dabar stovi ten, kur 3 metus buvo pūdomas dabar jau sunaikintas jo „brolis“, antras – nors ir važiuojantis, bet apleistas, ir vos vienas iš jų – kruopščiai jį vairuojančių vairuotojų prižiūrimas.

Vienas po kito patyliukais pjaustomi Škoda 14Tr troleibusai – procesas vyksta abiejuose troleibusų parkuose. Ir jeigu anksčiau būdavo skelbiami (kad ir formalūs) aukcionai, kurių dėka būdavo galima bent jau aiškiai matyti, kurios transporto priemonės dingsta negrįžtamai – dabar tai vyksta tyliai ir be jokio informavimo, be jokio aukciono paskelbimo.

Matydama vieną po kito naikinamus unikalius Vilniaus troleibusus, Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija 2016-04-12 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdybą ir į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Stebėtojų tarybą dėl istorinių Vilniaus troleibusų išsaugojimo. Continue reading

2016:52016:5/2016:5

Manipuliacijos skaičiais. I. Legendos apie troleibusų brangumą

kainaPer pastaruosius kelerius metus, kalbant apie viešąjį transportą, įvairiais būdais buvo paskelbta daugybė netiesos. Kažkodėl ypač daug tokių informacinių atakų buvo nukreipta prieš troleibusus. Galbūt kartais tai buvo daroma iš nežinojimo, visgi dažniausiai tai buvo panašu į sistemingą melą, siekiant tam tikrų tikslų.

Vienas dalykas, kai informaciją „padailina“ kažkokio naujo produkto siūlytojai – jų darbas yra įsiūlyti nebūtinai maksimaliai reikalingą ir nebūtinai itin kokybišką prekę už maksimalią kainą. Liūdnesnių rezultatų mieste sulaukiame, kai įvairių produktų siūlytojams legaliai (ar nevisai legaliai) parsiduoda mokslininkai, politikai, valdininkai – tokiu atveju, prisidengiant neobjektyviomis nesąžiningų mokslininkų studijomis, korumpuoti valdininkai, padedami korumpuotų politikų iššvaisto neadekvačias lėšas abejotiniems projektams.

Turbūt geriausias pavyzdys – Zuoko tramvajaus projektas. Vargu ar kas besuskaičiuos, kiek sostinėje lėšų išeikvota, mėginant jį prastumti. Išeikvotos lėšos – ir taip vadinamoms studijoms, kurias atliko „savi“ ir kuriems buvo nurodyta, ką tos studijos turi pagrįsti,  ir įvairaus lygio valdininkų kelionėms, ir kaip fenikso prisikeldavusio filialo darbuotojų atlyginimams ir komandiruotėms. O juk pinigus, kurie buvo išeikvoti šioms nesąmonėms, buvo galima investuoti į viešojo transporto sistemos atnaujinimą ir bent keletą naujų transporto priemonių nupirkti…

Tačiau kodėl gi nedaryti bet ko, ką tik užsimanai – juk atsakomybės nėra jokios.

Štai kabinetiniai klerkai neteisėtai susitarė su prekybcentriu ir pakeitė miesto tarybos patvirtintą sutartį – po viso to spengia tyla, susitarimą (kuris naudingas tik „Maximai“, bet ne viešojo transporto keleiviams) „prastūmę“ valdininkai tebedirba, o neteisėtai atsiradęs susitarimas neatšauktas iki šiol. Miestas ne tik neteko investicijos (kurią buvo įsipareigojęs skirti prekybos centras) į viešojo transporto sistemą, tačiau dar daugiau – miestas dar ir pinigus išleido. Juk kainuoja ne tik kūrimas, bet ir naikinimas – tačiau vargu ar sužinosime, kiek kainavo iš dalies jau atliktas troleibusų kontaktinio tinklo išmontavimas Naugarduko gatvėje, ir iš kieno – prekybcentrio ar „Vilniaus viešasis transportas“ lėšų už visa tai buvo sumokėta? Visgi galima neabejoti, kad kai kurie savivaldybės veikėjai garsiai kalbės apie tai, koks šaunus investuotojas ir kaip jam ačiū, kad jis miestą tvarko už savo lėšas. Continue reading

2016:52016:5/2016:5

Čekijos gamintojų prisistatymas: I. Ką planuoja Lietuvos miestai?

Čekijos ambasada (plakatas 1) Nuotraukos autorius: V.StriškaŠiandien pristatome pirmąjį reportažą iš Čekijos Respublikos ambasadoje vykusio seminaro „Čekijos parama miesto viešojo transporto plėtrai Lietuvoje“. Jame savo veiklą pristatė net 8 Čekijos įmonės, gaminančios ne tik transporto priemones ar įrangas joms, tačiau ir siūlančios sprendimus, kaip efektyviai valdyti viešojo transporto sistemas.

Kadangi renginyje pirmiausia kalbėjo Lietuvos miestų ar šių miestų transporto įmonių atstovai, apie tai pirmojoje reportažo dalyje ir pakalbėkime.

Tai, kas nudžiugino ir tai, kas nustebino

Džiugu tai, kad į renginį, kaip ir buvo skelbiama, atvyko atstovai iš visų penkių didžiųjų Lietuvos miestų. Džiugu ir tai, kad didžiojoje dalyje miestų atstovų pranešimų buvo kalbama tiksliai ta tema, kuria ir surengtas šis seminaras – kalbėta apie keleivių skaičiaus pokyčius, apie turimas transporto priemones ir naudojamas elektroninio bilieto sistemas, taip pat apie atnaujinimų planus ir galimybes. Nudžiugino ir tai, kad vieno miesto atstovas šio renginio dėka sužinojo, kad gamintojas gali pasiūlyti tokio tipo transporto priemones, kokių rasti jis nesitikėjęs. Continue reading

2016:52016:5/2016:5

Troleibusams Vilniuje sukanka 60 metų. Ar švęsime šį jubiliejų?

Pirmieji Vilniaus gatvėse pasirodė troleibusai MTB-82D. 1956 m., fotografas L.Morozovas, nuotrauka iš Garso ir vaizdo archyvo fondų

Pirmieji Vilniaus gatvėse pasirodė troleibusai MTB-82D. 1956 m., fotografas L.Morozovas, nuotrauka iš Garso ir vaizdo archyvo fondų

Pradėkime nuo skaičių: kitąmet, 2017-taisiais, vos 200 metų skaičiuos dviračio pirmtakas drezina. Prieš 200 metų atsirado ir pirmieji arklių traukiami autobusai, dar po dešimtmečio atsirado pirmieji garu varomi autobusai, 1882 metais atsirado troleibusų pirmtakas, o dar po 13 metų, 1895 m., atsirado ir pirmieji autobusai su vidaus degimo varikliu.

Taigi, ar 200 metų yra daug? O galbūt daug yra ir 100 metų? Nors miesto atveju, gal ir pusšimčio metų pakanka, kad galėtume sakyti – rimtas jubiliejus? Turbūt vieno teisingo atsakymo nerasim.

Sugrįžkim prie troleibusų. Nors jų pirmtaką Vokietijoje išrado dr. Ernst Werner Siemens dar XIX a. pabaigoje, Vilniaus gatvėse troleibusai pasirodė žymiai vėliau ir gerokai modernesni nei jo pirmtakai. 1956 m. lapkričio 3 dieną 2 numerį gavusiu maršrutu „Antakalnis – Stotis“ į Vilniaus gatves išriedėjo pirmi septyni troleibusai. Ir troleibusų, ir jų maršrutų, ir jais pervežamų keleivių skaičiai vis didėjo. Rašoma, kad prieš dešimtmetį Vilniuje troleibusai kasdien perveždavo apie 200 tūkst. Vilniaus miesto gyventojų ir svečių – pamėginkime įsivaizduoti kas darytųsi mieste, jei visi šie žmonės staiga persėstų į asmeninius automobilius?

Viešasis transportas – viena iš miesto vizitinių kortelių. Nėra abejonių, troleibusai Lietuvos sostinės Vilniaus gyvenime buvo ir yra labai svarbūs, jie yra ir miesto įvaizdžio dalimi. Todėl labai norėtųsi, kad troleibusų atsiradimo Vilniuje 60-asis jubiliejus būtų deramai paminėtas – nepaisant to, kokią šios transporto rūšies ateitį nulems miesto valdžia.

Šis tekstas kartu yra ir atviras kreipimasis į atsakingus Vilniaus miesto savivaldybės ir jos valdomų transporto įmonių žmones, kad būtų apsispręsta ir pagaliau pasakyta, ar Vilniuje ši šventė bus švenčiama ir jei bus – kad būtų pradėta tam ruoštis. Continue reading

2016:42016:4/2016:4

Privatus vežėjas Vilniuje: kandidatams pažadėtos lengvatos ir garantuotas atsiskaitymas

Tikėtino laimėtojo „Kautra“ mikroautobusas. Nuotraukos autorius: Jurgis Švilpa

Tikėtino laimėtojo „Kautra“ mikroautobusas. Nuotraukos autorius: Jurgis Švilpa

2016-04-05 įvyko tai, apie ką pradėjo kalbėti dar ankstenis meras A.Zuokas beveik iškart po 2013-taisiais įvykdytos „viešojo transporto reformos“ – buvo paskelbta apie viešąjį konkursą, kurio dėka dalis Vilniaus miesto viešojo transporto mašrutų bus perduota privačiam vežėjui. Žiniasklaida, kaip visada, žodis žodin nurašė savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus paruoštą informaciją, todėl jokios analizės, ar šis sprendimas tikrai duos vien tik teigiamą efektą, nebuvo. Žinoma, tai nestebina, tai ne pirmas kartas – juk svarbiausia kuo greitesnis teksto atsiradimas svetainėje.

Tenka apgailestauti, kad savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovai dar neseniai kalbėjo: „tai nėra konkursas privačiam vežėjui, jame galės dalyvauti ir VVT“. Naujoji miesto valdžia dar prieš rinkimus žadėjo pirmiau stabilizuoti įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ finansus, grąžinti jai įsiskolinimus, kad ir ši įmonė turėtų lygias galimybes dalyvauti konkurse, ir tik tuomet jį skelbti. Juk puikiai suvokiama, kad skolose skendinčiai įmonei nepavyks gauti paskolos naujų transporto priemonių įsigijimui, nebent itin prastomis sąlygomis. Kaip puikiai žinome, skolos negrąžintos, todėl VVT dalyvauti konkurse tegali teoriškai – tačiau realiai galimybių nėra jokių.

Pamėginkime pažvelgti, ar iš tiesų privati įmonė atneš vien pliusus. O gal ir tie iš pirmo žvilgsnio matomi pliusai jau gan greit virs minusais? Continue reading

2016:42016:4/2016:4

Zuokas, Pauža, Lubys ir “Maxima” – kas tarp jų bendra?

13 maršruto troleibusas Naugarduko žiedeTurbūt nedaug kas atsakys, kas gali būti bendra tarp buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus Virginijaus Paužos, šio departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialisto Kastyčio Lubio (pastarųjų valdininkų pareigos po valdžios pokyčių liko tos pačios) ir prekybos giganto „Maxima“.

Trumpas atsakymas: šio tandemo dėka nuo 2013 metų liepos (įvykdžius taip vadinamą „viešojo transporto reformą“ ir atlikus „optimizaciją“, t.y., pradėjus mažinti troleibusų skaičių mieste) neliko reguliaraus troleibusų eismo Naugarduko gatvėje. Tačiau tai ne viskas – vėliau, pažeidžiant Vilniaus miesto taryboje patvirtinto sprendimo sąlygas, patyliukais savivaldybės kabinetuose susitarta prekybos gigantui leisti nevykdyti dalies šiuo tarybos sprendimu patvirtintų prekybos įmonės įpareigojimų. Valdininkai neturi keisti teisės nei Tarybos sprendimų, nei šiais sprendimais patvirtintų sutarčių – tačiau tai visgi padarė. Ir spėkite, kas toliau – gal jiems buvo iškeltos drausminės bylos, gal jie susilaukė griežtų sankcijų? Žinoma, ne – sankcijų jokių, o savavališkai padaryti sutarties pakeitimai įgyvendinami ir toliau.

Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, pradėta ruoštis ir troleibusų kontaktinio tinklo naikinimui Naugarduko gatvėje: ties Naugarduko – Švitrigailos gatvių sankryža buvo išmontuoti suėjimo iešmas ir persikirtimas. Šiąnakt, naktį iš sekmadienio į pirmadienį, pradėtas ir 1 km ilgio troleibusų kontaktinio tinklo Naugarduko gatvėje išmontavimas. Turbūt ne šiaip sau liepta šiuos darbus atlikinėti naktį – blogiems darbams tamsa tinkamesnis metas.

Tačiau sugrįžkime prie to, kas ir ką buvo įsipareigojęs ir kaip visa tai patyliukais išgaravo. Continue reading