Tag Archives: savivaldybė

2018:22018:2/2018:2

Nemokamas Vilniaus viešasis transportas vasario 16-tąją: kaip projektą įgyvendinti be klaidų?

Šiandien skubos tvarka Vilniaus miesto savivaldybės taryba be didesnių diskusijų nusprendė: šių metų vasario 16 dieną visais Vilniaus miesto savivaldybės reguliariais miesto maršrutais bus leidžiama važiuoti nemokamai. Keliaujant visais Vilniaus miesto troleibusų ir autobusų maršrutais žymėti bilietų nereikės. Šis sprendimas negalioja Vilniaus rajono autobusų parko ar kitų vežėjų maršrutams, kurie nedalyvauja bendroje Vilniaus bilietų sistemoje.
Pakalbėkime apie tai, apie ką sprendimo tekste nėra rašoma. Tikėkimės, atsakymai į šiuos klausimus, pasirodžius tekstui, atsiras laiku, ir vasario 16-tąją jokių žemiau paminėti klausimų (ir nesklandumų) nekils. Skaityti toliau…

2017:82017:8/2017:8

Kaip Vilniui nupirkti kuo brangesnių ir kuo prastesnių troleibusų? II dalis: troleibusai su XX amžiaus technologijomis

Pirmojoje straipsnio dalyje aiškinomės, kokiu būdu organizuoti viešąjį pirkimą, kad dauguma gamintojų būtų atsijoti dar nepriėjus iki troleibusų charakteristikų nagrinėjimo. Išsiaiškinome, kad pagrindiniai būdai yra šie:

  • numatyti itin didelius minimalius gamintojo finansinius pajėgumus bei  itin didelių sandorių turėjimą nurodytu laikotarpiu – kažkodėl neeliminuojant bėginio transporto (tramvajų), tačiau eliminuojant kitų rūšių miesto VT priemones;
  • pirkimą paskelbti ir įvykdyti kuo skubiau ir tuo metu, kuomet dalis gamintojų apie jį gal net nesužinos;
  • techninę dokumentaciją pateikti tik lietuvių kalba (ar šveicarams, ar belgams, ar ukrainiečiams, neturintiems Lietuvoje savo atstovo, per trumpą laiką tektų ne tik rasti vertėjus, bet ir pateikti visus dokumentus lietuvių kalba).

Lietuvoje kažkodėl nematoma problemos, kuomet dalyvauja vos vienintelis tiekėjas (ar itin glaudžiai vienas su kitu susiję du tiekėjai), nors tą prekę gamina ir gali pasiūlyti bent 10 gamintojų (žiūrint vien į artimiausias šalis). Toks požiūris yra ne visur – pvz., 2013 m. Slovakijos sostinėje Bratislavoje 80-ties naujų troleibusų pirkimo konkursas buvo paskelbtas pakartotinai, kadangi pirmuoju bandymu paraišką dalyvauti pateikė vos vienas dalyvis.

Bet gal nėra dėl ko pergyventi, nes ketinama pirkti troleibusus, kuriuose įdiegtos jeigu ne pačios moderniausios, bet bent jau ne 20-30 metų senumo inovacijos? Ir gal bent čia jau tikrai nei vienas gamintojas neatkris, jeigu praėjo ankstesnėje dalyje išvardintą kliūčių ruožą?

Nieko panašaus. Nors už troleibusus ketinama mokėti itin brangiai, reikalaujama tik tokių žaisliukų, kurie nieko bendra su šiuolaikinėmis troleibusų galimybėmis neturi. Galbūt rašiusieji pirkimo sąlygas apie šiuolaikinių troleibusų (ir apskritai viešojo transporto priemonių) galimybes nieko nežino? O galbūt žino, bet sąmoningai siekia nupirkti kuo primityvesnius troleibusus, kad ir vėl galėtų paniekinamai kaltinti „štai, nauji troleibusai, o tokie netikę, matote, neveltui sakiau, kad dyzeliniai autobusai miestui daug geresnis sprendimas“.

Dar daugiau – ketinama mokėti ne už geresnį troleibusą, o už, pvz., mėnesiu-kitu greitesnį jo pristatymą. Kaip bus parašyta žemiau, netgi nevykdant pirkimo paknopstomis, būtų suspėta įgyvendinti finansavimo gauti ES struktūrinių fondų paramą sąlygas. Kas svarbiau – ar troleibusų galimybės ir jų kokybė, ar troleibusų pristatymas keliomis savaitėmis anksčiau? Pažadėsi pagaminti paskubomis – tapsi laimėtoju, pasiūlysi geresnę komplektaciją – pralaimėsi.

Na ir taip, kai kurių gamintojų troleibusai techninių specifikacijų dėka taip pat automatiškai eliminuojami – nors pvz. vieno iš gamintojų produkcija puikiausiai tinka ne viename Čekijos, Slovakijos mieste.

Taigi peržvelkime, kas pagal šias sąlygas turėtų būti ir ko neturėtų būti naujuosiuose troleibusuose. Dar sykį atsidarykime troleibusų pirkimo sąlygas ir panagrinėkime jų VIII skyrių „Pasiūlymų nagrinėjimas ir pasiūlymų atmetimo priežastys“ (15 – 22 psl.) bei 1-ąjį priedą „Techninė specifikacija“  (26 – 42 psl.). Skaityti toliau…

2017:82017:8/2017:8

Kaip Vilniui nupirkti kuo brangesnių ir kuo prastesnių troleibusų? I dalis: kaip atmesti daugumą gamintojų

Troleibuso Amber pristatymo akimirka

Prieš 1,5 mėnesio, artėjant viešajai konsultacijai su troleibusų gamintojais dėl naujų troleibusų įsigijimo Vilnius miestui, troleibusas.lt paskelbė straipsnį apie pirmuosius konkurso sąlygose pastebėtus nerimą keliančius dalykus. Buvo tikimasi, kad viešumas lems tai, kad bent didžiausią nerimą keliančios sąlygos išnyks ir jau paskelbtame viešajame pirkime neatsiras. Deja.

Galbūt todėl, kad viešojoje konsultacijoje (kuri įvyko 2017 m. birželio 8 dieną) dalyvavo vos poros gamintojų atstovai, o galbūt todėl, kad ir dalyvavusieji nebuvo itin aktyvūs reikšdami savo pastabas, paskaičius jau paskelbto viešojo pirkimo sąlygas džiugesys neužpuola.

Greičiau jau atvirkščiai.

Neapleidžia įtarimas, kad šio pirkimo sąlygos yra sudėliotos taip, kad pirkime realiai galėtų dalyvauti tik vienas gamintojas. Tai tarsi minų laukas, kur jeigu gamintojas/jo atstovas neužšoka ant vienos minos – jis pataikys ant kitos. Tokiu būdu kartojasi istorija, kuri buvo su liūdnai pagarsėjusiu 150 dyzelinių autobusų pirkimu – vos paskelbus pirkimo sąlygas, tuomet buvo garsiai kalbama, kad dalyvauti galės tik vienas gamintojas. Taip ir nutiko – artėjant numatyto termino pabaigai paraišką buvo pateikęs vos vienas gamintojas. Tuomet, galbūt pabūgus galimo skandalo, viena iš viešojo pirkimo sąlygų (po daugkartinių atsisakymų tai padaryti) buvo pakeista, tačiau per skirtą trumpą papildomą terminą paraišką suspėjo pateikti tik dar vieno gamintojo atstovai.

Kalbama, kad dėl sąmoningai sumažintos konkurencijos Vilnius už aukščiau paminėtus 150 autobusų sumokės tiekėjams bent 2-3 mln. eurų daugiau negu būtų mokėjęs, jeigu viešasis pirkimas būtų organizuotas skaidriai. troleibusas.lt šaltinių teigimu, dėl sąlygų, tinkančių tik vienam gamintojui, surašymo bent 2 mln. eurų daugiau gali būti permokėta ir už troleibusus. Gal tie 5 mln. eurų Vilniui tėra smulkmena? O gal tie 5, 10 (o gal net ir 30!) papildomų troleibusų, kuriuos būtų galima įsigyti už numatytą sumą, taip pat yra smulkmena?

Ir dar – tai nėra vienintelis pavojus. Tas gamintojas, žinodamas, kad tik jis vienas tegali dalyvauti konkurse, ne tik gali užsiprašyti maksimalios leistinos kainos už vieną troleibusą (395 725 eurų + PVM, nors kitose rinkose analogiškus troleibusus parduoda žymiai pigiau), tačiau, dar blogiau, konkursas gali būti ir apskritai sužlugdytas, kaip tai nutiko 2011 metais, kuomet vienintelis dalyvis nurodė kainą, kuri buvo dar didesnė negu maksimali numatyta.

Tad kas gi yra negerai yra paskelbto troleibusų viešojo pirkimo sąlygose? Skaityti toliau…

2017:62017:6/2017:6

Kas neramina pirmuose žingsniuose naujų troleibusų link?

Nuotraukoje matome troleibusą AMZ City Smile 12T. Prieš 3 metus jis svečiavosi 2-ajame troleibusų parke, tačiau Vilniaus gatvėse taip ir nepasirodė – VVT administracijos naujo troleibuso išbandymai nedomino. Nesudomino naujas troleibusas ir dabartinės VVT administracijos – pernai ukrainiečių kompanija Electrontrans Vilniaus troleibusų 60-ties metų jubiliejaus proga pasiūlė išbandyti jų gaminamą troleibusą T19101 Electron, tačiau pasiūlymas buvo atmestas. Tai, kad troleibusų nenorima, puikiai matome ir iš to, kad Vilniaus gatvėse nuolat matome naujų autobusų bandymus – o kur bandomieji troleibusai? Paskutiniai troleibusų (ukrainietiško Богдан Т70115 ir baltarusiško БКМ 420030 «Витовт») bandymai Vilniaus gatvėse buvo dar 2010 m.

Besidomintys Lietuvos viešojo transporto aktualijomis turbūt žino, kad naujajame ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpyje kažkas valstybinėse institucijose gerokai pasistengė, kad paramą naujoms transporto priemonėms įsigyti būtų galima gauti tik po to, kai maršrutams (ar bent daliai maršrutų) savivaldybė bus paskelbusi konkursus dėl tinkamiausio vežėjo parinkimo. Dėl šios sąlygos kai kurie miestai, suprasdami riziką sužlugdyti municipalinius vežėjus, apskritai atsisakė galimybės gauti naują transportą. Dar kiti, paskubomis parašę neapgalvotas sąlygas, įvykdė konkursus kreivai, nes juos laimėjo neaiškūs konsorciumai, kurie nežinia kaip vykdys įsipareigojimus.

Na o kokia gi situacija mūsų troleibusų miestuose, Vilniuje ir Kaune?

Kauniečiai sugalvojo, kad reikia mėginti gauti ES struktūrinių fondų paramą perkant naujus troleibusus, o tokio sumanymo priežastis paprasta – troleibusų infrastruktūra priklauso municipaliniam vežėjui, kuris neprivalo jos duoti naudoti kažkokiam kitam vežėjui. Kauno pavyzdžiu analogišką užklausą pateikė ir Vilnius. Užklausos turėjo praeiti per Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (toliau – KT) filtrą, t.y., tik jiems leidus ir nematant konkurencijos pažeidimų, būtų galima pradėti realias konkurso organizavimo procedūras. Visgi neseniai KT pareiškė, kad dėl Kauno neatsakinės (o tai reiškia, kad pradėjus vykdyti konkurso procedūras, KT konkursą blokuotų). KT teigimu, Kauno viešųjų paslaugų sutartis sudaryta netinkamai, kadangi ji sudaryta be konkurso. Argumentas, kad troleibusų infrastruktūra priklauso AB „Kauno autobusai“, jų neįtikino – laisvos rinkos sergėtojų įsitikinimu, infrastruktūrą reikia atskirti nuo paslaugų, ir galima ją suteikti naudotis naujam vežėjui. Susidaro įspūdis, kad KT nuosekliai stengiasi, jog savivaldybių vežėjų neliktų…
Na o Vilniaus laikina sutartis, anot KT, yra tinkama – nors ji ir buvo sudaryta ne konkurso būdu, bet siekiant užtikrinti paslaugų nenutrūkstamumą (nebegalioja sena sutartis, vyksta naujų vežėjų konkursai).

Tokio chaoso fone šią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė kvietimą troleibusų gamintojams ir jų atstovams į viešąją konsultaciją dėl naujų žemagrindžių troleibusų pirkimo sąlygų. Šiame tekste ir panagrinėkime, ar viskas vyksta skaidriai ir gražiai nuo pat pradžių, ir ko gi galime tikėtis. Skaityti toliau…

2016:122016:12/2016:12

150-ties dyzelinių autobusų projektas: kas įvyko per 2 savaites

Volvo dūmai (nuotr. autorius - Romas R.)Trečiadienį, 2016-12-07, Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdyje ir vėl bus pateikiamas svarstymui sprendimo „Dėl įpareigojimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atnaujinti transporto priemonių parką“ projektas. Analogišką sprendimą (kurį posėdžio metu vienas tarybos narys pavadino rašteliu)  buvo mėginama prastumti prieš 2 savaites. Šiuo sprendimu savo valdomą įmonę savivaldybė įpareigotų veiklos nuomos būdu įsigyti (t.y., 8 metus nuomotis, priežiūrą taip pat atliekant gamintojo atstovui) 150 dyzeliniu kuru varomų autobusų. Būtent toks nuomos terminas, tokia kuro rūšis ir tokia techninė priežiūra numatyta dar 2016 m. liepos mėnesį paskelbtuose Autobusų veiklos nuomos Techninių specifikacijų projekto dokumentuose. Skaityti toliau…

2016:112016:11/2016:11

Savivaldybė troleibusus laidoti pradeda jau šį trečiadienį

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas

Šį trečiadienį, 2016-11-23, vyks Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdis, kuriame bus įkaltas dar vienas vinis į troleibusų sistemos karstą.

troleibusas.lt skaitytojams puikiai pažįstamas Kastytis Lubys (savivaldybės  Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialistas, 2013-tųjų transporto „optimizacijos“ architektas) pristatys sprendimą „Dėl įpareigojimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atnaujinti transporto priemonių parką“. Sprendime savivaldybė įpareigoja savo valdomą įmonę VVT veiklos nuomos būdu įsigyti 150 autobusų. Ne tik Zuoko vadovauta, bet ir dabartinė miesto valdžia troleibusų nelaiko transporto priemone – sprendime apie troleibusus nėra nė žodžio. Autobusai, žinoma, dyzeliniai (nuorodą į techninių specifikacijų projektą galima rasti čia).

Pabrėžiame: ne, troleibusas.lt nėra prieš tai, kad techniškai netvarkingi autobusai būtų keičiami į techniškai tvarkingus. Tačiau troleibusas.lt yra tikrai prieš tai, kad Vilniuje troleibusus pakeistų autobusai (kas šiuo atveju ir vyksta). Skaityti toliau…

2016:72016:7/2016:7

Konkursai su iš anksto žinomais laimėtojais. Ar ir toliau troleibusus „valys“ UAB „Corpus A“?

Vyksta troleibuso valymas

Kuomet yra klausiama, ko gi reikia, kad viešasis transportas būtų patrauklus keleiviams, kai kurie valdžios žmonės pamini tik vieną dalyką – greitį.

Primityvokas ir todėl klaidinantis teiginys. Tokią išvadą gali padaryti nebent tie, kurie viešuoju transportu nesinaudoja išvis arba juo naudojasi labai retai.

Tie, kas naudojasi viešuoju transportu nuolat, mato kitus nemažiau svarbius dalykus. Vienas iš jų – ar transporto priemonės švarios ir išorėje, ir viduje. Vargu ar malonu įlipti į transporto priemonę, kuri pilna smėlio dar iš praėjusio rudens. Kažin ar smagu atsisėsti prie lango, kurį dengia nemenkas nešvarumų sluoksnis. Kažin ar jauku būti prie pajuodusio nuo dulkių kondicionieriaus, ne kažin kiek geresnį įspūdį palieka ir purvų prisivalgęs (ir todėl nemalonius kvapus skleidžiantis) šildytuvas.

Jau keletą metų troleibusus Vilniuje valo, o gal tiksliau „valo“, ne įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ (o prieš autobusų ir troleibusų įmonių sujungimą – „Vilniaus troleibusai“) darbuotojai ir darbuotojos, bet konkursą laimėjusios komercinės įmonės personalas. Skaityti toliau…

2016:62016:6/2016:6

Istoriniai Vilniaus troleibusai bus išsaugoti ar sunaikinti?

Škoda 15Tr (2603)

Daugiausia originalios išvaizdos elementų išlaikęs Škoda 15Tr (2603) troleibusas.

Stebintys mūsų Facebook paskyrą turbūt pastebėjo informaciją apie tai, kad neseniai buvo sunaikintas ir išvežtas į metalo laužą vienas iš keturių turėtų „dvigubų“ troleibusų Škoda 15Tr. Taigi, teliko trys, iš kurių vienas „užstrigęs remonte“ ir dabar stovi ten, kur 3 metus buvo pūdomas dabar jau sunaikintas jo „brolis“, antras – nors ir važiuojantis, bet apleistas, ir vos vienas iš jų – kruopščiai jį vairuojančių vairuotojų prižiūrimas.

Vienas po kito patyliukais pjaustomi Škoda 14Tr troleibusai – procesas vyksta abiejuose troleibusų parkuose. Ir jeigu anksčiau būdavo skelbiami (kad ir formalūs) aukcionai, kurių dėka būdavo galima bent jau aiškiai matyti, kurios transporto priemonės dingsta negrįžtamai – dabar tai vyksta tyliai ir be jokio informavimo, be jokio aukciono paskelbimo.

Matydama vieną po kito naikinamus unikalius Vilniaus troleibusus, Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija 2016-04-12 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdybą ir į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Stebėtojų tarybą dėl istorinių Vilniaus troleibusų išsaugojimo. Skaityti toliau…

2016:52016:5/2016:5

Manipuliacijos skaičiais. I. Legendos apie troleibusų brangumą

kainaPer pastaruosius kelerius metus, kalbant apie viešąjį transportą, įvairiais būdais buvo paskelbta daugybė netiesos. Kažkodėl ypač daug tokių informacinių atakų buvo nukreipta prieš troleibusus. Galbūt kartais tai buvo daroma iš nežinojimo, visgi dažniausiai tai buvo panašu į sistemingą melą, siekiant tam tikrų tikslų.

Vienas dalykas, kai informaciją „padailina“ kažkokio naujo produkto siūlytojai – jų darbas yra įsiūlyti nebūtinai maksimaliai reikalingą ir nebūtinai itin kokybišką prekę už maksimalią kainą. Liūdnesnių rezultatų mieste sulaukiame, kai įvairių produktų siūlytojams legaliai (ar nevisai legaliai) parsiduoda mokslininkai, politikai, valdininkai – tokiu atveju, prisidengiant neobjektyviomis nesąžiningų mokslininkų studijomis, korumpuoti valdininkai, padedami korumpuotų politikų iššvaisto neadekvačias lėšas abejotiniems projektams.

Turbūt geriausias pavyzdys – Zuoko tramvajaus projektas. Vargu ar kas besuskaičiuos, kiek sostinėje lėšų išeikvota, mėginant jį prastumti. Išeikvotos lėšos – ir taip vadinamoms studijoms, kurias atliko „savi“ ir kuriems buvo nurodyta, ką tos studijos turi pagrįsti,  ir įvairaus lygio valdininkų kelionėms, ir kaip fenikso prisikeldavusio filialo darbuotojų atlyginimams ir komandiruotėms. O juk pinigus, kurie buvo išeikvoti šioms nesąmonėms, buvo galima investuoti į viešojo transporto sistemos atnaujinimą ir bent keletą naujų transporto priemonių nupirkti…

Tačiau kodėl gi nedaryti bet ko, ką tik užsimanai – juk atsakomybės nėra jokios.

Štai kabinetiniai klerkai neteisėtai susitarė su prekybcentriu ir pakeitė miesto tarybos patvirtintą sutartį – po viso to spengia tyla, susitarimą (kuris naudingas tik „Maximai“, bet ne viešojo transporto keleiviams) „prastūmę“ valdininkai tebedirba, o neteisėtai atsiradęs susitarimas neatšauktas iki šiol. Miestas ne tik neteko investicijos (kurią buvo įsipareigojęs skirti prekybos centras) į viešojo transporto sistemą, tačiau dar daugiau – miestas dar ir pinigus išleido. Juk kainuoja ne tik kūrimas, bet ir naikinimas – tačiau vargu ar sužinosime, kiek kainavo iš dalies jau atliktas troleibusų kontaktinio tinklo išmontavimas Naugarduko gatvėje, ir iš kieno – prekybcentrio ar „Vilniaus viešasis transportas“ lėšų už visa tai buvo sumokėta? Visgi galima neabejoti, kad kai kurie savivaldybės veikėjai garsiai kalbės apie tai, koks šaunus investuotojas ir kaip jam ačiū, kad jis miestą tvarko už savo lėšas. Skaityti toliau…

2016:52016:5/2016:5

Čekijos gamintojų prisistatymas: I. Ką planuoja Lietuvos miestai?

Čekijos ambasada (plakatas 1) Nuotraukos autorius: V.StriškaŠiandien pristatome pirmąjį reportažą iš Čekijos Respublikos ambasadoje vykusio seminaro „Čekijos parama miesto viešojo transporto plėtrai Lietuvoje“. Jame savo veiklą pristatė net 8 Čekijos įmonės, gaminančios ne tik transporto priemones ar įrangas joms, tačiau ir siūlančios sprendimus, kaip efektyviai valdyti viešojo transporto sistemas.

Kadangi renginyje pirmiausia kalbėjo Lietuvos miestų ar šių miestų transporto įmonių atstovai, apie tai pirmojoje reportažo dalyje ir pakalbėkime.

Tai, kas nudžiugino ir tai, kas nustebino

Džiugu tai, kad į renginį, kaip ir buvo skelbiama, atvyko atstovai iš visų penkių didžiųjų Lietuvos miestų. Džiugu ir tai, kad didžiojoje dalyje miestų atstovų pranešimų buvo kalbama tiksliai ta tema, kuria ir surengtas šis seminaras – kalbėta apie keleivių skaičiaus pokyčius, apie turimas transporto priemones ir naudojamas elektroninio bilieto sistemas, taip pat apie atnaujinimų planus ir galimybes. Nudžiugino ir tai, kad vieno miesto atstovas šio renginio dėka sužinojo, kad gamintojas gali pasiūlyti tokio tipo transporto priemones, kokių rasti jis nesitikėjęs. Skaityti toliau…