Tag Archives: neįgalieji

2017:82017:8/2017:8

Kaip Vilniui nupirkti kuo brangesnių ir kuo prastesnių troleibusų? II dalis: troleibusai su XX amžiaus technologijomis

Pirmojoje straipsnio dalyje aiškinomės, kokiu būdu organizuoti viešąjį pirkimą, kad dauguma gamintojų būtų atsijoti dar nepriėjus iki troleibusų charakteristikų nagrinėjimo. Išsiaiškinome, kad pagrindiniai būdai yra šie:

  • numatyti itin didelius minimalius gamintojo finansinius pajėgumus bei  itin didelių sandorių turėjimą nurodytu laikotarpiu – kažkodėl neeliminuojant bėginio transporto (tramvajų), tačiau eliminuojant kitų rūšių miesto VT priemones;
  • pirkimą paskelbti ir įvykdyti kuo skubiau ir tuo metu, kuomet dalis gamintojų apie jį gal net nesužinos;
  • techninę dokumentaciją pateikti tik lietuvių kalba (ar šveicarams, ar belgams, ar ukrainiečiams, neturintiems Lietuvoje savo atstovo, per trumpą laiką tektų ne tik rasti vertėjus, bet ir pateikti visus dokumentus lietuvių kalba).

Lietuvoje kažkodėl nematoma problemos, kuomet dalyvauja vos vienintelis tiekėjas (ar itin glaudžiai vienas su kitu susiję du tiekėjai), nors tą prekę gamina ir gali pasiūlyti bent 10 gamintojų (žiūrint vien į artimiausias šalis). Toks požiūris yra ne visur – pvz., 2013 m. Slovakijos sostinėje Bratislavoje 80-ties naujų troleibusų pirkimo konkursas buvo paskelbtas pakartotinai, kadangi pirmuoju bandymu paraišką dalyvauti pateikė vos vienas dalyvis.

Bet gal nėra dėl ko pergyventi, nes ketinama pirkti troleibusus, kuriuose įdiegtos jeigu ne pačios moderniausios, bet bent jau ne 20-30 metų senumo inovacijos? Ir gal bent čia jau tikrai nei vienas gamintojas neatkris, jeigu praėjo ankstesnėje dalyje išvardintą kliūčių ruožą?

Nieko panašaus. Nors už troleibusus ketinama mokėti itin brangiai, reikalaujama tik tokių žaisliukų, kurie nieko bendra su šiuolaikinėmis troleibusų galimybėmis neturi. Galbūt rašiusieji pirkimo sąlygas apie šiuolaikinių troleibusų (ir apskritai viešojo transporto priemonių) galimybes nieko nežino? O galbūt žino, bet sąmoningai siekia nupirkti kuo primityvesnius troleibusus, kad ir vėl galėtų paniekinamai kaltinti „štai, nauji troleibusai, o tokie netikę, matote, neveltui sakiau, kad dyzeliniai autobusai miestui daug geresnis sprendimas“.

Dar daugiau – ketinama mokėti ne už geresnį troleibusą, o už, pvz., mėnesiu-kitu greitesnį jo pristatymą. Kaip bus parašyta žemiau, netgi nevykdant pirkimo paknopstomis, būtų suspėta įgyvendinti finansavimo gauti ES struktūrinių fondų paramą sąlygas. Kas svarbiau – ar troleibusų galimybės ir jų kokybė, ar troleibusų pristatymas keliomis savaitėmis anksčiau? Pažadėsi pagaminti paskubomis – tapsi laimėtoju, pasiūlysi geresnę komplektaciją – pralaimėsi.

Na ir taip, kai kurių gamintojų troleibusai techninių specifikacijų dėka taip pat automatiškai eliminuojami – nors pvz. vieno iš gamintojų produkcija puikiausiai tinka ne viename Čekijos, Slovakijos mieste.

Taigi peržvelkime, kas pagal šias sąlygas turėtų būti ir ko neturėtų būti naujuosiuose troleibusuose. Dar sykį atsidarykime troleibusų pirkimo sąlygas ir panagrinėkime jų VIII skyrių „Pasiūlymų nagrinėjimas ir pasiūlymų atmetimo priežastys“ (15 – 22 psl.) bei 1-ąjį priedą „Techninė specifikacija“  (26 – 42 psl.). Continue reading

2015:82015:8/2015:8

Darnaus judumo mieste planai: dalyvaukime!

Pasirink teisingai (iliustracija iš eltis.org)

Daugybę mūsų kasdienio gyvenimo klausimų, daugybę sprendimų, lemiančių mūsų ateities gyvenimą priima kiti. Esame įpratę, kad sprendimus įvairios valdžios institucijos priima be didesnių diskusijų su tais, kurių gyvenimą tie sprendimai paveiks.

Nors sakoma, kad dažniausiai tai yra pats efektyviausias sprendimų priėmimo būdas demokratinėje valstybėje, nes sprendimus daro specialistai ar gyventojų įgalioti politikai, nevisuomet tokie metodai puikiai veikia. Galbūt todėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, pavedusi savivaldybėms parengti Darnaus judumo mieste planus, kaip vieną iš gairių yra nurodžiusi į šį procesą įtraukti ir tiesiogiai šių planų rezultatais suinteresuotas grupes, pvz., viešojo transporto naudotojus, dviratininkus, judėjimo negalią turinčius gyventojus.

Daugybę mūsų kasdienio gyvenimo klausimų, daugybę sprendimų, lemiančių mūsų kasdienį gyvenimą ateityje priima kiti. Esame įpratę, kad sprendimus įvairios valdžios institucijos priima be didesnių diskusijų su tais, kurių gyvenimą tie sprendimai paveiks.

Nors sakoma, kad dažniausiai tai yra pats efektyviausias sprendimų priėmimo būdas demokratinėje valstybėje, nes sprendimus daro specialistai ar gyventojų įgalioti politikai, nevisuomet tokie metodai puikiai veikia. Galbūt todėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, pavedusi savivaldybėms parengti Darnaus judumo mieste planus, kaip vieną iš gairių yra nurodžiusi į šį procesą įtraukti ir tiesiogiai šių planų rezultatais suinteresuotas grupes, pvz., viešojo transporto naudotojus, dviratininkus, judėjimo negalią turinčius gyventojus.

Darnaus judumo mieste planai nėra koks nors mūsų valdininkų išsigalvojimas – šie planai rengiami visoje Europos Sąjungoje, tad mokantys anglų kalbą gali rasti daugybę informacijos internete. Rekomenduojame apsilankyti Eltis svetainėje, kur, be kitos informacijos, rasite ir išsamų Darnaus judumo mieste plano ruošimo ir įgyvendinimo gidą.

Toliau tekste Darnaus judumo mieste planui apibūdinti bus naudojama santrumpa DJMP (anglų k. SUMP – Sustainable Urban Mobility Plan). 

Būtent todėl, kad DJMP yra itin svarbūs mums, viešojo transporto keleiviams, kviečiame atidžiai įsigilinti į šią temą ir aktyviai dalyvauti šių planų ruošimo procese ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Labai kviečiame ne tik atidžiai įsigilinti į šią temą, tačiau ir paskleisti šią informaciją kuo didesniam skaičiui žmonių, kad į Darnaus judumo mieste planų svarstymus įsitrauktų kuo daugiau Lietuvos gyventojų. O jeigu norėtumėte dalyvauti šių planų ruošime, bent jau didžiuosiuose Lietuvos miestuose – susisiekite su mumis!

Taigi, prieš pradėdami kalbėti apie tai, kas gi yra šie planai, dar kartą prisiminkime, kodėl tai svarbu mums visiems:

  • šie planai lems sprendimus daugybėje mūsų kasdieninio gyvenimo sričių daugybę metų – pradedant šaligatviais, dviračių takais, baigiant tuo, kokį viešąjį transportą turėsime ir kaip jis bus organizuotas;
  • miestų gyventojai (per jiems atstovaujančias bendruomenes, asociacijas) turės galimybę įtakoti Darnaus judumo mieste plano rengimą;
  • tinkamai paruošti šie sprendimai leis miestuose keliauti patogiau ir efektyviau, kompleksiniai sprendimai leis išvengti už skirtingas sritis atsakingų specialistų nesusikalbėjimų. 

Terminai

Pirmiausia būtina išsiaiškinti keletą specifinių terminų (paaiškinimai paimti iš  Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 3-108 (1.5 E).

Darnus judumas – efektyviu išteklių naudojimu ir jų prieinamumu grindžiama asmenų galimybė keliauti tam tikroje teritorijoje.

Darnaus judumo mieste planas – savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius papildantis ir detalizuojantis strateginio planavimo dokumentas, rengiamas patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės strateginių planų pagrindu, siekiant atlikti visapusišką transporto ir žmonių keliavimo įpročių analizę mieste, užtikrinti darnaus judumo mieste variantų kūrimą, geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose ir susisiekimą visomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam ir bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui.

Judumo valdymas – eismo valdymo ir erdvinio planavimo, apmokestinimo ir kontrolės priemonių diegimas, informavimas apie eismą.

Transporto sistemos visuotinimas – transporto infrastruktūros planavimas, projektavimas ar rekonstravimas, siekiant ją pritaikyti visų asmenų, nepriklausomai nuo jų fizinės būklės, poreikiams.

DJMP Lietuvoje teisinė bazė

Ateityje tikimės pateikti žymiai daugiau medžiagos, tačiau tam, kad ją perprasti, pirmiausia būtina gerai žinoti pagrindus.

1. Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1443 redakcija)

2. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 3-108 (1.5E) „Dėl Darnaus judumo mieste planų rengimo gairių patvirtinimo“

Kas jau vyksta?

Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. posėdyje Nr. 6 buvo pateiktas klausimas „Dėl pavedimo administracijos direktoriui teikti derinti Vilniaus miesto darnaus judumo plano techninę užduotį“.
Atkreiptinas dėmesys į Techninę užduotį: nors didžioji dalis esančio teksto yra paimta iš aukščiau paminėto Susisiekimo ministro įsakymo, savivaldybės specialistai teigia, kad kai kurie DJMP sprendiniai yra jau realizuoti – taigi, tikėtinas scenarijus, kad kai kuriais klausimais bus mėginama esamos situacijos nekeisti, teigiant, kad ji yra tobula.

Na, o Susisiekimo ministerija organizuoja įvairias konsultacijas bei mokymus šia tema. Pvz., 2015 m. liepos 23 d. Susisiekimo ministerijoje įvyko seminaras tema „Darnaus judumo mieste planų rengimas“. Galite paskaityti trumpą seminaro aprašymą ir susipažinti su seminaro metu pateikta medžiaga.

Kviečiame susipažinti su šiame seminare perskaitytu Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus Gražvydo Jakubausko pranešimu „Darnaus judumo mieste planai: tikslai ir poreikis“:

Atsisiųsti / Скачать/ Download (PDF, 1.72MB)

 

Taip pat žemiau pateikiami (vientisame dokumente) šie pranešimai:

Viešojo transporto skatinimas – Gražvydas Jakubauskas – Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius
Bevariklio transporto integracija – Eduardas Kriščiūnas, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas
Modalinis kelionių pasiskirstymas – Vladislav Kondratovič – l. e. Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas
Eismo sauga ir saugumas – Dmitrij Bial – Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas
Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas – Jonas Damidavičius – Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas
Miesto logistika – Vladislav Kondratovič – l. e. Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas
Transporto sistemos visuotinimas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis – Jolanta Šliužienė – Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja / Andrius Šniuolis – Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento dirketorius
Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimas – Andrius Teškevičius – Kelių direkcijos, Eismo informacijos ir valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas
Intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimo mieste poreikio vertinimas – Nerijus Kaučikas – Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas

Atsisiųsti / Скачать/ Download (PDF, 8.57MB)