Tag Archives: viešasis pirkimas

2018:62018:6/2018:6

Nauji Kauno troleibusai: nugalėjo pigumas, o ne šiuolaikinės galimybės

Šiandien, 2018 m. birželio 12 d. 9:00 val., baigiasi pasiūlymų dėl 85 naujų troleibusų Kauno miestui teikimo terminas. Kaip rašėme, po to, kuomet vienas iš gamintojų kreipėsi į teismą, 2018 m. kovo 2 d. teismas priėmė sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. stabdyti troleibusų ir jų eksploatavimui reikalingų detalių bei įrangos viešojo pirkimo (paskelbtas centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2018-01-10, pirkimo Nr. 353743, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 2018 m. sausio 11 d., Nr. 2018/S 007-010969) procedūras.

Ankstesniame tekste darėme prielaidą ir ji pasitvirtino: skundas tebuvo siekis marinuoti laiką ir užtęsti viešąjį pirkimą, o jokių viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų (ką mėgino įrodyti gamintojas) teismas nerado. Continue reading

2018:32018:3/2018:3

Kauno troleibusų pirkimas stabdomas skundais teismui

Šiandien, 2018-03-22, turėjo paaiškėti pirminė informacija apie 85 naujų troleibusų Kaune pirkimo rezultatus (turėjo būti plėšiami pasiūlymų vokai). Viešojo pirkimo terminas dėl sąlygų tikslinimų buvo nukeltas iš vasario 22 d. į kovo 22 d., tačiau ir šiandien vokai atplėšti nebuvo.

Gamintojai šiuo pirkimu susidomėjo – tai rodo ir ne vienas patikslinimas sąlygose ar atsakymai (net su nuotraukomis) į klausimus. Čia ir vėl dera pagirti šio viešojo pirkimo organizavimą už tai, kad visa informacija pateikiama ne tik lietuviškai, bet ir angliškai – taip suteikiant kuo vienodesnes dalyvavimo galimybes visiems gamintojams (o ne tik tiems, kurie turi savo atstovus Lietuvoje). Continue reading

2018:22018:2/2018:2

Kaune laukiama 85 naujų troleibusų. Ar jie bus geresni už vilnietiškus?

Jau ketvirtadienį, 2018 m. vasario 22 dieną, Kaune turėtų būti atplėšti vokai. Vokuose turėtų būti įmonių, siūlančių savo naujus troleibusus Kaunui, pasiūlymai. Artėjant pasiūlymų teikimo terminui, panagrinėkime šį pirkimą – kokių troleibusų ieškoma ir kodėl būtent tokių, ir ar Kaunui gali pavykti išvengti grėblio, ant kurio išdidžiai užlipo Vilnius?

Prieš 3 mėnesius troleibusas.lt rašė apie Kauno patvirtintą ketinimą už ES investicijas įsigyti troleibusus.  Tuomet buvo ne tik mėginama atspėti, kiek troleibusų iš viso Kaunas ketina įsigyti, bet buvo rašoma ir apie tai, o kokia gi Lietuvoje yra patvirtinta ES „investicijų“ schema, kuomet jų naudą ne viešasis transportas, bet savivaldybės gaudo. Visgi savivaldybes dėl tokios tvarkos vargu ar galima kaltinti – toks yra Susisiekimo ministerijos patvirtintas įsakymas.

Bet grįžkime prie naujų troleibusų pirkimo. Būtina pasidžiaugti, kad Kaunas nedarė vienos grubios Vilniaus klaidos, tai yra, visos pirkimo sąlygos ir kita informacija gamintojams viešųjų pirkimų portale pateikiama ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis. Galbūt tai ir nebus lemiamas kriterijus, kuris suteiks galimybę gamintojui dalyvauti. Visgi turint omenyje trumpą viešojo pirkimo dokumentų paruošimo ir pateikimo trukmę, kiekviena diena yra svarbi.

Kokios yra pirkimo sąlygos? Ar jos suteikia galimybes dalyvauti visiems troleibusų gamintojams? Ar bus išvengta Vilniaus istorijos su vienu dalyviu? Ar troleibusų komplektacija bus geresnė negu Vilniuje? Ar troleibusai turės autonominės eigos galimybę? Į šiuos ir kitus klausimus troleibusas.lt atsakė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras ir UAB „Kauno autobusai“ troleibusų parko vadovas Saulius Alekna. Nuoširdus ačiū jiems už atsakymus, o ryšių su visuomene specialistams – už tarpininkavimą atsakymus gaunant. Continue reading

2017:112017:11/2017:11

Nauji troleibusai Kaune ir ES investicijų kaina

Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė naujų troleibusų įsigijimui. Troleibusus ketinama įsigyti įgyvendinant bendrą Kauno miesto savivaldybės ir partnerio UAB „Kauno autobusai“ projektą „Naujų ekologiškų Kauno miesto viešojo transporto priemonių (troleibusų) įsigijimas“.

Ilgą laiką buvo baiminamasi, kad Kaunas, kaip ir nemažas skaičius kitų Lietuvos miestų, ES investicijomis (kurios turi padengti didžiąją dalį naujų viešojo transporto priemonių kainos) dėl konkurencijos reikalavimų nepasinaudos. Tiesa, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Kaune padidėjo viešojo transporto bilietų kainos, o žiniasklaidoje kaip pagrindinė pabrangimo priežastis buvo nurodoma siekis atnaujinti troleibusų parką naujais troleibusais. Buvo nutylima, kad šalia to, miestas ketina pirkti ir ne ką mažesnį skaičių naujų autobusų, o ir atlyginimus (nors ir simboliškai) didinti tenka. Bilietai pabrango, bet apie troleibusus, kurie bus perkami iš įmonės lėšų, iki šios dienos taip ir nebuvo paskelbta, tad žmonės pradėjo nerimauti – kur tie žadėti nauji troleibusai?

Šiame tekste apžvelkime, kokios gi yra tos ES struktūrinių fondų „investicijos“ Lietuvos viešajam transportui. Kaip nutiko, kad Lietuvoje ta parama naudinga tik savivaldybių biudžetui (o viešojo transporto įmonės, pasirodo, už naujas transporto priemones vis tiek sumoka)? Kas gi įvyko, kad Kaunui buvo leista pretenduoti į šių lėšų gavimą, ir kokios galimos to pasekmės? Na ir pabaigai – ar iš tiesų naujų troleibusų bus tik 17, o gal jų visgi bus įsigyta bent 85 (kaip kad buvo žadama seniau)? Continue reading

2017:82017:8/2017:8

Kaip Vilniui nupirkti kuo brangesnių ir kuo prastesnių troleibusų? II dalis: troleibusai su XX amžiaus technologijomis

Pirmojoje straipsnio dalyje aiškinomės, kokiu būdu organizuoti viešąjį pirkimą, kad dauguma gamintojų būtų atsijoti dar nepriėjus iki troleibusų charakteristikų nagrinėjimo. Išsiaiškinome, kad pagrindiniai būdai yra šie:

  • numatyti itin didelius minimalius gamintojo finansinius pajėgumus bei  itin didelių sandorių turėjimą nurodytu laikotarpiu – kažkodėl neeliminuojant bėginio transporto (tramvajų), tačiau eliminuojant kitų rūšių miesto VT priemones;
  • pirkimą paskelbti ir įvykdyti kuo skubiau ir tuo metu, kuomet dalis gamintojų apie jį gal net nesužinos;
  • techninę dokumentaciją pateikti tik lietuvių kalba (ar šveicarams, ar belgams, ar ukrainiečiams, neturintiems Lietuvoje savo atstovo, per trumpą laiką tektų ne tik rasti vertėjus, bet ir pateikti visus dokumentus lietuvių kalba).

Lietuvoje kažkodėl nematoma problemos, kuomet dalyvauja vos vienintelis tiekėjas (ar itin glaudžiai vienas su kitu susiję du tiekėjai), nors tą prekę gamina ir gali pasiūlyti bent 10 gamintojų (žiūrint vien į artimiausias šalis). Toks požiūris yra ne visur – pvz., 2013 m. Slovakijos sostinėje Bratislavoje 80-ties naujų troleibusų pirkimo konkursas buvo paskelbtas pakartotinai, kadangi pirmuoju bandymu paraišką dalyvauti pateikė vos vienas dalyvis.

Bet gal nėra dėl ko pergyventi, nes ketinama pirkti troleibusus, kuriuose įdiegtos jeigu ne pačios moderniausios, bet bent jau ne 20-30 metų senumo inovacijos? Ir gal bent čia jau tikrai nei vienas gamintojas neatkris, jeigu praėjo ankstesnėje dalyje išvardintą kliūčių ruožą?

Nieko panašaus. Nors už troleibusus ketinama mokėti itin brangiai, reikalaujama tik tokių žaisliukų, kurie nieko bendra su šiuolaikinėmis troleibusų galimybėmis neturi. Galbūt rašiusieji pirkimo sąlygas apie šiuolaikinių troleibusų (ir apskritai viešojo transporto priemonių) galimybes nieko nežino? O galbūt žino, bet sąmoningai siekia nupirkti kuo primityvesnius troleibusus, kad ir vėl galėtų paniekinamai kaltinti „štai, nauji troleibusai, o tokie netikę, matote, neveltui sakiau, kad dyzeliniai autobusai miestui daug geresnis sprendimas“.

Dar daugiau – ketinama mokėti ne už geresnį troleibusą, o už, pvz., mėnesiu-kitu greitesnį jo pristatymą. Kaip bus parašyta žemiau, netgi nevykdant pirkimo paknopstomis, būtų suspėta įgyvendinti finansavimo gauti ES struktūrinių fondų paramą sąlygas. Kas svarbiau – ar troleibusų galimybės ir jų kokybė, ar troleibusų pristatymas keliomis savaitėmis anksčiau? Pažadėsi pagaminti paskubomis – tapsi laimėtoju, pasiūlysi geresnę komplektaciją – pralaimėsi.

Na ir taip, kai kurių gamintojų troleibusai techninių specifikacijų dėka taip pat automatiškai eliminuojami – nors pvz. vieno iš gamintojų produkcija puikiausiai tinka ne viename Čekijos, Slovakijos mieste.

Taigi peržvelkime, kas pagal šias sąlygas turėtų būti ir ko neturėtų būti naujuosiuose troleibusuose. Dar sykį atsidarykime troleibusų pirkimo sąlygas ir panagrinėkime jų VIII skyrių „Pasiūlymų nagrinėjimas ir pasiūlymų atmetimo priežastys“ (15 – 22 psl.) bei 1-ąjį priedą „Techninė specifikacija“  (26 – 42 psl.). Continue reading

2017:82017:8/2017:8

Kaip Vilniui nupirkti kuo brangesnių ir kuo prastesnių troleibusų? I dalis: kaip atmesti daugumą gamintojų

Troleibuso Amber pristatymo akimirka

Prieš 1,5 mėnesio, artėjant viešajai konsultacijai su troleibusų gamintojais dėl naujų troleibusų įsigijimo Vilnius miestui, troleibusas.lt paskelbė straipsnį apie pirmuosius konkurso sąlygose pastebėtus nerimą keliančius dalykus. Buvo tikimasi, kad viešumas lems tai, kad bent didžiausią nerimą keliančios sąlygos išnyks ir jau paskelbtame viešajame pirkime neatsiras. Deja.

Galbūt todėl, kad viešojoje konsultacijoje (kuri įvyko 2017 m. birželio 8 dieną) dalyvavo vos poros gamintojų atstovai, o galbūt todėl, kad ir dalyvavusieji nebuvo itin aktyvūs reikšdami savo pastabas, paskaičius jau paskelbto viešojo pirkimo sąlygas džiugesys neužpuola.

Greičiau jau atvirkščiai.

Neapleidžia įtarimas, kad šio pirkimo sąlygos yra sudėliotos taip, kad pirkime realiai galėtų dalyvauti tik vienas gamintojas. Tai tarsi minų laukas, kur jeigu gamintojas/jo atstovas neužšoka ant vienos minos – jis pataikys ant kitos. Tokiu būdu kartojasi istorija, kuri buvo su liūdnai pagarsėjusiu 150 dyzelinių autobusų pirkimu – vos paskelbus pirkimo sąlygas, tuomet buvo garsiai kalbama, kad dalyvauti galės tik vienas gamintojas. Taip ir nutiko – artėjant numatyto termino pabaigai paraišką buvo pateikęs vos vienas gamintojas. Tuomet, galbūt pabūgus galimo skandalo, viena iš viešojo pirkimo sąlygų (po daugkartinių atsisakymų tai padaryti) buvo pakeista, tačiau per skirtą trumpą papildomą terminą paraišką suspėjo pateikti tik dar vieno gamintojo atstovai.

Kalbama, kad dėl sąmoningai sumažintos konkurencijos Vilnius už aukščiau paminėtus 150 autobusų sumokės tiekėjams bent 2-3 mln. eurų daugiau negu būtų mokėjęs, jeigu viešasis pirkimas būtų organizuotas skaidriai. troleibusas.lt šaltinių teigimu, dėl sąlygų, tinkančių tik vienam gamintojui, surašymo bent 2 mln. eurų daugiau gali būti permokėta ir už troleibusus. Gal tie 5 mln. eurų Vilniui tėra smulkmena? O gal tie 5, 10 (o gal net ir 30!) papildomų troleibusų, kuriuos būtų galima įsigyti už numatytą sumą, taip pat yra smulkmena?

Ir dar – tai nėra vienintelis pavojus. Tas gamintojas, žinodamas, kad tik jis vienas tegali dalyvauti konkurse, ne tik gali užsiprašyti maksimalios leistinos kainos už vieną troleibusą (395 725 eurų + PVM, nors kitose rinkose analogiškus troleibusus parduoda žymiai pigiau), tačiau, dar blogiau, konkursas gali būti ir apskritai sužlugdytas, kaip tai nutiko 2011 metais, kuomet vienintelis dalyvis nurodė kainą, kuri buvo dar didesnė negu maksimali numatyta.

Tad kas gi yra negerai yra paskelbto troleibusų viešojo pirkimo sąlygose? Continue reading