Ar reikalinga Lietuvai Europos Judumo savaitė?

Europos Judumo savaitė 2016Kaip ir kasmet, taip ir šiemet rugsėjo 16–22 dienomis vyksta Europos Judumo savaitė. Šios šventės metu miestų gyventojai kviečiami rinktis ne keliones asmeniniais automobiliais, bet keliones kitomis transporto priemonėmis, ir jie kviečiami tai daryti ne tik šventės metu, bet nuolat. Renginių savaitė baigiama tradicine „Diena be automobilio“, vykstančia rugsėjo 22-ąją. Šiandien, šios šventės dieną, ir peržvelkime, ar Lietuvai ir Vilniui ši savaitė yra svarbi ir, jeigu mūsų miestuose pokyčių visgi reikia, ar tikrai išnaudojamos visos galimybės esamai padėčiai keisti.

Šiemetiniu akcijos šūkiu – „Protingas ir darnus judumas – investicija Europai(‘Smart and sustainable mobility – an investment for Europe’) – siekiama atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į glaudžius ryšius tarp transporto ir ekonomikos.

Daugybėje Europos miestų vyksta įvairūs renginiai – pradedant riedutininkų varžybomis ar dviratininkų pasirodymais, baigiant nemokamomis kelionėmis viešuoju transportu ar miesto centrinių gatvių uždarymu automobilių eismui, paliekant šias gatves pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui. Plačiau apie visoje Europoje vykstančius renginius galite sužinoti svetainėje http://www.mobilityweek.eu/.

Pernai rašėme apie šios šventės istoriją ir jos tikslus, taip pat apie Vilniuje vykusius renginius. Šį kartą apžvelkime, kaip keičiasi šios šventės aktualumas Lietuvoje ir jos sostinėje, ar suvokiama šventės prasmė ir tikslai, ar šventė padeda artėti prie tikslų pasiekimo.

Žiūrint iš grynai aritmetinės pusės, Lietuvos miestų, kurie dalyvauja šventės renginiuose, daugėja – 2015 m. apie renginius pranešė 21 Lietuvos miesto ir rajono savivaldybė, o šiemet renginį koordinuojanti Aplinkos ministerija praneša net apie 44 savivaldybes (nors mobilityweek.eu svetainėje 2016-09-21 apie savo renginius praneša vos 23 savivaldybės).

Tačiau ar didesnis deklaravusių dalyvavimą savivaldybių skaičius reiškia ir stipresnį visuomenės, valdžios institucijų atstovų įsitraukimą į renginius, ar reiškia geresnę ir išsamesnę komunikaciją apie šios savaitės tikslus, ar galime tikėtis, kad po šios savaitės kažkas ims keistis į gerąją pusę? O gal pas mus taip viskas tobula, kad nieko keisti ir nereikia?

Su spūstimis ir toliau kovojama be sustojimo platinant kelius ir plečiant parkingus, o su didėjančia tarša – lozungais ir pažadais

EJS 2016: PM10 tarša

Oro tarša PM10 dalelėmis

Sostinės gyventojai jau įpratę prie nesibaigiančio metinio ciklo, kuomet vos pora mėnesių mieste įmanoma kvėpuoti ir judėti, tuo tarpu likusieji mėnesiai reiškia nesibaigiančius automobilių srautus, automobilių sukeliamas spūstis, oro taršą ir triukšmą. Sostinėje taršos normos yra nuolat viršijamos – ir tai rodo objektyvūs Žirmūnuose įrengtos stotelės duomenys. Padidinta tarša veikia kiekvieno iš mūsų (net ir tų, kurie sėdi užsidarę automobiliuose) sveikatą – tačiau ar imamasi kokių nors žingsnių, mėginant riboti automobilių judėjimą?

Deja, ne. Atvirkščiai – leidžiama įrenginėti milžiniškas automobilių stovėjimo aikšteles miesto centrinėje dalyje (pvz., – „Lietuvos geležinkelių“ projektuojamos 460 vietų aikštelė Mindaugo gatvėje ir 1500(!) vietų šalia geležinkelio stoties), 2-3 kartus didesnes negu nustato įstatymų reikalavimai aikšteles šalia prekybos centrų. Šiuos projektus laiminantys savivaldybės atstovai kažkodėl iki šiol nesuvokia, kad tokie sprendimai tik dar labiau skatins automobilių naudojimą, dar labiau užkimš gatves ir sukels dar daugiau problemų ir reikalaus dar daugiau išlaidų tų problemų „lopymui“.

Kitas pavyzdys – deklaruojamas skatinimas naudotis viešuoju transportu. Gal norite spėti, kiek viešajam transportui skirtų juostų atsirado pernai Vilniuje? Nulis metrų. Šiemet situacija tokia pat – dar daugiau, kai kur dėl nesuvokiamų priežasčių viešajam transportui skirtos juostos ženklai pradėjo galioti tik kai kuriomis valandomis, dalyje tokių juostų buvo leista važiuoti ir automobiliams, kuriais važiuoja bent 4 žmonės. Visgi puikiai žinoma, kad dauguma taip paženklinta juosta važiuojančių automobilių būna anaiptol ne su 4 keleiviais, dar blogiau – tokių pažeidėjų neįmanoma identifikuoti automatinėmis priemonėmis, tai įmanoma tik policijos pareigūnų reidų metu.

Visgi ir toliau kalbama – išplatinsim, išasfaltuosim, įrengsim gatves, aikšteles. Kiek tokia miesto (ir valstybės) politika kainuoja kiekvienais metais – nutylima.

Kaip Judumo savaitė pristatoma viešojoje erdvėje?

EJS 2016: SEBKaip rašėme pernai, Judumo savaitės renginių sėkmė labai priklauso nuo realaus (o ne „iš reikalo“ ar „iš mados“ deklaruojamo) savivaldos noro keisti esamą padėtį ir bendradarbiavimo su vietos nevyriausybinėmis organizacijomis. Ar tokį norą galima pamatyti šiemet viešojoje erdvėje?

Štai kokia vieno banko reklama judumo savaitės proga transliuojama socialiniame tinkle: „automobilis – kaip dar vienas šeimos narys“. Žodžiu, jeigu tau liūdna – įsitikink, ar jau turi būtiną šeimos narį, juk turbūt to tau trūksta iki gyvenimo pilnatvės!

Europos judumo savaitę Lietuvoje koordinuoja Aplinkos ministerija. Savo pranešime apie renginį ministerija džiugiai praneša, kad „šiemet Dieną be automobilio nemažai Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų darbuotojų nusiteikę iš tiesų apsieiti be automobilio – į darbą grupėmis keliaus arba pėsčiomis, arba dviračiais, paspirtukais, riedučiais ir pan.“. Kyla klausimas – ar ministerijos darbuotojai ir kitomis metų dienomis tikrai negali apsieiti be automobilio, o tegali demonstruoti rūpestį oro tarša ir užkimštomis gatvėmis vos vieną dieną per metus? Toliau pranešime informuojama, kad „finišas numatytas prieš darbo pradžią Operos ir baleto teatro kieme prie elektromobilių stotelės“ – ir vėlgi, pasąmonėje mėginama įpiršti nuomonę, kad elektromobiliai yra gėris, nutylint, kad jie (lygiai taip pat kaip ir kitomis kuro rūšimis varomi automobiliai) turi lygiai tą pačią savybę užkimšti miesto gatves ir kiemus…

EJS 2016: SĮSPSavivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, koordinuojanti šviesoforų sistemą, sostinės viešąjį transportą ir prižiūrinti mokamas automobilių stovėjimo aikšteles, kaip vieną iš alternatyvų keliauti be automobilių taip pat siūlo… automobilį. Beje, gaila, kad informacija apie galimybę aplankyti Eismo valdymo centrą atsirado tik šiandien ryte…

O kaip apie darnų judumą ir šios savaitės tikslus kalbama LRT – visuomeninio transliuotojo, lyg ir atspindinčio valstybės politiką, eteryje? Pirmiausia laidos vedėjas be jokių abejonių išdrožia teiginį, kad įprasta ir patogiausia transporto priemonė yra automobilis. Netrukus, paklausti kaip atvyko į studiją, automobilius pamini ir abu Aplinkos ministerijos atstovai (kurie, tikėtina, ir atskirais automobiliais atvyko)… Kaip galima tikėtis, kad kiti žmonės elgsis kitaip, kaip galima kelti bent jau minimalius (apie ambicingus nėra ko ir kalbėt) tikslus situacijos keitimui?

Todėl nėra ko stebėtis komercinės žiniasklaidos pranešimais. Štai portalas „Delfi“ surengė „Trijų merginų eksperimentą: kelionė dviračiu, troleibusu ir automobiliu“. Vaizdo įraše, be abejo, skaičiuojama vienkartinio bilieto, važiuojant viešuoju transportu, kaina (apie tai, kad žmogus gali turėti 30 dienų bilietą neužsimenama), o keliaujant automobiliu pamirštama paminėti, kad pirmiausia tą automobilį reikia įsigyti, apdrausti, negana to, reikia ir vairavimo teises išsilaikyti (visa tai – juk ne išlaidos, ar ne?). Automobilis pripažįstamas ir greičiausiu, ir patogiausiu (nesvarbu, kad sėdi jame susirietęs ir suspaustas, diržų suveržtas, ir akis į kelią išsproginęs), kelionių juo neva ir oro sąlygos neįtakoja. Štai taip keliauti skatina mūsų žiniasklaida dienos be automobilio proga.

Renginiai, kuriuose turbūt nedalyvavote. Nes jų tiesiog nėra

Beje, ar šiemet daug girdėjote, skaitėte apie Europos judumo savaitę ir jos renginius žiniasklaidoje? O gal tuose renginiuose dalyvavote? Vargu. Nors miestų, deklaravusių apie dalyvavimą šiame europiniame renginyje ir daug, tačiau tai, kokie renginiai juose organizuojami, verčia tik liūdnai atsidusti.

Štai pažiūrėkime, kaip savo renginius Europai pristato Vilnius:

EJS 2016: Vilnius (EU)

Štai taip, išbandykim lazdas. Ar ne nuostabi šventė? Negi tokio renginio nepakanka pakeisti miesto gyventojų keliavimo įpročius?

Tiesa, kaip matėte iš aukščiau pateikto paveikslėlio „Susisiekimo paslaugų“ Facebook paskyroje, šiandien savivaldybėje taip pat bus transliuojamas ir filmas apie dviračius „Bikes vs Cars“. Tikėkimės, šį filmą nepatingės pažiūrėti didesnis skaičius savivaldybės personalo – kadangi praėjusį kartą jį demonstruojant savivaldybės atstovų nebuvo (pasakęs sveikinimo kalbą vienintelis atstovas iš peržiūros „nusimuilino“).

Vilniaus miesto savivaldybė apie šią savaitę ir šiandien nieko nekalba. Tiesa, šiek tiek informacijos galima rasti Aplinkos ministerijos svetainėje – tačiau ar šie renginiai panašūs į tokius, kuriais siekiama įtraukti visuomenę ir siekti realių pokyčių?

ejs_2016-vilnius-am

Apie Europos judumo savaitę pranešė ne vieno Lietuvos miesto savivaldybių tinklalapiai – tiesa, vienur pranešimai buvo orientuoti į Vieno žmogaus vienos dienos Žygdarbį („Panevėžio miesto savivaldybės meras Rytis Račkauskas rytą į darbą atvažiavo dviračiu“), kitur buvo ne kviečiama keliauti kitaip, bet įspėjama, kad bus uždarytas automobilių eismas („Tarptautinės dienos be automobilio metu bus ribojamas eismas“).

Nors ir apgailestaujant, kad Lietuvos didmiesčiai nedrįsta imtis radikalesnių akcijų, eismą ribojant ne vienoje gatvėje vienai valandai vėlyvą vakarą, tačiau norisi pasidžiaugti tuo, kad bent viename mieste gyventojai buvo iš tiesų motyvuotai pakviesti bent šiandien pakeisti automobilį į viešąjį transportą. Kaunas pranešė, kad šiandien visi, troleibuso, autobuso ar mikroautobuso vairuotojui pateikę automobilio techninį pasą, gali keliauti miesto viešuoju transportu nemokamai. Nedidelis, bet teisingas žingsnis reikiama kryptimi. Laikinosios sostinės savivaldybė netgi sukūrė specialų interneto puslapį, kuriame pasakoja apie šios savaitės proga vykstančius renginius.

Tikėkimės, nereikės labai daug metų atsitokėti ir kitiems miestams. Pats laikas pradėti keisti keistus Lietuvoje įsigalėjusius keliavimo įpročius, kuomet žmonės keliauja automobiliu į už 100 metrų nuo namų esančią maisto prekių parduotuvę ar darda savo dyzeliuku kiekvieną rytą į darbovietę, patogiai pasiekiamą viešuoju transportu, kur iki pat vakaro tas dyzeliukas riogso numestas ant šaligatvio. Erdvės mieste – ne begalinės, begaliniai parkingai ir plačiausios gatvės jaukaus miesto nesukurs – tad pradėkime keistis. Investuokime ne į spūstis ir triukšmą gatvėse. Investuokime į sprendimus, kurie leis turėti švarų ir jaukų ir sveiką miestą.

Konkursai su iš anksto žinomais laimėtojais. Ar ir toliau troleibusus „valys“ UAB „Corpus A“?

Vyksta troleibuso valymas

Kuomet yra klausiama, ko gi reikia, kad viešasis transportas būtų patrauklus keleiviams, kai kurie valdžios žmonės pamini tik vieną dalyką – greitį.

Primityvokas ir todėl klaidinantis teiginys. Tokią išvadą gali padaryti nebent tie, kurie viešuoju transportu nesinaudoja išvis arba juo naudojasi labai retai.

Tie, kas naudojasi viešuoju transportu nuolat, mato kitus nemažiau svarbius dalykus. Vienas iš jų – ar transporto priemonės švarios ir išorėje, ir viduje. Vargu ar malonu įlipti į transporto priemonę, kuri pilna smėlio dar iš praėjusio rudens. Kažin ar smagu atsisėsti prie lango, kurį dengia nemenkas nešvarumų sluoksnis. Kažin ar jauku būti prie pajuodusio nuo dulkių kondicionieriaus, ne kažin kiek geresnį įspūdį palieka ir purvų prisivalgęs (ir todėl nemalonius kvapus skleidžiantis) šildytuvas.

Jau keletą metų troleibusus Vilniuje valo, o gal tiksliau „valo“, ne įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ (o prieš autobusų ir troleibusų įmonių sujungimą – „Vilniaus troleibusai“) darbuotojai ir darbuotojos, bet konkursą laimėjusios komercinės įmonės personalas.

Kuo skiriasi dirbantis žmogus nuo žmogaus, kuris daro darbo imitaciją?

Kai žmogus dirba – galima matyti jo darbo rezultatą, produktą. Kai žmogus apsimeta, kad dirba – jis juda, tarsi kažką daro, bet po jo darbo situacija būna nepasikeitusi, jokio produkto nėra.

Puikus darbo imitacijos pavyzdys – troleibusų valymas, atliekamas įmonės „Corpus-A“ personalo. Įlipa žmogelis į troleibusą, pamojuoja sausu šepečiu, dar kartais stambesnes šiukšles surenka – ir viskas. Nesvarbu, kad sutarties sąlygose nurodyta ne šluoti, o plauti grindis. Nesvarbu, kad nurodyta, jeigu troleibusas nekokybiškai nuplautas automatinėje plovykloje, net ir išorę kokybiškai nuplauti. Esu darbo vietoje – vadinasi, dirbu!

Tiesa, prieš pora mėnesių šios įmonės darbuotojai sugalvojo naują „išradimą“: matyt, sulaukę pastabų, kad reikia ne tik šluoti, bet ir plauti, jie pradėjo naudoti itin modernų plovimo būdą – iš bambalio pašlaksto salone vandens ir išskirsto jį su šepečiu. O ką, neplauta, nematote, kad štai čia šlapia? Jeigu šlapia – vadinasi, išplauta! Beje, „Corpus-A“ save pateikia kaip neįgaliųjų socialinę įmonę, ir tai, kad kai kurie darbuotojai skundžiasi negalintys nešti kibiro su vandeniu dėl sveikatos būklės, yra tiesa – tik štai kodėl žmonės skiriami dirbti darbus, kurių atlikti tinkamai jie fiziškai negali, ir ar tokia situacija yra normali?

Ir kodėl su visų šių nesąmonių pasekmėmis turime taikstytis mes, keleiviai, kurie mokame už keliones tvarkingu, švariu transportu? Kodėl su tuo turi taikstytis tų transporto priemonių vairuotojai, gaunantys pretenzijas iš keleivių dėl nešvarių sėdynių ir murzinų stiklų? Ir kodėl už tokį požiūrį papildomas išlaidas remontui (dėl greičiau sugendančios įrangos) turi patirti VVT?

Taigi, konkursus jau ne vienerius metus laimi vienintelė įmonė „Corpus-A“ (nors konkursuose dalyvauti mėgina ir kitos). Laimėti nesutrukdo niekas, net netikusi darbų kokybė. VVT darbuotojai šnabždasi, kad šią valymo įmonę tuomet dar įmonei „Vilniaus troleibusai“ (pavyko rasti 2010 metais skelbto konkurso skelbimą) priverstinai įsiūlė vienos politinės partijos šulas. Buvo atleistos neblogai dirbusios „Vilniaus troleibusų“ valytojos, jų pareigas perėmė privačios įmonės personalas.

Visgi privati įmonė valytojų skaičių vis mažino (nors darbo apimtys pagal sutartį liko tokios pat). Didėja minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) – valytojų skaičius mažėja – darbdavio manymu, jeigu keturių žmonių atlyginimą dabar reikės mokėti trims žmonėms, tai tie trys žmonės ir padaryti keturių žmonių darbą gali. Bent jau taip galima suprasti „Corpus-A“ vadovo pasisakymą „Verslo žiniose“ artėjant 2016 m. liepos 1-ajai, kuomet buvo padidintas  MMA – įmonės vadovas guodėsi, kad turi mažai laiko perdaryti darbo grafikus. Kita vertus, troleibusų vairuotojams valytojos guodėsi, kad nors darbo padaugėjo – atlyginimai nepadidėjo, o jeigu tai iš tiesų tiesa – būtų įdomu, jeigu šią „neįgaliųjų socialinę įmonę“ pakratytų valdiškos institucijos, patikrindamos ne tik tai, kiek mokama neįgaliesiems, bet ir kokie jų darbo grafikai, kokie jų darbo krūviai ir ar neįgalieji gali dirbti tuos darbus, kuriuos dirbti jiems nurodyta.

Beje, Lietuvos darbo biržos svetainėje socialinių įmonių sąraše „Corpus-A“ nėra. Tačiau randame kitą įmonę – UAB „Socialinė integracija“, kurios būstinė nurodyta tuo pačiu adresu, kaip ir „Corpus-A“ (nors registracijos adresas – Širvintų rajone), o „Socialinės integracijos“ direktorius bent jau seniau buvo „Corpus-A“ vadovas Kaune. „Corpus-A“, turinti filialus visoje Lietuvoje, rekvizitai.vz.lt duomenimis turi 960 darbuotojų, tuo tarpu „Socialinė integracija“ – net 1103 darbuotojus. Todėl turbūt nekeista, kad vienu pagrindinių „Corpus-A“ partnerių ir nurodoma UAB „Socialinė integracija“. Tik visgi lieka neaišku – kodėl konkurse dalyvauja ir laimi „Corpus-A“, o ne „Socialinė integracija“ (nes ši įmonė irgi nurodo užsiimanti tokia pat veikla)? Įdomu ir tai, ar pačios valytojos žino, kad jos dirba ne įmonėje „Corpus-A“ (kaip kad sako vairuotojams), bet įmonėje „Socialinė integracija“?

Nežinia, ar dėl mažėjančio darbuotojų skaičiaus, ar dėl kitų priežasčių nuolat prastėjo ir valymo kokybė. Įmonės personalas į priekaištus turi „neatremiamą“ argumentą – „kiek moka, taip ir dirbam“. Tiesa, į klausimą, kodėl eina į tokį darbą, kuriame taip mažai moka (juk atlyginimas turėtų būti žinomas iš anksto), o po to darbą sabotuoja – atsakymas vargu ar yra.

UAB „Corpus-A“ turi valyti daug patalpų. Tik kažin ar visose yra bent apsilankę.

UAB „Corpus-A“ turi valyti daug patalpų. Tik kažin ar visose yra bent apsilankę.

Dar prieš mėnesį Facebook paskyroje rašėme apie „Corpus-A“ darbo kokybę ir apie paskelbtą techninių specifikacijų projektą naujam konkursui. Konvejerio tai nesustabdė. Nenuostabu – 2015-09-22 paskelbto supaprastinto atviro konkurso sutartis galioja iki 2016-07-24 (konkurso sąlygas galite rasti čia). Žinoma, sutarties galiojimo terminas baigiasi, todėl reikia galvoti, kas valys ne tik troleibusus, bet ir VVT administracines patalpas. Pagal šią sutartį „Corpus-A“ valo ir daugybę kitų pagalbinių patalpų, pvz., elektros pastočių patalpas, tik kažin ar tai yra daroma, laikantis sutarties sąlygų.

Beje, kažin kodėl, jeigu ši įmonė dirba taip puikiai, iki šiol jų paslaugomis priversti naudotis tik troleibusų parkai, o autobusų parke, kaip ir anksčiau, dirba įmonės personalas, atliekantis darbą žymiai kokybiškiau?

Taigi, 2016 m. birželio 10 d. buvo ir vėl paskelbtas supaprastintas atviras konkursas valymo paslaugų viešajam pirkimui. Įdomu tai, kad VVT internetinėje svetainėje nurodoma vokų atplėšimo data – liepos 15 d., tuo tarpu pirkimo sąlygose galutinė elektroninių pasiūlymų pateikimo data nurodyta liepos 5-oji.

Neramina klausimas – ar viskas kartosis ir šiemet? Ar ir vėl bus susitarta kur reikia ir su kuo reikia, vėl bus tylima apie tai, kaip ši įmonė dirba ir kad dėl tokios darbų kokybės jai išvis turėtų būti neleista šiame konkurse dalyvauti? O gal bus pasidomėta, koks politikas taip atkakliai protegavo sutarties su įmone „Corpus-A“ atsiradimą ir kodėl? Galbūt tai ir yra priežastis, kodėl ši įmonė taip daug sau leidžia?

Galbūt konkurso sąlygose atsirado saugikliai, kurie leistų taikyti sankcijas dėl nekokybiškai atliktų darbų?

Ne, neatsirado. Pirkimo sąlygose parašyta, kad šiame pirkime rezervuota teisė (t.y., pirkime gali dalyvauti) tik neįgaliųjų socialinės įmonės. Taigi, ir toliau pageidaujama, kad valymo darbus dirbtų tie žmonės, kurių sveikata per prasta šiuos fizinius darbus atlikti tinkamai. Ar VVT, šiame konkurse nurodžiusi tokį apribojimą, laimi? O gal laimi ne pagal savo galimybes darbus turintys atlikti neįgalieji? Tai gal bent jau keleiviai? Ne, ne ir dar kartą ne – laimi tik „Corpus-A“, išvengusi konkurencijos ir gaunanti ne tik apmokėjimą iš VVT, bet dar ir paramą iš valstybės už neįgaliųjų įdarbinimą ir integravimą.

Už netinkamai atliekamą darbą nėra numatyta jokių baudų – tėra numatyta galimybė, nustačius grubius sutarties pažeidimus (pvz., kad netinkamai išvalyti bent 5 troleibusai) už tos dienos darbus nesumokėti. Tiesa, tam reikalingi pažeidimų protokolai (kuriuos pagal sutartį ir surašyti ne taip paprasta), taip pat suteikiamas laikas pažeidimų ištaisymui (iki 24 valandų), taigi galima sankcija daugiau teorinė negu reali.

Todėl turbūt nereikia stebėtis ir tuo, kas įvyko prieš pora savaičių. Tuomet troleibusų parkų darbuotojai, nebeapsikentę tokios darbo kokybės ir sužinoję apie naują konkursą (kurį, tikėtina, ir vėl laimės ši įmonė), pradėjo rinkti parašus po kreipimusi, kad šiai įmonei būtų nebeleista dalyvauti naujame konkurse. Netrukus kreipimosi iniciatoriai susilaukė skambučių su klausimais „ar tu supranti, prieš ką šoki?“. Kai kurie iš darbuotojų šių užuominų neišsigando, kiti, kaip įprasta, buvo įtikinti aprimti – kiek žinoma, iki šios dienos surinkti parašai administracijai, vykdančiai konkursą, nėra pristatyti.

Tiesa, nežinia, ar dėl renkamų parašų, ar tiesiog artėjant naujam konkursui, nutiko ir vienas geras dalykas – troleibusus pradėta valyti kiek kruopščiau. Žinoma, iki tobulos darbo kokybės dar toli – pvz., lipant pro vidurines duris į troleibusą, paruoštą Valstybės dienos šventei, buvo galima rasti nemažą kiekį smėlio. O juk troleibusas į renginį atvažiavo ne iš maršruto, bet tiesiai iš troleibusų parko. Visgi puikiai žinome, kiek ilgai veikia tas laikinas pagerėjimas – po kurio laiko viskas grįžta į įprastines vėžes, nes jokių poveikio priemonių, kai sutartis jau pasirašyta, nebijoma.

Tam, kad įsitikintumėte, kaip atrodo lygiai tokio pat amžiaus Solaris Trollino troleibusai Rygoje – trumpas vaizdo įrašas. Be garso, kadangi buvo kalbėta nelietuviškai, o titruoti tingiu – bet pilnai pakanka matyti vaizdą. O žemiau galėsite pamatyti nuotraukas, kaip atrodo analogiško amžiaus Solaris troleibusas Vilniuje. Taip, šiam Rygos troleibusui tuo metu, kai buvo filmuotas, buvo 10 metų. Todėl į kažkokios ten VVT viršininkės, kuri atsakinga už „Corpus-A“ darbuotojų atliekamo darbo kokybės priežiūrą, sapaliones (kurios pasirodė po šio straipsnio paskelbimo) apie puikią valymo kokybę ir nusišnekėjimus, kad visą šitą purvą su tašėm bobutės į troleibusus suneša, bus reaguojama griežtai – nepadės jokie ten jos giminystės ar partiniai ryšiai.

Na o dabar Jūsų dėmesiui – tam, kad įsitikintumėte įmonės „Corpus-A“ darbų kokybe – nuotraukų galerija.

Tautiška giesmė skambėjo ir Vilniaus troleibuse

Jau septintus metus Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga visame pasaulyje skambėjo vienu metu giedama Tautiška giesmė.

Kasmet Lietuvos himnas skamba vis labiau neįtikėtinose vietose. Šiemet „Media Traffic“ ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ iniciatyva viena iš tokių neįprastų erdvių tapo Vilniaus troleibusas.

Į renginį kvietė pranešimai žiniasklaidoje, taip pat ir Facebook įvykio anonsas:

Kur himną giedosi Tu? „Media Traffic“ – TV viešajame transporte ir UAB “Vilniaus viešasis transportas” siūlo giedoti neįprastai – troleibuse!
Važiuodamas troleibusu nuolatos atlieki begales pašalinių darbų: kalbi telefonu, skaitai knygas ar per ausinukus klausaisi mėgstamų dainų?
Niekada nesusimąstei, kaip puiku būtų čia pat uždainuoti? Liepos 6-ąją siūlome tau mesti ausinukus į šalį ir kartu su daugeliu kitų lietuvių pagerbti savo tėvynę „Tautiška giesme“ čia pat- troleibuse!
Bijai, kad pamirši žodžius ir teks raudonuoti iš gėdos? „Media Traffic“ – TV viešajame transporte turi sprendimą – 21h visuose troleibusuose, kuriuose rasi TV ekranus, bus transliuojamas klipas su „Tautiškos giesmės“ žodžiai.
O projekto draugai, UAB “Vilniaus viešasis transportas” dar ir pavežės Tave nemokamai specialiu dedikuotu troleibusu.
Pilietiškai nusiteikęs troleibusas 21 val. pajudės nuo „Karaliaus Mindaugo tilto” stotelės kryptimi Mindaugo tilto stotelė- Stotis (stotelė iš upės pusės). Visus norinčius prisijungti „Tautiškos giesmės aplink pasaulį” draugai „Media Traffic“ bei UAB Vilniaus viešasis transportas pavežės nemokamai. Ateik 10-imčia minučių anksčiau ir „apšildyk balsą“ su žaismingaisiais „Senamiesčio teatro“ aktoriais, dainuodamas liaudiškas dainas bei žaisdamas smagius žaidimus.
Taigi KUR? Troleibuse.
KAIP jį rasti? Ieškok tautinėmis vėliavėlėmis pasipuošusio ir „Tautiškai giesmei“ pasiruošusio troleibuso Mindaugo Karaliaus Tilto autobusų stotelėje.
KADA? Liepos 6- dieną, 21h.
KODĖL? Nes kur bebūtume nei minutei nenustojame būti LIETUVIAIS!
#TautiskaGiesme #LietuvaVienuBalsu

Pasakojimas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ interneto svetainėje: „Troleibuso vairuotojas: to mano gyvenime dar nėra buvę!“.

Kviečiame peržiūrėti trumpą fotoreportažą.

Į Kauną atvyksta troleibusai iš Nyderlandų!

Troleibusas Berkhof Premier AT18. Nuotraukos autorius Spoorjan, wikimedia.org

Troleibusas Berkhof Premier AT18. Nuotraukos autorius Spoorjan, wikimedia.org

Naudotų troleibusų pirkimo Kaune detektyvinė istorija pagaliau baigėsi.

Į Kauną jau ruošiami kelionei troleibusai Berkhof!

Šiandien jau galime panagrinėti oficialiai paskelbtą informaciją, kas dalyvavo troleibusų pirkimo konkurse ir kas, ką ir už kiek siūlė. Taip pat jūsų dėmesiui – naujausios žinios apie tai, kada Kauną pasieks pirmasis troleibusas, važinėjęs Nyderlandų miesto Arnhemo gatvėmis.

Mini detektyvas: kodėl „Ridvija“ siūlė troleibusus, kurių neturi?

Apie šios istorijos pradžią (pirmąjį techninių specifikacijų projektą) rašėme dar 2016 metų sausio mėnesį: „Naudotų troleibusų pirkimas Kaune – tik formalumas?“.

Vėliau prie šios temos dar ne kartą sugrįžome, buvo rašoma apie besikeičiančius reikalavimus ir besikeičiančius poreikius dar prieš paskelbiant viešąjį pirkimą.

Nepaisant vis keičiamų sąlygų, viešasis pirkimas buvo paskelbtas gan greit – dar 2016 m. kovo 10 dieną. Tuomet tikėjomės, kad dar pavasarį Kauną pasieks šiame konkurse nupirkti troleibusai.

Visgi tai neįvyko – pasibaigus pirkimui, Viešųjų pirkimų portale ilgą laiką nebuvo informacijos apie jo rezultatus. Sklandė informacija, kad su įmone, kuri pasiūlė troleibusus už mažiausią kainą ir konkurse laimėjo pirmąją vietą, ne viskas yra gerai. Sklandė kalbos, kad nors įmonė troleibusus pasiūlė, tačiau… jų net neturi, buvo ir kita versija – kad kažkokie troleibusai yra, tačiau tikrai ne tokie, kokių prašoma sąlygose, tai yra, be papildomo dyzelinio variklio.

Panašu, kad bent viena iš šių versijų buvo teisinga – paskelbus troleibusų viešojo pirkimo rezultatus, matome visus tris viešajame pirkime dalyvavusius pasiūlymus:

Kodas, pavadinimas Pavadinimo patikslinimas Adresas Šalis
803 užsienio įmonė Womy Equipment Supply B.V. Mark S.Clarkelaan 11, 4761 RK Zevenber Olandija
145197724 Uždaroji akcinė bendrovė „Ridvija“   Šiaulių m. sav. Šiaulių m. Stadiono g. Lietuva
300503289 UAB „Atomeksim“   Visagino sav. Visagino m. Taikos pr. 10 Lietuva

Nors Viešųjų pirkimų portale nerašoma, ką siūlė pasiūlymus pateikę dalyviai, pavyko sužinoti, kad abi Lietuvos įmonės – UAB „Ridvija“ iš Šiaulių ir UAB „Atomeksim“ iš Visagino – siūlė troleibusus Solaris Trollino 18. Šios įmonės vargu ar net ir teoriškai galėjo siūlyti itin skirtingų gamybos metų troleibusus, tačiau kainos pasiūlymuose skyrėsi drastiškai: UAB „Ridvija“ troleibusus siūlė po 42,5 tūkst. eurų (visų troleibusų kaina – 297 500 eurų), tuo tarpu UAB „Atomeksim“ vieno siūlomo troleibuso kaina buvo didesnė už visų, kuriuos siūlė UAB „Ridvija“ – vienas troleibusas jų pasiūlyme kainavo 299,6 tūkst. eurų, o bendra visų septynių troleibusų kaina net 2 097 200 eurų. Neįtikėtinas pasiūlymas, kadangi net naujus prailgintus troleibusus galima įsigyti už analogišką kainą.

Visgi abu šie pasiūlymai buvo atmesti dėl tos pačios priežasties – nei pigiausiai, nei brangiausiai troleibusus siūliusios įmonės pirkėjui nesugebėjo pateikti siūlomų troleibusų techninės dokumentacijos. Kodėl jos to nepadarė? – atsakymas paprastas – siūlė troleibusus, kurių neturėjo. Tačiau kodėl jos dalyvavo šiame pirkime, koks buvo jų tikslas? Ar tikslas buvo šį pirkimą sužlugdyti, ar tikslas buvo kaip įmanoma ilgiau vilkinti sutarties su laimėtoju pasirašymą? Belieka tik spėlioti.

Taip, jeigu iš tiesų įmonė „Ridvija“ būtų turėjusi troleibusus Solaris Trollino 18, tai būtų buvęs įdomus pasiūlymas: „Kauno autobusai“ šiuo metu eksploatuoja nemažai gamintojo Solaris transporto priemonių, todėl eksploatacija ir remontas galbūt būtų paprastesni.

Todėl šitaip susiklosčius aplinkybėms, nugalėtoju paskelbta užsienio įmonė Womy Equipment Supply B.V., pasiūliusi septynis troleibusus Berkhof Premier AT18, dar neseniai važinėjusius Arnhemo gatvėmis, po 54,85 tūkst. eurų (viso sandorio suma – 383 950 eurų).

Trumpai apie troleibusus Berkhof Premier AT18

Šio modelio troleibusus iš Nyderlandų įmonės VDL Berkhof įsigijo įmonė Connexxion iš Nyderlandų miesto Arnhemo ir įmonė Stadtwerke Solingen (SWS) iš Vokietijos miesto Solingeno. Arnhemas iš viso turi 16, Solingenas – 15 šio modelio troleibusų. Norėtųsi tikėtis, kad kauniečiai šiais troleibusais bus patenkinti ir Lietuvoje po kurio laiko atsiras ir kiti Berkhof troleibusai iš Arnhemo ir Solingeno. Likusieji Berkhof troleibusai iš Arnhemo bus prekyboje jau apie 2017 m. vasario – balandžio mėn.

Troleibusai – pilnai žemagrindžiai, turi DAF SB25 važiuoklę, Alstom-Traxis GW elektros įrangą. Troleibusai turi 3l dyzelinius variklius, kurie leidžia manevruoti teritorijoje ir, esant reikalui, apvažiuoti kliūtį ar pakeisti maršrutą eismo įvykių metu. Troleibuse yra 42 sėdimos vietos, elektrinė rampa vežimėliams įvažiuoti. Taip pat įrengtos dvi vietos vežimėliams, šalia vienos iš jų – dvi atlenkiamos sėdynės. Troleibusuose įrengta neįprasta trafaretinė maršrutų rodyklė – jos matomumas puikus bet kuriuo paros metu, tačiau jos sklandžiam veikimui būtina ideali švara, visgi ar ši sistema bus naudojama ir Kaune – kol kas žinių neturime. Į Kauną troleibusai atkeliauja su Arnhemo spalvomis, tačiau Kaune jie bus nudažyti vyšnine (autobusų) spalva.

Arnheme šiuos troleibusus palaipsniui keičia šveicarų gamintojo Hess produkcija. 2009 metais atkeliavo pirmieji devyni Hess SwissTrolley 3 troleibusai, dabar vykdomas 31 naujo troleibuso Hess Swisstrolley 4 su Vossloh-Kiepe elektros įranga užsakymas. Remiantis transphoto duomenimis, jau pristatytas 21 troleibusas, likusieji nauji troleibusai pagal sutartį turi atvykti iki 2017 metų pavasario (nors sakoma, kad visi jie atvyks dar šiemet). Beje, atvykstant 4-tosios kartos Swisstrolley troleibusams, modernizuoti ir „senieji“ Swisstrolley 3 troleibusai – juose įrengti kondicionieriai, o iki tol buvusios paprastos rampos vežimėliams paverstos elektrinėmis, valdomomis iš vairuotojo kabinos.

Troleibusas iš išorės (pasikartosime, Kaune jis „paraudonuos“):

Berkhof Premier AT18 apsisuka:

Sklandžiai apsisuka dar mažesniame žiede:

Troleibusas iš vidaus:

Kada šie troleibusai bus Kaune?

Antradienį, 2016 m. birželio 28 dieną, į Nyderlandus nuvykusi „Kauno autobusai“ techninė delegacija dalyvavo techniniuose apmokymuose, kaip dirbti su šia naujai įsigyta technika.

Per pora savaičių Kauną pasieks pirmasis troleibusas „Berkhof Premier AT18“. Tuo pačiu atskris olandas technikas, kuris atgabens visą dokumentaciją, kompiuterinės diagnostikos programinę įrangą ir padės pritaikyti troleibusą mūsiškiam kontaktiniam tinklui. Nors sutarties sąlygose numatyta, kad troleibusai turi būti pristatyti iki 2016-12-17, troleibusas.lt žiniomis, ir likusieji šiame pirkime įsigyti troleibusai atkeliaus netrukus. Nuo Zevenbergeno iki Kylio uosto troleibusai bus atgabenti tralais, į laivus įvažiuos patys, na o Klaipėdos uoste juos pakraus ir į Kauną atgabens Lietuvos įmonė. Visas transportavimo išlaidas padengs prekės tiekėjas.

Tikėkimės, dar šią vasarą juos išvysime Kauno gatvėse ir galėsime įvertinti nors ir nenaujų, tačiau Vakarų Europos rinkai skirtų troleibusų privalumus, ir šiais įspūdžiais pasidalinsime su troleibusas.lt skaitytojais.

Papildymas. Atsakymai į reakcijas viešojoje erdvėje

Atrodo, kad tema tikrai aktuali, kadangi pasirodžius šiam įrašui, pasirodė nemažai komentarų. Pamėginkime keletą jų peržvelgti.

Ar pritari, kad dažomi kaip autobusai, o ne skirtinga – žalia troleibusų spalva?

Niekaip neišeina atsakyti į šį klausimą vienareikšmiškai. Kauno troleibusai turi (turėjo) visiems žinomą, išsiskiriančią spalvą, kuri dabar naikinama – šitai liūdina. Galima buvo iš tolo matyti, kad atvažiuoja ne kažkas kitas, o troleibusas. Iš kitos pusės – dažnas Europos miestas turi tos pačios spalvos dažymą įvairių transporto rūšių priemonėms, taigi ir šiuo atveju, jeigu spalva išskirtinė, gerai matoma – gal tai ir ne taip blogai. Svarbiausia, kad keleiviai dėl vienodo dažymo nesipainiotų, ar atvažiavo troleibusas, ar autobusas, juk kai kurie ir troleibusų, ir autobusų maršrutų numeriai sutampa.

Beje, verta pažiūrėti į šį video iš Segedo (Vengrija), kur nauji troleibusai dažomi panašia spalva, ir atrodo tikrai neprastai:

Nesuprantu kodėl stebėtis, kad siūlė troleibusus kurių fiziškai neturėjo? Tegu nueina straipsnio autorius į automobilių saloną, susikomplektuoja automobilį ir jį jam tikrai pasiūlys, parduos, bet teks palaukti kol pagamins. Sunkiai pavyktų įsivaizduoti kas gali nusipirkti krūvą troleibusų ir juos laikyti vien tikėdamasis, kad kažkada kažkas paskelbs konkursą jų pirkimui ir pavyks laimėjus juos parduoti :)

Atsakymas paprastas – tai nėra naujų transporto priemonių pirkimo konkursas. Nauji troleibusai (ar autobusai) užsakomi būtent taip, kaip nurodo komentaro autorius. Tik vargu ar koks tiekėjas kapitališkai perdaro autobusų konstrukciją, juos parduodamas antrinėje rinkoje. Lygiai taip pat sunku tikėtis, kad naudotam tradiciniam troleibusui būtų atliekami toki žymūs konstrukciniai pakeitimai. Tai ir kainuotų brangiai (taigi, prekės kaina gali stipriai išaugti), ir užtruktų daug laiko (o sąlygose aiškiai parašytas galutinis troleibusų pristatymo terminas – per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, šiuo atveju, iki gruodžio 17 dienos). O šiuo atveju tiekėjas, jeigu juos ir turėjo, mėgino parduoti neatitinkančius konkurso reikalavimų.

Na ir keistas tas straipsnio autorius.. . Kai perkami naudoti autobusai, tai verkia, kad tai paskutinis “š”, bet kai perka naudotus troleibusus, tai jie yra aštuntas pasaulio stebūklas.

Gaila, kad komentaro autorius neskiria naudoto autobuso ir naudoto troleibuso. Turbūt jam neteko girdėti apie tai, kokios būklės būna autobuso variklis po, tarkim 10 metų eksploatacijos (ar 1 mln. km ridos), kai tuo tarpu troleibuso įranga net ir po tiek laiko veikia puikiausiai. Kaip jau buvo nesyk minėta, šie naudoti troleibusai yra puikios būklės – jie ten puikiai prižiūrimi, o keli iš jų bus paimti gabenimui į Kauną praktiškai iš maršrutų.
Be abejo, šie troleibusai ne pasaulio stebuklas, tačiau tai pirmi vakarietiški ir Vakarų rinkai (o ne Rytų Europai) skirti troleibusai, atkeliavę į Lietuvą. Ir dėl to džiugu. Na ir, žinoma, nemažai naujų transporto priemonių būtų neabejotinai prastesnės už šiuos, kad ir nenaujus, troleibusus.

Kokios šių troleibusų maršrutų ir krypties švieslentės?

Kol kas nėra informacijos, ar „Kauno autobusai“ naudos esamą sistemą, ar visgi sumontuos įprastines Flipdot/LED švieslentes.

Sistema gan paprasta – rodomas tekstas, kuris yra atspausdintas ant didelės drobės. Tekstas (maršruto kryptis ar numeris) keičiamas elektrinio varikliuko pagalba. Sistema veikia patikimai, kuomet yra laikomasi švaros – jeigu prisikaupia nešvarumų, drobė užstringa, todėl gali būti rodomas neteisingas maršrutas.

Veikimo principą galite pamatyt čia:

https://www.youtube.com/watch?v=Q2Tl0HOnLG

Pirmasis troleibusas – jau kelyje (Papildyta 2016-07-14)

Pirmasis turėjo atkeliauti 5214 numeriu Arnheme dirbęs troleibusas:

Vėlų 2016-07-12 vakarą jis pastebėtas A28 kelyje netoli Zwolle miesto, o jau 2016-07-13, 20 valandą turėjo prasidėti jo kelionė keltu iš Kylio į Klaipėdą.

Visgi nežinia dėl kokių priežasčių – per didelio pasitikėjimo savo meistriškumo ar skubėjimo – manevruodamas Kylyje tralo vairuotojas troleibusą užkliudė, ko rezultate buvo išdaužtas priekinių durų stiklas ir subraižytas bamperis.

Todėl 5214 numeriu pažymėtas troleibusas skubiai grąžinamas atgal remontui, o tiekėjas skubiai paruošė kitą, 5213 numeru Arnheme dirbusį troleibusą.

Gavome patvirtinimą, kad šis troleibusas sėkmingai pateko į keltą, kuris pasieks Klaipėdą 2016-07-15, penktadienį, 16:30. Ten „Kauno autobusų“ atstovas troleibusą iš kelto išvairuos, padės jam patekti ant tralo ir, kaip tikimasi, troleibusas dar ketvirtadienio naktį pasieks Kauną.

Klausimas/Prašymas: ar yra žmonių, kurie galėtų užfiksuoti troleibusą Klaipėdoje, iškeliaujantį iš kelto?

Administracinė procedūra dėl sprendimų Naugarduko gatvėje

13 maršrutas, 1636, NaugardukoPrieš 2,5 mėnesio, 2016 m. balandžio 4 dieną, troleibusas.lt buvo paskelbtas tekstas apie savivaldybės klerkų savivaliavimą, naikinant troleibusų kontaktinį tinklą Naugarduko gatvėje. Savivaldybės klerkai nusprendė patys savavališkai leisti „Maximai“ nesilaikyti sutarties, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės taryboje (sutartį pakeisti galėjo ne galimai korumpuoti klerkai, tačiau tik taryba, kuri ją patvirtino).

Kontaktinio tinklo remontininkų teigimu, jie buvo gavę nurodymą kontaktinį tinklą Naugarduko gatvėje išmontuoti pilnai. Pasirodžius tekstui, kontaktinio tinklo ardymas buvo sustabdytas. Nepaisant to, iki to laiko kontaktinis tinklas buvo išardytas visame buvusiame Naugarduko žiede, taip pat panaikintas ir įvažiavimas į Naugarduko gatvę iš Švitrigailos gatvės (bei sugrįžimas atgal).

Kas naujo įvyko per šiuos 2,5 mėnesio? Kaip jau darosi įprasta, gerų naujienų nėra: savivaldybės klerkai darbuojasi „miesto labui“ ir toliau, savo projekto nepakeitė ir „Maxima“ – vietoj išmontuotų kontaktinio tinklo atramų ruošiamasi montuoti atramas/šviestuvus, neatitinkančius kontaktinio tinklo reikalavimų.

Todėl prieš pateikdami foto ir video reportažą, kreipiamės prašydami pagalbos:
ketinama netrukus kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl administracinės procedūros savivaldybės tarnautojų, savavališkai pakeitusių tarybos patvirtintą sutartį, atžvilgiu. Šio rašto kvalifikuotam teisiniam surašymui reikalinga teisininko pagalba. Deja, sumokėti už teisininko paslaugas galimybių nėra, todėl jeigu galėtumėte pagelbėti (ar žinote, kas galėtų pagelbėti) šiuo klausimu neatlygintinai – susisiekite palikdami komentarą po šiuo įrašu arba palikdami asmeninę žinutę Facebook puslapyje. Skaityti toliau…

Istoriniai Vilniaus troleibusai bus išsaugoti ar sunaikinti?

Škoda 15Tr (2603)

Daugiausia originalios išvaizdos elementų išlaikęs Škoda 15Tr (2603) troleibusas.

Stebintys mūsų Facebook paskyrą turbūt pastebėjo informaciją apie tai, kad neseniai buvo sunaikintas ir išvežtas į metalo laužą vienas iš keturių turėtų „dvigubų“ troleibusų Škoda 15Tr. Taigi, teliko trys, iš kurių vienas „užstrigęs remonte“ ir dabar stovi ten, kur 3 metus buvo pūdomas dabar jau sunaikintas jo „brolis“, antras – nors ir važiuojantis, bet apleistas, ir vos vienas iš jų – kruopščiai jį vairuojančių vairuotojų prižiūrimas.

Vienas po kito patyliukais pjaustomi Škoda 14Tr troleibusai – procesas vyksta abiejuose troleibusų parkuose. Ir jeigu anksčiau būdavo skelbiami (kad ir formalūs) aukcionai, kurių dėka būdavo galima bent jau aiškiai matyti, kurios transporto priemonės dingsta negrįžtamai – dabar tai vyksta tyliai ir be jokio informavimo, be jokio aukciono paskelbimo.

Matydama vieną po kito naikinamus unikalius Vilniaus troleibusus, Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija 2016-04-12 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdybą ir į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Stebėtojų tarybą dėl istorinių Vilniaus troleibusų išsaugojimo. Skaityti toliau…

2016-tųjų maratonai prasidėjo: kas pasikeitė viešojo transporto organizavime?

2016-05-22 bėgimasSekmadienį, 2016 m. gegužės 22 dieną, įvyko tradicinis „DNB/NIKE WE RUN VILNIUS“ maratonas. Jo metu, kaip ir įprasta, dalis viešojo transporto maršrutų važiavo pakeistomis trasomis.

Trasų pakeitimai buvo tokie pat kaip ir pernai, todėl apie tai nesikartosime. Visgi kai kas šiemet buvo padaryta kiek kitaip – apie tai ir pakalbėkime.

Pirmas labai teigiamas pokytis – pagaliau atsirado pakeistų maršrutų tvarkaraščiai. Taip, juos buvo galima rasti tik internete, tačiau net ir tai jau žingsnis į priekį. Pernykščio bėgimo (taip pat ir kitų maratonų) metu viešasis transportas važinėjo kokiu tik norėjo greičiu, kokiu tik nori dažnumu – reikia tikėtis, tokio chaoso nebebus. Tiesa, kai kur su tvarkaraščiais buvo nesklandumų – pvz., 6, 12, 14 maršrutų troleibusams kažkur pradingo Reformatų stotelė (Basanavičiaus gatvės link), aišku, maršrutų tarpusavio gerinimas galėjo būti geresnis.

Antras teigiamas pokytis susijęs su pirmuoju – kadangi į sistemą buvo įtraukti pakeistų maršrutų tvarkaraščiai, ir transporto priemonėse buvo skelbiamos teisingos maršruto stotelės. Tiesa, neaišku kodėl iki šiol vairuotojams yra palikta galimybė reguliuoti stotelių pranešimo garsą, todėl kai kurie jį yra sumažinę tiek, kad garsinių pranešimų girdėti neįmanoma. Dar vienas pamąstymas ateičiai – galbūt ir „laikinosioms“ stotelėms galima sugalvoti pavadinimus, juos įgarsinti, kad renginių metu jie būtų pranešami per viešojo transporto priemonių garsiakalbius. Skaityti toliau…

Manipuliacijos skaičiais. I. Legendos apie troleibusų brangumą

kainaPer pastaruosius kelerius metus, kalbant apie viešąjį transportą, įvairiais būdais buvo paskelbta daugybė netiesos. Kažkodėl ypač daug tokių informacinių atakų buvo nukreipta prieš troleibusus. Galbūt kartais tai buvo daroma iš nežinojimo, visgi dažniausiai tai buvo panašu į sistemingą melą, siekiant tam tikrų tikslų.

Vienas dalykas, kai informaciją „padailina“ kažkokio naujo produkto siūlytojai – jų darbas yra įsiūlyti nebūtinai maksimaliai reikalingą ir nebūtinai itin kokybišką prekę už maksimalią kainą. Liūdnesnių rezultatų mieste sulaukiame, kai įvairių produktų siūlytojams legaliai (ar nevisai legaliai) parsiduoda mokslininkai, politikai, valdininkai – tokiu atveju, prisidengiant neobjektyviomis nesąžiningų mokslininkų studijomis, korumpuoti valdininkai, padedami korumpuotų politikų iššvaisto neadekvačias lėšas abejotiniems projektams.

Turbūt geriausias pavyzdys – Zuoko tramvajaus projektas. Vargu ar kas besuskaičiuos, kiek sostinėje lėšų išeikvota, mėginant jį prastumti. Išeikvotos lėšos – ir taip vadinamoms studijoms, kurias atliko „savi“ ir kuriems buvo nurodyta, ką tos studijos turi pagrįsti,  ir įvairaus lygio valdininkų kelionėms, ir kaip fenikso prisikeldavusio filialo darbuotojų atlyginimams ir komandiruotėms. O juk pinigus, kurie buvo išeikvoti šioms nesąmonėms, buvo galima investuoti į viešojo transporto sistemos atnaujinimą ir bent keletą naujų transporto priemonių nupirkti…

Tačiau kodėl gi nedaryti bet ko, ką tik užsimanai – juk atsakomybės nėra jokios.

Štai kabinetiniai klerkai neteisėtai susitarė su prekybcentriu ir pakeitė miesto tarybos patvirtintą sutartį – po viso to spengia tyla, susitarimą (kuris naudingas tik „Maximai“, bet ne viešojo transporto keleiviams) „prastūmę“ valdininkai tebedirba, o neteisėtai atsiradęs susitarimas neatšauktas iki šiol. Miestas ne tik neteko investicijos (kurią buvo įsipareigojęs skirti prekybos centras) į viešojo transporto sistemą, tačiau dar daugiau – miestas dar ir pinigus išleido. Juk kainuoja ne tik kūrimas, bet ir naikinimas – tačiau vargu ar sužinosime, kiek kainavo iš dalies jau atliktas troleibusų kontaktinio tinklo išmontavimas Naugarduko gatvėje, ir iš kieno – prekybcentrio ar „Vilniaus viešasis transportas“ lėšų už visa tai buvo sumokėta? Visgi galima neabejoti, kad kai kurie savivaldybės veikėjai garsiai kalbės apie tai, koks šaunus investuotojas ir kaip jam ačiū, kad jis miestą tvarko už savo lėšas. Skaityti toliau…

Čekijos gamintojų prisistatymas: I. Ką planuoja Lietuvos miestai?

Čekijos ambasada (plakatas 1) Nuotraukos autorius: V.StriškaŠiandien pristatome pirmąjį reportažą iš Čekijos Respublikos ambasadoje vykusio seminaro „Čekijos parama miesto viešojo transporto plėtrai Lietuvoje“. Jame savo veiklą pristatė net 8 Čekijos įmonės, gaminančios ne tik transporto priemones ar įrangas joms, tačiau ir siūlančios sprendimus, kaip efektyviai valdyti viešojo transporto sistemas.

Kadangi renginyje pirmiausia kalbėjo Lietuvos miestų ar šių miestų transporto įmonių atstovai, apie tai pirmojoje reportažo dalyje ir pakalbėkime.

Tai, kas nudžiugino ir tai, kas nustebino

Džiugu tai, kad į renginį, kaip ir buvo skelbiama, atvyko atstovai iš visų penkių didžiųjų Lietuvos miestų. Džiugu ir tai, kad didžiojoje dalyje miestų atstovų pranešimų buvo kalbama tiksliai ta tema, kuria ir surengtas šis seminaras – kalbėta apie keleivių skaičiaus pokyčius, apie turimas transporto priemones ir naudojamas elektroninio bilieto sistemas, taip pat apie atnaujinimų planus ir galimybes. Nudžiugino ir tai, kad vieno miesto atstovas šio renginio dėka sužinojo, kad gamintojas gali pasiūlyti tokio tipo transporto priemones, kokių rasti jis nesitikėjęs. Skaityti toliau…

Troleibusams Vilniuje sukanka 60 metų. Ar švęsime šį jubiliejų?

Pirmieji Vilniaus gatvėse pasirodė troleibusai MTB-82D. 1956 m., fotografas L.Morozovas, nuotrauka iš Garso ir vaizdo archyvo fondų

Pirmieji Vilniaus gatvėse pasirodė troleibusai MTB-82D. 1956 m., fotografas L.Morozovas, nuotrauka iš Garso ir vaizdo archyvo fondų

Pradėkime nuo skaičių: kitąmet, 2017-taisiais, vos 200 metų skaičiuos dviračio pirmtakas drezina. Prieš 200 metų atsirado ir pirmieji arklių traukiami autobusai, dar po dešimtmečio atsirado pirmieji garu varomi autobusai, 1882 metais atsirado troleibusų pirmtakas, o dar po 13 metų, 1895 m., atsirado ir pirmieji autobusai su vidaus degimo varikliu.

Taigi, ar 200 metų yra daug? O galbūt daug yra ir 100 metų? Nors miesto atveju, gal ir pusšimčio metų pakanka, kad galėtume sakyti – rimtas jubiliejus? Turbūt vieno teisingo atsakymo nerasim.

Sugrįžkim prie troleibusų. Nors jų pirmtaką Vokietijoje išrado dr. Ernst Werner Siemens dar XIX a. pabaigoje, Vilniaus gatvėse troleibusai pasirodė žymiai vėliau ir gerokai modernesni nei jo pirmtakai. 1956 m. lapkričio 3 dieną 2 numerį gavusiu maršrutu „Antakalnis – Stotis“ į Vilniaus gatves išriedėjo pirmi septyni troleibusai. Ir troleibusų, ir jų maršrutų, ir jais pervežamų keleivių skaičiai vis didėjo. Rašoma, kad prieš dešimtmetį Vilniuje troleibusai kasdien perveždavo apie 200 tūkst. Vilniaus miesto gyventojų ir svečių – pamėginkime įsivaizduoti kas darytųsi mieste, jei visi šie žmonės staiga persėstų į asmeninius automobilius?

Viešasis transportas – viena iš miesto vizitinių kortelių. Nėra abejonių, troleibusai Lietuvos sostinės Vilniaus gyvenime buvo ir yra labai svarbūs, jie yra ir miesto įvaizdžio dalimi. Todėl labai norėtųsi, kad troleibusų atsiradimo Vilniuje 60-asis jubiliejus būtų deramai paminėtas – nepaisant to, kokią šios transporto rūšies ateitį nulems miesto valdžia.

Šis tekstas kartu yra ir atviras kreipimasis į atsakingus Vilniaus miesto savivaldybės ir jos valdomų transporto įmonių žmones, kad būtų apsispręsta ir pagaliau pasakyta, ar Vilniuje ši šventė bus švenčiama ir jei bus – kad būtų pradėta tam ruoštis. Skaityti toliau…