Bendraukime “Facebook” paskyroje!

klaus-ats_suminKviečiame aktyviai bendrauti „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/TroleibusaiVilniuje, kurioje nuolat skelbiamos įvairios naujienos apie viešąjį transportą (pirmiausia, žinoma, apie troleibusus) ne tik iš Vilniaus, bet iš viso pasaulio.

Prieš kurį laiką „Facebook“ vėl pakeitė nustatymus, tad daugelis įrašų žmonėms nematomi, jeigu jie šių nustatymų nepakeičia. Kaip pakviesti savo draugus į mūsų „Facebook“ puslapį ir kaip matyti visas jame skelbiamas naujienas? Skaityti toliau…

Administracinė procedūra dėl sprendimų Naugarduko gatvėje

13 maršrutas, 1636, NaugardukoPrieš 2,5 mėnesio, 2016 m. balandžio 4 dieną, troleibusas.lt buvo paskelbtas tekstas apie savivaldybės klerkų savivaliavimą, naikinant troleibusų kontaktinį tinklą Naugarduko gatvėje. Savivaldybės klerkai nusprendė patys savavališkai leisti „Maximai“ nesilaikyti sutarties, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės taryboje (sutartį pakeisti galėjo ne galimai korumpuoti klerkai, tačiau tik taryba, kuri ją patvirtino).

Kontaktinio tinklo remontininkų teigimu, jie buvo gavę nurodymą kontaktinį tinklą Naugarduko gatvėje išmontuoti pilnai. Pasirodžius tekstui, kontaktinio tinklo ardymas buvo sustabdytas. Nepaisant to, iki to laiko kontaktinis tinklas buvo išardytas visame buvusiame Naugarduko žiede, taip pat panaikintas ir įvažiavimas į Naugarduko gatvę iš Švitrigailos gatvės (bei sugrįžimas atgal).

Kas naujo įvyko per šiuos 2,5 mėnesio? Kaip jau darosi įprasta, gerų naujienų nėra: savivaldybės klerkai darbuojasi „miesto labui“ ir toliau, savo projekto nepakeitė ir „Maxima“ – vietoj išmontuotų kontaktinio tinklo atramų ruošiamasi montuoti atramas/šviestuvus, neatitinkančius kontaktinio tinklo reikalavimų.

Todėl prieš pateikdami foto ir video reportažą, kreipiamės prašydami pagalbos:
ketinama netrukus kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl administracinės procedūros savivaldybės tarnautojų, savavališkai pakeitusių tarybos patvirtintą sutartį, atžvilgiu. Šio rašto kvalifikuotam teisiniam surašymui reikalinga teisininko pagalba. Deja, sumokėti už teisininko paslaugas galimybių nėra, todėl jeigu galėtumėte pagelbėti (ar žinote, kas galėtų pagelbėti) šiuo klausimu neatlygintinai – susisiekite palikdami komentarą po šiuo įrašu arba palikdami asmeninę žinutę Facebook puslapyje.

Paskutinioji 13-tojo maršruto troleibusų darbo diena (2013 m. birželio 30 d.) Naugarduko gatvėje:

Taip atrodė Naugarduko gatvė 2016 metų gegužės – birželio mėnesiais:

Istoriniai Vilniaus troleibusai bus išsaugoti ar sunaikinti?

Škoda 15Tr (2603)

Daugiausia originalios išvaizdos elementų išlaikęs Škoda 15Tr (2603) troleibusas.

Stebintys mūsų Facebook paskyrą turbūt pastebėjo informaciją apie tai, kad neseniai buvo sunaikintas ir išvežtas į metalo laužą vienas iš keturių turėtų „dvigubų“ troleibusų Škoda 15Tr. Taigi, teliko trys, iš kurių vienas „užstrigęs remonte“ ir dabar stovi ten, kur 3 metus buvo pūdomas dabar jau sunaikintas jo „brolis“, antras – nors ir važiuojantis, bet apleistas, ir vos vienas iš jų – kruopščiai jį vairuojančių vairuotojų prižiūrimas.

Vienas po kito patyliukais pjaustomi Škoda 14Tr troleibusai – procesas vyksta abiejuose troleibusų parkuose. Ir jeigu anksčiau būdavo skelbiami (kad ir formalūs) aukcionai, kurių dėka būdavo galima bent jau aiškiai matyti, kurios transporto priemonės dingsta negrįžtamai – dabar tai vyksta tyliai ir be jokio informavimo, be jokio aukciono paskelbimo.

Matydama vieną po kito naikinamus unikalius Vilniaus troleibusus, Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija 2016-04-12 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdybą ir į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Stebėtojų tarybą dėl istorinių Vilniaus troleibusų išsaugojimo.

Žemiau pateikiame kreipimosi tekstą ir savivaldybės atstovų reakcijas į jį.

NVTKA kreipimasis Dėl istorinių Vilniaus troleibusų išsaugojimo

NVTKA raštas dėl istorinių troleibusų, 1 psl.Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija (toliau – NVTKA), kreipiasi, norėdama atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu vykstant intensyviam senųjų Vilniaus troleibusų „nurašinėjimui“ ir utilizavimui, būtina išsaugoti keletą seniausių troleibusų kaip muziejines/retro transporto priemones.

Daugelio pasaulio miestų viešojo transporto įmonės turi išsaugoję seniausius troleibusus kaip muziejinius eksponatus. Pavyzdžiai – Ostrava, Brno (Čekija), Ebersvaldė (Vokietija), Zalcburgas (Austrija), Gdynė (Lenkija), Sietlas (JAV), Vankuveris (Kanada) ir kiti. Šiuose miestuose istoriniai troleibusai yra išsaugoti, kruopščiai restauruoti ir įvairių švenčių proga demonstruojami miesto gyventojams ir svečiams, taip pat įvairiomis progomis vežioja keleivius.

Vilniuje, deja, neišliko nė vienas iš pirmųjų troleibusų MTB-82D ar Škoda 8Tr. Vienintelis išlikęs Škoda 9Tr modelio troleibusas taip pat nebuvo iš seniausių eksploatuotų tuo metu, kuomet vyko masinis 9Tr modelio troleibusų nurašymas, tačiau gerai, kad išliko bent jis. Palyginimui – Vilniaus 9Tr modelio troleibusas pagamintas 1981 metais, o Kauno – 1970 m. Kaip žinia, muziejinių transporto priemonių vertė yra tuo aukštesnė, kuo senesnės gamybos metų yra to modelio transporto priemonė (neskaitant ir kitų itin svarbių kriterijų kaip kuo autentiškesnė išvaizda ar įranga).

Tačiau Vilniuje kol kas turime išlikusių kitų troleibusų, kurie gali pretenduoti į istorinių statusą. Tai – Škoda 14Tr modelio 14Tr01 modifikacijos troleibusai. Nėra abejonių, kad Škoda modelio troleibusai įėjo į Vilniaus viešojo transporto istoriją, o per savo darbo metus jie pervežė milijonus keleivių. Akivaizdu, kad tai epochos simbolis – šių troleibusų pagalba daugybė moksleivių vyko į pamokas, studentų – į paskaitas, o vyresnių žmonių – į darbovietes. Škoda 14Tr modelio 14Tr01 modifikacijos troleibusai buvo gaminami nuo 1982 metų iki 1985 metų – Vilniuje tokių troleibusų yra likę 5.

Šiuo metu konservuojamas troleibusas valstybiniu numeriu BNA 579 (garažinis numeris 2579) yra seniausias išlikęs šio modelio troleibusas pasaulyje – liūdina tai, kad jis stovi po atviru dangumi jau daugiau negu penkerius metus. Analogiška lemtis ir kito šios modifikacijos troleibuso, su valstybiniu numeriu BNA 405 (garažinis numeris 2406), kuris jau beveik 3 metus stovi patvoryje. Tokias unikalias transporto priemones paversti metalo laužu būtų nelogiška ir barbariška.

Taip neracionaliai pastarosiomis dienomis buvo pasielgta su vienu iš keturių likusių Škoda 15Tr modelio (18 metrų ilgio) troleibusų. Šio modelio troleibusai buvo gaminami 1988–2004 metais, jų buvo pagaminta vos apie 600.
2012-09-04 kilo gaisras troleibuso (valst. Nr. BNA 600, garažinis numeris 2600) variklio skyriuje. Visgi gaisro padariniai nebuvo baisūs, ir troleibusą, turint noro, buvo galima suremontuoti (juo labiau, kad 2012 metų vasarą jam buvo atliktas dalinis remontas, taigi, į jį jau buvo padaryta investicija). Pagal mūsų turimą informaciją buvo skelbiamas pažeistų agregatų viešasis pirkimas šiam troleibusui, tačiau remontas taip ir neprasidėjo. Rezultatas – 4 žiemos po atviru dangumi ir, kuomet jo būklė jau tapo prasta, troleibusas paskutinėmis kovo – pirmosiomis balandžio mėnesio dienomis buvo išardytas į metalo laužą. Tiesa, Vilniuje dar išliko 3 tos pačios modifikacijos troleibusai, tačiau kai kuriuose jau pašalinta dalis autentiškos įrangos (tiesa, ją būtų įmanoma atkurti). Iš viso pasaulyje šios modifikacijos troleibusų šiuo metu yra išlikę mažiau negu 30 vnt.

Kreipiamės į jus su prašymu inicijuoti unikalių Vilniaus troleibusų egzempliorių išsaugojimą, kokybišką sutvarkymą ir tinkamą jų vėlesnę priežiūrą (įskaitant ir laikymo sąlygas), kadangi UAB „Vilniaus viešasis transportas“ administracija vargu ar turi suvokimą apie tokių dalykų svarbą. Konkrečiai prašome sutvarkyti bent po vieną vienetą Škoda 14Tr01 ir Škoda15Tr troleibusų. Toks sprendimas parodytų ne tik teigiamą požiūrį į viešojo transporto svarbą miestui, bet ir į miesto istoriją.

Tikimės pozityvaus požiūrio ir prašome mus informuoti apie priimtus sprendimus.

„Vilniaus veidą ir nuotaiką kuria patys žmonės“, sako savivaldybė

2016-06-04 Troleibusų išsaugojimas (VMS)2016-05-18 į kreipimąsi atsakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža. Atsakymo tekstas (eismo organizavimo skyriaus specialistės kontaktiniai duomenys pašalinti troleibusas.lt):

„Dėkojame už pateiktus pasiūlymus ir vertiname kiekvieną pastabą, nes Vilniaus veidą ir nuotaiką visų pirma kuria patys žmonės.

Jūsų pateiktas siūlymas dėl istorinių Vilniaus troleibusų išsaugojimo bus apsvarstytas birželio mėnesį organizuojamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-12  įsakymu Nr. 30-35 „Dėl viešojo transporto eismo organizavimo darbo grupės sudarymo“ darbo grupės posėdyje.

Detalesnę informaciją apie priimtus sprendimus Jūs galėsite gauti, paskambinę Eismo organizavimo skyriaus specialistei XX tel. xxx xxxx.

Visada laukiame Jūsų pastabų bei idėjų, ir stengiamės tvarkyti miestą taip, kad jis būtų patogus, ir čia būtų gera gyventi visiems.“

Ką rodo toks atsakymas?

Pirmiausia pažiūrėkime į Viešojo transporto eismo organizavimo darbo grupės sudėtį. Iš 7 narių (aštuntoji – sekretorė, nedalyvaujanti sprendimų priėmimė) net 4 yra iš Miesto ūkio ir transporto departamento, kurio direktorius ir pateikė šį atsakymą. Vargu ar galima tikėtis, kad šio departamento darbuotojų balsavimas šiuo klausimu skirsis.

Taigi, net jeigu šią mintį palaikytų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vadovė M.Gusarovienė ar „Vilniaus plano“ atstovas V.Valeika – jie niekaip nelaimės prieš darbo grupės daugumą, t.y., Miesto ūkio ir transporto departamentą. Departamentą, kurio keleto darbuotojų nuomonė troleibusų atžvilgiu ne kartą buvo paskelbta dar A.Zuoko vadovavimo laikais ir todėl yra puikiai žinoma.

Antra – akivaizdu, kad rašte buvo stengiamasi nepateikti jokios konkrečios informacijos, jokių sprendimų, siūlant kreiptis telefonu. Kodėl? Argumentas „dar nebuvo posėdžio, o į raštą atsakyti jau terminai spaudžia“ vargu ar galioja, kadangi neabejotinai posėdis turėjo būti ir gegužės mėnesį, ir šis klausimas galėjo būti apsvarstytas dar tuomet. Visgi to nebuvo. Ar šis klausimas toks jau labai sudėtingas, kad net jo įtraukimas į darbotvarkę tiek trunka? Šie klausimai leidžia suprasti, kokį sprendimą ruošiamasi priimti – iš tiesų, koks jis jau yra priimtas. Juk jeigu apie sprendimą būtų informuojama oficialiai raštu, pateikiant skystus argumentus – tai yra viena, o jeigu atsakymas pateikiamas telefonu…

Bet kokiu atveju, po to, kai darbo grupės posėdis įvyks – apie jo sprendimus troleibusas.lt bus parašyta.

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Valdybos ir Stebėtojų tarybos atsakymai – tyla

Škoda 15Tr (2604) nukeliavo į sunaikinto 2600 vietą

Škoda 15Tr (2604) nukeliavo į sunaikinto 2600 vietą

Kaip rašoma teksto pradžioje, buvo kreiptasi ne tik į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, bet ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdybą, taip pat į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Stebėtojų tarybą.

Deja, nepanašu, kad Valdyba ar Stebėtojų taryba šiuo kreipimusi susidomėjo – klausimas į posėdžių darbotvarkes per 2 mėnesius įtrauktas taip ir nebuvo.

Panašu, kad naikinimas sparčiai vyks ir toliau, nes naikinimui, kitaip nei išsaugojimui, daug išminties nereikia.

Beje, kaip manote, ar savivaldybės ir jos valdomų susisiekimo įmonių atstovai susižavėjo ir labai remia Troleibusų Vilniuje 60 metų jubiliejui skirtų renginių pasiūlymus? Apie tai – jau netrukus.

2016-tųjų maratonai prasidėjo: kas pasikeitė viešojo transporto organizavime?

2016-05-22 bėgimasSekmadienį, 2016 m. gegužės 22 dieną, įvyko tradicinis „DNB/NIKE WE RUN VILNIUS“ maratonas. Jo metu, kaip ir įprasta, dalis viešojo transporto maršrutų važiavo pakeistomis trasomis.

Trasų pakeitimai buvo tokie pat kaip ir pernai, todėl apie tai nesikartosime. Visgi kai kas šiemet buvo padaryta kiek kitaip – apie tai ir pakalbėkime.

Pirmas labai teigiamas pokytis – pagaliau atsirado pakeistų maršrutų tvarkaraščiai. Taip, juos buvo galima rasti tik internete, tačiau net ir tai jau žingsnis į priekį. Pernykščio bėgimo (taip pat ir kitų maratonų) metu viešasis transportas važinėjo kokiu tik norėjo greičiu, kokiu tik nori dažnumu – reikia tikėtis, tokio chaoso nebebus. Tiesa, kai kur su tvarkaraščiais buvo nesklandumų – pvz., 6, 12, 14 maršrutų troleibusams kažkur pradingo Reformatų stotelė (Basanavičiaus gatvės link), aišku, maršrutų tarpusavio gerinimas galėjo būti geresnis.

Antras teigiamas pokytis susijęs su pirmuoju – kadangi į sistemą buvo įtraukti pakeistų maršrutų tvarkaraščiai, ir transporto priemonėse buvo skelbiamos teisingos maršruto stotelės. Tiesa, neaišku kodėl iki šiol vairuotojams yra palikta galimybė reguliuoti stotelių pranešimo garsą, todėl kai kurie jį yra sumažinę tiek, kad garsinių pranešimų girdėti neįmanoma. Dar vienas pamąstymas ateičiai – galbūt ir „laikinosioms“ stotelėms galima sugalvoti pavadinimus, juos įgarsinti, kad renginių metu jie būtų pranešami per viešojo transporto priemonių garsiakalbius. Skaityti toliau…

Manipuliacijos skaičiais. I. Legendos apie troleibusų brangumą

kainaPer pastaruosius kelerius metus, kalbant apie viešąjį transportą, įvairiais būdais buvo paskelbta daugybė netiesos. Kažkodėl ypač daug tokių informacinių atakų buvo nukreipta prieš troleibusus. Galbūt kartais tai buvo daroma iš nežinojimo, visgi dažniausiai tai buvo panašu į sistemingą melą, siekiant tam tikrų tikslų.

Vienas dalykas, kai informaciją „padailina“ kažkokio naujo produkto siūlytojai – jų darbas yra įsiūlyti nebūtinai maksimaliai reikalingą ir nebūtinai itin kokybišką prekę už maksimalią kainą. Liūdnesnių rezultatų mieste sulaukiame, kai įvairių produktų siūlytojams legaliai (ar nevisai legaliai) parsiduoda mokslininkai, politikai, valdininkai – tokiu atveju, prisidengiant neobjektyviomis nesąžiningų mokslininkų studijomis, korumpuoti valdininkai, padedami korumpuotų politikų iššvaisto neadekvačias lėšas abejotiniems projektams.

Turbūt geriausias pavyzdys – Zuoko tramvajaus projektas. Vargu ar kas besuskaičiuos, kiek sostinėje lėšų išeikvota, mėginant jį prastumti. Išeikvotos lėšos – ir taip vadinamoms studijoms, kurias atliko „savi“ ir kuriems buvo nurodyta, ką tos studijos turi pagrįsti,  ir įvairaus lygio valdininkų kelionėms, ir kaip fenikso prisikeldavusio filialo darbuotojų atlyginimams ir komandiruotėms. O juk pinigus, kurie buvo išeikvoti šioms nesąmonėms, buvo galima investuoti į viešojo transporto sistemos atnaujinimą ir bent keletą naujų transporto priemonių nupirkti…

Tačiau kodėl gi nedaryti bet ko, ką tik užsimanai – juk atsakomybės nėra jokios.

Štai kabinetiniai klerkai neteisėtai susitarė su prekybcentriu ir pakeitė miesto tarybos patvirtintą sutartį – po viso to spengia tyla, susitarimą (kuris naudingas tik „Maximai“, bet ne viešojo transporto keleiviams) „prastūmę“ valdininkai tebedirba, o neteisėtai atsiradęs susitarimas neatšauktas iki šiol. Miestas ne tik neteko investicijos (kurią buvo įsipareigojęs skirti prekybos centras) į viešojo transporto sistemą, tačiau dar daugiau – miestas dar ir pinigus išleido. Juk kainuoja ne tik kūrimas, bet ir naikinimas – tačiau vargu ar sužinosime, kiek kainavo iš dalies jau atliktas troleibusų kontaktinio tinklo išmontavimas Naugarduko gatvėje, ir iš kieno – prekybcentrio ar „Vilniaus viešasis transportas“ lėšų už visa tai buvo sumokėta? Visgi galima neabejoti, kad kai kurie savivaldybės veikėjai garsiai kalbės apie tai, koks šaunus investuotojas ir kaip jam ačiū, kad jis miestą tvarko už savo lėšas. Skaityti toliau…

Čekijos gamintojų prisistatymas: I. Ką planuoja Lietuvos miestai?

Čekijos ambasada (plakatas 1) Nuotraukos autorius: V.StriškaŠiandien pristatome pirmąjį reportažą iš Čekijos Respublikos ambasadoje vykusio seminaro „Čekijos parama miesto viešojo transporto plėtrai Lietuvoje“. Jame savo veiklą pristatė net 8 Čekijos įmonės, gaminančios ne tik transporto priemones ar įrangas joms, tačiau ir siūlančios sprendimus, kaip efektyviai valdyti viešojo transporto sistemas.

Kadangi renginyje pirmiausia kalbėjo Lietuvos miestų ar šių miestų transporto įmonių atstovai, apie tai pirmojoje reportažo dalyje ir pakalbėkime.

Tai, kas nudžiugino ir tai, kas nustebino

Džiugu tai, kad į renginį, kaip ir buvo skelbiama, atvyko atstovai iš visų penkių didžiųjų Lietuvos miestų. Džiugu ir tai, kad didžiojoje dalyje miestų atstovų pranešimų buvo kalbama tiksliai ta tema, kuria ir surengtas šis seminaras – kalbėta apie keleivių skaičiaus pokyčius, apie turimas transporto priemones ir naudojamas elektroninio bilieto sistemas, taip pat apie atnaujinimų planus ir galimybes. Nudžiugino ir tai, kad vieno miesto atstovas šio renginio dėka sužinojo, kad gamintojas gali pasiūlyti tokio tipo transporto priemones, kokių rasti jis nesitikėjęs. Skaityti toliau…

Troleibusams Vilniuje sukanka 60 metų. Ar švęsime šį jubiliejų?

Pirmieji Vilniaus gatvėse pasirodė troleibusai MTB-82D. 1956 m., fotografas L.Morozovas, nuotrauka iš Garso ir vaizdo archyvo fondų

Pirmieji Vilniaus gatvėse pasirodė troleibusai MTB-82D. 1956 m., fotografas L.Morozovas, nuotrauka iš Garso ir vaizdo archyvo fondų

Pradėkime nuo skaičių: kitąmet, 2017-taisiais, vos 200 metų skaičiuos dviračio pirmtakas drezina. Prieš 200 metų atsirado ir pirmieji arklių traukiami autobusai, dar po dešimtmečio atsirado pirmieji garu varomi autobusai, 1882 metais atsirado troleibusų pirmtakas, o dar po 13 metų, 1895 m., atsirado ir pirmieji autobusai su vidaus degimo varikliu.

Taigi, ar 200 metų yra daug? O galbūt daug yra ir 100 metų? Nors miesto atveju, gal ir pusšimčio metų pakanka, kad galėtume sakyti – rimtas jubiliejus? Turbūt vieno teisingo atsakymo nerasim.

Sugrįžkim prie troleibusų. Nors jų pirmtaką Vokietijoje išrado dr. Ernst Werner Siemens dar XIX a. pabaigoje, Vilniaus gatvėse troleibusai pasirodė žymiai vėliau ir gerokai modernesni nei jo pirmtakai. 1956 m. lapkričio 3 dieną 2 numerį gavusiu maršrutu „Antakalnis – Stotis“ į Vilniaus gatves išriedėjo pirmi septyni troleibusai. Ir troleibusų, ir jų maršrutų, ir jais pervežamų keleivių skaičiai vis didėjo. Rašoma, kad prieš dešimtmetį Vilniuje troleibusai kasdien perveždavo apie 200 tūkst. Vilniaus miesto gyventojų ir svečių – pamėginkime įsivaizduoti kas darytųsi mieste, jei visi šie žmonės staiga persėstų į asmeninius automobilius?

Viešasis transportas – viena iš miesto vizitinių kortelių. Nėra abejonių, troleibusai Lietuvos sostinės Vilniaus gyvenime buvo ir yra labai svarbūs, jie yra ir miesto įvaizdžio dalimi. Todėl labai norėtųsi, kad troleibusų atsiradimo Vilniuje 60-asis jubiliejus būtų deramai paminėtas – nepaisant to, kokią šios transporto rūšies ateitį nulems miesto valdžia.

Šis tekstas kartu yra ir atviras kreipimasis į atsakingus Vilniaus miesto savivaldybės ir jos valdomų transporto įmonių žmones, kad būtų apsispręsta ir pagaliau pasakyta, ar Vilniuje ši šventė bus švenčiama ir jei bus – kad būtų pradėta tam ruoštis. Skaityti toliau…

Lietuviški blogai (tinklaraščiai) ir viešasis transportas

Katie Hafner iš New York Times apie bloginimą: „Niekada taip daug žmonių nerašė tiek daug, kad jų tekstus perskaitytų tiek mažai žmonių“. Paveiksliukas iš huify.com

Katie Hafner iš New York Times apie bloginimą: „Niekada taip daug žmonių nerašė tiek daug, kad jų tekstus perskaitytų tiek mažai žmonių“. Paveiksliukas iš huify.com

Prieš keletą dienų turbūt žinomiausias Lietuvos blogeris (arba, taisyklingai rašant – tinklaraštininkas) pakvietė dalyvauti „Blogerių savireklamos savaitėje“. Ši savaitė – tai kasmet vykstančios dalybos nuorodomis. Jo metu blogų autoriai pasidalina su savo skaitytojais nuorodomis į kitus lietuviškus blogus, kurie, autorių nuomone, yra verti dėmesio. Skaityti toliau…

Knyga “Viešasis Vilniaus transportas iki 1941 metų”

Ričardas Žičkus „Viešasis Vilniaus transportas iki 1941 metų“Prieš metus pasakojome apie knygą „Troleibuso istorijos“ – knygą, susijusią su troleibusais netiesiogiai. Šį kartą norime trumpai pristatyti dar vieną knygą, kuri yra kitokia – ne meninė, sudaryta iš apsakymų, bet istorinė.

Tai – neseniai išleista Ričardo Žičkaus knyga „Viešasis Vilniaus transportas iki 1941 metų: vežikai, konkė, piegutka, siaurukas, autobusai, taksi“.

Knygoje nagrinėjamas laikotarpis leidžia suprasti, kad joje nėra daug kalbama apie troleibusus. Visgi autorius užsimena, kad diskusijų dėl troleibusų atsiradimo Vilniuje būta dar lenkų okupacijos metais – tačiau galbūt dėl požiūrio į Vilniaus kraštą kaip į periferinį, galbūt dėl paties šios teritorijos statuso visa tai tuomet ir teliko diskusijomis.

Nepaisant to, kad apie troleibusus knygoje parašyta nedaug, ją reikėtų turėti ir atidžiai perskaityti kiekvienam, kuris save vadina viešojo transporto entuziastu, taip pat kiekvienam, kuriam įdomu ne tik fantazuoti apie ateitį, bet ir žinoti bei suprasti, kaip miestas vystėsi. Vargu ar žmogus gali kalbėti, kad žino miesto istoriją, jeigu jo žinios baigiasi ties 10 ar 20 metų trukmės „archyvu“ asmeniniuose atsiminimuose. Knygos autorius Ričardas Žičkus – Energetikos ir technikos muziejaus Transporto ekspozicijos kuratorius – medžiagą šiai knygai kruopščiai rinko keletą metų, peržiūrėdamas daugybę archyvų. Akivaizdu, kad ne viskas, kas rasta – į knygą sudėta, tačiau ją perskaitę sužinosite tikrai nemažai. Skaityti toliau…

Čekijos ambasadoje – viešojo transporto gamintojų prisistatymas

2016-04-18 Čekijos gamintojai2016 metų balandžio 27 d. Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje kartu su Čekijos Respublikos užsienio reikalų ministerija rengia seminarą „Čekijos parama miesto viešojo transporto plėtrai Lietuvoje“.

Turbūt dauguma Vilniaus ir Kauno gyventojų, paklaustų, kuo jiems asocijuojasi Čekija ir viešasis transportas, pirmiausia ištartų „Škoda“. Tačiau turbūt nedaug kam žinoma, jog Čekijoje yra daug įmonių, gaminančių įvairiausią viešojo transporto sektoriui skirtą produkciją. Galbūt todėl, kad kai kurių Čekijos gamintojų produkcija matoma ir žinoma kai kuriuose Lietuvos miestuose, Čekijos įmonės rodo susidomėjimą Lietuvos rinka ir siekia tęsti jau užmegztą bendradarbiavimą bei ieško naujų bendradarbiavimo galimybių.

2016 m. balandžio 27 d., trečiadienį, Čekijos Respublikos Ambasados patalpose rengiamas seminaras, kurio metu penkių didžiausių Lietuvos miestų transporto srities atstovai papasakos apie tų miestų viešojo transporto situaciją ir ateities planus, o Čekijos įmonės pristatys savo produkciją ir paslaugas.

troleibusas.lt žiniomis, dalyvavimą renginyje patvirtino šios Čekijos įmonės: Skaityti toliau…

Privatus vežėjas Vilniuje: kandidatams pažadėtos lengvatos ir garantuotas atsiskaitymas

Tikėtino laimėtojo „Kautra“ mikroautobusas. Nuotraukos autorius: Jurgis Švilpa

Tikėtino laimėtojo „Kautra“ mikroautobusas. Nuotraukos autorius: Jurgis Švilpa

2016-04-05 įvyko tai, apie ką pradėjo kalbėti dar ankstenis meras A.Zuokas beveik iškart po 2013-taisiais įvykdytos „viešojo transporto reformos“ – buvo paskelbta apie viešąjį konkursą, kurio dėka dalis Vilniaus miesto viešojo transporto mašrutų bus perduota privačiam vežėjui. Žiniasklaida, kaip visada, žodis žodin nurašė savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus paruoštą informaciją, todėl jokios analizės, ar šis sprendimas tikrai duos vien tik teigiamą efektą, nebuvo. Žinoma, tai nestebina, tai ne pirmas kartas – juk svarbiausia kuo greitesnis teksto atsiradimas svetainėje.

Tenka apgailestauti, kad savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovai dar neseniai kalbėjo: „tai nėra konkursas privačiam vežėjui, jame galės dalyvauti ir VVT“. Naujoji miesto valdžia dar prieš rinkimus žadėjo pirmiau stabilizuoti įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ finansus, grąžinti jai įsiskolinimus, kad ir ši įmonė turėtų lygias galimybes dalyvauti konkurse, ir tik tuomet jį skelbti. Juk puikiai suvokiama, kad skolose skendinčiai įmonei nepavyks gauti paskolos naujų transporto priemonių įsigijimui, nebent itin prastomis sąlygomis. Kaip puikiai žinome, skolos negrąžintos, todėl VVT dalyvauti konkurse tegali teoriškai – tačiau realiai galimybių nėra jokių.

Pamėginkime pažvelgti, ar iš tiesų privati įmonė atneš vien pliusus. O gal ir tie iš pirmo žvilgsnio matomi pliusai jau gan greit virs minusais? Skaityti toliau…