Šiandien skubos tvarka Vilniaus miesto savivaldybės taryba be didesnių diskusijų nusprendė: šių metų vasario 16 dieną visais Vilniaus miesto savivaldybės reguliariais miesto maršrutais bus leidžiama važiuoti nemokamai. Keliaujant visais Vilniaus miesto troleibusų ir autobusų maršrutais žymėti bilietų nereikės. Šis sprendimas negalioja Vilniaus rajono autobusų parko ar kitų vežėjų maršrutams, kurie nedalyvauja bendroje Vilniaus bilietų sistemoje.
Pakalbėkime apie tai, apie ką sprendimo tekste nėra rašoma. Tikėkimės, atsakymai į šiuos klausimus, pasirodžius tekstui, atsiras laiku, ir vasario 16-tąją jokių žemiau paminėti klausimų (ir nesklandumų) nekils. Skaityti toliau…
Žiema netikėtai užklumpa ne tik kelininkus, bet ir VVT
Lietuvoje kasmet prisimenamas juokelis apie kelininkus, kuriuos žiema kasmet užklumpa netikėtai. Panašu, kad nuo kelininkų nenori atsilikti ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ – ketvirtoji šių metų savaitė, atnešusi -10°C šaltį, parodė, kad net ir tokiam nežymiam šaltukui ši įmonė nebesugeba pasiruošti, nors nėra naujokė keleivių pervežimo srityje. „Šaltąją“ savaitę šąlo važiuojančio viešojo transporto durys ar net stabdžiai. Todėl nenustebino ir tai, kad dalis transporto priemonių (ne tik troleibusai, bet ir autobusai) ryte net neišvažiavo į gatves. Į darbą atėję vairuotojai tiesiog liko budėti parko patalpose, kadangi – kaip netikėta – nebuvo techniškai tvarkingo rezervinio transporto. Keleiviai, žinoma, apie tai nežinojo, todėl veltui laukė transporto priemonių, net neišvažiavusių iš parko teritorijos.
Šis pavyzdys dar sykį parodo, kad ne transporto priemonių amžius, o iki neįtikėtinų žemumų kritę techninio aptarnavimo standartai yra viena didžiausių VVT teikiamos paslaugos kokybės silpnybių.
Vyresni vilniečiai turėtų prisiminti, kad seniau net esant 20 ar 30 laipsnių šalčiui viešasis transportas važinėdavo be didesnių problemų ir transporto priemonių durys neužšaldavo. Tad kas nutiko, kad net mažesnis šaltis dabar tapo problema? Skaityti toliau…
Troleibusų parke bus statoma dyzelinio kuro kolonėlė
Artėjame prie naujo Vilniaus m. viešojo transporto „modernizavimo“ etapo – 2-ojo troleibusų parko teritorijoje jau 2018 m. turėtų atsirasti dyzelinio kuro kolonėlė. 2017-11-23 savivaldybės interneto svetainėje buvo paskelbta apie „numatomą kitos paskirties inžinerinių statinių- įmonės transporto užpildymo degalinės Justiniškių g.14, Vilniuje, projektavimą“. Susipažinti su projektiniais pasiūlymais siūloma nuvykus pas projektuotoją į Kauną (arba peržiūrėjus interneto puslapyje įdėtą pdf failą). Jau šiandien (2017-12-11, pirmadienį, 17:30 val. Vilniaus miesto savivaldybėje (Konstitucijos pr. 3), 216 kab.) vyks viešasis susirinkimas, kurio metu bus galima užduoti klausimus, pateikti pastabas projekto užsakovams bei projektuotojams.
2-ajame troleibusų parke autobusai atsirado nuo 2013 metų. Tais metais buvo įvykdytas taip vadinamas Vilniaus viešojo transporto sistemos „optimizavimas“ – beveik pusšimtis troleibusų sustatyti į patvorį, pavadinus tai „konservavimu“, tuo pačiu panaikinti 4 troleibusų maršrutai, dalyje maršrutų sumažintas troleibusų skaičius. Dalį troleibusų maršrutų (didžiojoje maršrutų dalyje) pradėjo dubliuoti „greitieji“ autobusų maršrutai, na o į 2-ąjį troleibusų parką „taupymo sumetimais“ pradėjo keliauti dyzeliniai autobusai.
Kokį signalą siunčia dyzelinio kuro kolonėlės atsiradimas troleibusų parke, iš kurio dabar į maršrutus išvažiuoja iki 40-ties autobusų per dieną? Kuo motyvuojamas toks sprendimas, ir ar jis pagrįstas? Kokie planuojami transporto priemonių skaičiaus ir tipo pokyčiai? Apie tai mėginome paklausti Vilniaus m. savivaldybės atstovo. Ar visi atsakymai pasirodė atviri – apie tai komentare, kurį rasite teksto pabaigoje. Skaityti toliau…
Nauji troleibusai Kaune ir ES investicijų kaina
Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė naujų troleibusų įsigijimui. Troleibusus ketinama įsigyti įgyvendinant bendrą Kauno miesto savivaldybės ir partnerio UAB „Kauno autobusai“ projektą „Naujų ekologiškų Kauno miesto viešojo transporto priemonių (troleibusų) įsigijimas“.
Ilgą laiką buvo baiminamasi, kad Kaunas, kaip ir nemažas skaičius kitų Lietuvos miestų, ES investicijomis (kurios turi padengti didžiąją dalį naujų viešojo transporto priemonių kainos) dėl konkurencijos reikalavimų nepasinaudos. Tiesa, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Kaune padidėjo viešojo transporto bilietų kainos, o žiniasklaidoje kaip pagrindinė pabrangimo priežastis buvo nurodoma siekis atnaujinti troleibusų parką naujais troleibusais. Buvo nutylima, kad šalia to, miestas ketina pirkti ir ne ką mažesnį skaičių naujų autobusų, o ir atlyginimus (nors ir simboliškai) didinti tenka. Bilietai pabrango, bet apie troleibusus, kurie bus perkami iš įmonės lėšų, iki šios dienos taip ir nebuvo paskelbta, tad žmonės pradėjo nerimauti – kur tie žadėti nauji troleibusai?
Šiame tekste apžvelkime, kokios gi yra tos ES struktūrinių fondų „investicijos“ Lietuvos viešajam transportui. Kaip nutiko, kad Lietuvoje ta parama naudinga tik savivaldybių biudžetui (o viešojo transporto įmonės, pasirodo, už naujas transporto priemones vis tiek sumoka)? Kas gi įvyko, kad Kaunui buvo leista pretenduoti į šių lėšų gavimą, ir kokios galimos to pasekmės? Na ir pabaigai – ar iš tiesų naujų troleibusų bus tik 17, o gal jų visgi bus įsigyta bent 85 (kaip kad buvo žadama seniau)? Skaityti toliau…
Iš JAV ir Vokietijos atkeliauja pasivažinėti Vilniaus ir Kauno troleibusais
Jeigu šį sekmadienį ir pirmadienį – rugpjūčio 20 dieną Vilniuje ir rugpjūčio 21 dieną Kaune – pamatysite grupę žmonių, kurie fotografuos ne miesto įžymybes, bet troleibusus – nenustebkite: Vilniuje ir Kaune lankysis Vokietijos viešojo eismo mėgėjų klubo (vok. Verband Deutscher Verkehrs-Amateure e.V., VDVA) nariai.
Šio klubo, įsteigto 1956 metais, nariai domisi skirtingų miestų viešojo transporto istorija, ypač juos domina miestų elektrinis transportas – troleibusai ir tramvajai. Klubas jungia ne tik vokiečius, bet ir kitų šalių (pvz., JAV, Prancūzijos) elektrinio viešojo transporto entuziastus.
Kelionės metu klubo nariai aplankys ne tik Lietuvą, bet ir Latviją, Estiją, Suomiją, kur važinės šių šalių elektriniu viešuoju transportu (troleibusais, tramvajais bei metro). Vilniuje ir Kaune prasidėjusi kelionė tęsis Latvijos miestuose Rygoje, Daugpilyje, Liepojoje. Sugrįžę į Rygą keliaus specialiu troleibuso maršrutu ir aplankys abu troleibusų parkus. Iš Rygos entuziastai keliaus į Taliną, turą užbaigdami Helsinkyje. Iš viso ši kelionė truks 10 dienų.
„Aplankyti Baltijos šalis jie pasiryžo po trejų metų, dar beveik metus buvo derinamos visos kelionės detalės“, – sakė vienas iš šio projekto iniciatorių, kelionių agentūros Superkeliones.lt direktorius Udrius Armalis.
Pasak jo, viena sunkiausių užduočių buvo rasti tinkamus troleibusus bei suderinti detalų ir įdomų kelionių maršrutą.
„Viešojo transporto mėgėjų klubo nariai puikiai žino miesto transporto istoriją ir keliauti po Vilnių ir Kauną pageidauja tik istorinėmis transporto priemonėmis, o kelionės metu – fotografuoti šias transporto priemones gražiausiose miesto vietose, tad viską suderinti nebuvo lengva. Bet pavyko!“, – džiaugėsi kelionių agentūros vadovas.
Superkelionės.lt jau daugiau kaip 10 metų siūlo užsienio šalių turistams Baltijos šalyse keliauti kitaip ir siūlo jas pažinti per… traukinio langą. Per šiuos metus suorganizuota daugybė turų nišinio turizmo mėgėjams, vienos iš brangiausių kelionių kaina viršijo 70 tūkst. eurų ir tęsėsi 14 dienų.
Parengta pagal Superkelionės.lt pranešimą. Tekstas skelbiamas neatlygintinai.
Kaip Vilniui nupirkti kuo brangesnių ir kuo prastesnių troleibusų? II dalis: troleibusai su XX amžiaus technologijomis
Pirmojoje straipsnio dalyje aiškinomės, kokiu būdu organizuoti viešąjį pirkimą, kad dauguma gamintojų būtų atsijoti dar nepriėjus iki troleibusų charakteristikų nagrinėjimo. Išsiaiškinome, kad pagrindiniai būdai yra šie:
- numatyti itin didelius minimalius gamintojo finansinius pajėgumus bei itin didelių sandorių turėjimą nurodytu laikotarpiu – kažkodėl neeliminuojant bėginio transporto (tramvajų), tačiau eliminuojant kitų rūšių miesto VT priemones;
- pirkimą paskelbti ir įvykdyti kuo skubiau ir tuo metu, kuomet dalis gamintojų apie jį gal net nesužinos;
- techninę dokumentaciją pateikti tik lietuvių kalba (ar šveicarams, ar belgams, ar ukrainiečiams, neturintiems Lietuvoje savo atstovo, per trumpą laiką tektų ne tik rasti vertėjus, bet ir pateikti visus dokumentus lietuvių kalba).
Lietuvoje kažkodėl nematoma problemos, kuomet dalyvauja vos vienintelis tiekėjas (ar itin glaudžiai vienas su kitu susiję du tiekėjai), nors tą prekę gamina ir gali pasiūlyti bent 10 gamintojų (žiūrint vien į artimiausias šalis). Toks požiūris yra ne visur – pvz., 2013 m. Slovakijos sostinėje Bratislavoje 80-ties naujų troleibusų pirkimo konkursas buvo paskelbtas pakartotinai, kadangi pirmuoju bandymu paraišką dalyvauti pateikė vos vienas dalyvis.
Bet gal nėra dėl ko pergyventi, nes ketinama pirkti troleibusus, kuriuose įdiegtos jeigu ne pačios moderniausios, bet bent jau ne 20-30 metų senumo inovacijos? Ir gal bent čia jau tikrai nei vienas gamintojas neatkris, jeigu praėjo ankstesnėje dalyje išvardintą kliūčių ruožą?
Nieko panašaus. Nors už troleibusus ketinama mokėti itin brangiai, reikalaujama tik tokių žaisliukų, kurie nieko bendra su šiuolaikinėmis troleibusų galimybėmis neturi. Galbūt rašiusieji pirkimo sąlygas apie šiuolaikinių troleibusų (ir apskritai viešojo transporto priemonių) galimybes nieko nežino? O galbūt žino, bet sąmoningai siekia nupirkti kuo primityvesnius troleibusus, kad ir vėl galėtų paniekinamai kaltinti „štai, nauji troleibusai, o tokie netikę, matote, neveltui sakiau, kad dyzeliniai autobusai miestui daug geresnis sprendimas“.
Dar daugiau – ketinama mokėti ne už geresnį troleibusą, o už, pvz., mėnesiu-kitu greitesnį jo pristatymą. Kaip bus parašyta žemiau, netgi nevykdant pirkimo paknopstomis, būtų suspėta įgyvendinti finansavimo gauti ES struktūrinių fondų paramą sąlygas. Kas svarbiau – ar troleibusų galimybės ir jų kokybė, ar troleibusų pristatymas keliomis savaitėmis anksčiau? Pažadėsi pagaminti paskubomis – tapsi laimėtoju, pasiūlysi geresnę komplektaciją – pralaimėsi.
Na ir taip, kai kurių gamintojų troleibusai techninių specifikacijų dėka taip pat automatiškai eliminuojami – nors pvz. vieno iš gamintojų produkcija puikiausiai tinka ne viename Čekijos, Slovakijos mieste.
Taigi peržvelkime, kas pagal šias sąlygas turėtų būti ir ko neturėtų būti naujuosiuose troleibusuose. Dar sykį atsidarykime troleibusų pirkimo sąlygas ir panagrinėkime jų VIII skyrių „Pasiūlymų nagrinėjimas ir pasiūlymų atmetimo priežastys“ (15 – 22 psl.) bei 1-ąjį priedą „Techninė specifikacija“ (26 – 42 psl.). Skaityti toliau…
Kaip Vilniui nupirkti kuo brangesnių ir kuo prastesnių troleibusų? I dalis: kaip atmesti daugumą gamintojų
Prieš 1,5 mėnesio, artėjant viešajai konsultacijai su troleibusų gamintojais dėl naujų troleibusų įsigijimo Vilnius miestui, troleibusas.lt paskelbė straipsnį apie pirmuosius konkurso sąlygose pastebėtus nerimą keliančius dalykus. Buvo tikimasi, kad viešumas lems tai, kad bent didžiausią nerimą keliančios sąlygos išnyks ir jau paskelbtame viešajame pirkime neatsiras. Deja.
Galbūt todėl, kad viešojoje konsultacijoje (kuri įvyko 2017 m. birželio 8 dieną) dalyvavo vos poros gamintojų atstovai, o galbūt todėl, kad ir dalyvavusieji nebuvo itin aktyvūs reikšdami savo pastabas, paskaičius jau paskelbto viešojo pirkimo sąlygas džiugesys neužpuola.
Greičiau jau atvirkščiai.
Neapleidžia įtarimas, kad šio pirkimo sąlygos yra sudėliotos taip, kad pirkime realiai galėtų dalyvauti tik vienas gamintojas. Tai tarsi minų laukas, kur jeigu gamintojas/jo atstovas neužšoka ant vienos minos – jis pataikys ant kitos. Tokiu būdu kartojasi istorija, kuri buvo su liūdnai pagarsėjusiu 150 dyzelinių autobusų pirkimu – vos paskelbus pirkimo sąlygas, tuomet buvo garsiai kalbama, kad dalyvauti galės tik vienas gamintojas. Taip ir nutiko – artėjant numatyto termino pabaigai paraišką buvo pateikęs vos vienas gamintojas. Tuomet, galbūt pabūgus galimo skandalo, viena iš viešojo pirkimo sąlygų (po daugkartinių atsisakymų tai padaryti) buvo pakeista, tačiau per skirtą trumpą papildomą terminą paraišką suspėjo pateikti tik dar vieno gamintojo atstovai.
Kalbama, kad dėl sąmoningai sumažintos konkurencijos Vilnius už aukščiau paminėtus 150 autobusų sumokės tiekėjams bent 2-3 mln. eurų daugiau negu būtų mokėjęs, jeigu viešasis pirkimas būtų organizuotas skaidriai. troleibusas.lt šaltinių teigimu, dėl sąlygų, tinkančių tik vienam gamintojui, surašymo bent 2 mln. eurų daugiau gali būti permokėta ir už troleibusus. Gal tie 5 mln. eurų Vilniui tėra smulkmena? O gal tie 5, 10 (o gal net ir 30!) papildomų troleibusų, kuriuos būtų galima įsigyti už numatytą sumą, taip pat yra smulkmena?
Ir dar – tai nėra vienintelis pavojus. Tas gamintojas, žinodamas, kad tik jis vienas tegali dalyvauti konkurse, ne tik gali užsiprašyti maksimalios leistinos kainos už vieną troleibusą (395 725 eurų + PVM, nors kitose rinkose analogiškus troleibusus parduoda žymiai pigiau), tačiau, dar blogiau, konkursas gali būti ir apskritai sužlugdytas, kaip tai nutiko 2011 metais, kuomet vienintelis dalyvis nurodė kainą, kuri buvo dar didesnė negu maksimali numatyta.
Tad kas gi yra negerai yra paskelbto troleibusų viešojo pirkimo sąlygose? Skaityti toliau…
Atnaujintas Bendrasis planas padės sunaikinti troleibusus?
Civilizuotos visuomenės gyvena pagal tam tikras taisykles, kurių turi būti laikomasi. Miestų vystymąsi Lietuvoje reglamentuoja Bendrieji planai ir jų sprendiniai. Šiuose dokumentuose numatoma, kokie bus plėtros prioritetai, kokiose miesto teritorijose bus vystoma pramonės veikla, kur bus skatinama gyvenamųjų namų statyba, kokia bus viešųjų erdvių sistema ir t.t. Juose numatomas ir susisiekimo – taip pat ir viešojo transporto – tinklo vystymas.
Galiojantis Bendrasis planas: troleibusų tinklo plėtra
Vilniaus miestas šiuo metu (turėtų būti) vystomas pagal Bendrąjį planą, galiojantį iki 2015 m. Turbūt iškart klausite – juk dabar 2017 metai, todėl turbūt tas planas (ir jo sprendiniai) automatiškai nebegalioja? Šiuo atveju tvarka yra kitokia: jeigu planas ir jo sprendiniai yra tinkami tolimesniam miesto vystymui, naujo plano rengimas nėra būtinas.
Taigi, šiame Bendrajame plane ir jo sprendiniuose numatomas troleibusų eismo atsiradimas ne tik keliose esamose, bet ir naujai planuojamose gatvėse. Turbūt ne vienas vilnietis pastebėjo, kad ir Ateities, ir Kalvarijų gatvėje ties Pramogų arena stovi troleibusų kontaktiniam tinklui tinkami stulpai, nors troleibusų eismo čia nebuvo ir nėra. Paaiškinimas paprastas – rekonstruojant šias gatvių atkarpas, buvo laikomasi Bendrojo plano sprendinių ir numatomas troleibusų kontaktinio tinklo įrengimas.
Be abejo, visa tai randame ir dokumentuose. Pvz., 9-tosios schemos „Susisiekimo sistema“ 9.3 skyriuje „Keleivių maršrutinio transporto plėtra 2015 m.“ nurodoma, kad naujoje – Šiaurinėje – gatvėje atsiras naujos troleibusų maršrutų trasos. Aiškinamojo rašto 4.8.2 skyriuje „Miesto vidaus susisiekimo sistema“ rašoma: „troleibusų kontaktinio tinklo formavimo užbaigimas šiaurinėje miesto dalyje. Tinklo plėtra numatoma Šiaurine ir Žvalgų gatvėmis nuo Justiniškių iki Žirmūnų bei Laisvės per. ir Ateities gatvėmis iki Fabijoniškių galinio žiedo, kuriame numatomas visuomeninio transporto šiaurinis terminalas (kartu su priemiestine autobusų stotimi)“. Taigi, galiojančiuose dokumentuose numatytas logiškas dabar atskirtų troleibusais aptarnaujamų teritorijų sujungimas.
Visgi troleibusų kontaktinio tinklo formavimo užbaigimas nebuvo vykdomas, o kai kuriose vėliau rekonstruotose gatvių atkarpose buvo nesilaikoma dokumentų ir įrengiama infrastruktūra, netinkama troleibusų atsiradimui. Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) ataskaitose (kurias rengė SĮ „Vilniaus planas“, neretai padedant tramvajaus projekto rengėjai VGTU profesorei Marijai Burinskienei) apie šiuos dalykus kažkodėl net neužsiminta (o pvz. 2007 – 2014 m. monitoringo ataskaitoje nurodyta būtinybė keisti „esamus autobusus šiuolaikinėmis transporto priemonėmis“, apie troleibusus net neužsimenant).
Na, bet buvo ryžtasi dabartinį Bendrąjį planą (kurio nesilaikoma, kuriam daromos išimtys ir t.t.) pakoreguoti. Gal viskas bus geriau? Skaityti toliau…
Kas neramina pirmuose žingsniuose naujų troleibusų link?
Nuotraukoje matome troleibusą AMZ City Smile 12T. Prieš 3 metus jis svečiavosi 2-ajame troleibusų parke, tačiau Vilniaus gatvėse taip ir nepasirodė – VVT administracijos naujo troleibuso išbandymai nedomino. Nesudomino naujas troleibusas ir dabartinės VVT administracijos – pernai ukrainiečių kompanija Electrontrans Vilniaus troleibusų 60-ties metų jubiliejaus proga pasiūlė išbandyti jų gaminamą troleibusą T19101 Electron, tačiau pasiūlymas buvo atmestas. Tai, kad troleibusų nenorima, puikiai matome ir iš to, kad Vilniaus gatvėse nuolat matome naujų autobusų bandymus – o kur bandomieji troleibusai? Paskutiniai troleibusų (ukrainietiško Богдан Т70115 ir baltarusiško БКМ 420030 «Витовт») bandymai Vilniaus gatvėse buvo dar 2010 m.
Besidomintys Lietuvos viešojo transporto aktualijomis turbūt žino, kad naujajame ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpyje kažkas valstybinėse institucijose gerokai pasistengė, kad paramą naujoms transporto priemonėms įsigyti būtų galima gauti tik po to, kai maršrutams (ar bent daliai maršrutų) savivaldybė bus paskelbusi konkursus dėl tinkamiausio vežėjo parinkimo. Dėl šios sąlygos kai kurie miestai, suprasdami riziką sužlugdyti municipalinius vežėjus, apskritai atsisakė galimybės gauti naują transportą. Dar kiti, paskubomis parašę neapgalvotas sąlygas, įvykdė konkursus kreivai, nes juos laimėjo neaiškūs konsorciumai, kurie nežinia kaip vykdys įsipareigojimus.
Na o kokia gi situacija mūsų troleibusų miestuose, Vilniuje ir Kaune?
Kauniečiai sugalvojo, kad reikia mėginti gauti ES struktūrinių fondų paramą perkant naujus troleibusus, o tokio sumanymo priežastis paprasta – troleibusų infrastruktūra priklauso municipaliniam vežėjui, kuris neprivalo jos duoti naudoti kažkokiam kitam vežėjui. Kauno pavyzdžiu analogišką užklausą pateikė ir Vilnius. Užklausos turėjo praeiti per Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (toliau – KT) filtrą, t.y., tik jiems leidus ir nematant konkurencijos pažeidimų, būtų galima pradėti realias konkurso organizavimo procedūras. Visgi neseniai KT pareiškė, kad dėl Kauno neatsakinės (o tai reiškia, kad pradėjus vykdyti konkurso procedūras, KT konkursą blokuotų). KT teigimu, Kauno viešųjų paslaugų sutartis sudaryta netinkamai, kadangi ji sudaryta be konkurso. Argumentas, kad troleibusų infrastruktūra priklauso AB „Kauno autobusai“, jų neįtikino – laisvos rinkos sergėtojų įsitikinimu, infrastruktūrą reikia atskirti nuo paslaugų, ir galima ją suteikti naudotis naujam vežėjui. Susidaro įspūdis, kad KT nuosekliai stengiasi, jog savivaldybių vežėjų neliktų…
Na o Vilniaus laikina sutartis, anot KT, yra tinkama – nors ji ir buvo sudaryta ne konkurso būdu, bet siekiant užtikrinti paslaugų nenutrūkstamumą (nebegalioja sena sutartis, vyksta naujų vežėjų konkursai).
Tokio chaoso fone šią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė kvietimą troleibusų gamintojams ir jų atstovams į viešąją konsultaciją dėl naujų žemagrindžių troleibusų pirkimo sąlygų. Šiame tekste ir panagrinėkime, ar viskas vyksta skaidriai ir gražiai nuo pat pradžių, ir ko gi galime tikėtis. Skaityti toliau…
Ar bus pareikštas nepasitikėjimas VVT generaliniu direktoriumi?
Šiandienos, 2017 m. vasario 22 d., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje – net 3 klausimai, susiję su UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Visi klausimai susiję su 150-ties autobusų istorija: viename siūloma reikšti nepasitikėjimą UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vadovu ir įmonės valdyba, kitame klausime (kuris atsirado kaip atsakas į ketinimą reikšti nepasitikėjimą) siūloma rezoliucija, įpareigojanti įmonę gerai dirbti, na o trečiasis klausimas – būsimųjų autobusų techninių savybių patvirtinimas.
Deja, visi šie klausimai tėra „muilo burbulai“. Kodėl? Atsakymas paprastas – visi jie tėra viešųjų ryšių pobūdžio ir nepakeisiantys nieko, kas jau yra suplanuota. Nepaisant to, panagrinėkime visus šiuos „muilo burbulus“ detaliau. Skaityti toliau…