Reikalaukime Bendrojo plano ir Darnaus judumo plano pakeitimų

Iliustracija: inspiteofitall.se

Šį kartą tenka kviesti susitelkti ir veikti. Veikti aktyviai, o ne tik paspaudžiant „Patinka“ mygtuką socialiniame tinkle.

Liko tik kelios dienos pateikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl to, kas ir kaip turėtų būti daroma Vilniuje ir kokie visgi tikrovėje (o ne viešojoje erdvėje) prioritetai bus bent artimiausią dešimtmetį.

Nieko nedarant, deja, troleibusų perspektyvos Vilniuje taps nekokios. Kalbama ne tik apie tai, kad nebus numatytos net teorinės galimybės sistemos plėtrai (kas yra dabar galiojančiuose dokumentuose, tačiau to, kaip žinome, nėra daroma). Dokumentai numatys Vilniuje dar didesnius skaičius autobusų (ar kitų „naujų transporto rūšių“). Vargu ar reikia aiškinti, kad maršrutų pertvarkymai reikš likusių troleibusų maršrutų tolimesnį skandinimą ar uždarymą – analogiškas procesas puikiai matomas pastaraisiais metais, vis didinant investicijas į dyzelinius autobusus ir marinant troleibusus.

Tie du svarbūs dokumentai – tai Vilniaus miesto Bendrasis planas ir Vilniaus miesto Darnaus judumo mieste planas.

Toliau trumpai susipažinkime su abiem rengiamais dokumentais – ko juose trūksta, ko turėtume prašyti ir kaip tuos prašymus turėtume pateikti.

Bendrasis planas

Bendrasis planas yra pagrindinis miesto vystymo dokumentas. Šiuo metu galioja „Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki 2015 metų“, patvirtintas 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1519.

Apie planuojamus Bendrojo plano pakeitimus troleibusas.lt jau buvo rašyta:

Atnaujintas Bendrasis planas padės sunaikinti troleibusus?

Todėl tik trumpai prisiminkime, kad vienas iš svarbiausių (ir liūdniausių) siūlomų pakeitimų – naujajame plane nebelieka vietos troleibusams naujoje Šiaurinėje gatvėje, kurią planuojama pradėti tiesti jau 2019 m. pavasarį. Net 6 eismo juostų Šiaurinė gatvė jungs Kalvarijų, Geležinio Vilko, Ukmergės, Justiniškių gatves ir Laisvės prospektą. Galima spėti, kad nutiesus šią gatvę, pirmiausia bus reorganizuoti ar panaikinti troleibusų maršrutai, aptarnaujantys Pašilaičius ir Justiniškes.

Glaudžiai su tuo susijęs ir kitas plano rengėjų siūlomas pakeitimas – atsisakymas pratęsti troleibusų kontaktinį tinklą likusioje Kalvarijų gatvės dalyje iki Santariškių, taip pat sujungti Pašilaičius (16 ir 19 maršrutų galinė stotelė) Ateities gatve su Kalvarijų gatve. Būtent tokia, nors ir ribota, tačiau logiška ir svarbi troleibusų sistemos plėtra buvo numatyta dabar galiojančiame Bendrajame plane. Nieko to naujajame plane nebelieka. Nebelieka ir troleibusų linijos pratęsimo P.Lukšio gatvėje, nors ten ir yra įrengtos troleibusų kontaktiniam tinklui tinkamos atramos („stulpai“).

Kodėl tokios troleibusų sistemos plėtros reikia? Tai būtų naudinga ne tik mažinant oro ir triukšmo taršą – nauda būtų ir finansinė. Kaip žinome, kuo dažniau gatve važiuoja troleibusas – tuo efektyviau išnaudojama kontraktinio tinklo infrastruktūra, tuo mažesnė 1 km savikaina. Būtent todėl miestuose, kurie turi troleibusus, šie pirmiausia aptarnauja labiausiai apkrautus (t.y., daugiausiai keleivių turinčius) miesto viešojo transporto maršrutus. Būtent todėl troleibusų sistemos plėtra minėtose gatvėse būtų ir logiška, ir pagrįsta. Juo labiau, dalinės investicijos jau yra padarytos – ir Ateities, ir Kalvarijų gatvėse galite matyti troleibusų kontaktiniam tinklui tinkamas atramas.

Be abejo, atliekant troleibusų plėtrą Ateities ir Kalvarijų g. iki Santariškių, reikėtų pastatyti papildomą traukos pastotę ir nutiesti elektros kabelius bei kontaktinį tinklą – visgi esant noro, galima pretenduoti į ES investicijas, kurios padengtų iki 85% projekto vertės. Troleibusų infrastruktūros plėtra yra ES struktūrinių fondų remiama veikla, ką parodė ir Kauno pavyzdys.

Bendrojo plano rengėjams (savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“) buvo nesyk rašyta, prašant pateikti troleibusų keitimo autobusais pagrindimą. Deja, buvo sulaukta tik demagogiškų atsakymų apie tai, kad troleibusai esą atgyvenusi transporto rūšis, kad keleiviai neva mieliau naudojasi autobusais, kad ateityje galimai atsiras nauja ne mažiau netarši ir efektyvi transporto rūšis ir pan. Jokių finansinių argumentų nebuvo pateikta, jų nėra ir dabar, pateikus galutinius sprendinių variantus.

Naujojo Bendrojo plano sprendinius galite rasti čia:

http://www.vilnius.lt/index.php?1185277485

Pasiūlymus dėl sprendinių pakeitimo reikėtų pateikti vienu iš šių būdų:

  • raštu planavimo organizatoriui iki 2018 m. gegužės 31 d.: a) rašant įprastą laišką adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, b) el. paštu savivaldybe@vilnius.lt;
  • raštu viešajame susirinkime, kuris vyks 2018 m. gegužės 31 d. 17:00 val. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje, Konstitucijos pr. 3 (II aukštas).

Darnaus judumo mieste planas

Antrasis taip pat šiuo metu rengiamas dokumentas – Darnaus judumo mieste planas (toliau – DJMP). Kadangi tokios infrastruktūros plėtros, kuri orientuota į nevaldomą asmeninių automobilių skatinimą ir sąlygų jiems gerinimą, pavojai ir žala suvokta Europos mastu, daugelis Europos šalių pastaraisiais metais rengia Darnaus judumo mieste planus. Nesunku suprasti, kad jeigu gerinamos sąlygos automobiliams ir būtent tam skiriama ir daugiausia lėšų, ir daugiausia erdvių – mažiau lėšų, mažiau erdvių lieka kitų miesto gyventojų (viešojo transporto naudotojų, pėsčiųjų, dviratininkų) judėjimo galimybėms.

Apie tai, kas yra DJMP, kokie turėtų būti jų tikslai, troleibusas.lt jau buvo rašyta:

Darnaus judumo mieste planai: dalyvaukime!

Taip jau nutiko, kad toną šio dokumento rengimui taip pat duoda SĮ „Vilniaus planas“. Todėl turbūt nenustebins, kad nagrinėjant viešojo transporto skatinimą nekalbama apie tai, kad tas viešasis transportas turėtų būti nenuodijantis miestiečių ir svečių, o alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimas plane siejamas tik su automobiliais, bet ne viešuoju transportu. Jeigu ir kalbama apie švaresnį viešąjį transportą – siūlomi tik elektriniai autobusai (pripažįstant tik tai, kad jie yra brangoki, nekalbant apie kitus jų trūkumus), o apie šiuolaikinius troleibusus ir jų galimybes bei privalumus išdidžiai tylima.

Apie tai, kad ketinama vystyti būtent dyzelinį viešąjį transportą (o galbūt netgi juo keisti troleibusus), matyti iš prognozuojamų taršos rodiklių:

Numatomas ir analogiškas azoto oksidų, kietųjų dalelių (KD2.5, KD10) taršos, išskiriamos iš „išvystyto viešojo transporto“, padidėjimas. Taigi, nepaisant to, kad gatvėse liks tik nauji „ekologiški“ Euro 6 taršos standarto dyzeliniai autobusai, o senųjų dūmijančiųjų, kaip žadama, likti neturėtų – akivaizdu, kad mažinant automobilių taršą, mieste didės tarša nuo autobusų.

Kas galėjo būti siūloma DJMP? Šiame plane galėtų būti kalbama ne apie viešojo transporto vystymą apskritai, o apie vystymą netaršaus ir tylaus transporto ar net palaipsnį perėjimą prie jo. Kaip galimybė tai atlikti greit ir efektyviai galėtų būti vystant troleibusų ir troleibusų su autonomine eiga sistemą. Pirmiausia, kaip rašyta aukščiau, tai turėtų būti daroma ten, kur toks sprendimas būtų pagrįstas ekonomiškai (tai yra pirmiausia ten, kur yra dideli keleivių srautai) – intensyvaus VT eismo gatvėse tiesiant kontaktinį tinklą ir ten naudojant troleibusus, turinčius avarinės autonominės eigos galimybę. Antra, troleibusų sistema turi būti plečiama miesto centrinėje dalyje, ir, jeigu VT ten važinėtų – senamiestyje, taip pat tokiuose maršrutuose, kurių didžioji dalis trasos yra gatvėse su jau įrengtu kontaktiniu tinklu. Antruoju atveju maršrutuose galėtų dirbti troleibusai, turintys galimybę nuvažiuoti įprastiniu greičiu atitinkamą atstumą ir be kontaktinio tinklo.

Deja, nieko panašaus DJMP nėra, nes, galima manyti, tiesiog tikimasi „išganymo“ – elektrinių autobusų ir jų baterijų atpigimo bei technologinio proveržio jų talpoje ar įkrovos greityje. Būtent elektriniais autobusais netolimoje ateityje tikimasi keisti troleibusus – bet ne dyzelinius autobusus, vėlgi visiškai nekreipiant dėmesio į visus kaštus per naudojimo laikotarpį, nelyginant ir to, kiek efektyviai naudoja kurą abi transporto rūšys.

Todėl susipažinkite su siūlomu Darnaus judumo Vilniaus mieste iki 2030 m. scenarijumi ir scenarijaus priedais:
https://goo.gl/RnBohR
https://goo.gl/tyPWQr

Pastabas ir siūlymus DJMP reikėtų teikti el. paštu marija.frolova@vplanas.lt iki 2018 m. gegužės 30 d.

Taip pat galite:

Dar kartą kviečiame nepagailėti šiek tiek savo brangaus laiko ir nusiųsti savo pastabas Bendrojo plano ir Darnaus judumo mieste plano rengėjams. Gali būti, kad tai viena iš paskutinių galimybių išgelbėti Vilniaus troleibusų sistemą. Todėl kviečiame ne tik pasidalinti šiuo tekstu, bet ir išsiųsti prašymus planų rengėjams pakeisti savo planus taip, kad juose atsirastų vietos ir troleibusų sistemos plėtrai, paminint priežastis, kurios pateiktos šiame tekste. Ačiū!

3 thoughts on “Reikalaukime Bendrojo plano ir Darnaus judumo plano pakeitimų

    1. Tokią informaciją apie aptarimus bent šią akimirką pateikia „Vilniaus planas“. Gal, jeigu ateis daugiau žmonių, perkels į normalias patalpas? Nors gal jiems atrodo ir pakanka, jeigu aptarime dalyvaus kokie 3-5 Vilniaus gyventojai, ir bus galima pažymėt, kad aptarimas įvyko? 🙂

  1. Vilnius stovi duobėje . Teršalai nusėda tik čia , jiems sunkiau nuskrieti kur nors į užmiestį . Mes kvėpuojame tuo užterštu oru ! Nauji autobusai … Cha , cha , cha … Kiek laiko jie bus nauji ?! Ar gal savivaldybės vyrai prisipirkę dujokaukių ir dabar galvoja kaip greičiau jas iškišti . 🙂 Juokai juokais , bet aš noriu , kad mano vaikams dujokaukių nereikėtų . Aš tik už troleibusus ! Ačiū !

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.