Kodėl tai svarbu?

Keletas populiariausių klausimų ir atsakymai į juos.


Kodėl man tai turėtų rūpėti? Nesinaudoju troleibusais ir apskritai viešuoju transportu, visur važinėju nuosavu automobiliu.

Kadangi patys vairuojate, turbūt puikiai įsivaizduojate, kas nutiktų, jei dėl pokyčių viešajame transporte (suprastėjusių keliavimo sąlygų, pabrangusios kelionės ir t.t.) Vilniuje atsirastų dar daugiau asmeninių automobilių. Turbūt įsivaizduojate ir kelionių „patogumą“, mieste pradėjus rausti gatves tramvajui, ir dalį gatvių (pvz., Pylimo) skyrus tik šiam transportui.
Ar Jūs to norite? Jei ne, tuomet tai aktualu ir Jums.

Kam reikalingi tie troleibusai, jie yra tik buvusių sovietinių respublikų atgyvenęs paveldas, jie lėti, nemanevringi, brangūs, visame pasaulyje jų atsisakoma, pereinama prie kitų transporto rūšių, pvz., elektrinių autobusų?

Visi šie teiginiai yra sistemingai skleisto iš Vilniaus miesto savivaldybės ir šališką „tyrimą“ atlikusių mokslininkų melo pagrindas, kuriuo siekiama diskredituoti troleibusų sistemą, kad būtų įmanoma „prastumti“ tramvajus.

Paplitimas: troleibusų sistemos veikia ir daugybėje Vakarų pasaulio miestų;

Greitis: šiuolaikiniai troleibusai mieste gali važiuoti tokiu pat greičiu, kaip ir kitos analogiškų išmatavimų viešojo transporto priemonės, nepaisant kontaktinio tinklo;

Manevringumas: troleibusų manevringumas priklauso nuo jų dydžio – kai kurie miestai naudoja 12m troleibusų modelius, kurie naudojami siaurose senamiesčių gatvėse. Be to, šiuolaikiniai troleibusai turi galimybę įveikti dalį trasos be kontaktinio tinklo;

Kaina: pradinė troleibusų kaina neretai didesnė už analogiškų gabaritų autobusų, tačiau troleibusų tarnavimo laikas yra žymiai ilgesnis, jų techninės savybės neprastėja taip greit kaip autobusų (kurie jau po kelių metų eksploatacijos pradeda į orą išmesti žymiai daugiau CO2). Taigi, atsižvelgiant į eksploatacijos trukmę, troleibusų kaina mažesnė. Be to, galima pridurti ir tai, kad Vilniuje surinkto „Amber vilnis 12AC“ troleibuso kaina – šiek tiek daugiau nei 700 tūkst. litų – tokia pati, kokia perkamų dujinių autobusų;

Elektriniai autobusai: taip, vykdomi bandomieji elektrinių autobusų tyrimai miestuose, neturinčiuose troleibusų sistemų. Taip yra todėl, kad suvokiama, jog tradicinis autobusas su vidaus degimo varikliu yra didelis taršos šaltinis. Deja, šiuo metu elektrinių (ar net ir hibridinių) autobusų technologijos dar toli gražu nėra tobulos, jos brangios, jų patikimumas ypač suprastėja esant šaltam orui ir t.t.

Kokia prasmė kovoti – valdžia žino geriau / valdžia vis tiek kaip nusprendžia, taip ir padaro?

Vienas lauke – ne karys (būtent todėl buvo supriešinti žmonės, dirbantys VVT), tačiau į grupės žmonių nuomonę jau privalo būti atsižvelgiama. Juo labiau, kad kova vyksta prieš vieno žmogaus viziją (kiti aktyviai dalyvaujantys troleibusų naikinime tėra valios vykdytojai).

Jei judėjimas yra už troleibusus, tai jis yra prieš autobusus?

Toli gražu ne. Puikiai suvokiama, kad tokio dydžio mieste kaip Vilnius vien troleibusai negalėtų atlikti viso viešojo transporto funkcijos. Visgi senamiestyje, centre ir kitose vietose, kuriose yra daug žmonių, didesnė svarba turėtų tekti troleibusams, kaip nekenkiančioms aplinkai transporto priemonėms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *