Kauno troleibusų pirkimas stabdomas skundais teismui

Šiandien, 2018-03-22, turėjo paaiškėti pirminė informacija apie 85 naujų troleibusų Kaune pirkimo rezultatus (turėjo būti plėšiami pasiūlymų vokai). Viešojo pirkimo terminas dėl sąlygų tikslinimų buvo nukeltas iš vasario 22 d. į kovo 22 d., tačiau ir šiandien vokai atplėšti nebuvo.

Gamintojai šiuo pirkimu susidomėjo – tai rodo ir ne vienas patikslinimas sąlygose ar atsakymai (net su nuotraukomis) į klausimus. Čia ir vėl dera pagirti šio viešojo pirkimo organizavimą už tai, kad visa informacija pateikiama ne tik lietuviškai, bet ir angliškai – taip suteikiant kuo vienodesnes dalyvavimo galimybes visiems gamintojams (o ne tik tiems, kurie turi savo atstovus Lietuvoje).

Tiesa, vienas itin labai lauktas pakeitimas sąlygose – dėl troleibusų autonominės eigos – taip ir neatsirado. Be abejo, tokia funkcija didina transporto priemonės kainą, tačiau tuo pačiu ją daro manevringa ir šiuolaikiška. Verta nepamiršti, kad transporto priemonės perkamos ne metams ar dviems – jos tarnaus bent 15-20 metų. Tai, kad šiuolaikiniam troleibusui autonominė eiga yra ne prabanga, o būtinybė, pripažįsta net ukrainiečiai – dažnas pernai ir šiemet jų perkamas troleibusas jau turi autonominę eigą. Gdansko universiteto profesorius Olgierd Wyszomirski, dusyk savo akimis regėjęs iššūkius Gdynės troleibusų sistemos išlikimui kalbėjo ir abu kartus dalyvavęs troleibusų sistemą modernizuojant iki dabartinės patikimos ir modernios, savo interviu nusivylė tuo, kad Vilnius nusipirko troleibusus be autonominės eigos ir pasakė, kad ne tokie troleibusai turi būti perkami:

Tad kas nutiko, kad vokai nebuvo atplėšti ir šiandien?

Viešojo pirkimo puslapyje tarp kitų randame ir dokumentą, pavadintą „Informacija del prikimo proceduru_Information on procurement procedures.docx“, kuriame parašyta:

„Vadovaudamiesi LR viešųjų pirkimų įstatymo 104 str. 3 d. informuojame, kad 2018‑03-02 teismas priėmė sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. stabdyti troleibusų ir jų eksploatavimui reikalingų detalių bei įrangos viešojo pirkimo (paskelbtas centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2018-01-10, pirkimo Nr. 353743, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 2018 m. sausio 11 d., Nr. 2018/S 007-010969, toliau – Pirkimas) procedūras.
Apie tolesnę Pirkimo procedūrų eigą bei pasiūlymų pateikimo terminą informuosime atskiru pranešimu.“

Nėra skelbiama, kuris gamintojas kreipėsi į teismą, tačiau troleibusas.lt šaltinių duomenimis, į teismą kreipėsi gamintojo iš Lenkijos pasamdyti teisininkai.

Kokia kreipimosi į teismą priežastis? Atsakymą derėtų skaidyti į dvi dalis: oficiali priežastis (pretekstas) ir tikroji priežastis.

Oficialią priežastį galime rasti Perkančios organizacijos atsakymuose į Tiekėjo raštą „Prašymas paaiškinti ir pakeisti neaiškias ir dviprasmiškas UAB „Kauno autobusai“ vykdomo viešojo pirkimo Nr. 353743 sąlygas, ir tokio prašymo pagrindimas bei motyvas“, kuris buvo pateiktas 2018 m. vasario 7 d. (dokumentą pavadinimu „ATSAKYMAS I PRETENZIJA_18_02_15.docx“ galite rasti viešojo pirkimo puslapyje). Kiek šiame rašte pateikiamos pretenzijos pagrįstos – anot sparnuotos frazės, spręskite patys. Pavyzdžiui, pretenzijoje abejojama, ar tikrai ketinama pirkti 85 troleibusus, priekaištaujama dėl 1 (!) balo skyrimo už antikorozinį karkasą, na ir didžiausia pretenzija, kad viešasis pirkimas vykdomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, o ne Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu. Nors į šią pretenziją pirkėjas pateikė argumentuotus atsakymus, gamintojas nuskubėjo į teismą.

Na o dabar pereikime prie tikrosios priežasties. Iš tiesų, šaltinių teigimu, jų yra net ne viena.
1) Kadangi šį kartą sąlygos buvo parašytos ne tokios, kokios tiktų nepatenkintajam gamintojui (ir tik jam) – galėjo laimėti bet kas, pasiūlęs mažiausią kainą. Taigi, šis gamintojas (ypač sudarydamas jau iš skaudžiai pažįstamo Vilniaus atvejo susitarimą su įrangos gamintoju) šansų laimėti turėjo mažai;
2) Šis gamintojas šiuo metu turi itin daug užsakymų, kuriuos privalo įvykdyti per sutartyse numatytus terminus. Apie tai netgi užsiminta vakar, 2018-03-21, pasirodžiusiame 15min.lt straipsnyje „Vilnius pasirinko dyzelinius autobusus – elektrinių neįperka ir infrastruktūros trūksta“. Įmonės atstovė žurnalistams ir kitiems suinteresuotiems asmenims, nuvykusiems pažiūrėti būsimųjų Vilniaus dyzelinių autobusų, sakė:

„Matome didelį susidomėjimą rinkoje, taip pat ir Lenkijoje, kartais nespėjame gaminti, nes paklausa viršija mūsų galimybes“.

Taigi, gamintojas nusprendė, kad jeigu ne man – tai ir niekam kitam. Kadangi šiuo metu gamykla dirba maksimaliais pajėgumais ir šio pirkimo per juose numatytus terminus įgyvendinti neturėtų galimybių, nuspręsta kaip įmanoma pirkimą vilkinti – o gal dar pavyks ir sąlygas tokias kaip Vilniuje surašyti, konkurentus eliminuojant?

Taigi, naujų troleibusų pirkimas Kaunui užstrigo, geriausiu atveju, bent pusmečiui. troleibusas.lt žiniomis, tik po mėnesio numatytas teismo posėdis, kuriame bus pradėta svarstyti, ar gamintojo pretenzija buvo pagrįsta. Todėl šiek tiek neramina pasiekianti informacija apie tai, kad naujų troleibusų atvykimo datai tolstant, ne tik nurašinėjami Škoda troleibusai, bet ir taupoma neperkant kai kurių detalių (šildymo sistemai, elektrinės-dyzelinės eigos perjungimo sistemai) vos pernai – užpernai nupirktiems Berkhof troleibusams. Tikėkimės, maršrutuose vietoj troleibusų autobusai nepasirodys.

Na o dabar belieka laukti, kaip pasisakys teismai ir tikėtis, kad jeigu sąlygos bus kažkiek keičiamos, jose atsiras privaloma troleibusų autonominė eiga (leidžiant troleibusams nuvažiuoti be kontaktinio tinklo bent 5-10 km). Tikėkimės, kitos naujienos bus geros.

7 thoughts on “Kauno troleibusų pirkimas stabdomas skundais teismui

  1. Jusu straipsnis yra tik jusu nuomone, o ne kazkas nesalisko. Atrodo lyg jus butumete pats geriausias ekspertas, kuris yra valdytojas, pats valdytojas zino ka jis nori pirkti, o ne keleivis, rasantysis yra keleivis, kuriam nepatinka vienas is gamintoju, jus ne t nevertinat patikimumo, praktikos, geda uz tokia primygtine tekste paslepta nuomone.

    1. Mažvydai, tai būkite toks malonus ir pateikite nešališką informaciją. Rašančiajam nepatinka metodai, kuriais vienas iš gamintojų siekia valdyti visą rinką. Tik tiek. Patikimi gali būti ir kiti gamintojai, ne tik tas, kurio laimėjimo Jūs norėtumėte. Beje, ar teko girdėti, kad pradėtos to gamintojo pardavimo procedūros, ir vieni iš realiausių pirkėjų – iš Kinijos ir Turkijos? manote, ilgai galėsite tuomet kalbėti apie bent kažkokią kokybę ir patikimumą, pradėjus keliauti tų šalių standartų detalėms?
      Ačiū, kad skaitote!

  2. Laba diena,

    Norėčiau iš dalies pritarti išsakytai komentatoriaus Mažvydo pozicijai.

    Per didelę savo akademiko ir gamybininko patirtį, girdėdas dabartinių eksploatuojamų troleibusų ir autobusų Solaris atsiliepimus iš kompetetingų inžinierių negirdėjau jokių kritinių atsiliepimų iki šiol nesu girdėjęs. Pats kaip inžinierius – gamybininkas dirbęs ilgą laiką šioje sferoje vertinu inžineriniu aspektu labai gerai Solaris produkciją, autorius galbūt nesivadovauja patirtimi ir remonto technologijos procesais. Kokybė yra ir kainos atspindys, o kaip jie pardavinėja savo produkcija, kokius žaidimus žaidžia, čia yra jau kita tema, jos neliečiu. Autorius netikiu, kad turi kompetenciją pasakyti, kas gera, kas bloga įsiklausęs kažkieno galimus pasikalbėjimus, iš technikos ir jos eksploatacijos kampo žiūrint tai kūriniai, kurie patikimumo prasme Europoje yra lyderiai, tai kalba ilgametė patirtis.

    1. Laba diena,
      Ačiū už komentarą.
      Pirmas dalykas: per skambiai vadinate šį gamintoją visos Europos lyderiu. Vakarų Europoje lyderiai yra visiškai kiti. Tačiau galima pritarti kitam, kad buvusios TSRS ir kitose postsovietinėse Europos šalyse šis gamintojas yra vienas iš didžiausią rinkos dalį užimančių gamintojų.
      Antra: labai įdomu, kad mėginate neigti teiginius, kurių tekste apskritai nėra. Tekste nėra teigiama apie tai, kad šio gamintojo produkcija yra bloga ar blogesnė negu kitų gamintojų. Tekste yra kalbama išimtinai apie metodus, kuriais mėginama laimėti viešuosius pirkimus.
      Trečia: kaip turbūt žinote, šiai įmonei šiuo metu ieškoma pirkėjo, ir labiausiai tikėtini pirkėjai – Kinijos ar Turkijos gamintojai:
      http://serwisy.gazetaprawna.pl/transport/artykuly/1114870,kontrole-nad-solarisem-moga-przejac-europejscy-potentaci-w-produkcji-autobusow.html
      http://www.transport-publiczny.pl/mobile/solaris-na-sprzedaz-rozwoj-wymaga-inwestycji-58162.html
      Kaip manote, ar pasikeitus savininkui, kokybės standartai išliks europietiški, ar visgi supanašės į turkiškus ar kiniškus?

      Šiaip jau įspūdinga, kad per nepilną parą atsirado net du žmonės, aktyviai ginantys vieną gamintoją. Nejaugi iš tiesų pavyko užlipti ant nuospaudos? 😉

  3. Vienintelis solaris jau žino mūsų seną nepatikimą kontaktinį tinklą, nes kai kiekvieno gamintojo troleibusas Vilniuje atvažiuoja būna problemos su tinklu, o kokio velnio kaunas nusprendė pirkti kitos firmos troleibusus, o po to kai bus surinkti aiškintis kas blogai jiems bus per vėlu ir vėl reikės viską keist troleibusuose, o tai vėl išlaidos… Vilnius žino ką perka solarius ir nemanau, kad bus problemų, o dėl autonominės eigos neapsimoka tik trūksta darbo organizavimo, nes autonominės eigos akumuliatoriai max 5 metus veikia, jau tada geriau dyzelinius variklius statyt, bet vėl gi kas juos prižiūrės, jei vos ir taip troleibusai į gatves išvažiuoja. Mano nuomone norint įveikt kliūtis trūksta organizuotumo, galima atsiųst tą pačią techničką, kad nuvilktu troleibusus iki tinklo ir jie važiuotu toliau (trigubai pigiau išeis nei statyt akumuliatorius kurių per metus prireiks tik kokius 2 kart…), o iki autonominės eigos manau dar toli pvz. amberiai 1720 jau neveikia autonominė eiga, o 1719 dar kolkas veikia

    1. Ačiū už komentarą, visgi su argumentais sutikti deja neišeina, ir štai dėl ko.
      1. Sakote, kad yra normalu, kad miestas būtų pririštas tik prie vieno gamintojo (vadinasi, gamintojas tai žinotų ir už savo produkciją reikalautų neadvačios kainos) vietoj to, kad kontaktinis tinklas būtų tinkamai sutvarkytas? Atleiskite, tačiau tai labai blogas pasiūlymas.
      2. “kiekvieno gamintojo troleibusas Vilniuje atvažiuoja būna problemos su tinklu” – o kada gi ir kokio gamintojo troleibusai buvo atvažiavę į Vilnių ir jiems buvo problemų su tinklu? Tebuvo tik baltarusiai ir ukrainiečiai, ir prbnolemų jiems nebuvo. Tad kodėl mėginate įrodyti kažką priešingo? O gal paslapčia buvo atvykę šveicarai, tik mes nieko apie tai negirdėjome?
      3. Kaunas nurodė kontaktinio tinklo specifikacijas ir kad troleibusai privalės jį atitikti. Jeigu laimėtojas pagamints troleibusus, kurie negalės važiuoti (taip pat ne per daug kokybišku) Kauno kontaktiniu tinklu – gamintojas privalės savo sąskaita troleibusus modifikuoti taip, kad problemų nebūtų. Taip kad, ir vėl, argumentas klaidingas.
      4. Iš siūlymo statyti dyzelinius variklius spėju, kad esate ne Tomas 🙂 tiek to. Dyzeliniai varikliai troleibusuose yra praeitis, ir jeigu domėtumėtės gtuo, ką siūlo gamintojai ir prie ko eina troleibusus eksploatuojantys miestai, dyzelio turbūt nesiūlytumėte. Taip, baterijų laikas nėra ilgas. Tačiau gal norite palyginti, kiek kainuos pakeisti baterijas troleibusui, turinčiam baterijas leidžiančias nuvažiuoti 15 km, ir kiek kainuos elektrobusui, leidžiančiam nuvažiuoti 150 km?
      5. Mėginate įrodyti, kad gedimų/eismo įvykių atveju autonominė eiga ir avarinė tarnyba (atvykstanti per pusvalandį, geriausiu atveju) yra tas pats? Na, atleiskit…
      6. Jeigu 1720 autonominė eiga ir neveikia, tai gal reikia išsiaiškinti priežastis ir sutvarkyti. Tikiuosi nesiūlote ir toliau dirbti kuvaldos metodais, nes “ai nemokam bent kiek aukštesnių techninių galimybių technikos prižiūrėt, tai sėdėkim su dėžutėm, kurios neturi nieko naujesnio negu 50 metų senumo technologija”?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.