Tag Archives: Stoškus

2019:32019:3/2019:3

Šie savivaldos rinkimai troleibusams Vilniuje gali būti lemiami

Sekmadienį, 2019 m. kovo 3 d., vyks svarbiausi (ir galbūt lemiami) troleibusų ateičiai Vilniuje rinkimai. Nei Europarlamento, nei Prezidento, nei Seimo rinkimai troleibusų klausimu iš esmės nėra svarbūs – visgi tai, kokių partijų, komitetų, kokių pažiūrų žmonės bus išrinkti į Vilniaus tarybą, lems viską.

Keista buvo pastaraisiais mėnesiais girdėti apie tai, kad kai kurie troleibusų parkų darbuotojai agituoja už buvusį merą A.Zuoką ir jo kompaniją. Gal šie žmonės ir nežino,  kad VVT ir dabar dar moka už „Vilnius veža” projektėlį, į kurį buvo ne savo iniciatyva įtraukta. Visgi sunku patikėti, kad šie žmonės pamiršo, kokią ateitį jis būdamas meru žadėjo troleibusams ir kaip jo kadencijų metu troleibusų parkai buvo nustekenti, nuosekliai siekiant to tikslo. Sunku patikėti, kad šie žmonės pamiršo ir tai, kas tiesiogiai lietė juos pačius – tai, kaip atlyginimai vėluodavo mėnesiais, o ir vėluojantys būdavo išmokami mažytėmis porcijomis ar už parduotus vienkartinius bilietus gautais smulkiais pinigais.

Tikiuosi, kad bent kai kurie įmonės darbuotojai laiku atsitokės. Yra tokia patarlė – neik su velniu obuoliauti. Ką ji reiškia, suprasti nesunku. Jums kažką žada, jeigu parsiduosite? Patikėkite, parsidavusius pačius pirmuosius išmes už borto, tokie žmonės reikalingi tik juodam darbui padaryt, bet su tokiais žmonėmis į mūšį niekas neina… Todėl dar sykį kviečiu atsitokėti ir pamėginti atvesti į protą tuos, kurie nebesupranta, ką daro.

Na o dabar trumpai apie tai, ką apie troleibusų ateitį Vilniuje kalba kandidatai į merus ir partijos bei rinkimų komitetai.

Pradėkime nuo kandidatų į merus. Niekam nėra paslaptis, kad stengiamasi pateikti, kad lyderiai yra du – R.Šimašius ir A.Zuokas, na dar kai kas įtraukia ir D.Kreivį. Mėginama sudaryti įspūdį, kad tik už šiuos kandidatus neva verta balsuoti, nes juk kiti vis tiek neturi šansų. Ir jeigu kalbėtume tik apie šiuos kandidatus į merus, vaizdelis, deja, nedžiugina – visi trys troleibusų ateityje Vilniuje nemato. Tik jeigu D.Kreivys ar ypač A.Zuokas juos stengtųsi sunaikinti kuo greičiau, tai su R.Šimašiumi troleibusai išliktų galbūt keletu metų ilgiau. Šių kandidatų požiūrius į troleibusų ateitį išnagrinėjo, pvz., tinklaraštis „Urbanistas“ ar tinklaraštis „100 minčių“.

Pastarajame tekste teisingai pastebima, kad daugumai likusių kandidatų troleibusų tema arba apskritai yra neaktuali (nesunku nuspėti, kas vyktų su troleibusais, kažkuriam iš tokių žmonių tapus meru), arba ir jie kalba tą patį, kad vietoj troleibusų turi atsirasti „troleibusai be ūsų“ (matyt, daug kas visgi slapčia žiūriu Rusijos propagandinius kanalus ir prisiklausė dezinformacijos apie jų elektrinių autobusų sėkmę).

Tekste taikliai atkreipiamas dėmesys į vienintelį iš kandidatų – Liutaurą Stoškų. Būtent jis vienintelis aktyviai ir sistemingai šios kadencijos taryboje pagal išgales (tenka pripažinti, išgalės mažos, kuomet nesi vienos iš didžiųjų partijų atstovas) siekė bent išsaugoti troleibusų sistemą tokios apimties, kokia ji yra. Apie tai ne sykį buvo rašoma mūsų Facebook puslapyje bei Facebook grupėje. Būtent jis, būdamas įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ Stebėtojų tarybos nariu, domėdavosi nepatogiais kai kuriems žmonėms klausimais, kuomet daugumai kitų narių rūpėdavo kuo greičiau baigti posėdžius.

Todėl taip, iš viso kandidatų į merus sąrašo būtent Liutauras Stoškus yra tas žmogus, kurio tapimas meru leistų Vilniaus viešąjį transportą vystyti ne pagal suvokimą vieno taksisto, kuris prie visų valdžių savivaldybėje dirba ir viešąjį transportą tvarko. Tikiu, kad Liutauras Stoškus reikalautų sprendimų, pagrįstų faktais, skaičiavimais (o ne „man laidai negražiai atrodo“ ar „negaliu pakęsti elektrinių prietaisų, todėl ir troleibusų, garso“).

Iš esmės tinklaraščio „100 minčių“ autoriui nesinori pritarti tik dėl to, kad Liutauras Stoškus neturi galimybių būti išrinktas. Jis turi jų tiek pat, kiek ir kiti kandidatais. Niekas nėra nulemta ar nuspręsta iš anksto. Viskas priklauso tik nuo mūsų, mūsų šeimų, mūsų draugų. Tik tikėdami, kad galime pakeisti, ir turėsime galimybę pakeisti. Todėl privalome balsuoti atsakingai.

Pereikime prie kito etapo – balsavimo už partiją ar sąrašą. Iš esmės ne vienos partijos ar rinkimų komiteto sąraše yra žmonių, kurie palaiko troleibusus. Tai ir vienų, ir kitų „žaliųjų kandidatės, kurios dalyvaudavo troleibusų palaikymo piketuose, tai ir pora LSDP atstovų, tai netgi vienas liberalas, tai ir sąraše „Junkis” esantis buvęs „Vilniaus troleibusų” vadovas Vidmantas Striška. Visgi čia turime dvi problemas. Pirma – tai pavieniai žmonės partijos ar rinkimų komiteto sąraše, ir todėl lemiamos įtakos patekę į savivaldybę jie neturėtų. Antra problema – neretai šie žmonės sąrašuose yra tokioje pozicijoje, kad praktiškai nėra jokių šansų, jog jie būtų išreitinguoti aukštyn ir būtų išrinkti.

Vis dėlto yra sąrašas 14, „Bendruomeniškas Vilnius” (kurio priekyje yra Liutauras Stoškus). Ir čia situacija yra kiek kitokia. Net nereitinguojant, čia pačiame sąrašo viršuje yra žmonės, su kuriais tenka bendrauti jau vienerius metus ir žinoti jų nuomonę troleibusų atžvilgiu bei palaikymą. Be abejo, ir šiame sąraše yra žmonių su kitokiomis nuomonėmis, visgi esmė – kuri nuomonė yra vyraujanti. O vyraujanti yra atsakinga – suprantanti troleibusų reikšmę ir matanti jų ateitį Vilniuje. Būtent todėl per rinkimus norisi pakviesti turėti Gerosios vilties ir nepamiršti sąrašo Nr. 14.

2015:112015:11/2015:11

Forumas, klausiantis, kokio ir kam reikia viešojo transporto Vilniuje

Vilniaus savivaldybė ir Solaris troleibusas2015 m. lapkričio 18 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje vyko Vilniaus miesto savivaldybės „Lietuvos Sąrašo“ frakcijos organizuotas forumas „Kokio ir kam mums reikia visuomeninio transporto Vilniuje?“

Jau daug metų Vilniuje kalbama, kad sostinės visuomeniniam transportui reikia permainų. Tačiau, kol aiškinamasi, kokių gi permainų iš tiesų reikia, visuomeninio transporto paslauga vis labiau tampa panaši į paslaugą, savo kaina neadekvačią kokybei, skirtą tik tiems, kas neturi automobilio.

Gerai išvystytas visuomeninis transportas yra vienas iš esminių darnaus miesto, kuriame gyvenimo kokybė yra aukšta, rodiklių. Tačiau keleivių mažėjimas (tuo pat metu augant Vilniaus miesto gyventojų skaičiui) signalizuoja apie rimtas grėsmes miestui pakliūti į automobilių išmetamomis dujomis užterštų ir dėl to sveikatai pavojingų miestų, kuriuose vaikų žaidimo aikštelės ir žaliosios zonos yra okupuotos automobilių, sąrašą. Aktyviai pradėtos plėtoti šimtų vietų požeminių automobilių stovėjimo aikštelių statybos dar labiau pabrangina ir taip nepigų gyvenamąjį būstą arčiau miesto centro, naikina paskatas rinktis aplinkai palankesnius judumo būdus – visuomeninį transportą, dviračius ar keliavimą pėsčiomis. Pasaulyje aktyvai pereinant prie elektrinių transporto priemonių, subsidijuojant jų įsigijimą ir plėtrą, Vilniuje apynauji troleibusai mėnesius pūva patvoriuose.

Kol investicijos yra nukreipiamos į gatvių platinimą ir aplinkkelius, visuomeninio transporto sistema grimzta į vis didesnę finansinę duobę. Savivaldybės įsiskolinimai keleivių pervežimo įmonei 2015 m. liepos 1 d. buvo net 40,5 mln. eurų (o tai sudaro net 87,5% visų Lietuvos savivaldybių skolų viešojo transporto įmonėms). Vargu ar galime didžiuotis vargingiausiu tarp ES sostinių visuomeninio transporto priemonių parku.

Tačiau visuomeninio transporto problemų sprendimas nėra vien finansų klausimas. Tai kartu apsisprendimo ir prioritetų klausimas. Ar kuriame miestą, pritaikytą keliavimui visuomeniniu transportu? Ar suprantame visuomeninio transporto naudą mūsų gyvenimo mieste kokybei? Jei taip, koks jis turėtų būti? Skaityti toliau…