Kaip Vilniuje troleibusai autobusais pavirto

Solaris Urbino CNG autobusas (gamintojo nuotr., solarisbus.com)

 Prieš gerą savaitę į Vilnių iš Lenkijos Solaris gamyklos atvyko naujai pagaminti dujomis varomi autobusai. Kiek uždelsus (gal dėl itin šaltų orų, gal dėl tragiško eismo įvykio, nusinešusio dviejų pėsčiųjų gyvybes) šiandien, 2014 metų sausio 28 d., įvyks paradinis valdžios vyrų pozavimas šalia naujų autobusų, bus kaip ir pernai kartojamos frazės apie tai, kokie šie autobusai ekologiški ir kad tai miesto ateitis. Akivaizdu, ir vėl bus sąmoningai pamirštama paminėti, kad autobusų salonai (siekiant kaip įmanoma sumažinti autobusų kainą) yra be kondicionavimo sistemų, kad keleivius (kaip ir pernai atvykusiuose MAN autobusuose) karštą vasaros dieną turės paguosti liukai ir 8 mažyčiai langeliai. Oficialiai – kad tilptų daugiau keleivių, tačiau galbūt vėlgi kad būtų dar labiau sutaupyta, netgi sėdynių yra įrengta mažiau nei būna standartinės komplektacijos autobuse. Kalbama, kad Kauno mieste gauti 2012 metų gamybos autobusai Solaris Urbino 12 CNG turėjo daugybę gamyklinių problemų (kokių rimta ir tokią patirtį turinti įmonė neturėtų daryti), ir kad dar ir dabar taisomas konstrukcijos ir kokybės brokas. Tačiau mums svarbus kitas aspektas – turbūt nedaug kas paminės, kad šie autobusai buvo nupirkti vietoj troleibusų, t. y. atšaukus naujų troleibusų įsigijimui paskelbtą konkursą. Šiame įraše ir panagrinėkime, kaip viskas vyko.

1 dalis. Kaip nauji troleibusai turėjo atsirasti Vilniuje?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 buvo patvirtintas Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedas, kuriame buvo ir priemonė „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra VP3-3.3-SM-01-V“.

Kaip teigiama priemonės aprašyme, ji „prisidės prie uždavinio – gerinti oro kokybę – įgyvendinimo“. Pirmu iš priemonės tikslų minimas siekis kompleksiškai modernizuoti viešojo transporto paslaugų sistemą, siekiant sumažinti oro taršą.

Tarp pagrindinių remiamų veiklų išvardintos ekologiškų viešojo transporto priemonių įsigijimas (troleibusai, autobusai, naudojantys dujas, elektros ir hibridinius variklius), naujų troleibusų kontaktinio tinklo linijų tiesimas. Projektus pagal priemonę įgyvendinti galėjo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų savivaldybės. Už priemonę atsakinga Susisiekimo ministerija, įgyvendinančioji institucija – Transporto investicijų direkcija. Pagal šią priemonę (visos Lietuvos mastu) buvo numatytas daugiau nei 75 mln. Lt finansavimas, pasirašyta 12 sutarčių.

Kauno miesto savivaldybės administracija pasinaudojo šia priemone troleibusų kontaktinio tinklo statybai Parodos ir K.Petrausko gatvėse Kauno mieste. Tuo tarpu nors tebegaliojančiame Vilniaus miesto Bendrajame plane numatyta troleibusų eismo plėtra iki Santariškių ligoninių miestelio Kalvarijų, Ateities gatvėmis, nors šiose atkarpose jau seniai pastatytos kontaktinio tinklo atramos, deja, Vilnius nepasinaudojo galimybe sujungti svarbias troleibusų eismo arterijas ir paraiškų tuo tikslu net nemėgino teikti. Pradžioje Vilniaus miestas planavo vieną naujų autobusų ir vieną naujų troleibusų pirkimo etapą – deja, rezultate nauji troleibusai virto autobusais…

2 dalis. Ruošiamasi pirkti naujus troleibusus

2011 metų pradžia, dar egzistuoja dvi atskiros įmonės – „Vilniaus autobusai“ ir „Vilniaus troleibusai“, kiekviena jų savarankiškai rūpinasi savo pajamomis ir skolomis, transporto priemonių ūkiu ir t.t. Kiekviena jų ruošiasi atnaujinti savo transporto priemonių parkus, naudojantis Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų parama. Jau pavasarį viešojoje erdvėje atsiranda informacija apie planus pirkti 13 troleibusų ir 18 autobusų, nors projektuose tai įrašyta dar 2010 metais – LR susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 3-705 patvirtintas valstybės projektų sąrašas Nr. VP3-3.3-SM-01-V-01, kurio 12 punkte įrašytas projektas „Troleibusų įsigijimas Vilniaus mieste (I etapas)“. Kaip skelbiama, „žemagrindžių troleibusų pirkimas vykdomas įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ Nr. VP3-3.3-SM-01-V priemonės „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“ projektą „Ekologiškų troleibusų įsigijimas Vilniaus mieste I etapas“ ir bus finansuojamas Europos Sąjungos ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.“

2011-03-28, 15min.lt: Naujų troleibusų ir autobusų Vilnius šiemet ketina įsigyti už beveik 34 mln. litų

Nors straipsnio pavadinime matome milžinišką sumą, realiai miesto biudžetui 31 naujos transporto priemonės būtų kainavę tik 4,170 mln. Lt, „Vilniaus autobusams“ – 2,835 mln, o „Vilniaus troleibusams“ – 2,145 mln. Lt. (transporto įmonėms reikėtų apmokėti PVM), visos kitos lėšos – ES fondų parama.

2011 m. balandžio 15 d., prieš pat pasikeičiant Vilniaus miesto merui ir tarybai (tai įvyko vos po 4 dienų, 2011 metų balandžio 19 d.) tuometė Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaujama mero Raimundo Aleknos, patvirtino sprendimą Nr. 1-2127 (panaikintą dabartinės miesto tarybos 2012 m. gegužės 2 d.), kuriuo buvo pritarta projektui „Troleibusų įsigijimas Vilniaus mieste (I etapas)“. Tuo pačiu ne tik buvo įsipareigota savivaldybės lėšomis finansuoti dalį perkamų troleibusų kainos (ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama iki 85% kainos be PVM) – buvo pasirašyta ir jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis tarp savivaldybės ir UAB „Vilniaus troleibusai“. Į keletą šios sutarties punktų verta atkreipti dėmesį:

3.1. Projekto pareiškėjas skiria bendrojo finansavimo dalį – 2145000 Lt tinkamoms išlaidoms padengti.

3.2. Projekto partneris skiria 3003000 Lt netinkamoms išlaidoms padengti, jei jos būtų patirtos projekto įgyvendinimo metu, kaip pridėtinės vertės mokestis už įsigytus troleibusus, taip pat skiria lėšas kitoms netinkamoms išlaidoms padengti.

Kaip matome, pareiškėjas (savivaldybė) įsipareigojo padengti dalį troleibusų kainos, o UAB „Vilniaus troleibusai“ – PVM ir (jei atsirastų) nenumatytų išlaidų apmokėjimą.

6.3. sudaryti projekto įgyvendinimo ir valdymo grupes.

2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius išleido įsakymą Nr. 30-1247 „Dėl žemagrindžių troleibusų techninių parametrų vertinimo ekspertų komisijos sudarymo“. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame įsakyme matome jau pasikeitusį UAB „Vilniaus troleibusai“ statusą – „reorganizuojama UAB“.

3 dalis. Formalaus konkurso paskelbimas

Pasikeičia Vilniaus miesto valdžia: nuo 2011 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės meras – Artūras Zuokas. Ir tuomet prasideda keisti dalykai…

Į oficialų ES leidinį vos 2011 m. liepos 15 d. išsiunčiamas konkurso dėl naujų troleibusų pirkimo dokumentas. Jis paskelbiamas 2011 m. liepos 19 d. , pasiūlymų pateikimo terminas – 2011 m. rugpjūčio 25 d., taigi vos 1 mėnuo ir 1 savaitė. Kai laiko konkurso dokumentams gauti bei pasiūlymams paruošti bei pateikti buvo suteikta taip „daug“, nenuostabu, kad dalyvavo vos 2 dalyviai, iš kurių vienas buvo atmestas dėl formalumo – nepateiktos „pasiūlymo užtikrinimo garantijos“. Gana keista ir tai, kad niekur nepavyko rasti informacijos apie tai, kokios komplektacijos troleibusai buvo užsakomi ar pasiūlyti (nes tai yra itin stipriai kainą įtakojantis veiksnys).

Netrukus pasirodo informacija apie konkurso rezultatus:

2011-09-01, ebus.lt: Aiškėja, kokiais autobusais bei troleibusais važinėsime sostinėje

„Troleibusų pirkimo konkursui pateikti du pasiūlymai: atvirosios akcinės bendrovės MAZ ir gamybinės privačios unitarinės bendrovės „ETON-ELTRANS“ bei „Škoda Electric“, – vardija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Erikas Bėrontas.

Pasak „Škoda Electric“ atstovo Lietuvoje Juozo Širvinsko, dalyvavusio atplėšiant troleibusų gamintojų vokus, baltarusių pristatytame dokumentų pakete pritrūko pasiūlymo užtikrinimo garantijos. „Remiantis viešųjų pirkimų konkurso sąlygomis, visi dokumentai privalėjo būti pateikti iki rugpjūčio 25-osios devintos valandos ryto“, – sako J. Širvinskas.

Gauti pasiūlymai bus išnagrinėti, įvertinti bei sudaryta preliminari eilė, tik po to bus pasirašoma sutartis su nugalėtoju.

„Tikimės, kad visos procedūros dėl troleibusų įsigijimo bus baigtos per mėnesį, o autobusų konkurso laimėtojas taip greitai paskelbtas nebus, nes numatyta tikrinti autobusų faktinį degalų suvartojimą. Be to, pasiūlymų autobusams įsigyti gauta daugiau nei troleibusų. Manome, jog autobusų konkurso nugalėtojas turėtų paaiškėti maždaug mėnesiu vėliau nei troleibusų”, – sako E. Bėrontas.

Nesigilinsime į skandalų ir įtarimų kupiną tuometinio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo Eriko Bėronto asmenybę ir kiek tai galėjo įtakoti būtent tokius šio pirkimo rezultatus – apie tai gausiai pranešė masinės informacijos priemonės, kai jis gan įtartinomis aplinkybėmis neseniai tapo Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovu.

Šiame pranešime svarbūs keli dalykai. Vos mėnesį trukusiame konkurse dvi įmonės visgi mėgino dalyvauti. Viena jų buvo atmesta, nes „apsižioplino“ ir nepateikė vieno reikiamo dokumento, kita, kaip vėliau paaiškėjo, paprašė per didelės kainos. Kyla klausimas – ar susiklosčius tokioms aplinkybėms ir norint sėkmingos konkurso baigties, nebuvo galima konkursą skelbti pakartotinai (skiriant ilgesnį terminą reikiamų dokumentų pateikimui), tuo pačiu mėginant pakviest ir kitus gamintojus jame dalyvauti? Kodėl konkurse nedalyvavo įmonė „Solaris Baltic“, kuri būtų galėjusi pasiūlyti neabejotinai pigesnius troleibusus „Solaris“ nei „Škoda Electric“ (kuri irgi siūlė „Solaris“ pagrindu surinktus troleibusus, tačiau su čekiška elektros įranga, kurios kaina kiek didesnė)? „Solaris Baltic” būtų juk galėję pasiūlyti troleibusus su pigesne Lenkijos gamintojų elektros įranga, ar – kaip dabar įprasta Vilniuje – be tokios „nereikalingos“ įrangos komplektacijoje kaip kondicionieriai, kad tik būtų pigiau? (Priminsime, Kaune pirkti 12 metrų ilgio Solaris Trollino troleibusai kainavo po ~1,2 mln. Lt su PVM, tad susigrąžinus PVM, jų kaina dar mažesnė).

Nuo 2011 m. lapkričio 15 d. perkančiosios organizacijos UAB „Vilniaus troleibusai“ teisių ir pareigų perėmėjas yra UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Troleibusai Vilniuje jau oficialiai įgauna „podukros“ statusą.

Nors 2011-09-01 paskelbtame straipsnyje ir buvo kalbama, kad naujų troleibusų konkurso laimėtojas bus paskelbtas per mėnesį, įsivyravo tyla, kol

2012-03-06, delfi.lt straipsnyje dar sykį konstatuoja: Naujų Vilniaus troleibusų pirkimo konkurse liko vienintelis dalyvis

Vilniaus savivaldybės paskelbtame viešojo pirkimo konkurse naujiems troleibusams įsigyti liko tik vienas dalyvis. Tai čekų kompanija „Škoda“, sostinei siūlanti 13 troleibusų pirkti už 18,59 mln. Lt.

Tokia situacija konkurse susiklostė iš jo pašalinus jungtinį pasiūlymą pateikusias bendroves „MAZ“ ir „Eton Eltrans“. Savivaldybės interneto svetainėje nurodoma, jog šis pasiūlymas neatitiko konkurso reikalavimų.

Tiesa, Vilniaus valdžia dar nepriėmė „Škodos“ pasiūlymo už troleibusą mokėti po 1,43 mln. Lt. Kaip DELFI informavo savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius, viešojo pirkimo procedūros tebevyksta, ir sutartis dar nėra pasirašyta.

4 dalis. Paaiškėja dabartinės miesto valdžios ketinimai

Nenuostabu, kad viešojoje erdvėje šiuo klausimu buvo tyla – Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė patyliukais troleibusų pirkimą numarinti, tuo metu ieškodama būdų, kaip vietoj troleibusų įsigyti kitokias transporto priemones. Ir jiems tai pavyko.

2012-04-10, ebus.lt: Vietoj naujų troleibusų sostinėje – nauji autobusai

Susisiekimo ministerija Vilniaus miesto savivaldybei drauge su bendrove „Vilniaus viešasis transportas“ leido vykdyti antrąjį konkurso ekologiškoms transporto priemonėms pirkti etapą. Vietoj numatytų trylikos naujų troleibusų, bus perkami ekologiški suspaustas gamtines dujas naudojantys autobusai.

Savivaldybės atstovai kreipėsi į susisiekimo ministeriją, prašydami apsvarstyti galimybę numatytą sumą skirti autobusams įsigyti. „Už tuos pačius pinigus galėtume nupirkti maždaug 19-20 naujų autobusų. Tokiu būdu miestiečiams galėtume pasiūlyti daugiau naujų transporto priemonių“, – aiškina G. Nakutis.

Apsvarsčiusi savivaldybės pasiūlymą, Susisiekimo ministerija nusprendė perkelti troleibusų pirkimui skirtas lėšas autobusams įsigyti. „Vėl turėsime skelbti konkursą, derinti jo sąlygas, pasirašyti jungtinės veiklos sutartį su savivaldybe. Tačiau vieną sykį šį kelią jau esame nuėję, taigi galima tikėtis, kad šįkart bus lengviau“, – kalba G. Nakutis.

Gana keista, kad oficialiame ES leidinyje apie troleibusų pirkimo anuliavimą paskelbta tik 2012-07-04.

2012-07-13, ebus.lt: Vilniaus viešasis transportas skelbia konkursą naujiems autobusams pirkti

Kadangi vienąsyk bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ specialistai jau buvo rengę konkurso sąlygas autobusams pirkti už ES Ekologinių fondų lėšas, šįkart darbai ėjosi lengviau ir sklandžiau. „Suderinome konkurso sąlygas su savivaldybe, pasirašėme jungtinės veiklos sutartį. Jei nebus vienokių ar kitokių kliūčių, planuojame, kad konkurso vokai su pasiūlymais bus atplėšti rugpjūčio 28-ąją“, – teigia G. Nakutis. Konkurso nugalėtojas turėtų paaiškėti iki Naujųjų metų.

Visi perkami autobusai – standartinio dvylikos metrų ilgio. Kiti kvalifikaciniai reikalavimai gamintojui nurodyti viešojo pirkimo sąlygose. Visų dalyvių paraiškos bus vertinamos pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Vieno autobuso kaina neturės viršyti 750 tūkst. Lt.

Autobusų konkurso laimėtojo ilgai laukti neteko (galbūt todėl, kad, pasak VVT darbuotojų, „Solaris Baltic“ vadovas ištisas savaites leido VVT patalpose, turbūt padėdamas paruošti kuo tinkamesnes konkurso sąlygas):

2013-02-07 ebus.lt straipsnis, pasirodęs tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta sutartis dėl autobusų Solaris pirkimo: Vilniečiai važinės „Solaris Urbino CNG“.

5 dalis. Pinigai, pinigai…

Oficiali priežastis, dėl ko buvo atšauktas naujų troleibusų pirkimas – vienintelio pateikusio visus dokumentus gamintojo norima kaina buvo per didelė, už tą sumą galima nusipirkti beveik dvigubą kiekį „ekologiškų“ autobusų. Tačiau ar viskas yra taip?

Nagrinėjant analogiškų užsakymų kitose valstybėse pavyzdžius, akivaizdu, kad minėtieji troleibusai buvo pasiūlyti turintys pilną komplektaciją, o galbūt net ir daugiau papildomos įrangos (tokia kaip atsarginis dyzelinis variklis, kondicionavimo sistema salone ir t.t.). Kodėl taip kruopščiai buvo derinama autobusų komplektacija, atsisakant tokių dalykų kaip kondicionavimas (esant tokiems mažiems salono langeliams), mažinant sėdynių kiekį ar perkant seno tipo dujų balionų įrangą, tačiau nebuvo analogiškų pastangų troleibusų konkurse? Juk troleibusas Amber-Vilnis 12ac, turintis nemažai papildomos įrangos (keleivių skaičiavimo sistema, „juodoji dėžė“, vaizdo stebėjimo kameros) tekainavo apie 720 tūkst. Lt – neabejotina, kad perkant didesnį kiekį komplektuojančių detalių, kaina būtų dar mažesnė…

Ir vėl kyla klausimas, kodėl troleibusų pirkimo konkurse nedalyvavo Solaris, kurio atstovas Lietuvoje – buvęs „Vilniaus troleibusų“ gen. direktorius Jonas Bagdonavičius? Šis gamintojas kažkodėl net bandymams į Vilnių standartinės talpos troleibusų nemėgino atvežti. Tuo tarpu Solaris Urbino 12 CNG Vilniuje buvo bandomi intensyviai – 2011 metų birželio mėn., taip pat 2011 metų spalio mėn.

Pernai atvykę MAN autobusai kainavo lygiai po 750 tūkst. Lt (18 autobusų už 13,5 mln. Lt), naujieji Solaris dujiniai autobusai kainavo po 741,6 tūkst. Lt už vienetą (iš viso 14,09 mln. Lt už 19 autobusų) – turbūt neveltui keletą kėdžių salone išsuko…

6 dalis. „Ekologiškų“ autobusų konkursai

Gana keista matyti terminą „ekologiškas autobusas“, žinant, kad jis turi vidaus degimo variklį ir į aplinką neišvengiamai išmeta mažesnį ar didesnį kiekį teršalų (bėgant laikui, variklių techninės savybės prastėja ir teršiama vis stipriau) ar kenksmingų sveikatai dalelių – kita vertus, šios pramonės lobistams kažkodėl pavyko sprendimų priėmėjus įtikinti savo produkto „švarumu“ (kažin, ar jų nuomonė nepasikeistų, valandėlę pasėdėjus prie to „ekologiško“ autobuso išmetamojo vamzdžio?).

Ekologiškų autobusų įsigijimas Vilniaus mieste (I etapas)

Šiam pirmajam autobusų įsigijimo etapui, kurio metu dar pernai į Vilnių atvyko nauji MAN dujiniai autobusai, buvo pritarta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 15 d. posėdyje (taip pat kaip ir troleibusų įsigijimui).

Jau po metų projektas buvo pripažintas kaip baigtas įgyvendinti ir buvo pervestos visos šiam projektui ES fondų skirtos paramos lėšos.

Tačiau ar tikrai projektas buvo baigtas?

Projekto aprašymas buvo toks (teksto paryškinimai – troleibusas.lt):

Vilniaus miesto autobusų parkas yra morališkai ir fiziškai susidėvėjęs. Net 178 autobusai iš 376 yra senesni nei 15 metų. Dabartinis autobusų vidutinis amžius yra daugiau nei 13 metų, o kituose Europos miestuose – 6-8 metai. Didžioji dauguma senesnių autobusų yra “Karosa” markės, kurių gamyklos rekomenduojamas eksploatacinis laikas yra 10 metų. Šie autobusai reikalauja didesnių remonto ir eksploatacinių išlaidų, jie neatitinka EURO ekologinių reikalavimų, jie tampa pavojingi priešgaisrinio saugumo požiūriu. Todėl projekto metu planuojama įsigyti 18 vnt. gamtinėmis dujomis varomų dviašių, standartinio 12 m ilgio autobusų, kuriais bus pakeista 13 vnt. senesnių triašių autobusų. Ekologiškų viešojo transporto priemonių įsigijimas prisidės prie išmetamų teršalų sumažinimo, triukšmo sumažinimo. Įsigijus gamtinėmis dujomis varomus autobusus išmetamų teršalų kiekis bus sumažintas maždaug 42,5 t. Taip pat naujos viešojo transporto priemonės skatins žmones naudotis viešuoju transportu, mažins spūstis mieste, sutrumpės laukimo intervalai. Planuojama, kad per metus pervežamų keleivių kiekis padidės 216 tūkst. Projektas sukuria didelę pridėtinę socialinę vertę (didesnis komfortas keleiviams ir vairuotojams, mažesnis triukšmas ir vibracija, susirgimų ir mirčių skaičiaus mažėjimas dėl mažesnės taršos) bei yra ekonomiškai naudingas, todėl tikslinga skirti lėšas projekto įgyvendinimui.

Įdomu panagrinėti ir Investicinio projekto „Ekologiškų autobusų įsigijimo Vilniaus mieste I etapas“ parengimo ir paraiškos Transporto investicijų direkcijai projekto užpildymo paslaugų pirkimo dokumentą: 17 psl., Kaštų – naudos analizė: „Vieno triašio Karosa markės autobuso eksploatacija (degalai, remontas, vairuotojų darbo užmokestis, ir kt.) yra apie 31,5% brangesnė negu vieno dviašio SGD autobuso“. Sunku ir komentuoti, kai lyginami nesulyginami dalykai , t. y. standartinis 12 m (dviašis) ir prailgintas 18 m (triašis) autobusai, kuriais gali būti pervežamas skirtingas keleivių skaičius. Na bet tai nesukliudė tokį projektą patvirtinti…

Tuo pačiu susipažinkime ir su tuo, kuo virto naujų troleibusų įsigijimas, t. y. Ekologiškų autobusų įsigijimas Vilniaus mieste (II etapas), kurio sutartis buvo pasirašyta 2013 m. balandžio 30 d.

2012 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtina sprendimą Nr. 1-547 2012-05-02, kuriuo pritariama naujų autobusų įsigijimui, tuo pačiu panaikinant 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 1-2127 „Dėl pritarimo projektui „Troleibusų įsigijimas Vilniaus mieste (I etapas)“.

Argumentuojant, kodėl šis projektas yra reikalingas, buvo rašoma:

Šiuo metu Vilniaus viešojo transporto struktūra yra gana gerai išplėtota, tačiau eksploatuojamas transporto priemonių parkas yra pasenęs, techniškai ir moraliai nusidėvėjęs. Eksploatuojamų autobusų vidutinis amžius siekia 14 metų, o naujesni nei 10 metų autobusai sudaro vos 27 proc. viso parko. Seni autobusai, lyginant su naujais, nėra tokie manevringi, ilgas jų kelionės laikas, remontui patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos, jie kelia didelį triukšmą, vibraciją, kas sukelia neigiamą poveikį keleivių ir vairuotojų sveikatai. 72 proc. visų šiuo metu eksploatuojamų autobusų kurui naudoja dyzeliną, kurio oro taršos rodikliai yra itin aukšti- tai sąlygoja didelius į orą išmetamų teršalų kiekius, didina oro užterštumą mieste. Įgyvendinant projektą numatoma įsigyti 19 vnt. naujų suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų ekologiškų dviašių autobusų, kuriais planuojama pakeisti 13 vnt. senų, nusidėvėjusių “Karosa” ar kitos markės šiuo metu eksploatuojamų triašių autobusų. Įgyvenus projektą numatoma, jog sumažės oro tarša, sutrumpės kelionės viešuoju transportu laikas, bus pagerintos kelionės viešuoju transportu komforto sąlygos, bus sudarytos sąlygos transporto spūstims mieste mažinti, padidės viešojo transporto paslaugų prestižas. Kadangi planuojama įsigyti žemagrindžius autobusus, taip pat bus pagerintos neįgaliųjų ir asmenų su vaikų vežimėliais kelionės sąlygos.

7. Ar vykdomos viešųjų pirkimo konkursų sąlygos?

Ir 2013 m. atvykusių, ir dabar pasirodančių autobusų pirkimo konkursų sąlygose buvo teigiama, kad įgyvendinus projektą sumažės oro tarša, įsipareigojant gavus naujus autobusus nurašyti tam tikrą kiekį senų triašių autobusų. Dar kartą apie tai, kas konkrečiai buvo teigiama:

I etapas: „projekto metu planuojama įsigyti 18 vnt. gamtinėmis dujomis varomų dviašių, standartinio 12 m ilgio autobusų, kuriais bus pakeista 13 vnt. senesnių triašių autobusų.“

II etapas: „numatoma įsigyti 19 vnt. naujų suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų ekologiškų dviašių autobusų, kuriais planuojama pakeisti 13 vnt. senų, nusidėvėjusių “Karosa” ar kitos markės šiuo metu eksploatuojamų triašių autobusų.“

Pirmieji šeši MAN’ Lion’s City CNG atvyko 2013-02-28, paskutinieji – 2013-03-07. Visi 18 MAN „Lion‘s City CNG“ autobusų į gatves išvažiavo 2013-03-26.

Pažiūrėkime, kiek ir kokių triašių autobusų buvo nurašyta į miestą atvykus MAN autobusams:

1. Karosa B741.1918, garažinis Nr. 330, valst. Nr. FVM 264 (pirmasis mieste Karosa modelis, nupirktas kaip bandomasis, 1995 metų gamybos).

2. Karosa B941.1936, garažinis Nr. 399, valst. Nr. NVR 195 (paskutinė diena maršrutuose – 2012-06-14, nurašytas 2013 m. rugpjūčio mėn.).

Ir tai – viskas. Kiti nurašyti – standartiniai dviašiai autobusai. Dalis triašių autobusų buvo tiesiog perkelta į 2-ąjį troleibusų parką, bet nebuvo nurašyti, kaip kad rašoma viešojo pirkimo konkurso sąlygose. Dar daugiau – VVT pradėjo nuomotis senus triašius autobusus iš kitų įmonių (pvz., iš UAB „Meteorit turas“ nuomojami autobusai, kurie yra nuo 1986 metų gamybos, t. y. dar senesni nei tie, kuriuos žadėta nurašyti).

8. Trumpai – apie ekologiškumą

Paruošta pagal Exhaust emissions of Transit buses – EMBARQ, 2012 m. (EMBARQ – The WRI Center for Sustainable Transport)

Tam, kad suprastume, kokie „ekologiški“ ir „švarūs“ yra dujiniai autobusai, turime žinoti apie bent pagrindinius tokių transporto priemonių tiesiai mums po nosimis išmetamus teršalus.

Kietosios dalelės (PM): Kietosios dalelės – tai mažos dalelės, lašeliai, įskaitant rūgštis, pvz., nitratai ir sulfatai, oganiniai chemijos produktai, metalai, dirvožemis ar dulkės. Degimo metu gali susidaryti dideli kiekiai labai smulkių dalelių (10 nanometrų skersmens ar mažesnių), tai reglamentuojama matuojant visų dydžių bendrą PM kiekį. Žmogaus organizmas negali apsisaugoti nuo itin smulkių kietųjų dalelių poveikio, šios gali patekti į širdį ir plaučius per kvėpavimo takus ir turėti rimtų padarinių sveikatai, įskaitant kvėpavimo takų ligas bei širdies ir plaučių ligas (EPA 2012a).

Metanas (CH4): Metanas, nesudegusio kuro formos, yra tiesioginė emisija daugiausia iš gamtinių dujų degalų. Nors tai ir nėra toksiška medžiaga, metanas turi 25 kartus nei CO2 didesnį globalinį atšilimą sukeliančią įtaką (Nylund ir kt., 2004, Environment Canada 2011a).

Azoto oksidai (NOx) – svarbi orą teršiančių cheminių junginių rūšis. Šios itin reaktyvios dujos daro poveikį sveikatai ir sukelia pasaulinio atšilimo didėjimą. NOx emisijos didėja didėjant variklio temperatūrai (Macias ir kt. 2010). Išmetamų NOx iš vidaus degimo variklių pagrindinė forma yra pirmiausia azoto oksidas (NO) (Nylund ir kt., 2004). NO gali oksiduotis į azoto dioksidą (NO2), kuris yra ne tik stiprus oro teršalas, bet taip pat gali reaguoti atmosferoje sudarydamas ozoną ir rūgštų lietų. Kai kurios išmetamųjų teršalų mažinimo technologijos gali padidinti NO2 dalį dyzelinių variklių išskiriamuose teršaluose. Azoto oksidas (N2O), reikšmingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, sudaro labai nedidelę dalį NOx visumoje naudojant visas kuro rūšis vidaus degimo varikliuose (EPA 2012b).

NOx_CO2-pravaziuoti-km

Iš šių grafikų matome, kaip didėja tarša, didėjant ridai.

Suslėgtos gamtinės dujos (CNG). Gamtinės dujos yra iškastinės energijos šaltinis, turintis didelį metano kiekį, kuris yra suspaustas tam, kad padidinti energijos tankį (TCRP 2011). CNG emisijos yra daugiausia metanas ir azoto oksidų (Nox).

Lyginant su dyzelinu, CNG dujos išmeta mažiau kietųjų dalelių (PM) ir NOx teršalų, nors tai itin skiriasi priklausomai nuo autobuso modelio (Melendez ir kt, 2005). CNG paprastai turi nedidelį kietųjų dalelių teršalų kiekį, tačiau išskiria kenksmingus sveikatai smulkiųjų dalelių kiekius. Esant didesnei transporto priemonės apkrovai, PM kiekiai gali padidėti iki dyzelinių degalų taršos kiekių (Nylund ir kt., 2004 Jayaratne ir kt, 2009). CNG pat išskiria didesnius kiekius formaldehidų ir kitų nanodalelių, darančių neigiamų įtaką sveikatai, net naudojant oksidacijos katalizatorius.

EURO_emisiju_standartai_800

Taip, nauji autobusai yra mažiau taršūs už senus. Tačiau jų techninės savybės labai greit kinta. Kokia dalis Euro III standartus pirkimo metu atitikusių autobusų dabar tą standartą dar atitiktų?

Dar kartą paklauskite savęs – ar tikrai viskas šiuose reikaluose Jums atrodo skaidriai?

Papildyta. Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas savo facebook profilyje nepatingėjo šiandien įsidėti vieno iš naujų autobusų nuotrauką, leidžiančio gražų „ekologiškų“ išmetamųjų dujų debesėlį tiesiai praeiviams ant galvų. Jei seniau nuodus purkšdavo po kojomis – dabar kratys tiesiai ant galvos – juk reikia tobulėti.

2014-01-28_zuokofb_ekologija_800

Papildyta (2014-02-03). Kaip ir MAN autobusų atveju, taip ir Solaris autobusų atveju gražiai žaidžiama skaičiukais. Nors dažniausiai iškilmingai skelbiama, kad autobusai nekainavo net 750 tūkst. Lt, kažkodėl pamirštama paminėti, kad tai – suma be PVM. Reali vieno autobuso kaina – apie 1 mln. Lt:

delfi.lt: Susipažinkite: nauji Vilniaus autobusai:

delfi_19mln

22 thoughts on “Kaip Vilniuje troleibusai autobusais pavirto

  1. Jau rasiau daug kur , kad dingo ES skirti pinigai troleibusams pirkti, bet jie juk Zuokui ir jo artimiems draugeliams i kisene nubyrejo. Kur teisybe? Kur ziuri prokuratura? Nakutis juk gimine Zuokui tai jis ir soks pagal Zuoko dudele. Kam jam troleibusu nes kazkokia dalis galbut ir jam nubyres. Juk jie patys puikiai zino jei ne troleibusai autobusai bankrutuotu, todel ir nusprende siais metais atiduoti 24 marsrutus privatininkams kuriu darbuotojai gaus minimuma ir niekas i tai demesio nekreips. O jei neliks troleibusu tai bus xana miesto transportui

  2. Visų pirma, reikėtų ištaisyti klaidas straipsnyje. 14.09mln/19 autobusų yra 741578, taigi beveik 8500 lt pigiau nei MAN autobusai. Antra, kaunietiški Soliaris Trolino buvo pirkti pries ar ne 8 metus, normalu, kad jų kaina buvo kitokia.
    Trečia, po šios žiemos, kuri yra pirma su tiek padidejusiu autobusų apkrovimu VVT, įtariu, bus gana daug nurašymų pavasarį.
    Galiausiai, tie “dūmai” pateikiami kaip neekologiškumo “įrodymas” yra ne kas kita, kaip vandens garai, kurie dėl didžiulio temperatūrų skirtumo ir didelės drėgmės iš karto kodensuojasi į tokį “rūką”. Analogiškai visokie “aplinkosaugininkai” mėgsta parodyti “dūmus”, einančius iš aušinimo bokštų, sakydami “va kaip teršia”, kai ten yra tik vandens garai.
    O ir be to, nupirkus autobusus, o ne troleibusus, naujomis transporto priemonėmis galės džiaugtis ne vien “privilegijuoti” žirmūnai ar antakalnis, o didesnė miesto gyventojų dalis.

    1. Jei pažiūrėtumėte Solaris autobusų finansavimo plano dokumentą (https://www.vilnius.lt/vaktai2011/defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30209883) pamatytumėte, kad jų kaina net didesnė nei parašyta straipsnyje, t.y., bendra projekto vertė – 17 242 500 Lt, ir 907,5 tūkst. už vieną autobusą.
      Trečia – autobusai pagal pirkimo sąlygas turėjo būti nurašyti ne po kažkokios lengvesnės ar sunkesnės žiemos, ar “kai norėsim”, bet kada bus gauti autobusai pagal paramą. Taškas. Tokios sąlygos.
      O ir be to, naujais troleibusais galėtų džiaugtis daug didesnė miesto dalis, jei nebūtų vykdomas jų naikinimas visais frontais, o būtų atliekama jų plėtra, kaip kad yra numatyta ir Vilniaus miesto bendrajame plane, kuris beje dar tebegalioja.

    2. Gal norite paskaičiuoti, kiek nuo pernai buvo Vilniuje nupirkta ar išnuomota (ir dar šiemet atsiras) naujų (ar senų) autobusų, ir kiek troleibusų? Tai Jūs teigiate, kad iš dujinės transporto priemonės išmetamojo vamzdžio eina tiesiog garas, kuris vėliau pavirsta į geriamąjį vandenį? Keistais teiginiais čia tamsta užsiimate 🙂

      1. Iš autobuso išmetamojo vamzdžio išeina karštos dujos, kurių sudėtis (dyzeliniam varikliui) yra (pagal wikipedia) 67% N2, 12 % CO2, 11% vandens garų ir 10 % deguonies. VIsos šios dujos yra niekuo nepavojingos. Ta diskutuojama “nuodingoji” išmetamųjų dujų dalis yra ~0.3% (čia cituojamas Audi tyrimas, atliktas 2000 metais, kai dar galiojo Euro III normos). Nuo to laiko NOx norma sumažėjo 2.5 kartų, kietųjų dalelių – 5, Euro VI normai visa tai yra dar griežčiau, todėl iš principo, iš išmetamojo vamzdžio eina praktiškai tik garas, kuris pavirstų gal ne į geriamą, bet į visai neblogos kokybės techninį vandenį.

        1. Užduosiu paprastą klausimą – gal norėtumėte prie tų nepavojingų dujų vamzdžio kokį pusvalanduką pasėdėti? – galiu suorganizuoti tokią “nekenksmingų dujų” demonstracinę sesiją. Pažiūrėsiu, ar ir po to taip tebekalbėsite…
          Beje, Vilniaus turimi Volvo anot Jūsų irgi nekenksmingą garą išmeta? Jūs bent kartą šaligatviu ėjote šalia tokio autobuso, kai jis paspaudė akseleratorių?

    1. Viešųjų pirkimų ataskaitoje rodoma, kokia parama iš fondų buvo gauta. Ne tai, kiek savų lėšų turėjo pridėti savivaldybė ar VVT. Tai, kad ES davė mažiau nei kainavo autobusai, dar nereiškia, kad jie pigiau ir buvo nupirkti. Galutinė kaina matoma bendroje projekto vertėje. Ar tai neigiate?

    1. O aš siūlau paskaityti Delfi straipsnį, kuriame p. meras kalba:

      Anot mero, bendra projekto vertė 19 mln. Lt, iš jų 12 mln. Lt skyrė Susisiekimo ministerija, kitas lėšas – autobusų parkas ir miesto savivaldybė.

      Tai kaip čia su tais milijonais yra, kad skaičiukai nesutampa?

  3. Ta PVM autobusu parkas realiai susigrazins, nes ivykdzius PVM atskaita jiem tiesiog nereikes dalies PVM moketi nuo is SISP gaunamu lesu. Visam pasaulyje tarp imoniu vykdant pirkimus/pardavimus, yra ziurima kaina be PVM, nes is to PVM, kuri gavai is savo pirkeju (VVT atveju “Susisiekimo paslaugos”) ir kuri turi pervesti valstybei, atimi savo isleista PVM (iskaitant ir kurui, atsarginems dalims, o ir naujiems autobusams pirkti), ir valstybei pervedi tiktai SKIRTUMA, tarp gauto ir isleisto PVM, todel realiai autobusai kainavo tiek, kiek jie kainuoja be PVM.

  4. tesiog idomu: cia rasot apie cng neekologisuma,taciau ne zodzio apie el.energija gaminanciu elektriniu “ekologiskuma”. ar troleibuso sunaudota el.energija labiau ekologiska ne cng? aisku reikia ivertinti,visu pastociu aptarnavima bei pacios el.energijos gamyba.

    1. Pirmiausia, elektra kaip tokia nėra pati savaime būtinai neekologiška ar pagaminta, sakykime primityviai, “nešvariai”. Elektra gali būti iš atsinaujinančių šaltinių, vėjo jėgainių, saulės elementų ir kita. Antra, jei pastebėjote, čia akcentuojamas ne kuro (elektros ar dujų) gavimo būdas (nejau dujų gavime yra tik pliusai?), o tarša gatvės lygmenyje, t.y. ten, kur transporto priemonė naudojama, ten, kur mes visi kvėpuojame. Transporto priemonės su CNG dujomis, kad ir kokie metodai bus naudojami išmetamų teršalų išgaudymui, nėra netaršios gatvės lygmenyje, o laikui bėgant ir prastėjant transporto priemonės būklei – rodikliai vis labiau prastėja, ir to turbūt neginčijate?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *