Nuotraukoje matome troleibusą AMZ City Smile 12T. Prieš 3 metus jis svečiavosi 2-ajame troleibusų parke, tačiau Vilniaus gatvėse taip ir nepasirodė – VVT administracijos naujo troleibuso išbandymai nedomino. Nesudomino naujas troleibusas ir dabartinės VVT administracijos – pernai ukrainiečių kompanija Electrontrans Vilniaus troleibusų 60-ties metų jubiliejaus proga pasiūlė išbandyti jų gaminamą troleibusą T19101 Electron, tačiau pasiūlymas buvo atmestas. Tai, kad troleibusų nenorima, puikiai matome ir iš to, kad Vilniaus gatvėse nuolat matome naujų autobusų bandymus – o kur bandomieji troleibusai? Paskutiniai troleibusų (ukrainietiško Богдан Т70115 ir baltarusiško БКМ 420030 «Витовт») bandymai Vilniaus gatvėse buvo dar 2010 m.
Besidomintys Lietuvos viešojo transporto aktualijomis turbūt žino, kad naujajame ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpyje kažkas valstybinėse institucijose gerokai pasistengė, kad paramą naujoms transporto priemonėms įsigyti būtų galima gauti tik po to, kai maršrutams (ar bent daliai maršrutų) savivaldybė bus paskelbusi konkursus dėl tinkamiausio vežėjo parinkimo. Dėl šios sąlygos kai kurie miestai, suprasdami riziką sužlugdyti municipalinius vežėjus, apskritai atsisakė galimybės gauti naują transportą. Dar kiti, paskubomis parašę neapgalvotas sąlygas, įvykdė konkursus kreivai, nes juos laimėjo neaiškūs konsorciumai, kurie nežinia kaip vykdys įsipareigojimus.
Na o kokia gi situacija mūsų troleibusų miestuose, Vilniuje ir Kaune?
Kauniečiai sugalvojo, kad reikia mėginti gauti ES struktūrinių fondų paramą perkant naujus troleibusus, o tokio sumanymo priežastis paprasta – troleibusų infrastruktūra priklauso municipaliniam vežėjui, kuris neprivalo jos duoti naudoti kažkokiam kitam vežėjui. Kauno pavyzdžiu analogišką užklausą pateikė ir Vilnius. Užklausos turėjo praeiti per Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (toliau – KT) filtrą, t.y., tik jiems leidus ir nematant konkurencijos pažeidimų, būtų galima pradėti realias konkurso organizavimo procedūras. Visgi neseniai KT pareiškė, kad dėl Kauno neatsakinės (o tai reiškia, kad pradėjus vykdyti konkurso procedūras, KT konkursą blokuotų). KT teigimu, Kauno viešųjų paslaugų sutartis sudaryta netinkamai, kadangi ji sudaryta be konkurso. Argumentas, kad troleibusų infrastruktūra priklauso AB „Kauno autobusai“, jų neįtikino – laisvos rinkos sergėtojų įsitikinimu, infrastruktūrą reikia atskirti nuo paslaugų, ir galima ją suteikti naudotis naujam vežėjui. Susidaro įspūdis, kad KT nuosekliai stengiasi, jog savivaldybių vežėjų neliktų…
Na o Vilniaus laikina sutartis, anot KT, yra tinkama – nors ji ir buvo sudaryta ne konkurso būdu, bet siekiant užtikrinti paslaugų nenutrūkstamumą (nebegalioja sena sutartis, vyksta naujų vežėjų konkursai).
Tokio chaoso fone šią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė kvietimą troleibusų gamintojams ir jų atstovams į viešąją konsultaciją dėl naujų žemagrindžių troleibusų pirkimo sąlygų. Šiame tekste ir panagrinėkime, ar viskas vyksta skaidriai ir gražiai nuo pat pradžių, ir ko gi galime tikėtis.
Kvietimas išsiųstas tik kai kuriems tiekėjams?
Kaip jau ne kartą buvo rašoma, vienintelė galimybė tikėtis pasiūlymų su realiomis kainomis yra tuomet, kai konkurse realiai dalyvauja bent keli vienodas galimybes turintys tiekėjai. Jau turime liūdną pavyzdį, kuomet pasistengiama, kad dalyvautų tik vienas tiekėjas, kuris užsiprašo kosminės kainos ir pirkimas tokiu būdu sužlugdomas („Kaip Vilniuje troleibusai autobusais pavirto“).
Tiesa, tai nėra vienintelis būdas sužlugdyti pirkimą. Šiek tiek kitoks scenarijus naudojamas šiuo metu vykdant 150-ties dyzelinių autobusų pirkimo konkursą – teko girdėti nusiskundimų apie naudojamą finansavimo schemą, kurios dėka daugelis tiekėjų paliekami už borto, o Lietuvos bankai nenusiteikę suteikti paskolos dėl sąlygose įrašytos sąlygos „Lizingo gavėjas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negali atsiskaityti už lizingo paslaugas (perkamas turtas tapo nereikalingas, nėra lėšų už jį apmokėti ir t. t.)“.
Grįžtant prie troleibusų – sužinojus apie šią viešą konsultaciją, buvo susisiekta su kai kuriais gamintojais (tokių kaip Hess juk nėra ko tikėtis, ar ne?) ar jų atstovais, kviečiant juos aktyviai dalyvauti. Ir paaiškėjo įdomus dalykas – vieno iš gamintojų oficialus atstovas Lietuvoje, kuris turėtų būti puikiai žinomas ir savivaldybei, informacijos iš savivaldybės apie šią konsultaciją negavo – taigi kyla įtarimų, kad mūsų mylimas savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentas kvietimą išsiuntė tik išrinktiesiems.
Tačiau ir tai – ne vienintelis stebinantis dalykas šiame dar net neprasidėjusiame pirkime. Antakius tenka ne kartą pakilnoti ir skaitant šių troleibusų techninių specifikacijų projektą.
Techninės specifikacijos projektas: be autonominės ridos, bet su rekuperacija utilizavimui?
Atėjo laikas pereiti prie konkrečių dokumentų, t.y., prie Centrinėje Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtos „Žemagrindžių troleibusų pirkimo techninės specifikacijos“.
Norisi tikėtis, kad specifikacijos iki realaus konkurso pasikeis, ir labai stipriai. Kaip galima matyti iš šiuo metu esančių sąlygų, ketinama pirkti visiškai bukus troleibusus – be jokios (!) autonominės ridos, be net pusiau automatinių srovės imtuvų ir t.t. Susidaro įspūdis, kad sąlygas rašė žmogus, nežinantis, koki yrašiuolaikinių troleibusų galimybės ir kokia šiuolaikinė standartinė jų komplektacija. Tiesa, reikalaujama įrengti USB lizdus telefonų įkrovimui, tačiau ar tikrai tai yra svarbiausia? Reikalaujama ir regeneracijos (t.y., kad stabdymo metu gaunama energija būtų surenkama) – tačiau, kadangi troleibusai būtų be akumuliatorių, į kuriuos ji nukeliautų, sukaupta energija… būtų utilizuojama.
Ketinama pirkti tik 40 vnt. troleibusų, kurių pirkimui tikimasi gauti ES struktūrinių fondų finansavimą. Apie troleibusų pirkimą iš įmonės lėšų (kaip kad daroma perkant 150 dyzelinių autobusų) kol kas tylu. O juk perkant didesnį kiekį troleibusų dėl masto ekonomijos yra žymiai didesnės galimybės gauti geresnę kainą…
Labai neramina ir tai, kad troleibusus laimėtojas turės pristatyti per ne daugiau negu 9 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Ar ne liūdna, kad paties konkurso trukmė gali būti vilkinama iki beprotybės, tačiau laimėtojui iš visų tiekėjų reikėtų užsakyti, gauti ir sumontuoti įrangą, atlikti troleibusų bandymus (bent 500 km ridos), pataisyti pastebėtus trūkumus ir pristatyti pagamintus troleibusus vos per 9 mėnesius? Taigi, ką reiškia tokia trumpa troleibusų pagaminimo trukmė? – didesnę riziką, kad troleibusai bus pagaminti paskubomis, tinkamai nepatikrinti ir galbūt atkeliaus su trūkumais, o kažkas atras pretekstą trimituoti, kokie štai troleibusai būna nekokybiški.
Troleibusai turi būti pritaikyti dirbti net iki +50ºC temperatūros. 35.3 punkte reikalaujama „STOP“ mygtukų, kurių naudojimas nėra niekaip reglamentuotas (ar jie naudojami avarijos atveju? ar jie naudojami norint išlipti ne stotelėje?) – iš esmės jie Vilniuje nėra naudojami, daugelyje transporto priemonių sulaužyti, tačiau už juos ir vėl bus mokami pinigai. Nors reikalaujama oro kondicionierių ir keleivių skaičiavimo įrangos, tačiau ir toliau turėsime tokius pat bilietus – reikalaujama elektromechaninio komposterio, kuris kitose šalyse jau senokai atgyveno. Gana įdomu ir tai, kad reikalaujama net 10 metų garantijos dažytų paviršių kokybei, salono dangai – kokios turi būti naudojamos technologijos, norint tokį reikalavimą įgyvendinti?
Na, bet troleibusai bent jau bus žemagrindžiai. Tiesa, koks sėdimų vietų skaičius bus be laiptelių – nėra aišku. Tik štai klausimas, kas yra sudėtingiau – ar įveikti laiptelį įlipant, kuomet troleibusas stovi stotelėje, ar, norint atsisėsti, įveikti laiptelį troleibusui važiuojant?
Viešoji konsultacija įvyks jau birželio 8 d. Tikėkimės, gamintojai ir jų atstovai aktyviai dalyvaus ir siųsdami pasiūlymus dėl specifikacijų tikslinimo, ir dalyvaudami šiame susitikime, ir, jei bus paskelbtas, konkurse. Apie tolimesnę eigą informuosime.
Tikiuosi kad jis grys į savo ar kokį nors banką. Jam ne vieta troleibusų parke
Niekada negalime žinoti, ar nuo vilko nebus užšokta ant meškos. Juk ankstesnis vadovas nedrįso supjauti patvoryje numestų Škodų – o šitas be jokių ceremonijų tai padarė.
Turiu kelias pastabas.
1. Ar tikrai stabdymo metu gaunama energija negali būti perduodama laidais ir, nesant akumuliatorių, bus prarandama?
2. 40 troleibusų, manau, yra didelis užsakymas ir apimties nuolaida tikrai bus ženkli.
1. Stabdymo metu gaunama energija gali būti perduodama laidais ir sukaupiama pastotėse (iš kur perduodama troleibusams) tik jeigu pastotės yra modernizuotos. Vilniuje eksploatuojamoms tai, deja, negalioja.
2. Taip, 40 troleibusų yra nemažas užsakymas, tačiau apimties nuolaidos galima būtų tikėtis nebent tuomet, kai konkurse iš tiesų vienas su kitu konkuruos bent keli gamintojai. Tikėkimės, nebus sugalvota kokių „kabliukų“, kad realiai dalyvauti galėtų tik vienas.