Tag Archives: susisiekimo paslaugos

2017:72017:7/2017:7

Atnaujintas Bendrasis planas padės sunaikinti troleibusus?

Civilizuotos visuomenės gyvena pagal tam tikras taisykles, kurių turi būti laikomasi. Miestų vystymąsi Lietuvoje reglamentuoja Bendrieji planai ir jų sprendiniai. Šiuose dokumentuose numatoma, kokie bus plėtros prioritetai, kokiose miesto teritorijose bus vystoma pramonės veikla, kur bus skatinama gyvenamųjų namų statyba, kokia bus viešųjų erdvių sistema ir t.t. Juose numatomas ir susisiekimo – taip pat ir viešojo transporto – tinklo vystymas.

Galiojantis Bendrasis planas: troleibusų tinklo plėtra

Žvalgų, Ateities g., likusi Kalvarijų g. dalis ir nauja Šiaurinė g. – naujuose troleibusų maršrutuose

Vilniaus miestas šiuo metu (turėtų būti) vystomas pagal Bendrąjį planą, galiojantį iki 2015 m. Turbūt iškart klausite – juk dabar 2017 metai, todėl turbūt tas planas (ir jo sprendiniai) automatiškai nebegalioja?  Šiuo atveju tvarka yra kitokia: jeigu planas ir jo sprendiniai yra tinkami tolimesniam miesto vystymui, naujo plano rengimas nėra būtinas.

Taigi, šiame Bendrajame plane ir jo sprendiniuose numatomas troleibusų eismo atsiradimas ne tik keliose esamose, bet ir naujai planuojamose gatvėse. Turbūt ne vienas vilnietis pastebėjo, kad ir Ateities, ir Kalvarijų gatvėje ties Pramogų arena stovi troleibusų kontaktiniam tinklui tinkami stulpai, nors troleibusų eismo čia nebuvo ir nėra. Paaiškinimas paprastas – rekonstruojant šias gatvių atkarpas, buvo laikomasi Bendrojo plano sprendinių ir numatomas troleibusų kontaktinio tinklo įrengimas.

Be abejo, visa tai randame ir dokumentuose. Pvz., 9-tosios schemos „Susisiekimo sistema“ 9.3 skyriuje „Keleivių maršrutinio transporto plėtra 2015 m.“ nurodoma, kad naujoje – Šiaurinėje – gatvėje atsiras naujos troleibusų maršrutų trasos. Aiškinamojo rašto 4.8.2 skyriuje „Miesto vidaus susisiekimo sistema“ rašoma: „troleibusų kontaktinio tinklo formavimo užbaigimas šiaurinėje miesto dalyje. Tinklo plėtra numatoma Šiaurine ir Žvalgų gatvėmis nuo Justiniškių iki Žirmūnų bei Laisvės per. ir Ateities gatvėmis iki Fabijoniškių galinio žiedo, kuriame numatomas visuomeninio transporto šiaurinis terminalas (kartu su priemiestine autobusų stotimi)“. Taigi, galiojančiuose dokumentuose numatytas logiškas dabar atskirtų troleibusais aptarnaujamų teritorijų sujungimas.

Visgi troleibusų kontaktinio tinklo formavimo užbaigimas nebuvo vykdomas, o kai kuriose vėliau rekonstruotose gatvių atkarpose buvo nesilaikoma dokumentų ir įrengiama infrastruktūra, netinkama troleibusų atsiradimui. Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) ataskaitose (kurias rengė SĮ „Vilniaus planas“, neretai padedant tramvajaus projekto rengėjai VGTU profesorei Marijai Burinskienei) apie šiuos dalykus kažkodėl net neužsiminta (o pvz. 2007 – 2014 m. monitoringo ataskaitoje nurodyta būtinybė keisti „esamus autobusus šiuolaikinėmis transporto priemonėmis“, apie troleibusus net neužsimenant).

Na, bet buvo ryžtasi dabartinį Bendrąjį planą (kurio nesilaikoma, kuriam daromos išimtys ir t.t.) pakoreguoti. Gal viskas bus geriau?

Bendrojo plano keitimas: 2 variantai

Šiuo metu yra rengiama galiojančio Bendrojo plano keitimo koncepcija. Įdomu tai, kad nors pristatymai įvairių miesto rajonų gyventojams dar tik prasidėję ir teigiama, kad bus laukiama gyventojų pastabų bei komentarų, jau šį trečiadienį, 2017-07-26, Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdžio metu Tarybos nariams bus pateiktas sprendimo projektas (pridedamo *.adoc priedo plėtinį pervadinkite į *.zip), kuriuo siūloma pritarti bendrojo plano keitimo koncepcijos 2-ajam variantui. Koncepcijos 1-asis variantas iš esmės reikštų dabar galiojančio plano ir jo sprendinių galiojimo „pratęsimą“ ir tolimesnę plėtrą šiuose dokumentuose nurodytomis kryptimis.

Koncepcijos 2-ajame variante „aktualizuojami galiojančio bendrojo plano sprendiniai, tobulinama miesto erdvinė struktūra“. Kas numatoma šiame variante troleibusų atžvilgiu? Troleibusų infrastruktūros plėtra nenumatoma, dabar galiojančiame bendrajame plane numatyta plėtra nebus vykdoma. Dar daugiau – nors kai kuriuos sprendimus turėtų numatyti rengiamas Darnaus judumo mieste planas, jau šioje koncepcijoje tie sprendimai yra nulemiami. Kalbant paprasčiau, savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, kuri ir ruošia šio dokumento pakeitimus,  siūlo rinktis vieną koncepcijos „paketą“. Galimybė rinktis priimtinus punktus ir iš vieno, ir iš kito koncepcijos variantų nepaliekama – privaloma rinktis arba vieną koncepciją (su savais privalumais ir savomis blogybėmis), arba kitą (su privalumais ir blogybėmis kitose srityse).

Tiesa, yra ir kitokių nuomonių. Teigiama, kad būtent tokio tarybos sprendimo projekto pateikimas reiškia tik prasidedančias diskusijas ir kad visi pasiūlymai bus apibendrinti ir į juos atsižvelgta. Taigi apie tai, kad diskusija imituojama, bus galima sakyti tik tada, jeigu į pasiūlymus atsižvelgta nebus. Manoma, kad jeigu bus tokie pasiūlymai pasilikti prie tam tikrų ankstesnio plano sprendinių, tai bus svarstoma, todėl esą negalima sakyti, kad privaloma rinktis vieną arba kitą variantą.

Po kurio laiko pamatysime, kuri nuomonė yra teisinga. Labai norėtųsi, kad Vilniaus miesto taryba (kuriai vadovaujančios koalicijos atstovai prieš rinkimus demonstravo paramą troleibusams sostinėje) neužkirstų kelio dabartiniuose dokumentuose numatytam troleibusų sistemos vystymui, patikėdami iš piršto laužtais „Vilniaus plano“ ir „Susisiekimo paslaugų“ pseudoargumentais.

Siūlomi pakeitimai ir jų argumentavimas

Bendrojo plano keitimo koncepcijos aiškinamojo rašto 6.7.3 punkte rašoma: „Įvertinus gyventojų nuomonę ir atliktos „Investuok Lietuvoj“ galimybių studijos išvadas dėl naujos viešojo transporto rūšies Vilniaus mieste, siūloma įvesti naują greito susisiekimo viešojo transporto rūšį – BRT (Bus Rapid Transit), panaudojant esamą GRA (greitųjų autobusų) infrastruktūros bazę. Troleibusų maršrutinio tinklo plėtra nėra numatoma.“ Štai ir viskas – vienas sakinys, nulemiantis troleibusų ateitį. Jokio pagrindimo, jokio argumentavimo, jokios kaštų–naudos analizės, įgyvendinant dabar galiojančiame dokumente numatytą plėtrą, atsižvelgiant į vis griežtėjančius mažesnės taršos reikalavimus. Kažkas kažką kažkaip apklausė, turbūt palyginęs seną troleibusą su nauju dar neturimu ir nežinia kada būsiančiu autobusu, ir voilà – troleibusų nebereikia, jie laidojami. Troleibusų sistemos vystymui kelias užkertamas, tačiau… paliekama galimybė vystyti visas kitas transporto rūšis (įskaitant tramvajų, kuris Vilniuje pasirodytų „atsiradus poreikiui“).

Čia verta prisiminti ir pastaruoju metu žiniasklaidoje itin dažnai pasirodančius tekstus dėl Vilniaus autobusų stoties iškėlimo „būtinybės“. Akivaizdu, kad tokiu būdu mėginama ne tik daryti spaudimą autobusų stoties valdytojams, bet ir įtikinti gyventojus, kad autobusų stočiai šioje vietoje – ne vieta. Būtent toks scenarijus yra siūlomoje Bendrojo plano keitimo koncepcijoje. O dabar pagalvokime, kur ir ką išvis galės vežti troleibusai, jeigu troleibusų tinklas nebus vystomas būsimojo terminalo vietoje, o didžiausias esamas traukos centras bus sunaikintas?

BRT sistema „greitųjų“ autobusų bazėje (kurios nėra)

Greitasis autobusas

Apie aukščiau paminėto 6.7.3 punkto rengėjų kompetenciją galima spręsti ir iš to, kad jie siūlo įvesti BRT sistemą esamų „greitųjų“ autobusų maršrutų pagrindu. „Vilniaus plano“ ir „Susisiekimo paslaugų“ specialistai turbūt nežino, kad BRT sistema nenurodo, kurios rūšies transporto priemonės važiuos – tai gali būti ne tik autobusai, bet ir troleibusai. Tikra BRT sistema negali būti įrengiama bet kur ir bet kaip – net ir tam, kad atsirastų žemiausios kategorijos BRT sistema,  turi būti išpildyta daugybė sąlygų, kurių dalies įgyvendinti (bent jau dabartinių maršrutų trasose) nebus įmanoma. Rengėjai netgi nepasivargino performuluoti tekstų apie „greitųjų“ autobusų sistemos atnaujinimą, vystymą bei prioritetus ar naujos transporto rūšies atsiradimą – sakiniai nurašyti žodis žodin iš monitoringo ataskaitų. Ir kokia gi yra „greitųjų“ autobusų bazė? Tai yra tokie pat autobusai, kurie stoja ne visose maršrute esančiose stotelėse – ir viskas, daugiau jokių skirtumų, jokios „bazės“ nėra. Mosikuojama skambiu, dar nenuvalkiotu BRT terminu, nepaaiškinant, kokios gi yra būtinos sąlygos tokiai sistemai iš tiesų atsirasti – ir taip, be jokio patikslinimo, be jokių skaičiavimų siekiama iš VT sistemos eliminuoti troleibusus.

Naujoji Šiaurinė gatvė: troleibusų eismas nenumatomas dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pozicijos

2017 m. liepos 12 d. įvyko viešasis susirinkimas, skirtas aptarti vykstantį Šiaurinės gatvės (I etapo – nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės g.) Vilniuje projektavimą. Savo pastabas nusiuntė ir Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija, tarp jų – ir klausimą dėl numatomos šioje gatvėje viešojo transporto rūšies, primenant galiojančius miesto planavimo dokumentus.

Paaiškėjo, kad SĮ „Vilniaus planas“ vadovaujasi ne galiojančiais dokumentais, o dar net nepatvirtintomis koncepcijomis: „pagal Bendrojo plano pakeitimo koncepcijos 2 variantą Šiaurinėje gatvėje troleibusų eismas nėra numatomas“. Vadinasi, tikimasi, kad būtent šiam koncepcijos variantui bus pritarta savivaldybės Taryboje. Ne mažiau įdomus ir kitos savivaldybės įmonės – „Susisiekimo paslaugų“ – vaidmuo. Pasirodo, troleibusų eismas nėra numatomas, nes „tokią poziciją išreiškė SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Šiaurinėje gatvėje numatomas autobusų eismas arba kita nauja viešojo transporto rūšis, kuri bus numatyta Vilniaus miesto darnaus judumo plane ir įteisinta nauju bendruoju planu“.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ buvo paklausta, kuo remdamiesi jie nusprendė nesilaikyti šiuo metu galiojančio Bendrojo plano ir jo sprendinių, taip pat siūlyti, kad naujai projektuojamoje Šiaurinėje gatvėje būtų bet kokios rūšies VT eismas, tik ne troleibusų (kaip yra numatyta)? Galbūt ir 2-osios koncepcijos nuostata dėl troleibusų sistemos nevystymo atkeliavo būtent iš šios savivaldybės įmonės? Tikėkimės, atsakymas iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kada nors atsiras. SĮ „Vilniaus planas“ šį sprendimą argumentuoja taip: „šiuo metu pervežimai mieste troleibusais ženkliai mažėja ir keleiviai teikia pirmenybę greitiesiems autobusams, kurie pilnai galėtų būti elektriniai ir jų poveikis niekuo nesiskirtų nuo troleibusų“. Sunku ginčytis su žmonėmis, kurie visus kitus laiko nekompetetingais ir kvailiais – tačiau žymiai didesnė bėda yra ta, kad būtent šie žmonės priima sprendimus…

Papildyta 2017-07-24. Miesto planavimo ir plėtros komitetas troleibusams jungia raudoną šviesą

Vilniaus m. savivaldybės tarybos narys Liutauras Stoškus 2017-07-24 vakarą savo socialinio tinklo profilyje paskelbė tokį tekstą:

Visą miesto planavimo ir plėtros komiteto sudėtį galite rasti čia. Komitetui pirmininkauja Gediminas Švilpa (TSLKD), pirmininko pavaduotojo Liutauro Stoškaus („Lietuvos sąrašas“) argumentų buvo nesiklausoma, na o likusieji komiteto nariai – Kasparas Adomaitis (taip pat UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Stebėtojų tarybos narys, LRLS), Andrius Katinas (LRLS), Gintautas Paluckas (vicemeras, LSDP), Gžegož Sakson (LRA), Artūras Zuokas (LLS).

Panašu, kad kol kas viskas vystosi pagal liūdniausią scenarijų – visgi tikėkimės, kad nugalės ne tušti pseudoprogresyvūs lozungai, o racionalūs argumentai. Apie tolimesnę įvykių eigą informuosime.

2017:12017:1/2017:1

40,5 mln. dyzeliams yra dabar, 6 mln. elektriniam transportui galbūt ateityje

2017-11-11_piketasŠiandien, 2017-01-11, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 33 metu bus balsuojama dėl klausimo Nr. A1-838 „Dėl pritarimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui ir projektui „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Vilniaus mieste“.

Nepaisant pirmadienio vakarą – antradienio rytą atsiradusių kosmetinių pakeitimų sprendimo projekte (apie juos – tekste žemiau), kuriais mėginama užliūliuoti ir Tarybos narius, ir miestiečius, nuspręsta ir vėl, kaip ir prieš pateikiant šį projektą Tarybai, piketuoti. Continue reading

2017:12017:1/2017:1

Dyzelis – Vilniaus ateitis: trečiadienį ketinama pritarti 150 autobusų įsigijimui

2017-tuosius Vilniuje tenka pradėti nuo prastų naujienų. Prieš pasakodami, kas gi nutiko,  tikimės, kad prisijungsite prie protesto veiksmų (apie kuriuos bus pranešta vėliau, jei tik situacija nepasikeis), siekiant sustabdyti šiuos ketinimus.

Savivaldybė, Škoda14Tr troleibusas

Nepaisant daugybės abejonių, kurios skambėjo pirmąsyk pristatant sprendimo dėl 150 autobusų projektą savivaldybės tarybos posėdžio metu, nesuabejojant dėl kas kartą VVT generalinio direktoriaus pateikiamų vis kitokių skaičių, neatsakant į daugybę užduotų konkrečių klausimų, ignoruojant siūlytas alternatyvas –

šį trečiadienį, 2017-01-11, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 33 metu bus balsuojama dėl klausimo, gavusio numerį A1-838 „Dėl pritarimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui ir projektui „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Vilniaus mieste“. Klausimą pristatys net 2 žmonės – Administracijos direktoriaus pavaduotojas, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdybos narys Arvydas Darulis ir Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialistas Kastytis Lubys.

Sprendimo turinys praktiškai nesikeičia – kaip ir siekė VVT, ketinama pritarti 150-ties autobusų (dyzelinių) įsigijimui. Vienintelis pokytis – pritariama autobusų įsigijimui ne veiklos nuomos, o lizingo būdu (nes šis pagaliau pasirodė besąs pigesnis). Šiame projekte troleibusų įsigijimui nei vietos, nei lėšų nėra. Continue reading

2016:92016:9/2016:9

Ar reikalinga Lietuvai Europos Judumo savaitė?

Europos Judumo savaitė 2016Kaip ir kasmet, taip ir šiemet rugsėjo 16–22 dienomis vyksta Europos Judumo savaitė. Šios šventės metu miestų gyventojai kviečiami rinktis ne keliones asmeniniais automobiliais, bet keliones kitomis transporto priemonėmis, ir jie kviečiami tai daryti ne tik šventės metu, bet nuolat. Renginių savaitė baigiama tradicine „Diena be automobilio“, vykstančia rugsėjo 22-ąją. Šiandien, šios šventės dieną, ir peržvelkime, ar Lietuvai ir Vilniui ši savaitė yra svarbi ir, jeigu mūsų miestuose pokyčių visgi reikia, ar tikrai išnaudojamos visos galimybės esamai padėčiai keisti.

Šiemetiniu akcijos šūkiu – „Protingas ir darnus judumas – investicija Europai(‘Smart and sustainable mobility – an investment for Europe’) – siekiama atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į glaudžius ryšius tarp transporto ir ekonomikos. Continue reading

2016:52016:5/2016:5

2016-tųjų maratonai prasidėjo: kas pasikeitė viešojo transporto organizavime?

2016-05-22 bėgimasSekmadienį, 2016 m. gegužės 22 dieną, įvyko tradicinis „DNB/NIKE WE RUN VILNIUS“ maratonas. Jo metu, kaip ir įprasta, dalis viešojo transporto maršrutų važiavo pakeistomis trasomis.

Trasų pakeitimai buvo tokie pat kaip ir pernai, todėl apie tai nesikartosime. Visgi kai kas šiemet buvo padaryta kiek kitaip – apie tai ir pakalbėkime.

Pirmas labai teigiamas pokytis – pagaliau atsirado pakeistų maršrutų tvarkaraščiai. Taip, juos buvo galima rasti tik internete, tačiau net ir tai jau žingsnis į priekį. Pernykščio bėgimo (taip pat ir kitų maratonų) metu viešasis transportas važinėjo kokiu tik norėjo greičiu, kokiu tik nori dažnumu – reikia tikėtis, tokio chaoso nebebus. Tiesa, kai kur su tvarkaraščiais buvo nesklandumų – pvz., 6, 12, 14 maršrutų troleibusams kažkur pradingo Reformatų stotelė (Basanavičiaus gatvės link), aišku, maršrutų tarpusavio gerinimas galėjo būti geresnis.

Antras teigiamas pokytis susijęs su pirmuoju – kadangi į sistemą buvo įtraukti pakeistų maršrutų tvarkaraščiai, ir transporto priemonėse buvo skelbiamos teisingos maršruto stotelės. Tiesa, neaišku kodėl iki šiol vairuotojams yra palikta galimybė reguliuoti stotelių pranešimo garsą, todėl kai kurie jį yra sumažinę tiek, kad garsinių pranešimų girdėti neįmanoma. Dar vienas pamąstymas ateičiai – galbūt ir „laikinosioms“ stotelėms galima sugalvoti pavadinimus, juos įgarsinti, kad renginių metu jie būtų pranešami per viešojo transporto priemonių garsiakalbius. Continue reading

2016:52016:5/2016:5

Manipuliacijos skaičiais. I. Legendos apie troleibusų brangumą

kainaPer pastaruosius kelerius metus, kalbant apie viešąjį transportą, įvairiais būdais buvo paskelbta daugybė netiesos. Kažkodėl ypač daug tokių informacinių atakų buvo nukreipta prieš troleibusus. Galbūt kartais tai buvo daroma iš nežinojimo, visgi dažniausiai tai buvo panašu į sistemingą melą, siekiant tam tikrų tikslų.

Vienas dalykas, kai informaciją „padailina“ kažkokio naujo produkto siūlytojai – jų darbas yra įsiūlyti nebūtinai maksimaliai reikalingą ir nebūtinai itin kokybišką prekę už maksimalią kainą. Liūdnesnių rezultatų mieste sulaukiame, kai įvairių produktų siūlytojams legaliai (ar nevisai legaliai) parsiduoda mokslininkai, politikai, valdininkai – tokiu atveju, prisidengiant neobjektyviomis nesąžiningų mokslininkų studijomis, korumpuoti valdininkai, padedami korumpuotų politikų iššvaisto neadekvačias lėšas abejotiniems projektams.

Turbūt geriausias pavyzdys – Zuoko tramvajaus projektas. Vargu ar kas besuskaičiuos, kiek sostinėje lėšų išeikvota, mėginant jį prastumti. Išeikvotos lėšos – ir taip vadinamoms studijoms, kurias atliko „savi“ ir kuriems buvo nurodyta, ką tos studijos turi pagrįsti,  ir įvairaus lygio valdininkų kelionėms, ir kaip fenikso prisikeldavusio filialo darbuotojų atlyginimams ir komandiruotėms. O juk pinigus, kurie buvo išeikvoti šioms nesąmonėms, buvo galima investuoti į viešojo transporto sistemos atnaujinimą ir bent keletą naujų transporto priemonių nupirkti…

Tačiau kodėl gi nedaryti bet ko, ką tik užsimanai – juk atsakomybės nėra jokios.

Štai kabinetiniai klerkai neteisėtai susitarė su prekybcentriu ir pakeitė miesto tarybos patvirtintą sutartį – po viso to spengia tyla, susitarimą (kuris naudingas tik „Maximai“, bet ne viešojo transporto keleiviams) „prastūmę“ valdininkai tebedirba, o neteisėtai atsiradęs susitarimas neatšauktas iki šiol. Miestas ne tik neteko investicijos (kurią buvo įsipareigojęs skirti prekybos centras) į viešojo transporto sistemą, tačiau dar daugiau – miestas dar ir pinigus išleido. Juk kainuoja ne tik kūrimas, bet ir naikinimas – tačiau vargu ar sužinosime, kiek kainavo iš dalies jau atliktas troleibusų kontaktinio tinklo išmontavimas Naugarduko gatvėje, ir iš kieno – prekybcentrio ar „Vilniaus viešasis transportas“ lėšų už visa tai buvo sumokėta? Visgi galima neabejoti, kad kai kurie savivaldybės veikėjai garsiai kalbės apie tai, koks šaunus investuotojas ir kaip jam ačiū, kad jis miestą tvarko už savo lėšas. Continue reading

2016:52016:5/2016:5

Čekijos gamintojų prisistatymas: I. Ką planuoja Lietuvos miestai?

Čekijos ambasada (plakatas 1) Nuotraukos autorius: V.StriškaŠiandien pristatome pirmąjį reportažą iš Čekijos Respublikos ambasadoje vykusio seminaro „Čekijos parama miesto viešojo transporto plėtrai Lietuvoje“. Jame savo veiklą pristatė net 8 Čekijos įmonės, gaminančios ne tik transporto priemones ar įrangas joms, tačiau ir siūlančios sprendimus, kaip efektyviai valdyti viešojo transporto sistemas.

Kadangi renginyje pirmiausia kalbėjo Lietuvos miestų ar šių miestų transporto įmonių atstovai, apie tai pirmojoje reportažo dalyje ir pakalbėkime.

Tai, kas nudžiugino ir tai, kas nustebino

Džiugu tai, kad į renginį, kaip ir buvo skelbiama, atvyko atstovai iš visų penkių didžiųjų Lietuvos miestų. Džiugu ir tai, kad didžiojoje dalyje miestų atstovų pranešimų buvo kalbama tiksliai ta tema, kuria ir surengtas šis seminaras – kalbėta apie keleivių skaičiaus pokyčius, apie turimas transporto priemones ir naudojamas elektroninio bilieto sistemas, taip pat apie atnaujinimų planus ir galimybes. Nudžiugino ir tai, kad vieno miesto atstovas šio renginio dėka sužinojo, kad gamintojas gali pasiūlyti tokio tipo transporto priemones, kokių rasti jis nesitikėjęs. Continue reading

2016:52016:5/2016:5

Troleibusams Vilniuje sukanka 60 metų. Ar švęsime šį jubiliejų?

Pirmieji Vilniaus gatvėse pasirodė troleibusai MTB-82D. 1956 m., fotografas L.Morozovas, nuotrauka iš Garso ir vaizdo archyvo fondų

Pirmieji Vilniaus gatvėse pasirodė troleibusai MTB-82D. 1956 m., fotografas L.Morozovas, nuotrauka iš Garso ir vaizdo archyvo fondų

Pradėkime nuo skaičių: kitąmet, 2017-taisiais, vos 200 metų skaičiuos dviračio pirmtakas drezina. Prieš 200 metų atsirado ir pirmieji arklių traukiami autobusai, dar po dešimtmečio atsirado pirmieji garu varomi autobusai, 1882 metais atsirado troleibusų pirmtakas, o dar po 13 metų, 1895 m., atsirado ir pirmieji autobusai su vidaus degimo varikliu.

Taigi, ar 200 metų yra daug? O galbūt daug yra ir 100 metų? Nors miesto atveju, gal ir pusšimčio metų pakanka, kad galėtume sakyti – rimtas jubiliejus? Turbūt vieno teisingo atsakymo nerasim.

Sugrįžkim prie troleibusų. Nors jų pirmtaką Vokietijoje išrado dr. Ernst Werner Siemens dar XIX a. pabaigoje, Vilniaus gatvėse troleibusai pasirodė žymiai vėliau ir gerokai modernesni nei jo pirmtakai. 1956 m. lapkričio 3 dieną 2 numerį gavusiu maršrutu „Antakalnis – Stotis“ į Vilniaus gatves išriedėjo pirmi septyni troleibusai. Ir troleibusų, ir jų maršrutų, ir jais pervežamų keleivių skaičiai vis didėjo. Rašoma, kad prieš dešimtmetį Vilniuje troleibusai kasdien perveždavo apie 200 tūkst. Vilniaus miesto gyventojų ir svečių – pamėginkime įsivaizduoti kas darytųsi mieste, jei visi šie žmonės staiga persėstų į asmeninius automobilius?

Viešasis transportas – viena iš miesto vizitinių kortelių. Nėra abejonių, troleibusai Lietuvos sostinės Vilniaus gyvenime buvo ir yra labai svarbūs, jie yra ir miesto įvaizdžio dalimi. Todėl labai norėtųsi, kad troleibusų atsiradimo Vilniuje 60-asis jubiliejus būtų deramai paminėtas – nepaisant to, kokią šios transporto rūšies ateitį nulems miesto valdžia.

Šis tekstas kartu yra ir atviras kreipimasis į atsakingus Vilniaus miesto savivaldybės ir jos valdomų transporto įmonių žmones, kad būtų apsispręsta ir pagaliau pasakyta, ar Vilniuje ši šventė bus švenčiama ir jei bus – kad būtų pradėta tam ruoštis. Continue reading

2016:42016:4/2016:4

Privatus vežėjas Vilniuje: kandidatams pažadėtos lengvatos ir garantuotas atsiskaitymas

Tikėtino laimėtojo „Kautra“ mikroautobusas. Nuotraukos autorius: Jurgis Švilpa

Tikėtino laimėtojo „Kautra“ mikroautobusas. Nuotraukos autorius: Jurgis Švilpa

2016-04-05 įvyko tai, apie ką pradėjo kalbėti dar ankstenis meras A.Zuokas beveik iškart po 2013-taisiais įvykdytos „viešojo transporto reformos“ – buvo paskelbta apie viešąjį konkursą, kurio dėka dalis Vilniaus miesto viešojo transporto mašrutų bus perduota privačiam vežėjui. Žiniasklaida, kaip visada, žodis žodin nurašė savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus paruoštą informaciją, todėl jokios analizės, ar šis sprendimas tikrai duos vien tik teigiamą efektą, nebuvo. Žinoma, tai nestebina, tai ne pirmas kartas – juk svarbiausia kuo greitesnis teksto atsiradimas svetainėje.

Tenka apgailestauti, kad savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovai dar neseniai kalbėjo: „tai nėra konkursas privačiam vežėjui, jame galės dalyvauti ir VVT“. Naujoji miesto valdžia dar prieš rinkimus žadėjo pirmiau stabilizuoti įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ finansus, grąžinti jai įsiskolinimus, kad ir ši įmonė turėtų lygias galimybes dalyvauti konkurse, ir tik tuomet jį skelbti. Juk puikiai suvokiama, kad skolose skendinčiai įmonei nepavyks gauti paskolos naujų transporto priemonių įsigijimui, nebent itin prastomis sąlygomis. Kaip puikiai žinome, skolos negrąžintos, todėl VVT dalyvauti konkurse tegali teoriškai – tačiau realiai galimybių nėra jokių.

Pamėginkime pažvelgti, ar iš tiesų privati įmonė atneš vien pliusus. O gal ir tie iš pirmo žvilgsnio matomi pliusai jau gan greit virs minusais? Continue reading

2015:112015:11/2015:11

7 maršrute pagaliau važiuoja dvigubi Škoda 15Tr troleibusai. Ar ilgam?

Škoda 15Tr (2603), 2014-09-04Kai kurie nuolat 7 troleibusų maršrutu keliaujantys žmonės vakar turbūt buvo gerokai nustebę, kai pamatė atvažiuojantį niekados šiame maršrute nematytą dvigubą troleibusą. Pagaliau galime nedrąsiai pasidžiaugti, kad šiame troleibusų maršrute, kur nuolat pilna keleivių, pradėjo važinėti didelės talpos Škoda 15Tr troleibusai.

Tuomet, kai taip vadinamu „greituoju“ autobusų maršrutu buvo pradėtas dubliuoti 16 troleibusų maršrutas, jame tik piko metu važinėję didelės talpos Škoda 15Tr jau nebesurenka daug keleivių (išskyrus atvejus, kai „greitieji“ autobusai kažkur užstringa, o troleibusai visgi atvažiuoja). Tuo tarpu kai kuriuose kituose troleibusų maršrutuose yra pakankamai daug keleivių, kad šie didelės talpos troleibusai būtų pilni keleivių.

Manote, kad šie troleibusai į 7 maršrutą buvo perkelti lengvai? Perskaitę sužinosite, kad anaiptol. Continue reading