Atsistatydina VVT vadovas. Ko tikėtis toliau?

VVTDaugelis besidominčiųjų Vilniaus viešuoju transportu jau tikrai žino, kad iš posto traukiasi UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis (15min: Pokyčiai: direktoriaus postą palieka „Vilniaus viešojo transporto“ vadovas Gintaras Nakutis, Delfi: Vilniaus viešojo transporto vadovas traukiasi iš pareigų).

Pasirodžius informacijai apie G.Nakučio atsistatydinimą, ir viešojo transporto įmonėje, ir viešojoje erdvėje prasidėjo bruzdesys, svarstant, ko gi galima laukti ar tikėtis toliau, kokios yra šio pasitraukimo priežastys ir taip toliau. Įdomu tai, kad labai aktyviai šiuose žodžių mūšiuose žiniasklaidoje dalyvavo ir žmonės, nesinaudojantys viešuoju transportu (tačiau apie viską turintys savo nuomonę), ir įmonės administracijos darbuotojai (kurie irgi viešuoju transportu naudotis nelabai mėgsta – tą galima pamatyti iš asmeninių automobilių gausos įmonės teritorijoje ir šalia jos). Nesunku nuspėti, kad įmonės administracijoje turbūt yra žmonių, pergyvenančių, kad reikės ne tik atlyginimą gauti, bet ir dirbti, ir dar už darbo rezultatus atsiskaityti. Sunkiau nuspėti tai, kodėl bangas kelia žmonės, kurie yra visiškai nesusiję su Vilniaus viešuoju transportu – nei toje srityje dirbantys, nei besinaudojantys viešuoju transportu, nei ketinantys naudotis ateityje; tikėtina, kad jų interesai paaiškės kiek vėliau.

Tačiau šį kartą – ne apie interesų grupių kovas. Išsiaiškinkime, kokią situaciją įmonėje palieka dabartinis vadovas, kokia yra naujo vadovo skyrimo tvarka (ir kokios šiuo metu yra su tuo susijusios bėdelės), taip pat pasvarstykime, o kokio gi naujo vadovo įmonei reikėtų?

Keli faktai apie dabartinį vadovą

Dabartinis įmonės generalinis direktorius Gintaras Nakutis yra baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI, dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir jame įgijęs inžinieriaus mechaniko specialybę, taip pat, jau dirbdamas įmonėje „Vilniaus autobusų parkas“, baigė teisės specialybės magistro studijas Lietuvos teisės universitete.

Nuo 2000-tųjų metų G.Nakutis pradėjo vadovauti SĮ UAB „Vilniaus autobusų parkas“, kuri 2003 metais buvo pervadinta į UAB „Vilniaus autobusai“. 2011 metais, sujungus bendroves „Vilniaus autobusai“ ir „Vilniaus troleibusai“, jis tapo ir šios apjungtos įmonės – UAB „Vilniaus viešasis transportas“ – generaliniu direktoriumi. G.Nakutis taip pat yra UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Vairavimo mokyklos vadovas.

Naujo VVT generalinio direktoriaus skyrimo tvarka

Atsistatydinimo pareiškimą paskutinėmis rugsėjo dienomis parašęs G.Nakutis buvo įgaliotas laikinai eiti šias pareigas iki 2015 m. spalio 31-osios. Visgi vargu ar galima tikėtis, kad naujas vadovas atsiras jau lapkričio 1-ąją, tad tikėtina, kad nuo šios datos vadovo pareigas laikinai eis (iki naujo generalinio direktoriaus paskyrimo) kuris nors iš žemesnės grandies  vadovų.

Kodėl naujo vadovo teks palaukti? Tam matome dvi svarbiausias priežastis.

Pirma jų – nepavydėtinai susiklosčiusi situacija UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdyboje. Remiantis įmonės įstatų 68 straipsniu, būtent valdyba (susidedanti iš 5 narių) renka bendrovės vadovą. Tačiau, troleibusas.lt žiniomis, šiuo metu kaip tik vyksta dalies valdybos narių (bent 3) keitimo procedūros – nesunku suvokti, kad tokioje situacijoje valdyba vargu ar gali veikti tinkamai.

Su pirmąja priežastimi susijusi ir antroji – nepaskelbtas naujo vadovo paieškos konkursas, nesuformuluoti naujojo vadovo atrankos kriterijai, uždaviniai, atsakomybė ir t.t. Visa tai tinkamai padaryti užims laiko, o skubant galima turėti skaudžių pasekmių.

Pagrindinės įmonės problemos. Kokio vadovo reikia, kad šių bėdų neliktų?

Ne paslaptis, naujam vadovui teks susidurti su nemažai iššūkių ir nuo to, kaip seksis juos įveikti, gali priklausyti netgi įmonės ateitis. Būtent todėl yra labai svarbu tinkamai suformuluoti naujam vadovui keliamas užduotis, kad kiekvienas potencialus kandidatas pirmiausia pats sau prisipažintų, ar su jam paskirtomis užduotimis galės susidoroti. Be abejo, iššūkių bus daug, tačiau peržvelkime pagrindinius.

Finansai. Neturint lėšų net ir su pačiais geriausiais ir nuoširdžiausiais ketinimais daug nenuveiksi. Žinoma, galima diskutuoti, ar  turimos lėšos visuomet naudojamos efektyviai, tačiau šįsyk apie tai nefilosofuokime, o peržvelkime oficialius skaičius, kurie labai gerai parodo, kas yra kas.

Žemiau pateikiamas grafikas, parodantis Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įsiskolinimus (dotacijas ir lengvatų padengimą) įmonei „Vilniaus viešasis transportas“, taip pat pačios įmonės įsiskolinimus SoDrai, VMI ir tiekėjams. Tikslumo dėlei – įmonės skolos yra paskaičiuotos ne sausio 1-ajai, tačiau su vienos dienos skirtumu – ankstesniųjų metų gruodžio 31-ajai. Taip pat, kad būtų aiškiau, visi duomenys perskaičiuoti eurais.

Skolos

 

Akivaizdu, kad jeigu su viešojo transporto įmone atsiskaitytų savivaldybė (taip pat ir tarpininkė SĮ „Susisiekimo paslaugos“), VVT ne tik kad veiktų be įsiskolinimų valstybinėms institucijoms ir tiekėjams – ji dargi liktų „su pliusu“. Kitas akivaizdus dalykas – buvęs Vilniaus miesto meras ir jo atstovas savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriuje (tebedirbantis ir dabar), melavo, nuolat kalbėdami apie tai, kad savivaldybė įmonę išgelbėjo, sumažino nuo skolų ir t.t. – savivaldybės skolos įmonei tik didėjo, todėl VVT buvo vis sudėtingiau vykdyti normalią veiklą. Trečias ir svarbiausias akivaizdus dalykas – naujajam vadovui bus būtina siekti, kad savivaldybė pradėtų stabiliai mažinti įsiskolinimą, o ateityje reguliariai ir be vėlavimų atsiskaitytų už suteiktas paslaugas.

Įmonės valdymo problemos. Jeigu galima mėginti kukliai pasidžiaugti, kad įmonė sugebėjo veikti net tokiomis sąlygomis, kuomet savivaldybė už teikiamas paslaugas nuolat neatsiskaitė (tuo pačiu rasdama lėšų abejotino naudingumo projektams), džiaugtis situacija įmonės viduje būtų labai sudėtinga.

Pastaraisiais metais itin suprastėjo transporto priemonių techninė priežiūra (turbūt niekam ne paslaptis, kaip sekėsi autobusų patikros, kai jos būdavo atliekamos ne autobusų parke, o įmonėje „Regitra“, turbūt ne vienam keleiviui teko persėsti iš sugedusios transporto priemonės į kitą ir t.t.) – tai galėjo lemti ne tik prasta įmonės finansinė situacija, tačiau ir nuolatinis siekis taupyti (deja, taupyti ten, kur taupyti nederėtų). Mėginimai sutaupyti 1 eurą tinkamos priežiūros sąskaita – tai netrukus atsisuka poreikiu išleisti 3 eurus, kad transporto priemonė apskritai važiuotų.

Ne paslaptis ir tai, kad neretai įmonėje vėluoja ir atlyginimai, jie išmokami dalimis (štai ir pastarosiomis savaitėmis darbuotojai bruzda dėl neišmokamų atlyginimų). Eksmero ištrimituoti skaičiai apie neva milžiniškus eilinių darbuotojų atlyginimus, pasirodo, irgi iškreipti – tik ką dirbti pradėjęs vairuotojas, dirbantis „nepelningame“ maršrute (kuriame parduodama mažai vienkartinių važiavimo bilietų) ir negaunantis kitų priedų (už stažą, už papildomai dirbtas valandas ir pan.), pasirodo, uždirba beveik perpus mažiau, negu skelbė eksmeras.

Pastaraisiais metais įmonę paliko ne tik nemažai vairuotojų, bet ir remonto meistrų, turėjusių labai naudingą tokio darbo patirtį. Ar daug naudos iš meistro, sutinkančio dirbti už mažesnį atlyginimą, tačiau nesugebančio tinkamai susukti varžtų? Nenuostabu, kad esant tokioms sąlygoms darbų kokybė kartais nedžiugina.

Ne paskutinį vaidmenį atlieka ir nežinomybė, informacijos filtravimas ar slėpimas – įmonės vadovybė šykšti informacijos darbuotojams, todėl vietoj to pradeda sklisti paskalos, neretai nedaug ką bendro turinčios su realybe. Analogiškai prasta situacija ir komunikuojant su esamais ir potencialiais klientais.

Komanda. Vienas lauke – ne karys. Net pats tinkamiausias vadovas vargu ar pakeis situaciją, neturėdamas geros, kvalifikuotos ir padedančios komandos. Ar tokią komandą naujasis vadovas ras jau dirbančią įmonėje? Vargu. Taip, yra gerų specialistų, tačiau taip pat yra nemažai „savų“, „patogių“ ir panašių žmonių, kuriems neretai ne tik trūksta kvalifikacijos ar noro atlikti darbą geriau – kai kurie veiksmai būna panašūs į tyčinį sabotažą, mėginant ne problemas spręsti, o jas slėpti. Ar tokius komandos narius naujajam vadovui pavyks pakeisti tinkamesniais? Klausimas, į kurį bus galima atsakyti turbūt dar negreit.

Požiūris. troleibusas.lt ne kartą buvo rašyta apie visose įmonės grandyse įsigalėjusį požiūrį „svarbu, kad važiuoja“ arba „svarbu, kad nuveža nuo taško A iki taško B“. Apie tinkamą požiūrį į kokybę, aptarnavimą, orientavimąsi į esamą klientą (ir naujų pritraukimą) nėra net kalbos. Ne paslaptis ir įsigalėjęs orientavimasis į autobusus, bet ne troleibusus. Tačiau ar teisinga, kai įmonė, turinti rūpintis dviem transporto rūšimis, vieną iš jų stumia į nekenčiamos podukros vietą? Konkretus pavyzdys – šiandien (2015-10-27) pasklido informacija apie naują generalinio direktoriaus įsakymą, kuriuo troleibusų vairuotojams draudžiama įjungti salono šildymą esant aukštesnei negu 0°C temperatūrai, po nurodymu kiekvienam vairuotojui tenka pasirašyti (nepaklusę ir įjungę šildymą gali susilaukti piniginių sankcijų) – tuo tarpu autobusų vairuotojams kažkodėl nustatytos kitos taisyklės.

Kaip matote, naujasis įmonės vadovas gaus nemažai iššūkių. Stebėsime, kaip jam seksis esamą situaciją keisti, už teisingus žingsnius pagirdami, o už klaidas kritikuodami.

Atnaujinta 2015-11-02. Netikėta naujiena.

Buvo spėjama, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ laikinai, kol bus rastas naujasis generalinis direktorius, vadovaus technikos direktorius Juozapas Grabys, kuris nuolat pavaduodavo atostogaujantį gen. direktorių. Visgi laikinai einančiu generalinio direktoriaus pareigas paskirtas Eksploatacijos direktorius Rimantas Markauskas.

3 thoughts on “Atsistatydina VVT vadovas. Ko tikėtis toliau?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.