Šventinė dovana – Vilniaus viešojo transporto privatizavimo pradžia

Stop

Vilniaus miesto savivaldybė savo mylimiems (?) vilniečiams artėjančių švenčių proga ruošia dar vieną staigmenėlę. Ir ta staigmenėlė tokia svarbi, kad dėl jos pažeidžiamas įprastas miesto savivaldos darbo kalendorius: tarybos posėdis sušaukiamas ne, kaip įprasta, trečiadienį, bet – prieš šventes – antradienį. Ne paslaptis – tokiais atvejais nemaža dalis tarybos narių tiesiog negali dalyvauti posėdžiuose, nes dirba įprastiniuose darbuose, dalis, jei ir dalyvauja, nekantrauja ir nori kuo greičiau grįžti namo ir pradėti ruoštis šventėms. Tokia situacija itin palanki tiems, kas nori „prastumti“ sudėtingus ir neitin skaidrius klausimus – kuriuos svarstant įprastą darbo dieną, tikėtina, procesas užstrigtų.

Taigi netikėtai paaiškėjo, kad jau gruodžio 23 dieną vyksiančiame Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdyje po biudžeto (kuris irgi yra su daugybe klaustukų) svarstymo antrasis numatomas klausimas – „Dėl pritarimo vežėjų įtraukimui į bendrą viešojo transporto sistemą vežti keleivius autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais Vilniaus mieste“. Pritarusi šiam klausimui, miesto taryba tuo pačiu prisiims atsakomybę už veiksmus, kuriuos atliks „specialistai“ be jos sutikimo ir žinios. Miesto taryba realiai nebegalės įtakoti nei konkrečių konkursų, nei sutarčių sąlygų – už juos nuspręs kabinetiniai „specialistai“.

Apie ką savivaldybė nutyli. Tai, kas pateikiama kaip privačių vežėjų įtraukimas į bendrą sistemą, iš tiesų tėra pradedamo viešojo transporto privatizavimo maskavimas. Savivaldybė, iš pradžių atidavusi 15% viešojo transporto sistemos, o po antrojo etapo, tikėtina, ir 30%, taikydama anaiptol ne vienodas sąlygas savivaldybės valdomai ir privačiai įmonei (privačiai įmonei ketinama taikyti išskirtines sąlygas, tuo pačiu žlugdant UAB „Vilniaus viešasis transportas“) tokiais savo veiksmais neabejotinai prives savo įmonę prie kritiškos padėties. Galima neabejoti, tuo mėgins pasinaudoti privati įmonė – juk kam tenkintis 30%, jei galima pasiimti visą rinką? O kas grėstų sostinei, jei visą jos viešojo transporto sistemą perimtų privatus vežėjas, nesinori net prognozuoti. Kas galėtų paneigti, kad be konkurencijos likęs privatininkas ims diktuoti savo reikalavimus ir, įrodęs, kad „padidėjo veiklos sąnaudos“, spaus nuolat didinti keleivių pervežimo kainas? Neatmestina ir „nepelningų maršrutų“ naikinimo tikimybė – juk savivaldybė ir taip pastaraisiais metais nuolat kalba apie nepelningus maršrutus, pamiršdama, kad tai yra viešoji, iš dalies socialinė paslauga, kurioje pelno siekimas negali būti pagrindinis rodiklis. Taigi privačiam verslui valdant, galime tikėtis viešojo transporto išlikimo tik ten, kur tai pelninga, ir už tokią paslaugą gali tekti mokėti didelę kainą. Apie savivaldybės ketinimus privatizuoti viešąjį transportą galima suprasti ir iš nuolat pasigirstančių kalbų, kad įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ yra didelė našta, vis tenka galvoti, kaip mažinti skolas ir t.t. – o čia juk „saliamoniškas“ sprendimas: nėra įmonės – nėra problemų?

Kadangi savivaldybės interneto svetainėje informacija nuolat klaidžioja, ir nuorodos po kurio laiko nebeveikia – talpiname originalų šio nutarimo „aiškinamąjį raštą“ mūsų svetainėje patogesniam susipažinimui.

Atsisiųsti / Скачать/ Download (DOC, 58KB)

Pirmiausia šiame rašte teigiama, kad šiuo projektu bus užtikrintas transporto paslaugų tęstinumas ir nenutrūkstamas susisiekimas. Leiskite paklausti, ar šiuo metu tai nevyksta? Taip, transportininkai grasino streikais dėl neišmokamų atlyginimų, tačiau nejau šį sprendimą mėginantys prastumti žmonės galvoja, kad atėjusi dirbti privati įmonė dirbs už dyką ir jiems užteks gražių mero pažadų?

Toliau kalbama apie tai, kad tai neva padės maksimaliai užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Šį punktelį verta panagrinėti plačiau.

Pakartotinis bandymas. 2013 metų vasarą pradėjus Vilniaus miesto viešojo transporto „optimizavimo“ pirmąjį etapą, mieste įvyko kai kurios permainos: nutrauktos sutartys su visais privačiais vežėjais, tuo pat metu padidinant įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ autobusų skaičių (kartu ir sukuriant populiariausias judėjimo kryptis aptarnaujančias, tačiau įprastus maršrutus dubliuojančias „greitųjų autobusų“ linijas) ir mažinant troleibusų skaičių. Tiesa, reformos sumanytojai jau tuomet turėjo idėją dalį miesto maršrutų atiduoti privatininkui (t. y., ne sugrąžinti konkurenciją, o tiesiog, paprastai tariant, pradėti miesto viešojo transporto privatizaciją), tačiau tuo metu šį planą įgyvendinti nepavyko.

Privatūs vežėjai dirba ir dabar. Planuojant reformą turbūt nebuvo paskaičiuota tai, kad įmonė „Vilniaus viešasis transportas“, dėl reformos į patvorį sustūmusi troleibusus, pritrūks autobusų (o galbūt buvo tikėtasi sklandaus ir greito dalies miesto maršrutų atidavimo privačiam vežėjui). Negelbėjo nei naudotų mikroautobusų iš Latvijos pirkimas, nei autobusų su geltonais švyturėliais nuoma, nei įmonės transporto parko papildymas naujais autobusais. Todėl buvo sugalvota išeitis, kaip privatininkus bent laikinai įtraukti į miesto viešojo transporto sistemą – buvo paskelbti konkursai, kuriais dalį maršrutų aptarnautų privatūs vežėjai, tačiau čia konkursą skelbė ne savivaldybė (nes ilgalaikio maršrutų perdavimo scenarijui taryba tuo metu nepritarė), o įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau tekste – VVT). Buvo sudarytos trumpalaikės sutartys, t. y., jos po konkursų buvo sudarytos pusei metų… bet tas pusmetis užtruko. Sutartys buvo sudarytos su šiomis įmonėmis:

Ridvija: 9, 20, 28 autobusų maršrutai;

Meteorit turas: 40 autobusų maršrutas;

Transrevis: 13, 58, 61 ir 82 autobusų maršrutai.

Tiesa, Transrevis dėl per didelių keleivių srautų (jie netilpo į šios įmonės mikroautobusus) iš pradžių atsisakė aptarnauti 58, o po kelių mėnesių – ir 82 maršrutus, juos šiuo metu aptarnauja UAB „Vilniaus viešasis transportas“.

Daugiau viešojo transporto? Nesitikėkite. Pirmiausia, derėtų atskirti du skirtingus dalykus: pritarus šiam sprendimui ir pradėjus miesto viešojo transporto maršrutų atidavinėjimą privačiai įmonei, tai nebus konkurencija. Mieste viešojo transporto nepadaugės – taigi jeigu dabar tenka ilgai stoviniuoti stotelėje ir vėliau keliauti perpildytu transportu – toks pat scenarijus lauktų ir po šio sprendimo įgyvendinimo. Maršrutai (nebūtinai skaidraus) konkurso būdu bus atiduoti įmonei, kuri norės sutarties laikotarpiu gauti maksimalų pelną kuo mažesnėmis sąnaudomis. Nors ir savivaldybės įmonė, ir privati įmonė važinės to paties Vilniaus gatvėmis – joms anaiptol nebūtinai bus sudaromos tokios pat sąlygos.

Taigi, kaip gali būti gaunamas kuo didesnis pelnas kuo mažesnėmis sąnaudomis?

Kuo didesnis pelnas kuo mažesnėmis sąnaudomis. Pirmiausia, gali būti taupoma ne tik švaros, bet ir elementaraus informavimo apie tai, kokio maršruto autobusas atvažiuoja, sąskaita. Turbūt daug kam internete teko matyti šias nuotraukas – štai kaip atrodė vieno iš šiuo metu dirbančių privačių vežėjų – įmonės „Meteorit turas“ – autobusai Vilniuje (nuotr. iš interneto):

2014-12-23_Meteorit-152_800

2014-12-23_Meteorit-172_800

Taigi, matome, koks šios įmonės požiūris į keleivius. Dar daugiau abejonių gali kilti dėl šių įmonių naudojamų transporto priemonių kokybės kontrolės – bet į šį klausimą šį kartą nesigilinsime.

Apie orų važiavimą kai kurių vežėjų mikroautobusais turbūt daug papasakotų jais besinaudojantys ir važiuojantys ne tik susigrūdę, bet ir susirietę (nes galva stogą siekia). Koks šių keleivių saugumas eismo įvykio atveju?

Savivaldybė, kalbėdama apie sąžiningą konkurenciją, nutyli ir dar vieną dalyką: iš šio konkurso iš anksto eliminuojama VVT, kadangi dar prieš skelbiant konkursą yra visiems pranešama – ateis privati įmonė. Kodėl savivaldybė net pradiniame etape diskriminuoja ir eliminuoja savo įmonę? Žinoma, tai gali būti formaliai padaryta ir vėliau, nesunku surasti „kabliuką“, ne tik kilometro savikainos aspektą…

Jei jau pradėjome kalbą apie pinigus – pakalbėkime apie juos plačiau.

Šiuo projektu miesto tarybos narius bandoma įtikinti, kad privatus vežėjas keleivius vežios pigiau nei VVT, taigi savivaldybei reikės mokėti mažiau dotacijų, taip bus ir mažiau problemų su biudžetu. Neabejotina – dalis jų šia pasakėle patikės, ir tematys tik pliusus. Bet…

Kur keliauja pinigai? Klausimas, ar savivaldybės tarybos nariams pranešama, kiek pajamų gauna įmonė VVT už parduotus bilietus ir kitas paslaugas (neatskaičiavus 15% nuo tos sumos įmonei „Susisiekimo paslaugos“)? Juk nuolat trimituojama, kad yra daugiau keleivių, parduodama daugiau bilietų, o įmonė dar ir maksimaliai taupo – tad kodėl įmonės skolos nemažėja? Taip pat kyla klausimas, ar savivaldybės tarybos nariai žino, kur nukeliauja tie pinigai, kurie grįžta iš valstybės biudžeto kaip dalis už baudas surinktų lėšų? Vargu ar jiems yra žinoma ir apie tai, kad „nereikalingi“ už metalo laužo kainą parduoti troleibusai dar galėjo ir Vilniuje važiuoti daugybę kilometrų be didesnių finansinių injekcijų – o ar jiems žinoma tai, už kokią sumą sudaryta 26 senų autobusų nuomos sutartis vos 6 mėnesiams? Dėmesio, suma: 2 mln. 467 tūkst. 129 Lt 50 ct, o vidutinė vieno dėvėto autobuso nuoma patuštins įmonės kišenę beveik 100 tūkst. litų.

2014-12-23 Autobusų nuomos konkursai

Štai taip tvarkomasi savivaldybės įmonėje su pinigais. Ar tai bloga praktika? – taip. Ar vienintelis sprendimas – privatizavimas? Žinoma, ne – tereikia kitaip formuluojamų užduočių įmonės vadovybei, kitokio savarankiškumo sprendimų priėmime, ir tikrai kitokios atsakomybės. Nejaugi niekam neatrodo, kad tokiais veiksmais yra stengiamasi sužlugdyti įmonę (žinoma, ne be savivaldybės rankos) – na o įmonių pirkimo „už 1 litą“ scenarijus visiems žinomas?

Apie savivaldybės pinigus. Neabejotina, kad savivaldybė nelaimės „aukso puodo“, o lėšų stipriai trūks ir toliau. Na, turbūt netrūks tokiems projektams kaip „Air Lituanica“ ar „Vilnius veža“, ar bet kam, kas susiję su „Smart Vilnius“ ir panašiais savų žmonių projektais. Spėkite, ar privatus vežėjas dirbs ir toliau, negaudamas visų sutartų pinigų? – neabejotina, ne. Privatus vežėjas neateina daryti labdaros – jis ateina uždirbti pelną. Ir čia mums, kaip keleiviams, iškyla daug rimtesnė grėsmė negu lėšų negaunančios įmonės VVT atveju, vieną dieną nebepamatyti gatvėse nei vienos transporto priemonės iš daugybės maršrutų. Aišku, galbūt privati įmonė, negaudama jai priklausančių pinigų, tiesiog paduos savivaldybę į teismą, kuris areštuos sąskaitas ir, vos atsiradus įplaukų, reikiama suma bus nuskaičiuota į privataus vežėjo sąskaitą. Leiskite paklausti – kas tuomet liks savivaldybės įmonei VVT iš šio kiauro puodo? – galima neabejoti, nebeliks ir tų kelių kruopų, kurios numetamos dabar, taigi, įmonė bus labai mikliai sužlugdyta.

Nepamirškime, kad įmonės vertė priklauso ne tik nuo turimo turto, gaunamų pajamų. VVT vertė šiuo metu yra kaip niekad didelė būtent dėl užimamos rinkos dalies. Kiek įmonė nuvertės atidavus net 21 maršrutą privatininkui? Kiek ji dar nuvertės po antrojo viešojo transporto privatizavimo etapo, kuris, troleibusas.lt šaltinių teigimu, jau yra ruošiamas, nors dar pirmajam nepritarta?

„Vokelių“ ir slaptų vizitų šešėliai. Na ir kalbas apie „sąžiningą“ konkurenciją užtvirtinkime vieša paslaptimi, nuskambėjusia net ir radijo eteryje. Trumpai priminsime, apie ką buvo ir yra kalbama: ne tik šios laidos eterio metu paminėta, bet ir mūsų iš skirtingų šaltinių buvo gauta informacija apie tai, neva privačiose įmonėse darbuotojams mokama 1200-1300 Lt atlyginimas „į rankas“, nors jiems buvo žadamas 1800 Lt atlyginimas, o tai leidžia daryti prielaidą, kad likusi suma mokama vokeliuose. Ir nors tokia informacija sklinda jau ne vieną mėnesį, ar situacija buvo tiriama bent vienos institucijos, ar buvo tiriamos sutartys, pinigų srautai? – ne. Tad apie kokią sąžiningą konkurenciją galime kalbėti, kai viena įmonė, nors ir vėluodama (dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių) visą atlyginimą moka skaidriai, o kita užsiima štai tokiu „verslu“? Beje, ar Jums, gerbiamieji skaitytojai, atrodo, kad už 1200 Lt dirbantis vairuotojas bus tikrai aukštos kvalifikacijos, pareigingas, kruopštus, mandagus ir t.t.? Žinoma, didelis atlyginimas nebūtinai užtikrina aukštą kokybę, tačiau ar ją užtikrina minimalus atlyginimas? Apie dabartinio mero rinkiminius pažadus, kad vilniečiai uždirbs daugiau nei 6000 Lt atlyginimą, net nekalbame – siekis kuo labiau mažinti atlyginimus dirbantiems sostinėje yra akivaizdus. Tačiau ar tokiose srityse galima taip akiplėšiškai taupyti?

Kalbėti apie „sąžiningą konkurenciją“ neleidžia ir informacija, gauta iš šaltinių savivaldybėje – jei dar net nepaskelbus konkurso tam tikrų įmonių (Lietuvos, Lenkijos…) atstovai susitikinėja su savivaldybės klerkais ir derina būsimos sutarties sąlygas – apie kokį skaidrumą mes čia galime kalbėti?

Aruodas vienas, o sąlygos – skirtingos. Privačiai įmonei bus apmokama iš savivaldybės biudžeto ne pagal darbo rezultatą, o pagal ridą (1 kilometro kaina bus apskaičiuota pagal tam tikrą metodiką, į kainą įeis ir lėšos už bilietus, ir kompensacijos už keleivių vežimą, ir dotacija). T. y., privatininkui savivaldybė įsipareigos mokėti realią pervežimo kainą, o VVT ir toliau bus tik dalinai sumokama už lengvatininkus (niekuomet nėra už tai atsiskaitoma) ir numetami dotacijų trupiniai (ir iki šiol nėra už tai atsiskaitoma, o atėjus privačiai įmonei, lėšų liks dar mažiau). Iš dabar esančio bendro biudžeto pirmiausia bus paimta tiek pinigų, kiek reikės sumokėti privatininkams, o toliau jau – jeigu kas liks – bus numetama VVT.

Nauji nenauji autobusai. Vos prieš mėnesį, pradėjus troleibusų pardavimus, savivaldybės „valdovai“ su patosu kalbėjo, kad kitąmet į Vilnių ateis privati įmonė su šimtu naujų autobusų. Ir čia prisiminkime prieš daugiau nei metus, 2013-11-18 Vilniaus m. savivaldybės išplatintą pranešimą „Europos Sąjungos leidinyje jau paskelbti konkursai privatiems vežėjams Vilniuje“:

Oficialiame Europos Sąjungos informaciniame leidinyje jau paskelbti konkursai privatiems vežėjams, norintiems vežti keleivius Vilniuje.

Planuojama, kad 2014 metais paskelbus konkursus su privačiais vežėjais, kurie juos laimės, bus sudaromos ilgalaikės sutartys. Jie keleivius Vilniuje galės vežti 7 metus, bet bus numatyta galimybė sutartis pratęsti dar 3 metams.

Konkursai bus skelbiami ne tik privežamiesiems, bet ir pagrindiniams Vilniaus miesto maršrutams. Iš viso numatoma į privačiųjų vežėjų rankas perduoti penkis pagrindinius autobusų maršrutus. Tikimąsi, kad keleivius veš 40 standartinių dviašių autobusų, o jų metinė rida sieks 2,56 mln. km.

Taip pat 19 privežamųjų autobusų maršrutų, kuriuose dirbs 43 mažos talpos autobusai. Skaičiuojama, kad jų metinė rida sieks 4,12 mln. km.

Privačių vežėjų konkurso laimėtojas bus nustatomas pagal ekonominio naudingumo kriterijų. Konkursuose bus vertinama pasiūlyta 1 km savikaina ir autobusų, kurie veš keleivius, amžius.

Šie Latvijoje pirkti tuomečiai 7 metų amžiaus mikroautobusai buvo pristatyti kaip nauji

Matome, kad tuo metu buvo kalbama apie 24 maršrutus, o dabar pirmajame etape planuojama atiduoti 21 maršrutą (kas galėtų paneigti, kad šie pokyčiai neįvyko susitarus su būsimu konkurso laimėtoju?). Taip pat matome paminėtus tik du kriterijus – kilometro savikainos ir autobusų amžiaus (vėlgi, jeigu privatus vežėjas pradės dirbti su „nauju“ 8-10 metų amžiaus autobusu, paskaičiuokime, koks bus to autobuso amžius baigiantis sutarčiai?). Neminimas nei maksimalus autobusų amžius visu sutarties metu (ir sankcijos už pažeidimą), nekalbama ir apie darbuotojų atlyginimus.

Šiame pranešime spaudai buvo kalbėta, kad dirbs iš viso 83 įvairaus dydžio autobusai, vos prieš mėnesį meras ir jo padėjėjai kalbėjo apie 100 autobusų, o remiantis šio aiškinamojo rašto informacija, minimuose maršrutuose dirbs 71 transporto priemonė. Kodėl nesutampa šie skaičiai? Galbūt tarybos nariams ir vilniečiams pateikiama klaidinanti informacija?

Dabar miesto savivaldybės tarybai pateiktame aiškinamajame rašte teigiama, kad sutartį laimėjęs vežėjas keleivius turėtų vežti transporto priemonėmis, ne senesnėmis kaip 10 metų visą sutarties laikotarpį. Kaip matome, nėra jokio įpareigojimo pradėti teikti paslaugą naujomis transporto priemonėmis – vežėjas gali pradėti veiklą „naujais“ 8 metų amžiaus autobusais, įsipareigodamas (bet nebūtinai vykdydamas įsipareigojimą) vėliau transporto priemonių parką atnaujinti. O juk kaip trimitavo savivaldybės viešieji ryšiai pernai apie „naujus“ 7 metų amžiaus mikroautobusus!

Ir apskritai, prisirišimas vien prie transporto priemonių amžiaus rodo pirmiausia „specialistų“ nekompetenciją. Taip, dabar vargu ar atkeliaus elektriniai autobusai, tačiau sąlygose neegzistuoja net teorinis skirtingų transporto rūšių išskyrimas. Daugybė žmonių žino, kad priemonių su vidaus degimo varikliu patikimo tarnavimo laikas yra daugmaž toks, koks ir nurodytas aiškinamajame rašte – tačiau turinčių elektrinį variklį jis yra žymiai ilgesnis. Kodėl prisirišama prie priemonių amžiaus, o ne prie gamintojo nustatomų minimalaus tarnavimo laiko ar ridos garantijų? Čia dera priminti, kad troleibusų pirkimo konkurso (kurį savivaldybė atšaukė) sąlygose buvo nurodyta jų garantuojama eksploatacijos trukmė 20 metų!

Kyla klausimas, kodėl tarybai nepateikiama svarstyti šio konkurso sąlygas, o šiuo sprendimu norima padaryti taip, kad viską nuspręstų keli klerkai užsirakinę kabinetuose?

Dūmų uždanga VVT darbuotojams. Šiuo metu viena iš įmonėje VVT veikiančių profsąjungų įtikinėja savo narius nebijoti būsimo maršrutų atidavimo privačiai įmonei, nes neva visi vairuotojai turės darbą. Visgi kyla klausimas, ar tikrai daug vairuotojų norės dirbti už 1200 Lt atlyginimą? Ar savivaldybė supranta tai, kad jos dėka nemažai Vilniaus gyventojų tiesiog liks be darbo? (tikėtina, kad už tokį atlyginimą privačioje įmonėje sutiks dirbti žmonės iš vargingai gyvenančių miestelių arba bus atsivežta darbuotojų iš neturtingų užsienio šalių).

Ekologija iš išmetamojo vamzdžio. Vienu iš paskutinių „argumentų“ aiškinamajame rašte teigiama: „Tarybai priėmus sprendimą bus galimybė pritraukti naujus vežėjus teikti keleivių vežimo paslaugas Vilniaus mieste bendroje bilietų sistemoje su mažesne paslaugos 1 km ridos kaina, vežant keleivius naujesnėmis, ekologiškesnėmis viešojo transporto priemonėmis“. Ekologiškesnėmis lyginant su kuo? Turbūt, su troleibusais, kuriuos neabejotinai planuojama kirsti atėjus į sistemą privačiam vežėjui? Juk VVT atsilaisvins apie 70 autobusų, na, galbūt keli iš jų bus nurašyti, tačiau likusieji tikrai nebus laikomi kaip muziejiniai eksponatai.

Matant tai, kaip pastaruoju metu nesunkiai praeina techninę apžiūrą akivaizdžiai netvarkingi autobusai, ir kaip lengva ranka, prisidengiant „dideliu amžiumi“, techninės apžiūros dėl nesunkiai pašalinamų defektų nepraeina troleibusai – akivaizdu, kam yra ruošiamasi šioje savivaldybės įmonėje. Ir šį projektą skubama prastumti dabar, kad tik naujai atėjusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba, neduokdie, šio neskaidraus projektėlio nesustabdytų. Tačiau ar mes leisime dar labiau mus nuodyti, paverčiant troleibusų maršrutus autobusų maršrutais? O kai VVT taps vien autobusais vežiojančia įmone – ir privatizavimas galės įvykti daug sklandžiau ir greičiau.

Sustabdykime visa tai, kol kad ne vėlu.

One thought on “Šventinė dovana – Vilniaus viešojo transporto privatizavimo pradžia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.