2013-11-20 konferencija. 3 dalis – Rezoliucija

2013-11-20 rezoliucijos fragmentasKaip jau rašėme, šių metų lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“, skirta viešojo transporto situacijai ir perspektyvoms aptarti.

Išnagrinėję renginio metu pranešėjų pateiktą informaciją, konferencijos organizatoriai priėmė rezoliuciją, kuri penktadienį, 2013 m. gruodžio 6 dieną, buvo išsiųsta adresatams – Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui bei Lietuvos savivaldybių asociacijos Prezidentui.

Skelbiame rezoliucijos tekstą – apie rezoliucijos svarstymo eigą bus pranešame svetainėje www.troleibusas.lt.

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui

Lietuvos savivaldybių asociacijos Prezidentui Ričardui Malinauskui

Konferencijos

Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos.

Individualaus ir viešojo transporto santykis“

REZOLIUCIJA

Lietuvos Respublikos Seimas

2013 m. lapkričio 20 d.

Mes, susirinkusieji į konferenciją „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“, pripažįstame viešojo transporto svarbą. Vis didėjant automobilizacijai ir daugėjant su ja susijusių problemų (miestų užterštumas, dėl to padidėjęs sergamumas pavojingomis ligomis, spūstys net plačiausiose gatvėse ir kita) viešasis transportas balansuoja ties išlikimo riba. Nors viešasis transportas yra iš dalies socialinė paslauga, tačiau biudžeto problemų turinčios savivaldybės siekia optimizuoti jo veiklą, t. y., sumažinti maršrutų skaičių ir reisų dažnumą, didėja kelionės kainos – tuo pačiu dar labiau mažėja paslaugos patrauklumas ir didėja automobilizacija.

Vilniuje nuo 2014 metų pradedamas miesto maršrutų perdavimas privatiems vežėjams, kas gali dar labiau pabloginti savivaldybės vežėjo būklę ar jį apskritai sužlugdyti. Perdavus viešąjį transportą privačiam vežėjui, tikėtinas paslaugos koncentravimas tik tankiai apgyvendintose ir judriose miesto vietose, tuo pačiu mažinant viešojo transporto kursavimo dažnį ar net didinant paslaugos kainas. Konferencijoje buvo akcentuota, kad neskiriama lėšų esamų transporto rūšių atnaujinimui, tačiau Vilniaus mieste planuojama itin brangi tramvajaus sistema.

Atsižvelgdami į konferencijos metu išsakytus argumentus teikiame Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos savivaldybių asociacijai šiuos siūlymus:

1. Visas viešojo transporto organizavimas yra perduotas savivaldybėms, kurios ne visuomet suinteresuotos kokybišku viešojo transporto paslaugų tiekimu. Siūlome įsteigti tarpžinybinę darbo grupę, skirtą viešojo transporto klausimams nagrinėti.

2. Įvertinant kaimyninių šalių praktiką, kur viešojo transporto plėtrai skiriama daugiau biudžeto lėšų, siūlome valstybiniu mastu spręsti viešojo transporto išsaugojimo ir populiarinimo klausimą.

3. Reikalingas ilgalaikis transporto sistemos planavimas ir viešojo transporto priemonių reguliarus atnaujinimas. Priimami sprendimai ar specialieji planai neturi prieštarauti Bendrojo plano sprendiniams. Būtina rengti kompleksines transporto bei eismo organizavimo schemas Bendruosiuose planuose priimtų sprendinių pagrindu.

4. Remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir Europos Sąjungos politika, prioritetinis vystymas miestuose, turi būti skiriamas elektriniam miesto transportui. Lietuvos sostinė Vilnius turi Europoje mažiausiai žemos taršos zonų (LEZ – Low Emission Zone) ir yra pati „nežaliausia“ sostinė. Europos Komisija siūlo, kad CO2 kiekis miestuose sumažėtų. „Baltojoje knygoje“ rašoma, kad būtina „didinti visų transporto rūšių transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą. Kurti ir naudoti tvaraus kuro rūšis ir varymo sistemas“. Atkreiptinas dėmesys, kad naujausių rūšių vidaus degimo varikliais aprūpintų autobusų efektyvumas yra iki 35 procentų, rinkoje pasirodžiusių elektrinių autobusų (naudojančių elektros variklį ir akumuliatorių) – 52-58%, kai tuo tarpu elektros variklį naudojančių troleibusų – 88%. Tačiau elektrinį viešąjį transportą turinčiuose miestuose per pastaruosius 6 – 7 metus nebuvo įsigyta naujų troleibusų (neskaitant 2 vnt. Vilniuje surinktų troleibusų). Energetiniu požiūriu – naudojant tokias elektrinio transporto sistemas kaip troleibusų, energijos sąnaudos yra apie 2,5 karto mažesnės lyginant su vidaus degimo variklius naudojančiomis transporto priemonėmis. Tuo remiantis miestuose, turinčiuose troleibusų sistemas, būtina sustabdyti troleibusų sistemos naikinimą, užtikrinti jos atnaujinimą ir plėtrą.

5. Viešajam transportui būtinas kompleksinis požiūris: ne tik atnaujinti transporto priemones, bet ir tuo pačiu skirti viešajam transportui pirmumo teises gatvėse bei sankryžose. Ypač didžiuosiuose miestuose būtinas viešojo transporto eismo koordinavimas ir centralizuoto valdymo sistema.

6. Būtina gerinti keleivių aptarnavimo kokybę: mažinant bendrą kelionės trukmę, didinant vidutinį kelionės greitį. Ir miesto, ir tarpmiestiniame viešajame transporte būtinos ekonomiškai pagrįstos viešojo transporto bilietų kainos, o optimalių kainų išlaikymui, viešojo transporto parkų atnaujinimui, nuostolingų (bet būtinų) maršrutų išlaikymui būtinos garantuojamos dotacijos su iš anksto biudžete numatomomis tikslinėmis lėšomis.

7. Viešasis transportas pirmiausia yra socialinė paslauga gyventojams – juo dažniausiai naudojasi jauni ar vyresnio amžiaus žmonės bei žmonės, gaunantys mažesnes pajamas. Šios srities stebėsenai ir priežiūrai neskiriamas pakankamas dėmesys, nors situacija metai iš metų nesikeičia, nesiimama priemonių jai taisyti. Būtina užtikrinti nuolatinį viešojo transporto įmonių veiklos stebėjimą, jų veiklos tikrinimą ir gaunamų rezultatų viešinimą. Būtina užtikrinti, kad įmonių vadovai būtų renkami profesionalumo pagrindu, reikalaujant iš jų asmeninės atsakomybės. Svarstyti galimybę atsisakyti įvairių tarpininkų tarp savivaldybių ir vežėjų, kurie didina paslaugos kaštus.

8. ES normos numato galimybę savivaldybėms turėti savo valdomas viešojo transporto įmones, taip pat yra leidžiama neskelbti viešųjų konkursų visiems maršrutams, dalį jų be konkurso paliekant savivaldybės vežėjui. Būtina užtikrinti savivaldybių priimamų sprendimų viešumą ir skaidrumą. Siūlome privatiems vežėjams skelbti konkursus tik privežamiesiems maršrutams.

9. Planuojant permainas viešojo transporto organizavime, būtinos diskusijos ir atsižvelgimas į gyventojų nuomones. Viešojo transporto sistemų reorganizavimo projektai, kurie buvo patvirtinti vienašališkai savivaldybių lygmeniu, turėtų būti persvarstyti, įtraukiant į svarstymus ir gyventojus, ir mokslininkus (ne tik dalyvavusius projekto ruošime), ir kitas suinteresuotas puses, kad būtų rasti priimtiniausi sprendimai.

10. Savivaldybės siekia mažinti viešojo transporto 1 km ridos savikainą, tačiau tai neturi būti daroma, mažinant vairuotojų atlyginimus – organizuojant konkursus, būtina atsižvelgti ir į socialinį aspektą (koks, laimėjus konkursą, numatomas vairuotojams minimalus atlyginimas).

11. Kai kuriuose šalyse savivaldybių darbuotojams vietoj išlaidų tarnybiniam automobiliui skiriamos lėšos miesto viešojo transporto bilietų įsigijimui. Tokiu būdu ne tik taupomos biudžeto lėšos, bet ir atsakingi asmenys, naudodamiesi viešuoju transportu, akivaizdžiai matytų problemas ir aktyviau siektų jas taisyti.

Lietuvos Respublikos Seimo narys Jurgis Razma

Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ koordinatorius Marius Markevičius

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas

Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Julius Majauskas

Technikos mokslų daktaras Antanas Klibavičius

Lietuvos profsąjungų lygos pirmininkas Vydas Puskepalis

Atsisiųsti / Скачать/ Download (PDF, 52KB)

One thought on “2013-11-20 konferencija. 3 dalis – Rezoliucija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.