Šiandien, 2015 metų gruodžio 31 dieną, sukanka 50 metų nuo dienos, kuomet Kauno gatvėmis keleivius pradėjo vežioti pirmieji troleibusai. Jubiliejaus proga prisiminkime kai kuriuos faktus iš Kauno troleibusų istorijos, nepamiršdami ne tik apžvelgti ir dabartinę Kauno troleibusų situaciją, bet ir mėgindami nuspėti, kokia gi troleibusų ateitis šiame mieste.
Visgi pirmiausia norime padėkoti Kauno miesto muziejui už suteiktą išskirtinę galimybę kartu pasidžiaugti istoriniais Kauno vaizdais, kuriuose matomi fotografo Stanislovo Lukošiaus užfiksuoti pirmieji troleibusų žingsniai Kauno miesto gatvėmis. Iki sausio 3-iosios dar galite aplankyti ir su šio muziejaus pagalba gimusią parodą „Muziejus veža, troleibusas kultūrina“. Parodą galite apžiūrėti tiesiog keliaudami 1-ojo maršruto troleibusu, kurio garažinis numeris 8. Troleibusą lengviau rasti padės Kauno viešojo transporto realaus laiko keleivių informavimo sistema: svetainėje http://googlemap.kvt.lt/google_map/ pasirinkite transporto rūšį „Troleibusai“ ir maršruto numerį (sistemoje vadinamą „Eilučių numeriai“) 1. Paspaudę šalia esantį apvalų mygtuką, pamatysite visus tuo metu šiame maršrute važiuojančius troleibusus. Susiradę ne 320 ar 342, tačiau 8 numeriu pažymėtą ženkliuką, sužinosite, kur šiuo metu yra „muziejinis“ troleibusas.
Kauno troleibusų istorija keliais sakiniais
Įspūdinga, kad vos 1963 metais galutinai patvirtinus, kad Kaune pradės važinėti troleibusai, vos per 2 metus buvo ir įrengta visa tam reikalinga infrastruktūra, ir atkeliavo pirmieji troleibusai. 1965 gruodžio 22 įvyko bandomasis važiavimas be keleivių (maršrutas Nr. 1 Panemunė – Gimnazijos g.), o paskutinę 1965-tųjų metų dieną, 1965-12-31, 15 valandą troleibusai Kauno gatvėmis pradėjo vežti keleivius. Vien per kelias pirmosios darbo dienos valandas troleibusai pervežė daugiau nei 4 tūkst. keleivių. Nepamirškime – Kaunas tuomet turėjo vos 8 troleibusus, tad toks pervežtų keleivių skaičius vos per kelias valandas tikrai įspūdingas. Tiesa, ne viskas vyko sklandžiai – statybos darbus stabdė amžinas statybinių medžiagų trūkumas ir biurokratija, o vėliau paaiškėjo, kad dėl nežinia kokių priežasčių buvo sugebėta net ir kontaktinio tinklo dalis atbulai sumontuoti. Daugiau apie tai galite sužinoti išsamiame ir įdomiame pasakojime apie „Autrolis“ istoriją. Tiesa, šioje istorijoje nepaminėta tai, kad įmonėje su troleibusais buvo atliekami įvairūs bandymai. Pvz., 327-tuoju ir 329-tuoju garažiniais numeriais pažymėti padidintos talpos Škoda 15Tr03/6 troleibusai 2005-taisiais buvo „sutrumpinti“ ir paversti į standartinės talpos Škoda 14Tr troleibusus. 1996 m. troleibuso įranga buvo sumontuota į Van Hool autobusą, o 2000 m. buvo surinktas „lenkiškas“ troleibusas Jelcz. Šiuo metu mieste važinėja du Škoda 14Tr troleibusai (345 ir 348) su juose sumontuotais eksperimentiniais reostatais, kurių dėka troleibusai naudoja ~30% mažiau elektros energijos nei kiti Škoda 14Tr troleibusai, taip pat šie troleibusai gali nuvažiuoti apie 100 metrų nenaudodami kontaktinio tinklo. 5-taisiais darbo metais Kaune jau buvo 5 troleibusų maršrutai, 15-taisiais – 9 maršrutai, o 20-taisiais – 11 maršrutų. Nuo 2010-07-10 Kaune yra ir du naktiniai troleibusų maršrutai – tiesa, troleibusai jais važinėja tik naktimis iš penktadienio į šeštadienį ir iš šeštadienio į sekmadienį, o juose dirba tik po vieną troleibusą. Šiuo metu Kaune yra 16 troleibusų maršrutų. Aukščiau paminėti pirmųjų darbo valandų skaičiai, žinoma, atrodo itin maži lyginant su troleibusų klestėjimo Kaune laikotarpiu. Tuomet mieste kasdien važinėjo net 215 troleibusų, kurie kasmet perveždavo virš 100 mln. keleivių – šiomis dienomis Kaune tėra likę vos 115 „ūsuotųjų“. Tad kas nutiko, kad troleibusų Kaune nuo 1990 metų sumažėjo beveik perpus? |
Troleibusų nenaikiname, bet juos patyliukais numariname – „Kauno autobusų“ strategija
Prieš metus, nuo 2014-10-06, po kapitalinės gatvės rekonstrukcijos ir nutiesus kontaktinį tinklą, troleibusai pradėjo važinėti Parodos gatve. Užbaigus Panemunės tilto remontą, nuo 2015-11-09 troleibusai sugrįžo ir į Panemunę, užsukdami į Vaidoto gatvę, kur troleibusai keliavo nuo savo pirmųjų darbo Kaune dienų. Kauno miesto Strateginio plano 3.1.2.2 priemonėje „Troleibusų kontaktinio tinklo plėtra“ kalbama ir apie troleibusų kontaktinio tinklo modernizavimą, ir apie jo plėtrą, ir apie 50 naujų troleibusų įsigijimą.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai – optimistiniai ženklai ir kad troleibusai į miestą sugrįžta su nauja jėga, išvaduodami Kauną nuo vidaus degimo variklių sukeliamo triukšmo ir taršos.
Deja, reali situacija yra kiek kitokia. Ir pats laikas apie tai pagaliau pradėti kalbėti viešai.
Pripažinkime, kad Lietuva nėra Šveicarija (ir net ne Latvija), ir čia įvairių transporto rūšių įmonės sujungiamos į vieną ne tam, kad visos rūšys būtų ir toliau vystomos vienodomis sąlygomis su vienodomis galimybėmis. Ir Vilniuje, ir Kaune tikrasis įmonių sujungimo tikslas buvo daugiau negu akivaizdus – troleibusus išsunkti iki paskutinio kraujo lašo ir sunaikinti, mieste paliekant vien autobusus. Ne paslaptis, už tokių veiksmų kartais slypi nevisai skaidrūs interesai, susiję su kuro, atsarginių detalių pirkimais ir dar negražesniais dalykais (iš troleibuso elektros namo neparsineši, o štai dyzelinas)…
Vilniuje, mero posto netekus chroniškai troleibusų nekentusiam A.Zuokui, troleibusų išlikimui ir atsigavimui atsirado vilties. Vakar pasirodžiusiame straipsnyje rašoma, kad „sostinėje taip pat atšaukiamas A. Zuoko paskelbtas „kryžiaus žygis” prieš troleibusus. R. Šimašius sako, kad jie tikrai liks.“ – tikėkimės, kad tai tiesa, ir Vilniuje nugalės sveikas protas ir mąstymas apie šveresnę, sveikesnę miesto gyventojų ateitį.
Tuo tarpu Kaune nuo pat įmonės „Autrolis“ prijungimo (tai, lyg nevykęs pokštas, įvyko 2014-04-01) prasidėjo įdomūs dalykai.
Neverta išsiplėsti kalbant apie tokius banalius dalykus (kurie buvo vykdomi lygiai taip pat kaip ir Vilniuje) kaip aplaidi troleibusų ir kontaktinio tinklo priežiūra (tai žinoma sąlygoja stipriai sumažintas darbuotojų skaičius ir nukirptas finansavimas remontui), tuo pačiu diskredituojant troleibusų įvaizdį. Akivaizdžiausias, kiekvienam keleiviui matomas, pavyzdys – elektroninio bilieto komposteriai – tokius senus, apklijuotus lipnia juosta Kaune turi tik troleibusai – autobusai juk nusipelno naujesnių. Bet čia, žinoma, tik žiedeliai.
Įmonė „Kauno autobusai“ prieš metus kvietė įmonės Cegelec specialistus įvertinti Kauno troleibusų kontaktinio tinklo būklę, tačiau jokia informacija apie įvertinimo rezultatus ir pasiūlymus nepasirodė.
Dar įdomesnė naudotų troleibusų pirkimo istorija. 2014-11-28 interviu portalui „Kauno diena“ tuometinis įmonės direktorius K.Derliūnas teigė: „Valdybos posėdyje buvo priimtas sprendimas dalį senųjų „Škodų“ keisti nors ir naudotais, bet modernesniais vakarietiškais troleibusais“. Kaip matyti, troleibusai Kauno gatvėse neatsirado. Kai buvo paklausta, kodėl, iš įmonės atkeliavo raštiškas atsakymas – „nebuvo sulaukta jokių tiekėjų siūlymų“. Tačiau įmonės darbuotojams buvo paskleisti kur kas įdomesni atsakymai: „vakarietiški troleibusai netinka mūsų kontaktiniam tinklui“ (bet kas suprantantis apie troleibusų technologiją pasakys, kad tai – absurdas) arba „jų pritaikymas mūsų kontaktiniam tinklui brangiai kainuos, daug labiau apsimoka nupirkti naujus troleibusus, todėl jau tuoj tuoj bus pasirašyta sutartis ir atvažiuos nauji troleibusai iš Rusijos“. Įmonėje dirbantys žmonės iš sunaikinto „Autrolio“ nori tikėti gerais dalykais, todėl (kai kurie) patiki net ir tokiu absurdišku melu.
Visgi tikruosius įmonės ketinimus labai aiškiai parodo autobusų – ir naudotų, ir naujų – pirkimai. Štai vos keli 2015 metais įvykę naudotų autobusų pirkimai:
2015-02-25: 119400 eurų, 2015-07-15: 587400 eurų, 2015-12-14: 697500 eurų. Iš viso: 1404300 eurų. Tai yra, beveik 1,5 mln. eurų už nurašytus senus, taršius dyzelinius autobusus.
Vos prieš gerą savaitę pasirodė dar vienas skelbimas apie dar 5 naudotų autobusų įsigijimą. Turbūt buvo gauta dar viena autobusų partija įmonėje Womy Equipment Supply B.V. (Nyderlandai), kuriai tarpininkaujant buvo įsigyti ir visi aukščiau išvardinti naudoti autobusai. Žinoma, autobusai ir genda, ir subyra, tačiau ar niekam nekyla klausimas, kam įmonei reikia tiek daug rezervinių autobusų? Kodėl, kaip ir Vilniuje, stengiamasi dalį vairuotojų paversti „universalais“, galinčiais bet kurią dieną persėsti nuo troleibuso prie autobuso vairo?
Ir tai – ne viskas. Centrinėje Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje galite rasti informaciją ir apie planuojamus pirkti 50 naujų autobusų. Kaip turbūt supratote, nė vieno troleibusų (ar naudotų, ar naujų) viešojo pirkimo nėra. Susisiekimo ministerijoje vakar buvo gautas neoficialus patvirtinimas, kad naujų troleibusų pirkimo galimybėmis „Kauno autobusai“ net nesidomėjo (tačiau apie standartinių ir padidintos talpos autobusų pirkimą buvo kalbama).
Būtent todėl šis straipsnis, kuris turėjo gautis džiugus ir šventiškas, toks, deja, nėra. Sunku džiaugtis, kai matai tavo akyse akiplėšiškai naikinamą daugybės žmonių daugybę metų augintą svarbią miesto ląstelę.
Ar kauniečiai leis iš jų atimti taip akiplėšiškai diskredituojamus ir skriaudžiamus troleibusus? Ar Kauno miesto politikai ir už miesto transportą atsakingi savivaldybės darbuotojai leis įmonei „Kauno autobusai“ spręsti, koks turi būti miesto viešasis transportas, ar visgi tai nuspręs miesto valdžios atstovai, padedami ne šališkų „Kauno autobusai“ vadovų, tačiau atsižvelgdami į specialistų, mokslininkų patarimus? Nepamirškime ir ES reikalavimų dėl taršaus transporto (įskaitant ir autobusus su vidaus degimo varikliais) pašalinimo iš miesto gatvių – kokiu būdu jie bus įgyvendinti, naikinant troleibusus? Miestas staiga ras milijardus eurų brangiems ir nepatikimiems elektriniams autobusams?
Ar tai reiškia troleibusų Kaune pabaigą, ir kad nieko nebegalima pakeisti? Tikrai ne. Viskas priklauso nuo to, ar žmonės ir toliau pasyviai stebės, kas vyksta jų mieste, ar visgi mėgins pasakyti, kad jiems tai yra svarbu, ar jie ir toliau tikės absurdišku melu, ar pagaliau pamatys akivaizdžius faktus.
Mieli kauniečiai, netylėkite, apginkite ir iš naujo auginkite Kauno dalimi tapusius troleibusus. Griauti yra lengva – kurti ir auginti yra daug sunkiau. Kartu siekime, kad Kauno troleibusai liktų ne tik muziejaus nuotraukose, bet ir miesto gatvėse.
Ačiū, kad rašai:) visada įdomu paskaityti kuo gyvena troleibusai. Beje, Vilniuje dabar per šalčius troleibusuose absoliutos dubakas. Jokio šildymo 🙁
Klausimas: gal žinai kokie pokyčiai laukia troleibusų su Šimašiumi ir kokie tavo įspūdžiai apie naująjį merą?
Čia aš dėkoju, kad skaitai ir domiesi!:)
Yra ir gerai šildomų troleibusų (kiek man ne pirmą kartą tenka pastebėti, iš 1-ojo parko). Tiesa, kai kur net Solaris yra tik su dalimi veikiančių šildytuvų.
Deja, yra ir nepareigingų vairuotojų, kurie nepasivargina pasidomėti, ar šildymas įjungtas, ar jis veikia, nepasivargina rašyti paraiškas (kai kurių požiūris – “svarbu važiuoja”). Yra ir kita bėda – naujai paruošti vairuotojai kartais net nežino, kur tą šildymą įjungti, ar bent jau taip teigia.
Dėl pokyčių Vilniuje – perspektyvos kol kas visiškai neaiškios. Kai kur viešumoje pasirodo gan abstraktūs straipsniai, kai kur būna akivaizdu, kad atsakymus pateikinėjo ne pats meras, o vienas savivaldybės darbuotojas. Esmė ta, kad kol kas nėra jokių konkrečių žingsnių, kurie leistų arba džiaugtis, arba pykti – dabar yra nemaža nežinomybė.
Jeigu tik kas nors paaiškės konkrečiau – be abejo, apie tai bus parašyta 😉
Beje, šiemet jubiliejų minės ir troleibusai Vilniuje (60 metų) – tikiuosi, šia proga bus įvairių renginių ir galbūt smagių dalykėlių – bet apie tai jau bus atskiri straipsneliai 😉
Ką manai?
http://vz.lt/sektoriai/transportas-logistika/2016/01/07/vilniaus-viesojo-transporto-valdyboje–siksta-ir-karlavicius
Labai ačiū už pasidalinimą informacija!
Iš pirmo žvilgsnio ne vieną iš valdybos narių vertinčiau neigiamai.
Daugiausia abejonių sukelia “Moller auto” vadovas. Sunku patikėti tuo, kad žmogus, suinteresuotas kuo didesne automobilizacijos plėtra, galėtų rūpintis viešojo transporto populiarinimu ir klestėjimu. Mano žiniomis, p.Karlavičiaus kandidatūra buvo atmesta jau pernai, tačiau dabar netikėtai sugrįžo ir, dar keisčiau, buvo patvirtinta.
Abejonių kelia ir kai kitų narių pasirinkimas.
Labai tikiuosi, kad bus paviešinta, kas taip balsavo ir kokie buvo tokio balsavimo motyvai. Tačiau tikrai negaliu sakyti, kad mane džiugina tokia sudėtis – kur nėra nė vieno transporto specialisto (iš VGTU ar VDU) – tačiau kur vietos atsirado automobilizmo pramonės atstovui.