Artėja rugsėjo 21-oji, kai šiemet bus švenčiama Europos troleibuso diena. AB „Autrolis“ troleibusai Kaune beveik pusę šimtmečio gabena miesto gyventojus ir svečius. Penki šimtai mūsų darbuotojų nuo ankstyvo ryto iki vėlumos rūpinasi, kad jūs laiku ir saugiai pasiektumėte darbą, mokyklą, namus. Dėkojame visiems, kurie, naudodamiesi šiuo ekologišku transportu prisideda, kad mūsų miestas būtų švaresnis, saugesnis ir laimingesnis.
Norime Jus pakviesti dalyvauti konkursuose – Jūsų piešinių, fotomontažo kūrinių ir anketų lauksime iki 2013 m. rugsėjo 27 d.:
FOTOMONTAŽO KONKURSAS. Nuotraukų redagavimo programa sukurkite šmaikštų paveikslėlį troleibusų tematika ir siųskite el. p. marketingas@autrolis.lt. Originaliausių kūrinių autorius apdovanosime ekskursija Linksmuoju troleibusu.
PIEŠINIŲ KONKURSAS MAŽIAUSIEMS. Piešinius siųskite adresu Islandijos pl. 209, Kaunas. Gražiausiais vaikų piešiniais papuošime 2014 m. AB „Autrolis“ kalendorių.
VIKTORINA. Užpildę anketą siųskite adresu Islandijos pl. 209, Kaunas. Burtų būdu bus išrinkti aštuoni nugalėtojai. Trims iš jų įteiksime vieno mėnesio elektroninius bilietus, o likusiems penkiems padovanosime ir organizacijos „Trolley:motion” marškinėlius.
Nuo 2013 m. liepos mėnesio prasidėjusi Vilniaus m. viešojo transporto reforma tęsiasi, išmėgindama ne tik keleivių kojų eiklumą, šokinėjant iš vienos transporto priemonės į kitą (nes tiesioginiai maršrutai – senamadiška!), bet ir atmintį, kadangi reikia atsiminti ne tik kur kas važiuoja, bet ir kur sustoja – nekalbant apie tai, kad turite nepamiršti, kada baigiasi Jūsų pažymėto pusvalandinio ar valandinio bilieto galiojimas.
Žmonės neretai sako, kad nežino, kam galėtų išreikšti „padėką“ už šias ir kitas naujoves. Todėl ir skelbiama ši glausta kontaktinė informacija – naudokitės patys, nepamirškite perduoti ir kitiems.
Kastytis Lubys, „optimizacijos“ reformos vykdytojas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus Eismo valdymo poskyrio vyr. specialistas, tel. (8 5) 211 2115, el. paštas Kastytis.Lubys@vilnius.lt.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“, sudaranti autobusų ir troleibusų grafikus, Žolyno g. 15, 3 aukštas. https://www.facebook.com/susisiekimo.paslaugos. Tel./faks. 270 93 39. El. p. info@vilniustransport.lt. Darbo laikas I–V 8.30–17.00, pietūs: 12.00–12.30. Taip pat klientų aptarnavimo centras Gedimino pr. 9A (V. Kudirkos aikštė). Tel. 210 70 50, darbo laikas I – V 7.00-20.00, VI 9.30-18.00.
Šiemet jau ketvirtąjį kartą kai kuriuose Europos miestuose, turinčiuose troleibusų sistemas, pirmąjį Europos mobilumo savaitės šeštadienį švenčiama Europos Troleibuso diena. 2013 m. tai rugsėjo 21-oji. Šia proga vyksta įvairūs renginiai, konkursai, keleiviai supažindinami su tuo, kas vyksta už jų akių – tuo, kaip vyksta darbai troleibusų parkuose, kokiu būdu troleibusai veikia, kokie jų privalumai, kaip jie tvarkomi ir pan.
Šis įrašas bus nuolat papildoma informacija į straipsnius, susijusius su šia švente.
Fotoreportažai iš 4-tosios Europos Troleibuso dienos renginių Kaune:
1 dalis: savanoriai sveikina keleivius ir kviečia dalyvauti konkursuose
2 dalis: AB “Autrolis” troleibusų parke lankėsi Kauno lopšelio – darželio „Čiauškutis“ auklėtiniai. Didžiausia atrakcija vaikams buvo pasėdėti už troleibuso vairo 🙂
3 dalis: 2013 m. rugsėjo 13 d. AB “Autrolis” troleibusų parke lankėsi Kauno Jono Jablonskio gimnazijos auklėtiniai.
4 dalis: Kauno lopšelio-darželio “Čiauškutis” ir mokyklos-darželio “Rūtelė” auklėtinių (5-6 metų amžiaus vaikų) piešiniai apie troleibusus
Praėjusią savaitę galėjo būti sutrikimų, siunčiant el.paštu laiškus į troleibusas.lt. Svetainė turėjo bazinį nemokamo svetainės talpinimo planą, o kadangi nuotraukos užima šiek tiek daugiau vietos nei tekstai, dėl atsarginės kopijos kūrimo limitai buvo viršyti ir laiškų gauti buvo kurį laiką negalima.
Susisiekus su svetainę talpinančia įmone Portas LT, buvo gautas atsakymas, kad svetainei (tuo pačiu ir el.paštui) skirta žymiai daugiau vietos, todėl tokių nesklandumų turėtų nebebūti.
Ačiū Portas LT už pagalbą! 🙂
Primename, kad galite apie patinkančius svetainės įrašus pranešti savo “Facebook” , “Google+” paskyrose.
Sakoma, kad vasara – atostogų metas. Deja, ne visiems – prieškalėdinis ar vasaros metas, kai vieni žmonės ilsisi ar ruošiasi šventėms, kiti ypač mėgsta „prastumti“ visokius įtartinus projektėlius ar juodus darbelius. Pernai, 2012 m. gruodžio 19 d., Vilniaus miesto tarybos posėdyje priimti sprendimai, atvėrę Vilniuje kelią tramvajaus projektui ir tuo pačiu nulėmę troleibusų sistemos mieste naikinimo vajų. Na, o šią vasarą…
Kaip buvo kalbama nuo šių metų pradžios (tokie veiksmai buvo nuspėti peticijoje, įteiktoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Seimui, apie tai buvo rašoma kreipimesi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tai buvo paminėta ir TV kanalo „InfoTV“ 2013 m. gegužės 30 d. laidoje „Info diena“ ir minėta piketuose, mitinge bei kitur) po bendrovės „Vilniaus troleibusai“ prijungimo prie „Vilniaus autobusų parkas“ prasidėjusi troleibusų sistemos nepriežiūra tęsis naujais „žygiais“.
Nuo 2013 m. liepos 1 d. panaikinti keturi iš 22 „dubliuojantys kitus“ troleibusų maršrutai, o mieste troleibusų skaičius darbo dienomis sumažintas nuo 225 iki 145 troleibusų. Šį kartą nenagrinėsime to, kuo gi „nusikalto“ 5-tojo troleibuso maršrutas (buvo skelbiama, kad jis dubliuoja autobusų maršrutus, visgi pamirštama paminėti tai, kad naujai atsiradęs 1G autobusų maršrutas Stotis–Kalvarijų g.–Santariškės 100% dubliuoja 26+53 autobusų trasą, jau nekalbant apie kitų maršrutų autobusų ir troleibusų dubliavimą didelėje dalyje maršruto), 8-tasis (kurį net garsiojoje p. Burinskienės studijoje siūloma palikti), 11-tasis, kuris buvo „per ilgas“, ar 13-tasis, kuris sunaikintas todėl, kad važiuodavo į Naugarduko gatvę, o joje esantis žiedas trukdo prekybos centro plėtrai, nors yra tebegaliojanti sutartis tarp savivaldybės ir prekybos centrą valdančios įmonės kontaktinį tinklą pratęsti. Nenagrinėsime ir to, kaip „nedubliuoja“ trasų kiti naujai sukurti G autobusų maršrutai (pvz, 4G, kuris visoje trasoje iki Spaudos rūmų, nuo pat Saulėtekio iki Sietyno st., dubliuoja 19-tąjį troleibusų maršrutą – ir nors troleibusas sustoja kiekvienoje stotelėje, jam duotos 36 minutės ir 21 stotelė, o „greitajam“ autobusui tas pats atstumas, 31 minutė ir tik 14 stotelių – kyla klausimas, ar esant mažesniam stotelių skaičiui troleibusai neatvažiuotų dar greičiau? – analogiška situacija su 2G autobusu ir 16 troleibusu – dubliuojama trasa nuo Stoties iki Viršuliškių; 2G autobusas – 10 stotelių, 27 minutės, tuo tarpu 16 troleibusas – 18 stotelių, 36 minutės).
Sumažinus troleibusų skaičių mieste, prasidėjo rokiruotės su I-ojo ir II-ojo troleibusų parkų troleibusais. Iki liepos mėnesio buvo visuomet žinoma tvarka, kad jei troleibuso garažinis numeris prasideda skaitmenimi 1, jis laikomas I-ajame parke (Žolyno g.), jei prasideda skaitmenimi 2 – II-ajame (Justiniškių g.). Pradėjus „optimizavimą“, buvo perstumdyta dalis reisuose važiuojančių ir juose nevažiuojančių troleibusų – pvz., šie dvylika troleibusų perkelti į I-ąjį parką ir jiems suteikti pirmojo parko numeriai (ačiū už informaciją Jurgiui Švilpai):
Žinoma, šios rokiruotės yra turbūt skirtos apdumti akis ir kad būtų sunkiau susigaudyti, kur kokie troleibusai yra stumiami „ant ešafoto“. Gali būti, tai yra pirmieji žingsniai II-ojo troleibusų parko sunaikinimo link ir jo pavertimo autobusų parku – pertvarkytos remonto dirbtuvės pritaikytos autobusų taisymui, netoliese esanti degalinė pritaikyta taip, kad joje galėtų degalų prisipildyti ir dyzeliniai autobusai. Šiuo metu Viršuliškėse esančiame troleibusų parke jau laikoma keliasdešimt autobusų, palaipsniui jų skaičių planuojama didinti iki 100 autobusų (šaltinis) – oficialiai teigiama, kad taip mažinama „nulinė rida“ (t. y. rida autobusui (troleibusui) važiuojant iš garažo (stovėjimo vietos) į maršruto pradžią prieš pradedant darbą maršrute, o darbą maršrute baigus – grįžtant iš maršruto galinio punkto į garažą (stovėjimo vietą), tačiau galima nesunkiai nuspėti, kad palaipsniui iškeliant autobusus yra atlaisvinama autobusų parko teritorija Verkių g. numatomam tramvajų depui (nors visgi yra keista, kad VVT skelbia gamybinio pastato Verkių g. konstrukcijų kapitalinio remonto darbų viešuosius pirkimus, žinodami apie planuojamą tos teritorijos atidavimą tramvajų depui).
Visgi – kas yra liūdniausia – atlaisvinus teritoriją, kuri seniau buvo naudota kaip automobilių stovėjimo aikštelė (ir kurioje net nėra kontaktinio tinklo), buvo pradėta formuoti troleibusų „mirtininkų“ kolona. Troleibusų skaičius šioje aikštelėje nuolat didėja, ir jei prieš 2 savaites ten dar nebuvo nė 30-ties troleibusų, liepos mėnesio pabaigoje ten stovėjo jau 39 pasmerktieji.
Kaip matote, siekiant sutalpinti kuo daugiau pasmerktųjų, jų „ūsai“ iškelti aukštyn, kas leidžia troleibusus vieną prie kito pristumti labai mažu atstumu. Taip pat galima pamatyti, kad kai kurie jau pradėti ardyti – kadangi reisuose esančiųjų taisymui naujų detalių akivaizdžiai trūksta, iš pasmerktųjų pradedama lupti viską, pradedant lemputėmis, baigiant ratais.
2013 m. liepos 4 d. vykusiame UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau tekste – VVT) vadovybės ir taip vadinamos „įgaliotos profesinės sąjungos“ (tai yra įmonėje „Vilniaus autobusų parkas“ veikusios profesinės sąjungos pagrindu veikianti profsąjunga) atstovų susitikime VVT generalinis direktorius G.Nakutis pranešė, kad dalies troleibusų perkėlimas į pirmąjį troleibusų parką vykdomas „siekiant tolygaus darbo krūvio paskirstymo tarp troleibusų parkų“. Šiame susitikime (kuriame, o stebukle, buvo pakviesti dalyvauti tik vienos profsąjungos atstovai) gen. direktorius taip pat informavo, kad (citata iš protokolo) „į maršrutus rudenį išvažiuos 59 troleibusais mažiau, nei ankstesniais metais. Kol kas jų neplanuojama nurašyti. Gali būti, kad prasidėjus rudens sezonui ir, jei bus daug keleivių, troleibusų skaičius gali didėti. Bus atrinkti blogiausios techninės būklės troleibusai, kurie laikinai nebus eksploatuojami. Jie bus sustatyti teritorijoje, neiškomplektuojami, išskyrus e-bilieto įrangą“.
Nesiplėsime, kodėl susitikimai organizuojami tik su viena profesine sąjunga (net ir užkulisių nežinančiam turbūt suprantamos to priežastys). Įdomiausia tai, kad tokios rokiruotės daromos tik su troleibusais, tačiau kažkodėl į „mirtininkų“ aikštelę nepakliūna autobusai – turbūt tai reiškia, kad visi VVT turimi autobusai yra nepriekaištingos techninės būklės, na bent jau daug geresnės negu troleibusų, visi yra neviršijantys dūmingumo normų, nesuėstais rūdžių dugnais, neatsiknojusiais skardos lakštais ant durų rėmų ir t.t.? Kaip galima matyti iš aukščiau paminėtų veiksmų, troleibusų ir autobusų kokybės vertinimui naudojami skirtingi kriterijai, o kadangi yra visiems žinoma, kad net ir puikios techninės būklės neeksploatuojamas troleibusas (jei nėra tinkamai konservuotas) po kelių mėnesių taps nebenaudojamu…
Neabejoju, tuoj atsiras tokių, kurie pradės kalbėti, kad šie troleibusai sugedę, sulūžę, o ir šiaip kadangi mažinamas troleibusų skaičius mieste, jų yra per daug, todėl logiška, kad jie ir yra naikinami. Tokiems „argumentams“ yra keletas kontrargumentų.
Argumentas „kadangi mažinamas troleibusų skaičius mieste, jų yra per daug, todėl pertekliniai numetami surūdijimui“ išvis neatlaiko jokios kritikos. Joks šeimininkas nenumes savo turto supūdyti – jei visgi yra kažkoks daiktas, kurio gali prisireikti ateityje, jis yra saugomas, o ne numetamas likimo valiai, juolab žinant, kad tokiomis sąlygomis, kokiomis šie troleibusai laikomi dabar, jei jie dabar yra važiuojantys – po pusmečio jie bus naudojimui nebetinkami.
Kitas klausimas – šių troleibusų techninė būklė. VVT logotipai ant troleibusų atsirado tik pernai birželio – rugpjūčio mėnesiais, vadinasi, tuo metu (o gal ir vėliau) šie troleibusai buvo techniškai tvarkingi, važiuojantys ir t.t. Kaip iš dalies matoma aukščiau esančiame reportaže – šie troleibusai yra su VVT skiriamaisiais ženklais, todėl visi jie kažkaip „netikėtai“ sugedo ir tapo „netinkami naudoti“ pastaraisiais mėnesiais. Suprantama, kad transporto priemonės genda, lūžta. Tačiau 40 troleibusų per kelis mėnesius? Yra tik du variantai – vienas, jei jie tikrai visi staiga pasidarė netinkami naudoti, tai kvepia tyčiniu turto naikinimu ar sabotažu (už ką gresia BK straipsniai), antras – jei jie visgi tinkami naudoti, bet numesti jų nekonservuojant ir t.t. – tai vėlgi kvepia tyčiniu turto naikinimu, už ką „nusipelniusius veikėjus“ derėtų apdovanoti BK straipsniais.
Ką gi, fizinio troleibusų naikinimo procesas prasidėjo. Klausimas – kokių veiksmų imsis mūsų teisėsauga, o gal visgi atsitokės politikai, kurie iš tai darančių asmenų sieks atsakomybės ir tuo pačiu sieks pakeisti situaciją?
Papildyta. Atostogų metas baigėsi, mieste reikia daugiau viešojo transporto, tačiau „rezervinių“ troleibusų nemažėja, jie jau stovi ir ten, kur liepos mėnesį buvo statomi lengvieji automobiliai – aikštelės vaizdai, užfiksuoti 2013 m. spalio mėn. 12 d.:
Svetainėje jau buvo rašyta, kad 2013 m. birželio 6 d. buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašant apginti viešąjį interesą – iš ten prašymas persiųstas nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai (taigi, įstaigai, kuri pavaldi savivaldybei, kurios veiksmus ir yra prašoma išnagrinėti) bei Viešųjų pirkimų tarnybai.
Vakar, 2013 m. liepos 11 d., buvo gautas atsakymas iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus. Pranešama, kad priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kuo gi remiantis buvo priimtas toks sprendimas?
Citata iš rašto:
Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba informavo, kad tarnybos 2013 m. veikla organizuojama vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2012-11-14 įsakymu Nr. B-01-37 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2013 metų veikios planu, todėl šiais metais tarnyba neturi galimybės atlikti UAB „Vilniaus viešasis transportas” audito, tačiau dėl šio audito atlikimo svarstys planuojant šios tarnybos 2014 m. veiklą.
Argumentacija nuostabi. Tokio tyrimo planuose nėra, todėl, nepaisant įtarimų apie galimai neskaidrius ar nusikalstamus veiksmus, dabar nieko ir netirsime. Na, gal po metų kitų ir galėsime tirti (kai tai atsiras kažkieno sudarytame grafike) – nesvarbu, kad iki to laiko turbūt ir tirti nebebus ką – o jei ir bus nustatyta, kad kažkas sistemingai daryta blogai, kas tą žalą padengs? Ar pas mus įstaigos tikrinamos tik pagal planus, joms prieš tai mandagiai pranešus, kad, būkit malonūs, susitvarkykit visus „palaidus galus“, mes štai tada ir tada ateisime jūsų tikrinti? Gal ir įtariami, pvz., dviračio vagyste iš anksto informuojami, kad dieną A valandą B ateisime tikrinti jūsų sandėliuko, mandagiai prašome būti namuose ir turėti sandėliuko raktą, apžiūrėsime, ar ten nesate to vogto dviračio paslėpę?
Kadangi savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba tyrimo neatlieka, rašte toliau rašoma:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 166 str. nustato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba jeigu prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius. […] Nagrinėjamu atveju Tomo Tomilino ir Mariaus Markevičiaus pateikta informacija neduoda pagrindo manyti, kad galimai buvo padarytos veikos numatytos LR BK 184 str. (turto iššvaistymas), 187 str. (turto sunaikinimas ar sugadinimas), 228 str. (piktnaudžiavimas), 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), 278 str. (transporto priemonių ar keltų, juose esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas), tai patvirtinančių dokumentų ar kitų aiškių duomenų nėra. Tokiu atveju pareiškėjų nurodyti duomenys vertintini kaip prielaidos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas.
Kyla logiškas klausimas – kaip prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, negaudami dokumentų iš įstaigų, kurių veiklą prašoma ištirti, gali tuos požymius nustatyti? Prokuratūrai buvo pateiktos gairės, kurių pagrindu ir turėjo būti gaunami reikalingi ir svarbūs tyrimui dokumentai (turbūt visiems suprantama, kad eiliniai miesto gyventojai tokių dokumentų gauti tiesiog negali). Dabar gi, kadangi savivaldybės įstaigos planuose tokio tyrimo nėra ir jie jo neatlieka, daroma išvada, kad ir jokios nusikalstamos veikos nėra. Nuostabu!…
Nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, kuri taikoma padarius teisės pažeidimą (ultima ralio). Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti visuomeninių santykių apsaugos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 1997-11-13 nutarime, kuriame išdėstyta pozicija dėl veikų pripažinimo nusikaltimais pasisakė, kad „Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“
Papildoma, kad baudžiamoji atsakomybė „nėra adekvati ir proporcinga priemonė“, papildant, kad rezultatų „galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Žinoma, Vyriausiasis policijos komisariatas neatsakys, kokiomis gi priemonėmis dar galima pasiekti rezultatų, tikrinant savivaldybės ir jos kontroliuojamų įstaigų veiklą. Iš liūdnos praktikos žinome, kad jokios kitos priemonės rezultatų neduoda. Vienas gerai žinomų pavyzdžių – nors Konkurencijos taryba daugybę kartų nurodo savivaldybę pažeidžiant įstatymus, savivaldybė būna akla ir kurčia, ir toliau daro tai ką nori.
Nors ir visi puikiai žino, kaip sklandžiai net ir patys įtartiniausi ir skandalingiausi dabartinės savivaldybės vadovų veiksmai išvengia Temidės kardo. Nepaisant to, be abejo, šis nutarimas bus skundžiamas. Jei kas gali padėti surašyti skundą tvarkinga teisine kalba, tokia pagalba bus labai laukiama.
Info diena (InfoTV), 2013-07-10, interviu dėl Vilniaus m. viešojo transporto sistemos pertvarkos, darytas po šiandien vykusio piketo ir savivaldybės taryboje vykusio reformos atidėjimo svarstymo. Publikuojama su InfoTV sutikimu.
Vakar, 2013-06-30, į Vilniaus gatves paskutinį kartą išvažiavo keturių maršrutų troleibusai.
5, 11, 13 troleibusų maršrutų schemos, buvusios troleibusuose:
5 „Žirmūnai – Stotis“. Maršrutas atidarytas 1959 m. lapkričio mėn. Pirmasis troleibusas iš Stoties birželio mėnesį darbo dienomis išvažiuodavo 5:22 (šeštadieniais – 5:42, sekmadieniais ir šventinėmis dienomis – 6:19), paskutinis – 22:51 (poilsio dienomis 22:47). Pirmasis troleibusas nuo Šaltinėlio stotelės išvažiuodavo 5:30 (šeštadieniais 5:23, sekmadieniais ir poilsio dienomis 6:15). Paskutinis troleibusas į stotį išvažiuodavo 22:18 darbo dienomis ir 22:15 poilsio dienomis – vėlesni troleibusai važiuodavo ne į stotį, bet į parką. Trasai į vieną pusę nuvažiuoti buvo skiriamos 33 – 37 minutės.
8 „Pašilaičiai – Justiniškės – Konstitucijos pr. – Šiaurės miestelis“. Maršrutas atidarytas 1962 m., jo trasa pradžioje buvo visiškai kitokia (dab. Užupis – Žaliasis tiltas). Paskutiniu maršruto egzistavimo metu, pirmasis troleibusas iš Skalvių stotelės darbo dienomis išvažiuodavo 5:13, šeštadieniais – 5:19, sekmadieniais ir šventinėmis dienomis – 6:17. Paskutinysis, vežantis iki Povilo Lukšio st., išvažiuodavo 22:14 darbo dienomis ir 22:00 poilsio dienomis – vėlesni važiuodavo į parką. Iš Povilo Lukšio stotelės pirmasis troleibusas pajudėdavo 5:55 darbo dienomis, 5:59 šeštadieniais ir 6:34 sekmadieniais bei šventinėmis dienomis. Paskutinieji keleiviai išvažiuodavo 23:06 darbo dienomis ir 22:39 poilsio dienomis.
11 „Antakalnis – Kalvarijų g. – Karoliniškės – Pašilaičiai“. Maršrutas įkurtas 1964 m. 2013 m. birželio mėn. nuo Antakalnio žiedo darbo dienomis pirmasis troleibusas važiuodavo 5:21, šeštadieniais 5:33, sekmadieniais 6:14. Paskutinieji, važiuojantys iki Pašilaičių, išvažiuodavo 21:59 darbo dienomis ir 21:53 poilsio dienomis. Iš Pašilaičių žiedo stotelės pirmasis išvažiuodavo 5:58 darbo dienomis, 6:12 poilsio dienomis, paskutinieji iki Antakalnio žiedo – 22:01 darbo dienomis ir 22:04 poilsio dienomis.
13 „Žirmūnai – Šeimyniškių g. – Naugarduko g.“. Maršrutas atidarytas 1967 metais. 2013 metų birželio mėn. iš Šaltinėlio st. pirmasis troleibusas išvažiuodavo 5:27 darbo dienomis, 5:32 šeštadieniais ir 6:15 sekmadieniais bei šventinėmis dienomis. Paskutinysis iki Naugarduko st. važiuodavo 22:37 darbo dienomis bei 22:46 poilsio dienomis – vėlesni važiuodavo kita trasa, iki I-ojo troleibusų parko Žolyno g.
Fotoreportažas iš paskutiniosios šių maršrutų darbo dienos:
Kaip jau buvo pranešta svetainėje, 2013 m. gegužės 10 d. į Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių kreipėsi Tarptautinės viešojo transporto asociacijos, vienijančios 3 400 narių organizacijų iš 92 šalių, generalinis sekretorius Alain Flausch.
Kreipimesi buvo išreikštas susirūpinimas ketinimais Vilniuje naikinti troleibusų sistemą ir nusistebėta dėl to, kad ją ketinama keisti tramvajų sistema, kuri ir brangesnė, ir turės mažiau galimybių, lyginant su troleibusų sistema. Taip pat siūloma visokeriopa pagalba atnaujinant troleibusų sistemą.
Nepraėjo net du mėnesiai, ir Vilniaus miesto savivaldybė paruošė atsakymą (taip pat pateikiamas ir Susisiekimo ministerijos atsakymas).
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsakymas į šį laišką buvo toks:
“Dear Artur Perchel,
The Ministry of Transport and Communications of the Republic of Lithuania acquainted with International Association of Public Transport opinion about trolleybus system in Vilnius and is grateful therefor remarks.
Moreover the Ministry of Transport and communications sustains that trolleybuses are important elements for sustainable urban development as an attractive, affordable and quality-driven mean of urban mobility.
According to the intelligence municipality of Vilnius city actively encourage the use of public transport for daily trips and pursue to secure qualitative and attractive public transport facilities in association with aims of the Directive 2009/33/EU on the promotion of clean and energy- efficient road transport vehicles.
Yours sincerely,
Gintarė Zorskaitė
Road Transport and Civil aviation policy department Chief specialist of Road Transport division
Ministry of Transport and Communications of the Republic of Lithuania Gedimino ave. 17, Vilnius
Vertimas į lietuvių kalbą:
Gerbiamasis Artur Perchel,
Susisiekimo ministerija susipažino su Tarptautinės viešojo transporto asociacijos nuomone apie troleibusų sistemą Vilniuje ir yra dėkinga už pareikštas pastabas.
Pabrėžiame, kad Susisiekimo ministerija pritaria, kad troleibusai yra svarbiu elementu tvarios miestų plėtros kaip patrauklios, įperkamos ir kokybiškos miesto judumo priemonės.
Pasak analizės, Vilniaus miesto savivaldybė aktyviai skatina viešojo transporto naudojimą dienos kelionių metu ir siekia užtikrinti kokybiškas ir patrauklias viešojo transporto priemones, atitinkančias direktyvos 2009/33/EU tikslus dėl netaršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių skatinimo.
Pagarbiai,
Gintarė Zorskaitė
Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus vyr. specialistė
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, Gedimino pr. 17, Vilnius
Šiandien buvo gautas ir Vilniaus miesto savivaldybės atsakymas (atsakymas anglų kalba skelbiamas įrašo pabaigoje):
Gerbiamasis p. Alain Flaush,
Dėkojame už jūsų išreikštą susirūpinimą dėl visuomeninio transporto ateities Vilniaus mieste ir pasiūlymą teikti pagalbą atnaujinant Vilniaus viešojo transporto parką.
Informuojame, kad Vilniaus viešojo transporto optimizavimo projekto planas buvo parengtas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 1-1778 „Dėl 2010-2020 metų strateginio plano ir Vilniaus miesto 2010-2020 metų strateginio plano valdymo ir stebėsenos sistemos tvirtinimo“, kuris, be kitų visuomeninio transporto optimizavimo uždavinių, numatė miesto viešojo transporto maršrutų ir tvarkaraščių pakeitimą, remiantis miesto keleivių srautų tyrimu, atliktu 2012 metais pagrindu, atsižvelgiant į naujai suformuotą viešojo greito transporto tinklą.
Kuomet konkurso tvarka buvo pasirinkta juridinių asmenų grupė, į kurią įėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo tyrimų institutas , savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, UAB „Urbanistika“, „ASL“ ir Prancūzijos kompanija SYSTRA SA, jie parengė, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 19 d. patvirtino sprendimą Nr. 1-961 „Dėl projekto „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano rengimas“ sprendinių tvirtinimo“, visos optimizavimo prielaidos Vilniaus viešojo transporto tinklo optimizavimui buvo įvykdytos. Rengiant specialųjį planą, buvo atsižvelgta į esamą transporto sistemą ir Vilniaus miesto viešojo transporto sistemą ir tendencijas, buvo tiriamos ir siūlomos naujos viešojo transporto rūšys, atsižvelgiant į pasiūlymus ir pastabas, pateiktus vilniečių, užsienio ekspertų ir vietinių mokslininkų.
Patvirtintame specialiajame plane dėmesys skiriamas troleibusų maršrutų tinklo pertvarkymui, nes, skirtingai nuo autobusų maršrutų, šios linijos turi kontaktinį tinklą ir elektros kabelius su specialiomis atramomis ir traukos pastotėmis. Reikia pažymėti, kad šiuo metu Vilniaus troleibusų parko vidutinis amžius yra daugiau nei 18 metų, o didžiajai daliai traukos pastočių, kontaktinio ir kabelių tinklų sistemos reikia kapitalinio remonto. Tai reikalauja didelių investicijų, kurios šiuo metu nėra planuojamos Vilniaus miesto savivaldybės biudžete artimiausioje ateityje dėl tam tikrų praktinių aplinkybių.
Pirmasis viešojo transporto optimizavimo etapas numato ekonominio neefektyvumo panaikinimą, kurį sukelia naujų greitųjų autobusų maršrutų dubliavimasis su troleibusų maršrutais. Konkretus planas nustato, kad nuo naujos viešojo transporto rūšies įvedimo ir elektrinių autobusų atsiradimo, troleibusų transportas turėtų būti laipsniškai panaikintas, o kontaktinis tinklas pašalintas, kadangi jis gadina miesto vaizdą. Trečiasis viešojo transporto optimizavimo etapas numato visišką troleibusų kontaktinio tinklo pašalinimą, įvedant naujus greitųjų elektrinių autobusų maršrutus.
Atsižvelgiant į Europos Parlamento Direktyvą 2009/33/EB dėl netaršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių skatinimo ir mūsų planus pakeisti turimus pasenusius troleibusus pažangesniais elektriniais autobusais, mes būtume dėkingi, jei tarptautinė viešojo transporto asociacija galės tarpininkauti dėl lėšų skyrimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų viešojo transporto priemonių Vilniaus miesto atnaujinime.
Pagarbiai,
Artūras Zuokas
Vilniaus miesto meras
troleibusas.lt komentaras į šiuos atsakymus labai lakoniškas – turbūt ir patys nesunkiai matote, apie ką buvo rašoma TVTA laiške, o kas yra atsakymuose, ir kur kas atsakymuose nutylėta ar tiesiog pameluota…
Artėja rugsėjo 21-oji, kai šiemet bus švenčiama Europos troleibuso diena. AB „Autrolis“ troleibusai Kaune beveik pusę šimtmečio gabena miesto gyventojus ir svečius. Penki šimtai mūsų darbuotojų nuo ankstyvo ryto iki vėlumos rūpinasi, kad jūs laiku ir saugiai pasiektumėte darbą, mokyklą, namus. Dėkojame visiems, kurie, naudodamiesi šiuo ekologišku transportu prisideda, kad mūsų miestas būtų švaresnis, saugesnis ir laimingesnis.
Nuo 2013 m. liepos mėnesio prasidėjusi Vilniaus m. viešojo transporto reforma tęsiasi, išmėgindama ne tik keleivių kojų eiklumą, šokinėjant iš vienos transporto priemonės į kitą (nes tiesioginiai maršrutai – senamadiška!), bet ir atmintį, kadangi reikia atsiminti ne tik kur kas važiuoja, bet ir kur sustoja – nekalbant apie tai, kad turite nepamiršti, kada baigiasi Jūsų pažymėto pusvalandinio ar valandinio bilieto galiojimas.
Sakoma, kad vasara – atostogų metas. Deja, ne visiems – prieškalėdinis ar vasaros metas, kai vieni žmonės ilsisi ar ruošiasi šventėms, kiti ypač mėgsta „prastumti“ visokius įtartinus projektėlius ar juodus darbelius. Pernai, 2012 m. gruodžio 19 d., Vilniaus miesto tarybos posėdyje priimti sprendimai, atvėrę Vilniuje kelią tramvajaus projektui ir tuo pačiu nulėmę troleibusų sistemos mieste naikinimo vajų. Na, o šią vasarą…
Kaip jau 
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsakymas į šį laišką buvo toks: