Tag Archives: prokuratūra

2016:42016:4/2016:4

Zuokas, Pauža, Lubys ir “Maxima” – kas tarp jų bendra?

13 maršruto troleibusas Naugarduko žiedeTurbūt nedaug kas atsakys, kas gali būti bendra tarp buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus Virginijaus Paužos, šio departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialisto Kastyčio Lubio (pastarųjų valdininkų pareigos po valdžios pokyčių liko tos pačios) ir prekybos giganto „Maxima“.

Trumpas atsakymas: šio tandemo dėka nuo 2013 metų liepos (įvykdžius taip vadinamą „viešojo transporto reformą“ ir atlikus „optimizaciją“, t.y., pradėjus mažinti troleibusų skaičių mieste) neliko reguliaraus troleibusų eismo Naugarduko gatvėje. Tačiau tai ne viskas – vėliau, pažeidžiant Vilniaus miesto taryboje patvirtinto sprendimo sąlygas, patyliukais savivaldybės kabinetuose susitarta prekybos gigantui leisti nevykdyti dalies šiuo tarybos sprendimu patvirtintų prekybos įmonės įpareigojimų. Valdininkai neturi keisti teisės nei Tarybos sprendimų, nei šiais sprendimais patvirtintų sutarčių – tačiau tai visgi padarė. Ir spėkite, kas toliau – gal jiems buvo iškeltos drausminės bylos, gal jie susilaukė griežtų sankcijų? Žinoma, ne – sankcijų jokių, o savavališkai padaryti sutarties pakeitimai įgyvendinami ir toliau.

Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, pradėta ruoštis ir troleibusų kontaktinio tinklo naikinimui Naugarduko gatvėje: ties Naugarduko – Švitrigailos gatvių sankryža buvo išmontuoti suėjimo iešmas ir persikirtimas. Šiąnakt, naktį iš sekmadienio į pirmadienį, pradėtas ir 1 km ilgio troleibusų kontaktinio tinklo Naugarduko gatvėje išmontavimas. Turbūt ne šiaip sau liepta šiuos darbus atlikinėti naktį – blogiems darbams tamsa tinkamesnis metas.

Tačiau sugrįžkime prie to, kas ir ką buvo įsipareigojęs ir kaip visa tai patyliukais išgaravo. Skaityti toliau…

2013:72013:7/2013:7

Viešojo intereso gynimas – 2 dalis

Svetainėje jau buvo rašyta, kad 2013 m. birželio 6 d. buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašant apginti viešąjį interesą – iš ten prašymas persiųstas nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai (taigi, įstaigai, kuri pavaldi savivaldybei, kurios veiksmus ir yra prašoma išnagrinėti) bei Viešųjų pirkimų tarnybai.

Vakar, 2013 m. liepos 11 d., buvo gautas atsakymas iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus. Pranešama, kad priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kuo gi remiantis buvo priimtas toks sprendimas?

Citata iš rašto:

Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba informavo, kad tarnybos 2013 m. veikla organizuojama vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2012-11-14 įsakymu Nr. B-01-37 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2013 metų veikios planu, todėl šiais metais tarnyba neturi galimybės atlikti UAB „Vilniaus viešasis transportas” audito, tačiau dėl šio audito atlikimo svarstys planuojant šios tarnybos 2014 m. veiklą.

Argumentacija nuostabi. Tokio tyrimo planuose nėra, todėl, nepaisant įtarimų apie galimai neskaidrius ar nusikalstamus veiksmus, dabar nieko ir netirsime. Na, gal po metų kitų ir galėsime tirti (kai tai atsiras kažkieno sudarytame grafike) – nesvarbu, kad iki to laiko turbūt ir tirti nebebus ką – o jei ir bus nustatyta, kad kažkas sistemingai daryta blogai, kas tą žalą padengs? Ar pas mus įstaigos tikrinamos tik pagal planus, joms prieš tai mandagiai pranešus, kad, būkit malonūs, susitvarkykit visus „palaidus galus“, mes štai tada ir tada ateisime jūsų tikrinti? Gal ir įtariami, pvz., dviračio vagyste iš anksto informuojami, kad dieną A valandą B ateisime tikrinti jūsų sandėliuko, mandagiai prašome būti namuose ir turėti sandėliuko raktą, apžiūrėsime, ar ten nesate to vogto dviračio paslėpę?

Kadangi savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba tyrimo neatlieka, rašte toliau rašoma:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 166 str. nustato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba jeigu prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius. […] Nagrinėjamu atveju Tomo Tomilino ir Mariaus Markevičiaus pateikta informacija neduoda pagrindo manyti, kad galimai buvo padarytos veikos numatytos LR BK 184 str. (turto iššvaistymas), 187 str. (turto sunaikinimas ar sugadinimas), 228 str. (piktnaudžiavimas), 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), 278 str. (transporto priemonių ar keltų, juose esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas), tai patvirtinančių dokumentų ar kitų aiškių duomenų nėra. Tokiu atveju pareiškėjų nurodyti duomenys vertintini kaip prielaidos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas.

Kyla logiškas klausimas – kaip prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, negaudami dokumentų iš įstaigų, kurių veiklą prašoma ištirti, gali tuos požymius nustatyti? Prokuratūrai buvo pateiktos gairės, kurių pagrindu ir turėjo būti gaunami reikalingi ir svarbūs tyrimui dokumentai (turbūt visiems suprantama, kad eiliniai miesto gyventojai tokių dokumentų gauti tiesiog negali). Dabar gi, kadangi savivaldybės įstaigos planuose tokio tyrimo nėra ir jie jo neatlieka, daroma išvada, kad ir jokios nusikalstamos veikos nėra. Nuostabu!…

Nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, kuri taikoma padarius teisės pažeidimą (ultima ralio). Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti visuomeninių santykių apsaugos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 1997-11-13 nutarime, kuriame išdėstyta pozicija dėl veikų pripažinimo nusikaltimais pasisakė, kad „Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“

Papildoma, kad baudžiamoji atsakomybė „nėra adekvati ir proporcinga priemonė“, papildant, kad rezultatų „galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Žinoma, Vyriausiasis policijos komisariatas neatsakys, kokiomis gi priemonėmis dar galima pasiekti rezultatų, tikrinant savivaldybės ir jos kontroliuojamų įstaigų veiklą. Iš liūdnos praktikos žinome, kad jokios kitos priemonės rezultatų neduoda. Vienas gerai žinomų pavyzdžių – nors Konkurencijos taryba daugybę kartų nurodo savivaldybę pažeidžiant įstatymus, savivaldybė būna akla ir kurčia, ir toliau daro tai ką nori.

Nors ir visi puikiai žino, kaip sklandžiai net ir patys įtartiniausi ir skandalingiausi dabartinės savivaldybės vadovų veiksmai išvengia Temidės kardo. Nepaisant to, be abejo, šis nutarimas bus skundžiamas. Jei kas gali padėti surašyti skundą tvarkinga teisine kalba, tokia pagalba bus labai laukiama.

Atsisiųsti / Скачать/ Download (PDF, 1.21MB)

2013:62013:6/2013:6

Viešojo intereso gynimas – kreipimasis į prokuratūrą

Prokuratūra2013 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui buvo perduotas prašymas dėl viešojo intereso gynimo. Rašte prašoma išnagrinėti susidariusią situaciją Vilniaus mieste dėl galimos tyčinės troleibusų infrastruktūros nepriežiūros, siekiant dirbtinai sumažinti jos vertę ir taip tyčia sužlugdyti šią sistemą. Išvardinti žinomi faktai, kai viešai skleidžiama klaidinanti informacija, siekiant formuoti viešąją nuomonę, kuri būtų palanki troleibusų sistemos naikinimui. Pateikta pagrindinė informacija, kurioje akcentuotas įtarimų keliantis ekonominis veiksmų pagrįstumas, kai siekiama mieste įvesti milžiniškas sumas kainuosiančią tramvajų sistemą vietoj to, kad būtų žymiai mažesnėmis sąnaudomis pilnai atnaujinta esama autobusų ir troleibusų sistema. Kadangi, pareiškėjų nuomone, Vilniaus miesto savivaldybė ir jai priklausančios įstaigos bei įmonės tokius veiksmus atlieka sąmoningai, buvo prašoma atlikti išsamų tyrimą, pareikalauti įrodymams reikalingų dokumentų ir, nustačius pažeidimus, imtis veiksmų viešojo intereso gynimui.

Žemiau pateikiamas pilnas prašymo tekstas:

Atsisiųsti / Скачать/ Download (PDF, 1.6MB)


2013 m. birželio 11 d.  Vilniaus apygardos vyr. prokuroras Ramutis Jancevičius pasirašė raštą, kuriuo informavo, kad prašymas persiunčiamas nagrinėti Viešųjų pirkimų tarnybai ir Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai. 

Atsisiųsti / Скачать/ Download (PDF, 2.69MB)


troleibusas.lt komentaras:

Norisi tikėtis, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba galės ištirti situaciją nešališkai ir objektyviai, nors ir yra tiesiogiai pavaldi Vilniaus miesto savivaldybei…