Profsąjungos – kodėl prieš reformą?

Skelbiamas “Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos” ir “Naujosios profesinės sąjungos” išplatintas tekstas “Kodėl mes esame prieš Vilniaus m. viešojo transporto reorganizacijos planą?”

Jie visi fantazuotojai…Mūsų viršininkai. Jiems galima fantazuoti, jie neturi konkretaus darbo“.
(Gruppenfiurer Genrik Miuler, filmo „Septyniolika pavasario akimirkų“ personažas)

1. Troleibusų parko problemos, kurios mus jaudina ne tik kaip profsąjungų, kurios vienija dalį VVT darbuotojų, atstovus, bet ir kaip paprastus Vilniaus miesto gyventojus:

– VVT neūkiškumas po autobusų ir troleibusų parkų sujungimo (apie tai liudija blogėjantys rodikliai – pvz., daugėja transporto gedimų atliekant reisus);

– planuojamas keleto autobusų ir troleibusų maršrutų panaikinimas (5, 8, 11, 13 troleibusų maršrutus planuojama panaikinti, o kai kuriuose maršrutuose planuojama sumažinti troleibusų skaičių – bendras troleibusų skaičius reisuose sumažės nuo 225 iki 166 troleibusų);

– vietoj troleibusų, kaip pačios ekologiškiausios transporto priemonės rūšies, Vilniaus mieste už tikslinius Europos sąjungos pinigus perkami dujiniai autobusai.

 2. Kodėl abejojame naujomis miesto savivaldybės vykdomomis reformomis?

– todėl, kad visos paskutiniu metu vykdomos reformos blogai baigdavosi (pavyzdžiui, elektroninio bilieto įdiegimo fiasko, elektroninių eismo grafikų lentelių, įrengtų kai kuriuose stotelėse, „sudegimas“, nekalbant jau apie visiems žinomus oranžinius dviračius ir t.t.); 

– yra rimtų pagrindų manyti, kad ir numatoma viešojo transporto sistemos reforma baigsis fiasko ir nuostoliais Vilniaus m. gyventojams (be to dvigubais – iš vienos pusės padidės Vilniaus gyventojų, kaip keleivių išlaidos, iš kitos pusės – išaugs savivaldybės išlaidos, kurios vėl gi guls ant vilniečių, kaip mokesčių mokėtojų pečių).

3. Ką mes darome dėl to, kad išvengtumėme numatomos transporto reorganizacijos?

– visų pirma mes veikiame pagal gyventojų interesus (todėl kad jiems reorganizacijos žala bus daug didesnė nei VVT darbuotojams – juos mes galime apginti bet kokiu atveju);

– buvo organizuojamas parašų rinkimas po peticija prieš Vilniaus m. viešojo transporto reorganizacija (peticijos tekstas su patvirtintų parašų kopijomis perduotos Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Vilniaus m. savivaldybės tarybai);

– profsąjungų protesto rezoliucijos yra išsiųstos į įvairias valstybines institucijas ir jos jau sulaukė reakcijos;

– per visas įmanomas priemones (daugiausia per internetą ir spaudą) informuojame piliečius apie labiausiai tikėtinas neigiamas viešojo transporto reorganizacijos pasekmes.

4. Kokios dar (be jau išvardintų), mūsų nuomone, tikėtinos neigiamos reorganizacijos pasekmės?

– kelionė su persėdimu – dėl to ne tik pailgės kelionės laikas, bet ir pabrangs kelionės išlaidos (čia mes net nesigiliname į banalų kelionės patogumo pagyvenusiems ir ribotų galimybių žmonėms, klausimą);

– miesto ekologijos pablogėjimas dėl ekologiško transporto – troleibusų kiekio sumažinimo;

– transporto eismo problemos – po reorganizacijos daugumai miesto gyventojų mieste bus naudingiau naudotis asmeniniu transportu, dėl to miesto gatvėse padidės transporto spūstys; 

– savivaldybės įmonė VVT po reorganizacijos gali turėti dar didesnių nuostolių;

– paminėtų neigiamų pasekmių sąrašą dar ilgai galima būtų tęsti…

Jūsų dėmesiui pristatome savivaldybės pateiktų viešų dokumentų apie reorganizaciją trumpą analizę:

Mes siekiame, kad visuomenei būtų pateikiama pilna, neiškraipyta, neištraukta iš konteksto informacija. Savivaldybė kalba apie Vilniaus VT skolas – bet kas jas sudaro? Didžiąja dalimi tai lėšos, kurių savivaldybė nesumokėjo už keleivių su lengvatomis vežimą. Taip pat garsiai skelbiama, kad prieš „Vilniaus autobusų“ ir „Vilniaus troleibusų“ sujungimą – Vilniaus viešojo transporto skolos buvo 183 mln (2010 m.) ir 111 mln (2011 m.). 2010 m. troleibusų parkas turėjo apie 7,7 mln., autobusų parkas – 13,6 mln. litų skolų, o jų sujungimas, pasak Vilniaus mero Artūro Zuoko, turėjo išgelbėti įmones nuo galimo bankroto. 2010 metų duomenimis, troleibusais keliavo 56% visų viešojo transporto paslaugomis besinaudojančių keleivių- tačiau „Vilniaus troleibusų“ skolos vis tiek buvo mažesnės nei „Vilniaus autobusų“. Ir tokia situacija buvo tuomet, kai technika buvo prižiūrima ir atnaujinama – tai yra ne taip, kaip paskutiniu metu, kai uždarytas kapitalinio remonto cechas, o remonto dirbtuvių darbuotojai ne tik kad neturi kokybiškų detalių pakeisti sugedusioms dalims – jie kartais neturi ir kuo pakeisti perdegusių elektros lempučių! Tiesa, ieškodama taupymo būdų miesto valdžia net užsiminė apie tai, kad UAB „Vilniaus troleibusai“ turi priedą – savivaldybės įmonę „Susisiekimo paslaugos“, kurios išlaikymas bendrovei papildomai kainavo apie 0,5 mln. litų kiekvieną mėnesį.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1 punktas.

Tarybos sprendimo projektu siūloma […] teikti keleivių vežimo paslaugas Vilniaus mieste bendroje bilietų sistemoje ir kompensuoti jiems nuostolius, patirtus vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus“

Labai įdomi frazė. Iš anksto sudaroma nuomonė, kad privatūs vežėjai dirbs nuostolingai, ir jiems reikės mokėti iš biudžeto už keleivių vežimą. Taigi vietoj to, kad privatūs vežėjai dirbtų senąja tvarka, galbūt kiek koreguotuose maršrutuose, kur jie iš biudžeto negaudavo jokių dotacijų, dabar pereinama prie tvarkos, kai jie bus įtraukti į bendrą sistemą, kurioje jiems priklausys dotacijos iš biudžeto. Galima svarstyti toliau – iš kokių lėšų, esant katastrofiškam Vilniaus biudžetui, jiems bus mokama? Atsakymas yra tik vienas – VVT bus tik dar labiau gramzdinama į dugną, nes miesto valdžia pirmiausia turės atsiskaityti su privačiais vežėjais, kurie netesybų atveju lengvai laimėtų teismuose bylas.

atsiras galimybė pritraukti naujus vežėjus, kartu mažinant 1 km savikainą maršrute ir keliant viešojo transporto paslaugų kokybę Vilniaus mieste“

Nauji vežėjai šiame etape turėtų dirbti su midi autobusais. Paimkime visai neseniai paskelbtus duomenis (http://verslas.delfi.lt/transportas/kaip-vilniaus-valdzia-viesaji-transporta-reformuoja-du-nauji-marsrutai-176-mln-lt-nuostoliu.d?id=61292957) apie dviejų VVT aptarnaujamų labai nedidelių senamiesčio maršrutų (88 ir 89 – kuris, beje, jau du mėnesius nevažinėja) midi autobusais per pusantrų metų sugeneruotus nuostolius, kurie sudarė 1,76 mln. Lt. – ir tai sugeneravo iš viso 4 – 5 vnt. mikroautobusai darbo dienomis ir 2 mikroautobusai poilsio dienomis. Savivaldybė planuoja tris paketus – 11, 14 ir 12 vnt. transporto priemonių – taigi bendroje sumoje iki 37 vnt. midi autobusų. Kokios gali susidaryti papildomos sumos iš miesto biudžeto?

Neseniai buvo skelbtos ir 1km savikainos standartinės talpos transporto priemonių 1km savikaina kurui. Vilniuje važinėjančiu senu troleibusu (naujų turbūt būtų mažesnė, kadangi juose yra rekuperacinė sistema, kurios dėka pagaminama elektros energija vėl grąžinama į elektros tinklą ir naudojama kitų troleibusų) elektros energijos kaina 1 km nuvažiuoti – 0,87 Lt (šaltinis, http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/vilniuje-atsirado-kovotoju-uz-troleibusu-islikima.d?id=60618397, duomenis pateikė VVT generalinis direktorius G.Nakutis), dyzeliniu dviašiu autobusu nuvažiuoti – 1,68 Lt, dujiniu – 1,32 Lt (šaltinis, http://www.ebus.lt/keleivinio-transporto-problematika/2590-dujiniai-autobusai-ne-tik-ekologija-bet-ir-ekonomija.html, duomenis pateikė VVT technikos direktorius Juozapas Grabys). Įdomu, kokia bus naujųjų transporto priemonių 1 km savikaina? Apie numanomas savikainas (nors teigiama, kad viskas yra remiantis skaičiavimais, modeliavimais ir vizualizavimais) niekur nekalbama.

3 punktas.

Vėl pakartojama apie mažiausią 1 km savikainą ir teigiama, kad neigiamų šio teisės akto pasekmių nėra.

Nei šiame dokumente, nei jo prieduose nėra kalbama apie konkrečias 1 km savikainas, kas sudaro prielaidas tik 0,87 Lt/km kuro sąnaudas turinčius troleibusus (kurie dargi ir keleivių perveža žymiai daugiau, negu midiautobusas) stumti iš sistemos.

Neigiamos pasekmės: pradedama naikinti troleibusų sistema. Tai savaime reiškia miesto ekologinės būklės pablogėjimą (užterštumo lygis mieste, tai savaime panaikina keleivių teisę rinktis ekologišką viešąjį transportą. Trečias dalykas, taip sudaroma dar viena prielaida tramvajaus sistemos įvedimui – kas reikštų chaosą VT sistemoje ilgą laiką, taip pat kas reikštų žymiai didesnes kelionės kainas – o tai ir vėl sumažintų VT keleivių skaičių, ir, kadangi jie pereitų prie asmeninių automobilių – dar labiau blogintų eismo sąlygas mieste ir miesto ekologinę situaciją.

6 punktas. „Vykdant viešojo transporto optimizavimo projektą Vilniaus mieste atsiras galimybė sutaupyti iki 10 mln. Lt Savivaldybės biudžeto lėšų per metus“

Nepateikiami duomenys, kieno sąskaita tos lėšos bus sutaupytos. Gal į tai skaičiuojama sutaupymas atleidžiamų iš darbo troleibusų vairuotojų (jau nuo liepos mėnesio pagal etatų mažinimą bus atleisti 95 troleibusų vairuotojai) ir aptarnaujančio personalo sąskaita? O gal bus neperkamos atsarginės detalės ir neatliekami net būtiniausi darbai, ir esamos VT priemonės bus techniškai nesaugios? Jau dabar, nuo 2013 m. gegužės mėnesio, rimtam remontui nebesiunčiamas nei vienas troleibusas, remonto dirbtuvės nebeturi kuo pakeisti net perdegusių lempučių. Ar pateisinami tokie taupymai?!

VEŽĖJŲ ĮTRAUKIMO Į BENDRĄ VIEŠOJO TRANSPORTO SISTEMĄ VEŽTI KELEIVIUS AUTOBUSAIS VIETINIO REGULIARAUS SUSISIEKIMO MARŠRUTAIS VILNIAUS MIESTE TVARKOS APRAŠAS

I 10. „Kiekvienas komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik raštiškai pasižadėjęs, kad neteiks tretiesiems asmenims informacijos, kuri pažeistų teisėtus Konkurse dalyvaujančių vežėjų (operatorių) ir Konkursą skelbusios įstaigos interesus, ir bus nešališkas vežėjams (operatoriams).“

Kas įeina į „interesus galinčių pažeisti interesų“ sąvoką? Ar taip nesudaroma prielaida slėpti pajamų ir išlaidų, keleivių skaičiaus ir kt. informaciją? Vežėjas atlieka valstybinių institucijų pavestą darbą ir, be savaime suprantamo pelno siekimo, jis turi ir daug pareigų, pirmiausia – būtinybę teikti informaciją, kuri leistų susipažinti su situacija ir kuri leistų miesto gyventojams – mokesčių mokėtojams – žinoti, kaip panaudojamos jų lėšos – šiuo atveju, lėšos, skirtos Viešajam transportui.

VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ TEIKIMO SUTARTIS

I 1.6. Atlyginimas – pinigų suma, mokama Vežėjui, kurią sudaro 1 km ridos savikaina ir rentabilumas;

1.7. Kompensacijos už nuostolius – Savivaldybės biudžete numatytos lėšos, skirtos kompensuoti Vežėjo nuostolius, susidariusius teikiant viešąsias keleivių vežimo paslaugas pagal šią Sutartį. Kompensacijos už nuostolius apskaičiuojamos ir išmokamos vadovaujantis Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-457 (toliau – Nuostolių kompensavimo tvarkos aprašas);

1.8. Kompensacijos už lengvatinius bilietus – kompensacijos (negautų pajamų atlyginimas) dėl keleiviams teikiamų važiavimo lengvatų, nustatytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme, kurios apskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis LR Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 478 (LR Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 700 redakcija) patvirtintu Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos aprašu (toliau – Lengvatų kompensavimo aprašas).

Vilniaus miesto savivaldybė sutartimi garantuos reguliarų kasmėnesinį apmokėjimą privatiems vežėjams pagal visus šiuos punktus. Deja, miesto troleibusų ir autobusų parkai jiems priklausančių pagal šiuos punktus pinigų ne vienerius metus negauna.

III 3 21. Savivaldybė užtikrina keleivių vežimo keleiviniu transportu infrastruktūrą: tinkamą gatvių ir sankryžų priežiūrą, apšvietimą, viešojo transporto stotelių tinkamą techninę būklę ir įrengimą, ir atlieka kitus veiksmus, kurie yra reikalingi tinkamai keleivinio kelių transporto infrastruktūros būklei palaikyti.

Jei Vilniaus gatvės bus daugmaž tokios būklės, kokios buvo, tarkime, praėjusią vasarą, vežėjai turės teisę reikalauti kompensacijų dėl turimų transporto priemonių gedimų, patirtų netvarkingose miesto gatvėse.

III 8 47. Savivaldybe turi teisę siūlyti Vežėjui aptarnauti naują maršrutą, kai jo trasa sutampa su esamų Maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų lyginant su kiekvienu esamu Maršrutu atskirai.

Šiuo punktu sudaroma galimybė palaipsniui perduoti vis daugiau dabartinių vežėjų (troleibusų, autobusų) trasų privačiam vežėjui be jokių papildomų konkursų.

Sutartyje kalbama tik apie elektroninio bilieto sistemos įrengimą privačių vežėjų transporto priemonėse, ir kad ja bus remiamasi nustatyti TP punktualumą – tuo tarpu nėra paminėtas GPS sistemos naudojimas, kas leistų nuolat tiksliai nustatyti TP vietą. Nenurodoma, kiek elektroninio bilieto įrangos vienetų turės būti privačių vežėjų transporto priemonėse. Esant tik vienam vienetui, yra tikimybė, kad daugybė reisų bus nutraukti būtent dėl to, kad ši įranga – remiantis tuo, kokia yra šiuo metu jos veikimo kokybė miesto VT – neveiks. Tuo labiau, kad sutarties priede Nr. 1 yra pastaba, „Elektroninio bilieto įrangai neveikiant ir nesant kontrolierių aktų dėl reisų neįvykdymų ir (arba) nukrypimų juos vykdant, laikoma, jog visi reisai įvykdyti be pažeidimų“.

Priedas Nr. 1

IV „13.3. Užtikrintas judėjimo negalią turinčių keleivių aptarnavimas“

Pamirštami regėjimo negalią turinčių keleivių poreikiai. Pažymėtina, kad nuo 2013 m. liepos 1-osios dienos naikinami troleibusų maršrutai, kuriuose dirba troleibusai, turintys specialią įrangą regėjimo negalią turintiems keleiviams ir kurie juo naudojasi. Pažymėtina, kad naikinami ne tik maršrutai, kurie dubliuojasi – kai kurių maršrutų vietoje joks troleibusas nebevažiuos (pvz., 13 maršrutas, Naugarduko g.).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.