Европейская Комиссия опровергла ложь Муниципалитетa Вильнюсa

Извините, данная новость пока непереведена на русский язык.

klaus-ats_sumin

Vasario mėnesį gavome kopiją rašto, kuris buvo siųstas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento. Šis raštas – pono Kastyčio Lubio paruoštas ir L.e. direktoriaus pavaduotojo pareigas Jūratės Vitkutės-Paulionienės pasirašytas atsakymas (2014-02-10, Nr. 51-11782/14(3.3.10.3-EM4)) vienam neabejingam Vilniaus viešojo transporto ateičiai troleibuso vairuotojui dėl troleibusų ir autobusų perspektyvų Vilniaus mieste.

Rašte sakoma:

Pranešame, kad Jūsų pateiktos mintys dėl troleibusų efektyvumo ir ekonomiškumo dar kartą išnagrinėtos Miesto ūkio ir transporto departamente Miesto transporto skyriaus specialistų kartu su Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos” ir maršrutus aptarnaujančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas” specialistais.

Apie troleibusų perspektyvas Vilniaus mieste Jums ne kartą detaliai atsakė Miesto ūkio ir transporto departamento specialistai. Jūsų įsitikinimas, kad troleibusų parkai išlaiko autobusų parkus yra klaidingas, nes šiuo metu autobusais aptarnaujamų viešojo transporto maršrutų 1 km savikaina yra mažesnė už troleibusų maršrutų savikainą.

Džiugina Jūsų nusiteikimas kreiptis į Europos Sąjungos institucijas dėl ekologiško transporto plėtros. Europos Komisijos parengtoje Baltojoje knygoje numatoma, kad iki 2030 metų vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutuose keleivių vežimo paslaugas turi teikti elektra varomi autobusai, atsisakant gremėzdiško ir brangaus troleibusų kontaktinio tinklo.

Dėkojame už pateiktas pastabas ir siūlymus, ir tikimės konstruktyvaus bendradarbiavimo diegiant ekologišką transportą Vilniaus mieste.

Į ką šiame atsakyme verta atkreipti dėmesį?

Pirma. „Šiuo metu autobusais aptarnaujamų viešojo transporto maršrutų 1 km savikaina yra mažesnė už troleibusų maršrutų savikainą“. Panagrinėkime situaciją, buvusią iki „tik gerus pokyčius atnešusios“ ir „visus keleivius patenkinančios“ reformos.

Vilniuje važinėjančiu senu troleibusu (naujų savikaina turbūt būtų mažesnė, kadangi juose yra rekuperacinė sistema, kurios dėka pagaminama elektros energija vėl grąžinama į elektros tinklą ir naudojama kitų troleibusų) elektros energijos kaina 1 km nuvažiuoti buvo 0,87 Lt (2013 m. vasario 7 d., šaltinis, duomenis pateikė VVT generalinis direktorius Gintaras Nakutis), dyzeliniu dviašiu autobusu nuvažiuoti – 1,68 Lt, dujiniu – 1,32 Lt (2012 m. gegužės 22 d., šaltinis, duomenis pateikė VVT technikos direktorius Juozapas Grabys).

Dar sykį pažiūrėkime į skaičius:

0,87 Lt – troleibusas,

1,32 Lt – dujinis autobusas,

1,68 Lt – dyzelinis autobusas.

Kad dyzelinių ar dujinių autobusų 1 km savikaina galėtų sumažėti – vargu, nei kuras, nei papildomos eksploatavimo išlaidos (tepalai, aušinimo skysčiai ir t.t.) neatpigo, tad nebent sumažinti atlyginimai ar suprastinta priežiūra (tarkim, remonto metu naudojama ne nauja originali, o sena ar pigesnė neoriginali detalė). Taigi jeigu troleibusų 1 km savikaina, kuri iki reformos buvo mažesnė (ir žymiai) nei autobusų, dabar  iš tiesų tapo didesnė (beje, ar tai tiesa – sunku patikrinti, nes duomenys apie tai nėra viešai skelbiami) – kokios to priežastys?

Turbūt nedaug kas atsimena pono Kastyčio Lubio viešus pasisakymus 2013-tųjų vasarą ir rudenį. Kai jam buvo išvardinti minėti skaičiai, ponas Lubys atsakė, kad troleibusų savikaina kol kas mažesnė. Neatkreipėme dėmesio į tą „kol kas“, tačiau dabar aiškus ir dar vienas „reformos“ tikslas – tyčia padaryti troleibusus nuostolingais (pvz., sudarant absurdiškus tvarkaraščius, kad prieš pat troleibusą atvažiuotų jį dubliuojantis autobusas, ar atvažiuotų išsyk du troleibusai ta pačia kryptimi, o vėliau būtų 15 – 30 minučių laukimas). Apgailėtinos priemonės, ponai iš savivaldybės ir „Susisiekimo paslaugų“, bet kai sąžinė „išoperuota“, turbūt tinka bet kokie metodai, kad tik įrodyti savo tiesą…

Antra. Rašte pašaipiai atsakoma į įspėjimą, kad bus kreipiamasi į Europos Sąjungos institucijas dėl savivaldybės vykdomos politikos viešojo transporto atžvilgiu. Dar daugiau – akiplėšiškai iškraipomas Europos Komisijos Baltosios knygos tekstas. Vilniaus savivaldybės klerkai teigia, kad, anot jų, „Europos Komisijos parengtoje Baltojoje knygoje numatoma, kad iki 2030 metų vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutuose keleivių vežimo paslaugas turi teikti elektra varomi autobusai, atsisakant gremėzdiško ir brangaus troleibusų kontaktinio tinklo“.

Panagrinėkime plačiau Baltąją knygą ir paieškokime, ar iš tiesų joje rašoma tai, ką savo rašte teigia savivaldybės atstovai.

Apie Baltąją knygą

Pirmiausia derėtų apibrėžti, kas tai yra Baltoji knyga.

Baltoji knyga – Komisijos parengtas dokumentas kokia nors Europos integracijai svarbia tema, kuriame siūlomi Bendrijos veiksmai ar net teisės aktų projektai tam tikroje srityje. Baltosios knygos dažnai rengiamos Žaliųjų knygų pagrindu.

Mums aktuali yra 2011 m. Baltoji knyga pavadinimu „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“.

Atsisiųsti / Скачать/ Download (PDF, 303KB)

Dokumentą (lietuvių kalba) galite atsisiųsti ir iš čia: eur-lex.europa.eu

Čia matote Baltąją knygą, kuria neva remiasi Vilniaus miesto savivaldybės specialistai. Jos tekste nepavyko rasti to, ką bando įteigti joje esant savivaldybės „specialistai“.

Nėra kalbama nei apie tai, kad „keleivių vežimo paslaugas turi teikti elektra varomi autobusai“, nei kad turi būti atsisakoma troleibusų ir jų tinklo. Atvirkščiai – yra sakoma:

6 psl., 19 punktas: Ateityje būtina „didinti visų transporto rūšių transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą“.

Yra gerai žinoma, kad troleibuso variklio naudingo veikimo koeficientas yra apie 88%, elektrinio autobuso – iki 58%, apie vidaus degimo variklių efektyvumą kalbėti išvis neverta (jis nesiekia ir 40%, be to, kaip matysime vėliau, šios technologijos plėtojimas nėra palaikomas ES). Tad kuri technologija pranašesnė ir efektyviau vartoja energiją?

9 psl., 2.5 skyrius:

Dešimt konkurencingos ir efektyvaus išteklių naudojimo transporto sistemos tikslų – kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar pavyko pasiekti planinį rodiklį išmetamųjų teršalų sumažinti 60 proc.
Naujų tvarių degalų rūšių ir varymo sistemų kūrimas ir naudojimas
(1) Iki 2030 m. dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose; iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų; iki 2030 m. pasiekti, kad vykdant miestų logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose CO2 iš esmės nebūtų išmetamas.

Leiskite paklausti, kur čia matomas nurodymas (ar rekomendacija) atsisakyti troleibusų, juos keisti autobusais (kad ir elektriniais)?

Būtent dėl šio melo ir faktų iškraipymo ir buvo kreiptasi į Europos Komisiją – tam, kad būtų gautas patvirtinimas, jog savivaldybės klerkai akiplėšiškai meluoja.

Laiškas Europos Komisijos Mobilumo ir transporto Generaliniam Direktoriui (2014 m. kovo 30 d.)

2014 m. kovo 30 d. Europos Komisijos Mobilumo ir transporto Generaliniam Direktoriui Matthias Ruete buvo nusiųstas laiškas (anglų kalba, pateikiamas žemiau), norint išsiaiškinti tikrąją Europos Sąjungos poziciją, o ne Vilniaus savivaldybės interpretacijas.

Laiško tekstas lietuvių kalba:

Gerb. p. Matthias Ruete,

Kreipiuosi į Jus norėdamas sužinoti oficialią Europos Komisijos poziciją miestų viešojo transporto – konkrečiai troleibusų – atžvilgiu. Ar iš tiesų oficiali EK pozicija yra orientuota tik į elektrinius autobusus, rekomenduojant visiškai atsisakyti kitų pilnai elektrinių (nenaudojančių vidaus degimo variklių) viešojo transporto rūšių, tokių kaip troleibusas?

Vilnius (miestas su 0,5 mln. gyventojų) dar neseniai turėjo vieną didžiausių ir intensyviausių troleibusų sistemų Europoje. 22 maršrutai, daugiau ne 300 troleibusų, apie 500 km ilgio trasos – ir kasdien pervežama daugiau nei 300 tūkstančių keleivių. Deja, troleibusų skaičius pastaraisiais metais vis mažėja (nauji neperkami, seni menkai prižiūrimi), o 2013 m. panaikinti 4 maršrutai, sumažintas daugelio likusiųjų kursavimo dažnumas, juos keičiant dyzeliniais ar CNG autobusais. Dabartinė Vilniaus miesto administracija visomis išgalėmis stengiasi per kelerius metus pilnai sunaikinti troleibusų sistemą, juos pakeičiant autobusais. Taip pat miesto savivaldybė planuoja vietoj didelės troleibusų sistemos pastatyti naują – tramvajaus – sistemą su vos vienu ar dviem maršrutais, kainuosiančią neproporcingas lėšas.

Noriu išsiaiškinti EK poziciją, ar oficialiai yra remiamas naujų troleibusų – kaip ekologiškos miesto viešojo transporto priemonės – pirkimas, ar EK remia tik CNG autobusų (vietoj troleibusų) pirkimą, atnaujinant viešojo transporto priemonių parką?

Vilniuje, naudojantis Europos projektų parama, pastaraisiais metais yra perkami tik autobusai, o vienas paskelbtas konkursas troleibusams pirkti buvo atšauktas ir vietoj to buvo taip pat nupirkti autobusai. Vilniuje mėginama sudaryti įvaizdį, kad vidaus degimo variklius turintys autobusai yra tiek pat (ar gal net ir labiau) netaršūs kaip ir troleibusai (apie panaudotų akumuliatorių utilizavimą, apie taršą ne tik įvairiomis kenksmingomis dalelėmis, bet ir tepalais net nekalbama), negano to, teigiama, neva Europos struktūrinių fondų parama yra galima tik naujų autobusų įsigijimui. Visgi tuo abejoti verčia pavyzdžiai iš kitų miestų, kurie pastaruoju metu atnaujina savo turimą troleibusų parką ES fondų paramos pagalba. Pvz., Bratislava (Slovakijos sostinė), kur yra užsakyta 80 vnt. įvairios modifikacijos naujų troleibusų, didžiąją dalį jų kainos apmokant EK paramos fondų lėšomis.

Ar Komisijos manymu yra racionalu, kai miestas naikina turimo elektrinio transporto (troleibusų) infrastruktūrą ir vietoj to plečia keleivių vežimą dyzeliniais ir CNG autobusais, motyvuojant prielaida, kad kada nors bus sukurti pakankamai patikimi elektriniai autobusai, kurie šiuos autobusus pakeis? Vilniuje ir kituose miestuose vykę elektrinių autobusų bandymai rodo, kad ši technologija yra dar toli nuo patikimos, ji taip pat nėra konkurencinga ir eksploatacinėmis išlaidomis (iš esmės dėl dažno poreikio pirkti naujus brangius akumuliatorius) bei efektyvumu (troleibuso variklio naudingo veikimo koeficientas yra apie 88%, elektrinio autobuso – iki 58%). BALTOSIOS KNYGOS „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ 19 punkte sakoma, jog ateityje būtina „didinti visų transporto rūšių transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą.“ Taigi troleibusų energijos vartojimo efektyvumo pranašumas prieš kitas transporto rūšis akivaizdus – tačiau kodėl troleibusų sistemos naikinimas yra toleruojamas?

Vilniaus miesto savivaldybė į vieną iš laiškų dėl troleibusų sistemos naikinimo atsakė: „Europos Komisijos parengtoje Baltojoje Knygoje numatoma, kad iki 2030 metų vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutuose keleivių vežimo paslaugas turi teikti elektra varomi autobusai, atsisakant gremėzdiško ir brangaus troleibusų kontaktinio tinklo“.

Tuo tarpu BALTOSIOS KNYGOS skyriuje „Naujų tvarių degalų rūšių ir varymo sistemų kūrimas ir naudojimas“ rašoma: (1) Iki 2030 m. dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose; iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų; iki 2030 m. pasiekti, kad vykdant miestų logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose CO2 iš esmės nebūtų išmetamas.

Ar Jūs neįžvelgiate tokiame atsakyme faktų iškraipymo ir klaidingo interpretavimo? Ar iš tiesų pagal Baltąją knygą ir ES politiką miestuose privalės būti vien elektriniai autobusai (tačiau troleibusų būti nebegalės)?

Prašau Jūsų pagalbos sužinant tikrą Europos Komisijos ir kitų kompetentingų institucijų poziciją šiame laiške išdėstytais klausimais.

Pagarbiai,

Marius Markevičius

Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ koordinatorius

Atsisiųsti / Скачать/ Download (PDF, 72KB)

Europos Komisijos Mobilumo ir transporto Generalinio Direktorato laiškas (2014 m. balandžio 24 d.)

2014 m. balandžio 24 d. buvo gautas atsakymas iš Europos Komisijos Mobilumo ir transporto Generalinio Direktoriaus pavaduotojo Fotis Karamitsos. Laiške rašoma:

Ačiū už laišką, siųstą 2014 m. kovo 30 d. mūsų generaliniam direktoriui Matthias Ruete, kuris paprašė manęs atsakyti jo vardu dėl oficialios Europos Komisijos pozicijos troleibusų kaip viešojo transporto priemonės atžvilgiu.

Europos Komisija remia miestus, kuriančius ir įgyvendinančius integruotas tvaresnio mobilumo mieste strategijas. Daugelis ES miestų kenčia nuo problemų susijusių su transportu, pvz., spūstimis ir oro tarša. Komisija siekia padėti jiems rasti šių problemų sprendimus, atitinkančius jų miesto zonų poreikius ir savitumus. Atsižvelgiant į tai, miestai taip pat raginami siekti pereiti prie tvaresnių mobilumo rūšių, tokių kaip keliavimas pėsčiomis, dviračiu ir viešuoju transportu.

Egzistuoja keletas alternatyvų suteikti švaresnį viešąjį transportą ir švaresnes viešojo transporto priemones, pavyzdžiui, tramvajai ir metro, elektriniai autobusai su baterijomis ar troleibusai. Komisija neišskiria vieno kurio nors techninio sprendimo.

Savo „Europos alternatyvių degalų strategijoje“ (COM(2013) 17) Europos Komisija suteikė pagrindus technologinio vystymosi orientyrams, kaip ilgalaikėje perspektyvoje pakeisti naftą kaip energijos šaltinį visoms transporto rūšims, neteikiant pirmenybės vienai alternatyviai kuro technologijai.

Šiame kontekste Komisija taip pat remia iniciatyvas, kuriomis siekiama toliau plėtoti troleibusų sistemas. Galima rasti daugiau informacijos apie tai, pavyzdžiui, ES remiamame projekte TROLLEY, kurio adresas http://www.trolleyproject.eu/.

Naujas ES remiamas projektas, pavadintas ZEEUS, yra dalis Žaliojo Transporto iniciatyvos, taip pat finansuoja novatoriškus troleibusus Romoje. Daugiau informacijos http://www.uitp.org/zeeus-zero-emission-urban-bus-systems.

Tikimės, kad šis laiškas atsakys į jūsų klausimus,

Pagarbiai,

Fotis Karamitsos

Atsisiųsti / Скачать/ Download (PDF, 76KB)

Ačiū gerb. Fotis Karamitsos ir gerb. Matthias Ruete už atsakymą, kuriame aiškiai pasakoma keletas dalykų:

1) Troleibusų sistema yra remiama Europos Sąjungoje lygiai taip pat, kaip ir kitos sistemos, nenaudojančios vidaus degimo variklių.

2) Europos Sąjunga nerekomenduoja (ar nereikalauja) keisti troleibusų autobusais, tramvajais ar kokia kita sistema.

3) Paminėtas vienas iš naujų ES projektų (ZEEUS), kurio dėka vykdoma troleibusų plėtra, konkrečiai šiuo atveju – Romoje.

4) Minimas ir ES remiamas projektas http://www.trolley-project.eu/. Dažnai svetaines apie troleibusus jų priešininkai kritikuoja kaip „šališkas“, „neobjektyvias“ – reikia tikėtis, kad šį kartą tokia kritika nepasigirs, kadangi svetainėje pateikiama oficialiai ES remiama pozicija.

Taigi gautas atsakymas iš Europos Komisijos tik dar kartą patvirtino apie akiplėšišką Vilniaus miesto savivaldybės klerkų melą. Todėl ši istorija nesibaigia – apie jos tolimesnį vystymąsi bus parašyta svetainėje www.troleibusas.lt.

8 thoughts on “Европейская Комиссия опровергла ложь Муниципалитетa Вильнюсa

  1. Va, radau naujus duomenis apie DEGALŲ savikainas – “Mišraus tiek elektra, tiek dujomis varomo autobuso kilometro degalų savikaina siekia 57 ct/km, o tos pačios gamyklos tik dujomis varomo autobuso 1 km degalų savikaina yra 99 ct/km.”. Paminėta troleibuso 1km savikaina – 0.87 lt/km, ir dujų atvejų išlaidos kompresorinės priežiūrai yra tikrai mažesnės nei visam kontaktiniams tinklui prižiūrėti. O dar prie viso to pridėjus, kad paties troleibuso kaina yra praktiškai dviguba (kalbu ne apie baltarusišką ar DIY varianta, o apie normalaus gamintojo) akivaizdu, kad net ir labai norint troleibusus pritemti iki atsiperkamumo, tai yra labai sunku. O taip pat ir kiti jų trūkumai – negalėjimas (Vilniaus atveju) vienas kito aplenkti, maršruto nelankstumas, kirtimas ant stabdžių ties kiekvienu išsišakojimu…

    1. Vis dar neatsibosta tęsti kovą prieš troleibusus? Kiek azarto, malonu, malonu 🙂
      Pirma, jei jau kalbate apie duomenis – malonėkite pateikti ir šaltinį. Antra, jei čia ir teisingos kainos, jos akivaizdžiai rodo tik kuro kainas (t.y., tai, kas sumokama degalinėje). Ar tamsta esate įsitikinęs, kad troleibusai naudoja 2kWh/1km? – abejočiau, nes Amber naudoja 1kWh, tad kar ir senesnės kartos transportas, jis tikrai nenaudos daugiau nei dvigubai. Akivaizdu, kad į 087 Lt įskaičiuotos ir KT išlaidos, taip kad gal nepradėkite gąsdinti čia tomis milžiniškomis išlaidomis. Beje, tos “milžiniškos” išlaidos, sudarančios berods 3 mln. Lt per metus tokiam miestui kaip Vilnius – tai tikrai didelė suma? Neskieskite apie dvigubas troleibusų kainas, mielasis, nes jūsų mylimuose dujokuose ir detalės prastos (gal neigsite, kad naujieji Solaris atėjo brokuoti?), ir net nėra tokio dalyko kaip kondicionierius salone (o žinoma lyginate su naujo pilnos komplektacijos Škoda troleibuso kaina). Beje, ar neatsibodo kartotis?

  2. 15 min parasyta apie sanaudas.
    O dėl troleibusų elektros kainos – seniau kiek pamenu rašė, kad ~20-25% praranda dėl vertimo į pastoviąją srovę, o ir kadangi naudoja didžiausių apkrovų metu, kWh kaina tikrai nėra mažesnė už buitinių vartotojų kainą.

    1. Apie sąnaudas kieno? Jei kalbate, kalbėkite iki galo. Spėju, kalbate apie naujų tik išvažiavusių autobusų sąnaudas – o ar neatrodo, kad tamsta, švelniai tariant, šiek tiek skubate trimituoti apie sąnaudas transporto priemonių, dar net mėnesio nepavažinėjusių (nekalbu jau apie tai, kad tam reikalingas visų metų stebėjimas – taip, ir žiemos sezono, taip, ir užkimštose gatvėse o ne priemiesčių maršrutuose). Tik 20-25% praranda, ne 80-90? 🙂 Ponuli, tamsta imate ir lyginate tai, kas tamstai patogiau, pvz. lyginate senų troleibusų, nemodernizuotų pastočių faktinius duomenis su naujų autobusų teoriniais duomenimis. Tiesą sakant, tai ima atsibosti, tad arba kalbėkite nuosekliai ir objektyviai ir lyginkite analogiškus dalykus, arba nusišnekėjimai bus trinami. Turite savo mėgiamą autobusistų forumą – reikškitės ten su tokiomis įžvalgomis, ten būsite sutiktas su katutėmis.

Добавить комментарий

Ваш e-mail не будет опубликован. Обязательные поля помечены *

Этот сайт использует Akismet для борьбы со спамом. Узнайте как обрабатываются ваши данные комментариев.