Tag Archives: Zuokas

12:30 AM12:30 AM/12:30 AM

Šie savivaldos rinkimai troleibusams Vilniuje gali būti lemiami

Sekmadienį, 2019 m. kovo 3 d., vyks svarbiausi (ir galbūt lemiami) troleibusų ateičiai Vilniuje rinkimai. Nei Europarlamento, nei Prezidento, nei Seimo rinkimai troleibusų klausimu iš esmės nėra svarbūs – visgi tai, kokių partijų, komitetų, kokių pažiūrų žmonės bus išrinkti į Vilniaus tarybą, lems viską. Skaityti toliau…

03:22 PM03:22 PM/03:22 PM

Vilnius municipality starts to bury trolleybuses this Wednesday

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas

Šį trečiadienį, 2016-11-23, vyks Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdis, kuriame bus įkaltas dar vienas vinis į troleibusų sistemos karstą.

troleibusas.lt skaitytojams puikiai pažįstamas Kastytis Lubys (savivaldybės  Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialistas, 2013-tųjų transporto „optimizacijos“ architektas) pristatys sprendimą „Dėl įpareigojimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atnaujinti transporto priemonių parką“. Sprendime savivaldybė įpareigoja savo valdomą įmonę VVT veiklos nuomos būdu įsigyti 150 autobusų. Ne tik Zuoko vadovauta, bet ir dabartinė miesto valdžia troleibusų nelaiko transporto priemone – sprendime apie troleibusus nėra nė žodžio. Autobusai, žinoma, dyzeliniai (nuorodą į techninių specifikacijų projektą galima rasti čia).

Pabrėžiame: ne, troleibusas.lt nėra prieš tai, kad techniškai netvarkingi autobusai būtų keičiami į techniškai tvarkingus. Tačiau troleibusas.lt yra tikrai prieš tai, kad Vilniuje troleibusus pakeistų autobusai (kas šiuo atveju ir vyksta). Skaityti toliau…

05:46 PM05:46 PM/05:46 PM

Manipulations with numbers. I. Legends about the high prices of trolleybuses

kainaPer pastaruosius kelerius metus, kalbant apie viešąjį transportą, įvairiais būdais buvo paskelbta daugybė netiesos. Kažkodėl ypač daug tokių informacinių atakų buvo nukreipta prieš troleibusus. Galbūt kartais tai buvo daroma iš nežinojimo, visgi dažniausiai tai buvo panašu į sistemingą melą, siekiant tam tikrų tikslų.

Vienas dalykas, kai informaciją „padailina“ kažkokio naujo produkto siūlytojai – jų darbas yra įsiūlyti nebūtinai maksimaliai reikalingą ir nebūtinai itin kokybišką prekę už maksimalią kainą. Liūdnesnių rezultatų mieste sulaukiame, kai įvairių produktų siūlytojams legaliai (ar nevisai legaliai) parsiduoda mokslininkai, politikai, valdininkai – tokiu atveju, prisidengiant neobjektyviomis nesąžiningų mokslininkų studijomis, korumpuoti valdininkai, padedami korumpuotų politikų iššvaisto neadekvačias lėšas abejotiniems projektams.

Turbūt geriausias pavyzdys – Zuoko tramvajaus projektas. Vargu ar kas besuskaičiuos, kiek sostinėje lėšų išeikvota, mėginant jį prastumti. Išeikvotos lėšos – ir taip vadinamoms studijoms, kurias atliko „savi“ ir kuriems buvo nurodyta, ką tos studijos turi pagrįsti, ir įvairaus lygio valdininkų kelionėms, ir kaip fenikso prisikeldavusio filialo darbuotojų atlyginimams ir komandiruotėms. O juk pinigus, kurie buvo išeikvoti šioms nesąmonėms, buvo galima investuoti į viešojo transporto sistemos atnaujinimą ir bent keletą naujų transporto priemonių nupirkti…

Tačiau kodėl gi nedaryti bet ko, ką tik užsimanai – juk atsakomybės nėra jokios.

Štai kabinetiniai klerkai neteisėtai susitarė su prekybcentriu ir pakeitė miesto tarybos patvirtintą sutartį – po viso to spengia tyla, susitarimą (kuris naudingas tik „Maximai“, bet ne viešojo transporto keleiviams) „prastūmę“ valdininkai tebedirba, o neteisėtai atsiradęs susitarimas neatšauktas iki šiol. Miestas ne tik neteko investicijos (kurią buvo įsipareigojęs skirti prekybos centras) į viešojo transporto sistemą, tačiau dar daugiau – miestas dar ir pinigus išleido. Juk kainuoja ne tik kūrimas, bet ir naikinimas – tačiau vargu ar sužinosime, kiek kainavo iš dalies jau atliktas troleibusų kontaktinio tinklo išmontavimas Naugarduko gatvėje, ir iš kieno – prekybcentrio ar „Vilniaus viešasis transportas“ lėšų už visa tai buvo sumokėta? Visgi galima neabejoti, kad kai kurie savivaldybės veikėjai garsiai kalbės apie tai, koks šaunus investuotojas ir kaip jam ačiū, kad jis miestą tvarko už savo lėšas. Skaityti toliau…

12:31 PM12:31 PM/12:31 PM

Zuokas, Pauza, Lubys and Maxima – what they have in common?

13 maršruto troleibusas Naugarduko žiedeTurbūt nedaug kas atsakys, kas gali būti bendra tarp buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus Virginijaus Paužos, šio departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialisto Kastyčio Lubio (pastarųjų valdininkų pareigos po valdžios pokyčių liko tos pačios) ir prekybos giganto „Maxima“.

Trumpas atsakymas: šio tandemo dėka nuo 2013 metų liepos (įvykdžius taip vadinamą „viešojo transporto reformą“ ir atlikus „optimizaciją“, t.y., pradėjus mažinti troleibusų skaičių mieste) neliko reguliaraus troleibusų eismo Naugarduko gatvėje. Tačiau tai ne viskas – vėliau, pažeidžiant Vilniaus miesto taryboje patvirtinto sprendimo sąlygas, patyliukais savivaldybės kabinetuose susitarta prekybos gigantui leisti nevykdyti dalies šiuo tarybos sprendimu patvirtintų prekybos įmonės įpareigojimų. Valdininkai neturi keisti teisės nei Tarybos sprendimų, nei šiais sprendimais patvirtintų sutarčių – tačiau tai visgi padarė. Ir spėkite, kas toliau – gal jiems buvo iškeltos drausminės bylos, gal jie susilaukė griežtų sankcijų? Žinoma, ne – sankcijų jokių, o savavališkai padaryti sutarties pakeitimai įgyvendinami ir toliau.

Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, pradėta ruoštis ir troleibusų kontaktinio tinklo naikinimui Naugarduko gatvėje: ties Naugarduko – Švitrigailos gatvių sankryža buvo išmontuoti suėjimo iešmas ir persikirtimas. Šiąnakt, naktį iš sekmadienio į pirmadienį, pradėtas ir 1 km ilgio troleibusų kontaktinio tinklo Naugarduko gatvėje išmontavimas. Turbūt ne šiaip sau liepta tokius darbus atlikinėti naktį – blogiems darbams tamsa tinkamesnis metas.

Tačiau sugrįžkime prie to, kas ir ką buvo įsipareigojęs ir kaip visa tai patyliukais išgaravo. Skaityti toliau…

11:59 AM11:59 AM/11:59 AM

Who will pay for the experimental electric buses?

Utopija

Vilnius – miestas iniciatyvus, nors ir paskendęs skolose. Jis mėgsta pirkti itin brangius suoliukus (nors netoliese esančius fontanus užpila žemėmis), jis mėgsta skraidyti (nors tenka vaikščioti išbyrėjusiais šaligatviais, o pagrindinėse gatvėse nesunku rasti daugybę įkritusių šulinių ar elementarių duobių), jis mėgsta svajoti apie patį brangiausią viešąjį transportą, nors esamo net minimaliai sutvarkyti nesugeba. Šį kartą pakalbėkime apie dar vieną eksperimentą, kuris laukia vilniečių ir miesto svečių.

Baigiantis rinkimų maratonui, 2015 m. kovo 12 dieną, DELFI portale vykusių debatų metu  (A. Zuokas prieš R. Šimašių: kas bus toliau?) A. Zuokas pareiškė (o kitą dieną tai ištrimitavo ir savivaldybės viešųjų ryšių skyrius), kad neva Vilnius jau yra padavęs paraišką CIVITAS projektui, pagal kurį mieste atsiras 25 (!) metrų ilgio elektriniai autobusai dabartinėje 2G autobuso trasoje (Santariškės – Laisvės pr. – Stotis).

Štai ką kalbėjo ponas A.Zuokas: Skaityti toliau…

11:35 PM11:35 PM/11:35 PM

Mayor election – this Sunday. What candidates say about public transport?

Vilniaus savivaldybė ir Solaris troleibusasŠį sekmadienį Vilniuje, kaip ir daugelyje Lietuvos miestų, įvyks savivaldybių merų tiesioginių rinkimų pakartotinis balsavimas. Vilniuje liko šie du kandidatai:  dabartinis Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Šimašius, taip pat dabartinis meras Artūras Zuokas, siekiantis tapti sostinės meru jau trečiajai kadencijai.

Nors meras gal ir nebus visagalis miesto valdovas (tikėtina, kad gan stipriai pakitusi savivaldybės tarybos sudėtis irgi įtakos savivaldybės tarnautojų, taip pat savivaldybei priklausančių įmonių veiklos pokyčius), mero požiūris, darbo metodai, vizija, tikslai stipriai įtakos tai, kuria kryptimi toliau vystysis miestas.

Pirmiausia norime pasidalinti abiejų kandidatų atsakymais į 6 klausimus, kuriuos jiems pateikė Viešojo transporto nepriklausoma darbuotojų profesinė sąjunga. Kairėje pateikiami R.Šimašiaus, dešinėje – A.Zuoko atsakymai. Skaityti toliau…

07:30 AM07:30 AM/07:30 AM

A Celebration in the company VVT in the background of auctions and pledges

AP-VT-VVT logoUAB „Vilniaus viešasis transportas“ 2014-11-14, penktadienį, paminėjo 3 metų sukaktį. Oficialus pranešimas apie šventę pateikiamas ebus.lt: „Vilniaus viešasis transportas“ paminėjo trečiąjį gimtadienį“ – na o mes, kaip įprasta, į viską pažvelgsime kiek kitaip. Skaityti toliau…

10:05 AM10:05 AM/10:05 AM

How trolleybuses became buses in Vilnius

Solaris Urbino CNG autobusas (gamintojo nuotr., solarisbus.com)

 Prieš gerą savaitę į Vilnių iš Lenkijos Solaris gamyklos atvyko naujai pagaminti dujomis varomi autobusai. Kiek uždelsus (gal dėl itin šaltų orų, gal dėl tragiško eismo įvykio, nusinešusio dviejų pėsčiųjų gyvybes) šiandien, 2014 metų sausio 28 d., įvyks paradinis valdžios vyrų pozavimas šalia naujų autobusų, bus kaip ir pernai kartojamos frazės apie tai, kokie šie autobusai ekologiški ir kad tai miesto ateitis. Akivaizdu, ir vėl bus sąmoningai pamirštama paminėti, kad autobusų salonai (siekiant kaip įmanoma sumažinti autobusų kainą) yra be kondicionavimo sistemų, kad keleivius (kaip ir pernai atvykusiuose MAN autobusuose) karštą vasaros dieną turės paguosti liukai ir 8 mažyčiai langeliai. Oficialiai – kad tilptų daugiau keleivių, tačiau galbūt vėlgi kad būtų dar labiau sutaupyta, netgi sėdynių yra įrengta mažiau nei būna standartinės komplektacijos autobuse. Kalbama, kad Kauno mieste gauti 2012 metų gamybos autobusai Solaris Urbino 12 CNG turėjo daugybę gamyklinių problemų (kokių rimta ir tokią patirtį turinti įmonė neturėtų daryti), ir kad dar ir dabar taisomas konstrukcijos ir kokybės brokas. Tačiau mums svarbus kitas aspektas – turbūt nedaug kas paminės, kad šie autobusai buvo nupirkti vietoj troleibusų, t. y. atšaukus naujų troleibusų įsigijimui paskelbtą konkursą. Šiame įraše ir panagrinėkime, kaip viskas vyko. Skaityti toliau…

02:43 PM02:43 PM/02:43 PM

Panels in the public transport stops

Vakarėjant, Saulėtekio žiede (2013-10-14)

Šiame įraše pakalbėkime apie vieną iš elektroninio bilieto projekto dalių – švieslentes Vilniaus m. viešojo transporto stotelėse, rodančias, kokio maršruto autobusai ar troleibusai atvyks artimiausiu metu. Yra ir kitų „šaunių“ šio projekto dalių, tokių kaip elektroninių bilietų skaitytuvai, kurie, jei ir veikia, ekranuose tokie blyškūs, jog dažnam sunku kažką įžiūrėti – galbūt vieną dieną pakalbėsime ir apie juos. Beje, ar kas nors žino, kad taip pat pagal šį projektą buvo nupirkti ir visose UAB „Vilniaus viešasis transportas“ transporto priemonėse iki šiol tebestovi nenaudojami bilietų spausdintuvai, kurie turbūt taip ir nebus naudojami, pamačius apie jų „patikimumą“ bandymų laikotarpiu? – pastovės būtiną pagal projekto sąlygas laiką, o po to bus sėkmingai nurašyti – o ties projektu padėta varnelė: „įvykdytas“ (nuotr. žemiau – bilietų spausdintuvas).

Bilietų spausdintuvas

2008-2013 m. vasara

Škoda 14Tr (1661), 2013-09-10, Karaliaus Mindaugo tiltas

Pradėkime nuo žaviųjų „pirmosios kartos“ švieslenčių stotelėse.

Statybugidas.lt: Apie viešojo transporto grafikus informuos švieslentės

diena.lt: Modernumo įvaizdį kurs švieslentės

Kaip rašoma šiame 2008 m. lapkričio mėn. paskelbtame pranešime, būtent tuomet buvo įrengtos pirmosios 9 švieslentės, o vėliau pagal planą per porą savaičių Vilniaus m. viešojo transporto stotelėse jų turėjo iš viso atsirasti 40. Žinoma, ne tik atsirasti, bet ir veikti – deja, kaip puikiai žino vilniečiai, jos niekuomet nebuvo patikimu informacijos šaltiniu. Kai jos veikdavo – keleiviai anaiptol negalėjo būti tikri joje rodomos informacijos teisingumu: būdavo rodoma, kad viena ar kita transporto priemonė atvyks, bet ji taip ir nepasirodo – taigi galima daryti išvadą, jog nors buvo skelbiama, kad švieslentėse bus rodomi duomenys gauti pagal GPS signalus iš transporto priemonių, to nebuvo. Pristatant šias švieslentes, būdavo skelbiama, kad jos pateiks ir aktualią informaciją apie spūstis ar avarijas dėl kurių viešasis transportas stipriai vėluos – deja, to nebūdavo, viskas ką keleiviai matydavo – tai reklaminiai intarpai, o dėl spūsčių vėluosiančios ar dėl gedimo neatvyksiančios transporto priemonės vis tiek ekranuose vaidendavosi. Kitas dalykas, kad švieslentės dažniausiai išvis arba rodydavo mėlyną ekraną su klaidos kodu, arba būdavo užgesusios, arba tiesiog išmontuotos. Viena gedimų priežasčių buvo ta, kad nepaisant „Vilniaus troleibusų“ atstovų perspėjimų, švieslentės vis tiek buvo prijungtos prie troleibusų kontaktinio tinklo (kur neatlaikė aukštos įtampos ir įtampos svyravimų). Kitos viešojoje erdvėje skelbtos jų neveikimo priežastys buvo ir tokios, kaip „per šalta lietuviška žiema“:

2010-01-18 15min.lt: Švieslentės užmigo žiemos miegu:

Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų (IT) skyriaus vedėjas V.Jančiauskas: „Nuo rudens bandėme susisteminti švieslentes, padaryti, kad jos tiksliai rodytų, kiek liko laiko, kol atvažiuos autobusas, deja, dažnai programa išsiderindavo. Atėjus žiemai, paaiškėjo dar vienas minusas – švieslentės yra nepalankios mūsų žiemoms, mat esant didesniam nei 10 laipsnių šalčiui sugenda ir išsijungia“. Specialistas tvirtino, kad skystųjų kristalų švieslenčių ekranai yra per silpni didesniems šalčiams – sistema tiesiog užšąla. Anot R.Jančiausko, pastebėjus šią bėdą, švieslentės buvo nukabintos ir išvežtos taisyti. „Dauguma švieslenčių sutaisytos, tačiau stotelėse jas vėl pakabinsime, kai šalčiai šiek tiek atlėgs“

2010-03-22 diena.lt: Šiltiems kraštams pritaikytos švieslentės neatlaikė Vilniaus žiemos

2010-06-01 diena.lt: Modernus Vilnius – nepasiekiama svajonė:

„aiškino Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų (IT) skyriaus vedėjas V.Jančiauskas, nepaneigdamas, kad pasirinkdama tiekėją savivaldybė neįvertino to, kad jo įrenginiai nepritaikyti permainingam Lietuvos klimatui“.

Visgi sugrįžkime į pačią pradžią. Praėjus vos porai mėnesių po švieslenčių atsiradimo, 2009 m. sausio 20 d. portale diena.lt pranešama: Troleibusų atvykimą švieslentės rodys tik balandį

Informuojama, kad vietoj švieslenčių belikę jų rėmai neturėtų keleivių neraminti – anot tuometinio „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Vaidoto Antanavičiaus „matyt, reguliuojant sistemą radosi techninių kliūčių. Šiuo metu jas bandoma pašalinti“.

2010-09-21 diena.lt: Švieslenčių rėmai – kasdienis tyčiojimasis iš vilniečių?

lrt.lt video: Lietuvos sostinėje iš 40 švieslenčių veikia vos 3:

2012-08-24 lrt.lt: Sostinėje viešasis transportas nespėja vytis švieslenčių grafikų

Jau pati straipsnio pradžia, žinant visą švieslenčių istoriją, perspėja apie tai, kad ir vėl bus tos pačios kalbos su tais pačiais pažadais:

„Tiek Kaune, tiek Vilniuje, didžiausio keleivių srauto vietose, yra iškabintos švieslentės su viešojo transporto atvykimo laikais. Laikinojoje sostinėje tokia sistema veikia be priekaištų. Tuo metu Vilniuje gyventojai sako nesuvokiantys, kokius laikus rodo švieslentės. Viešojo transporto atstovai pripažįsta, kad sutrikimų būta, ir užsimena, kad artimiausiu metu švieslenčių laukia renesansas.“

Taigi, kaip rašoma straipsnyje (paskelbtame 2012 m. lapkričio 21 d.) portale delfi.lt „Švieslentės Vilniuje neveiks iki pavasario“, nedarant gilesnės analizės ir pasirinkus „taupiausią“ variantą, t. y. nenorint išleisti 0,5 mln. litų, kad švieslentes prijungti prie standartinio elektros tinklo (kuriuos tenka išleisti dabar), buvo sugadinta daugybė įrangos ir keleiviai negavo paslaugos, kurią (pagal įsisavintas lėšas) turėjo gauti. Tiesa, pastarame straipsnyje užsiminta, kad pagal naują projektą švieslentės atsiras 2013 m. pavasarį…

2013 m. vasara -…

2013-07-18 veidas.lt: „Pakeista Vilniaus miesto viešojo transporto sistema“. Vilniaus miesto meras A.Zuokas teigia:

„Švieslentės įrengtos 2008 m. lapkritį, jų pirkimas ir įrengimas kainavo 962 tūkst. Lt. Tačiau elektros maitinimas buvo susietas su troleibusų tinklu, ši buvo tiekiama nepastoviai, todėl švieslenčių veikimas dažnai strigdavo. Šiuo metu stotelėse baigiami įrengti nauji laikikliai, į visas stoteles privesta elektros energija. Visus darbus rangovas įsipareigojęs baigti liepos mėnesį.“

…ir štai atėjo 2013-tųjų vasara, pradėta garsioji Vilniaus m. viešojo transporto „optimizavimo“ reforma. Jai ruošiantis, poroje stotelių buvo paskubomis pastatyti stulpai „naujos kartos“ švieslentėms ir pjaunami senieji stulpai, ant kurių keleiviai iki tol galėjo matyti cilindruose pateiktus pilnus viešojo transporto grafikus. Tiesa, vėliau stotelėse šie grafikai buvo priklijuojami, tačiau apie jų ilgaamžiškumą kalbėti sudėtinga:

2013-06-30, Žaliasis tiltas

Šiuo metu pilni grafikai (tokie, kokie būdavo cilindruose) iškabinami stotelėje šalia viešojo transporto schemos – tačiau įdomu būtų žinoti, kodėl nuspręsta juos kabinti virš suoliuko, o ne šalia jo, kuo remiantis buvo pasirinktas toks grafikų iškabinimo aukštis, kuris žemesnio ūgio žmonėms yra visiškai netinkamas…

Pristatydamas reformos pradžią žurnalistams, 2013-06-27 Vilniaus m. meras Artūras Zuokas apie ją kalbėjo stotelėje prie miesto savivaldybės (žurnalistai nepraleido pro akis ir užfiksavo garsųjį gestą – pavyzdyje yra nuotrauka iš portalo 15min.lt), o šalia buvo skubiai prieš pat šį šou įrengta švieslentė.

No_comment

 Deja, naujoji švieslentė po dviejų mėnesių (2013 m. rugpjūčio 25 d.) atrodė štai taip – ar Jūs joje kažką įžiūrite?:

Švieslentė - Europos aikštė, 2013-08-25

2013-08-16 diena.lt: Švieslentės į Vilniaus stotelės grįš per rugpjūtį ir rugsėjį

Atkreipkime dėmesį į „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Ginto Bliuvo žodžius:

 „Čia tos pačios švieslentės, tik jos turės atnaujintą programinę įrangą ir jos bus prijungtos prie pastovaus elektros tinklo, ne prie šviesoforų“.

Štai, pasirodo, jos buvo prijungtos prie šviesoforų! Kalbant rimtai – įdomu, ar tikimasi, kad nauja programinė įranga toms pačioms šalčiams neatsparioms švieslentėms padės ištverti žiemos šalčius, o gal tiesiog manoma, kad šalčių nebus?

Šiuo metu baigiasi spalio mėnuo, ir nors daugelyje stotelių naujieji stovai jau yra – jie tebėra tušti.

Tačiau ir tie, kurie turi ekranus, sukelia klausimų:

1. Kaip žinia, 4-tojo maršruto troleibusai savaitgaliais važiuoja ne į Žemuosius Panerius, bet tik iki Gerosios Vilties stotelės – tačiau savaitgaliais švieslentėse rodoma klaidinga kryptis.

2. Stotelėje „Karaliaus Mindaugo tiltas“ po švieslente esančiame maršrutų sąraše paminėtas 14-tojo maršruto troleibusas (žemiau matoma nuotrauka, daryta 2013-10-31), nors jis nuo 2013-09-01 važiuoja pakeista kryptimi – o gal „Susisiekimo paslaugų“ darbuotojai ir patys nežino maršrutų pokyčių? Keleiviams, tikintiems šiuo užrašu, gali tekti ilgokai laukti…

2013-10-31 Švieslentė

3. Kokio tipo transporto priemonė (žemagrindė / pusiau žemagrindė ar nežemagrindė) atvažiuos?

4. Šaunu, kad pvz. Klinikų stotelėje esanti švieslentė rodo ir atvykimą troleibusų, vykstančių iš parko į nuolatinius reisus – tačiau sistemoje nesigaudančiam žmogui lieka neaišku, ar, tarkim 9 bei 17 maršruto troleibusas važiuos pro Šilo tiltą, ar pro Žirmūnų tiltą, o gal jis išvis į Žirmūnus neužsuks?

5. Ar tikrai šios švieslentės rodys informaciją apie įvykusias avarijas ir dėl jų pakeistus maršrutus? Tuo abejoti leidžia 2013 m. spalio 28 d. įvykęs incidentas (video), kai buvo sugadintas kontaktinis tinklas Jogailos g. pabaigoje į Gedimino pr. pusę, o po šio įvykio 2, 6, 14, 20 maršrutų troleibusai buvo nukreipiami kita trasa. Ar švieslentėje, esančioje stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“, buvo pateikiama informacija apie tai, kad šių maršrutų troleibusai į ją neatvyks, o gal visgi keleiviai matė, kad troleibusai neva atvyks po kelių minučių, nes pagal GPS signalą jie buvo netoliese? Nors būtent tokias funkcijas ir žadėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas, pasak kurio, „švieslentės ne tik rodys atvažiuojančio transporto laiką iki stotelės, bet ir praneš, jeigu yra kokių sutrikimų maršrute, atsitiko kontaktinio tinklo avarija ar keičiasi maršrutas.“:

2013-08-21 alfa.lt: Grįš neveikiančios švieslentės

2013-08-21 respublika.lt: Pinigų tratinimo objektu sostinėje vėl tapo švieslentės

Kaunas ir vėl pasirodė geriau

Švieslentė - Kaunas - 1

Švieslentė - Kaunas - 2

O dabar žvilgtelėkite į švieslentes Kauno m. viešojo transporto stotelėse, kurios nuo pat pradžių buvo įrengtos kaip priklauso (t. y., „maitinamos“ nuo 220V tinklo) ir kurios buvo nupirktos būtent tokios, kokios naudojamos daugybėje pasaulio miestų – būtent todėl, kad veikia ir suteikia žmonėms informaciją, o ne todėl, kad yra moderniau atrodančios. Tiesa, smulkių problemų būta ir ten, tačiau tikrai nevyko tokia epopėja kaip Vilniuje… Kaune esančios švieslentės jau nuo pat pradžių rodo, kokio tipo transporto priemonė (žemagrindė, ar ne) atvažiuos (o tai itin svarbu ir neįgaliesiems, ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir tėvams su vaikų vežimėliais) – deja, Vilniuje ir naujosiose, „moderniosiose“, tokios paprastos funkcijos (kuri veiktų atsižvelgiant į konkrečios važiuojančios transporto priemonės GPS signalą, ne į tai, kas numatyta pagal grafikus) įdiegti nesugebėta…

Skaityti toliau…

07:30 AM07:30 AM/07:30 AM

“The brand new” VVT vehicles

Sorry this article is not available in English yet.

Žirmūnai, P.Lukšio žiedas

Žirmūnai, P.Lukšio žiedas – troleibusai čia dabar reti svečiai

Vilniaus m. meras A.Zuokas, pristatydamas viešojo transporto „optimizavimo“ planus, nuolat kartojo, kad miesto gyventojai važinės tokiais autobusais, kokių dar nematė. Nemato ir iki šiol, ir šiemet dar turbūt nepamatys. Tik kitąmet mieste išvysime ir Lenkijoje, ir Ispanijoje pagamintus autobusus (kurie, neabejotina, ir vėl mero bus pristatomi kaip patys geriausi ir tobuliausi, kokius tik matė pasaulis – tai jis kalbėjo ir per MAN autobusų pristatymą, o keleiviai jau pajuto jų gerumą karštomis vasaros dienomis – na ir be abejo, „ekologiški“).

Priminsime, kad Lenkijoje šiuo metu  gaminami Solaris autobusai nupirkti už lėšas, kurios buvo skirtos troleibusų įsigijimui. Konkurso sąlygose buvo numatyta ne didesnė nei 1,1 mln. Lt kaina, tačiau tuo pačiu jose buvo įrašyta nemažai papildomos įrangos. Ir nors konkurse dalyvavo dvi įmonės, abiejų jų pasiūlymai buvo atmesti – baltarusių MAZ kaip neatitikęs konkurso sąlygų reikalavimų, o „Škoda Electric“ – dėl per didelės kainos. Kodėl konkurse nedalyvavo Solaris (kuris noriai dalyvavo autobusų konkurse ir, galbūt kaip ir MAN autobusų atveju, dėl mažesnės kainos pateikė mažiau įrangos turintį produktą) – neaišku, tačiau kodėl nedalyvavo pats UAB „Vilniaus viešasis transportas“, kur surinkto troleibuso kaina tebuvo apie 720 tūkst. litų – atsakymas peršasi savaime. Po šio „konkurso“ (kur jau prieš jo pabaigą buvo žinoma, kad jis neįvyks), lėšas numatyta skirti autobusams pirkti.

Kyla klausimas – kodėl, jei konkurso sąlygos yra netinkamos troleibusams pirkti, neskelbiamas naujas konkursas kitokiomis sąlygomis ar nekviečiami kiti gamintojai ir tiekėjai, tačiau tiesiog vietoj jų perkami autobusai, bet jei išeina įsigyti mažiau nei planuota autobusų – viskas gerai, ir jie vis tiek perkami, kad ir didesne nei planuota kaina (ebus.lt: Autobusų pagal Klimato kaitos programą – mažiau)?

Tuo tarpu dabar, kaip visi puikiai žino, troleibusų sistemos naikinimas Vilniuje tęsiasi, o UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (beje, kodėl įmonė turi būtent UAB statusą, nors prieš autobusų ir troleibusų įmonių sujungimą įmonių tipai nebuvo tokie) ir toliau vykdo įdomius viešuosius (ir nevisai viešuosius) pirkimus, apie kuriuos ir pakalbėkime.

Nuotraukose dūmų kamuoliai taip įspūdingai nesimato – tačiau kas tokiu metu stovėjo stotelėje, aromatus tikrai prisimena (ačiū Romui R. už nuotraukas).

Mikroautobusų pirkimai

921 - Po remonto likau išsižiojęs

Po remonto likau šiek tiek „išsižiojęs“ (2013-08-26)

Jau nuo liepos mėnesio Vilniuje važinėja trys (ir, kaip buvo žadama viešojoje erdvėje, nuo rugsėjo 2-osios važinės visi 12) naudoti mikroautobusai. Tai „Mercedes-Benz Sprinter” modelio, 35 (19 stovimų ir 16 sėdimų) vietų mikroautobusai, pirkti iš Jelgavos autobusų parko, pirmoji jų registracija – 2006 metai. Kadangi šios transporto priemonės artėjo prie patikimo tarnavimo ribos (kuri yra iki 10-ties metų), Latvijos vežėjai perka naujas transporto priemones – tačiau tokios „smulkmenos“ nesutrukdė mūsų vežėjui įsigyti 7 metų senumo mikroautobusus, kurie, tikėtina, jau dabar turi techninių problemų.

196 mikrobas

Viena iš „naujųjų“ VVT transporto priemonių.

Šiuo metu UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – VVT) interneto svetainėje skelbiama apie dar vieną konkursą naudotų mikroautobusų (naudojančių suspaustas gamtines dujas – CNG) pirkimui. 2013-08-26 paskelbtas atviras konkursas: „Nenaujos transporto priemonės (mikroautobusai), skirtos vežti keleivius miesto sąlygomis ir varomos suspaustomis gamtinėmis dujomis (SGD)“ (konkurso pabaiga – 2013-10-10). Perkami 6 vnt. mikroautobusų, kurių „rida nuo eksploatacijos pradžios neturi viršyti 150 000 kilometrų, mikroautobusų pirmoji registracijos data neturi būti senesnė, nei 2010 metai“. Nors šios transporto priemonės turėtų būti naujesnės už įsigytas iš Latvijos, tačiau, kadangi nenaujos, vargu ar jos turės galiojantį garantinį aptarnavimą.

VVT geriau bet kokiomis sąlygomis nuomosis autobusus, negu naudos turimus troleibusus

Viešojoje erdvėje buvo paskelbta apie sėkmingai įvykusį konkursą didelių autobusų nuomai (ebus.lt: Pirmadienį į sostinės gatves išriedės ir išsinuomoti autobusai). Ši tema verta atskiro dėmesio.

Kaip matome iš VVT svetainės, 2013-08-08 skelbtas supaprastintas atviras konkursas „Transporto priemonių, skirtų vežti keleivius miesto sąlygomis, nuomos be vairuotojų pirkimas“ (kurio pabaiga 2013-08-22) neįvyko, todėl 2013-08-28 buvo paskelbtos Supaprastintos neskelbiamos derybos „Transporto priemonių, skirtų vežti keleivius miesto sąlygomis, nuoma be vairuotojų“, kurios baigėsi jau kitą dieną (2013-08-29 10 val. 00 min.). Kas dalyvavo tose neskelbiamose derybose, ar dalyvis tebuvo vienas – informacijos apie tai nėra. Težinoma tik tai, kas gi turėtų atsirasti miesto gatvėse.

Kaip skelbiama miestai.net forume, tai yra Volvo 7000A iš UAB „Baltic Ground Services“ Visagino nuomos.

Kuo užsiima ši įmonė? Prisistatymas internete ( http://www.bgs.aero/lt):

„Baltic Ground Services“ (BGS) teikia keleivių ir orlaivių antžeminio aptarnavimo bei aviacinių degalų tiekimo paslaugas Lietuvos ir Lenkijos oro uostuose. Dinamiškai augdama ir vystydamasi, bendrovė nuolat analizuoja plėtros galimybes ir kitų šalių rinkose (Italijoje, Ukrainoje). Turėdami 20 metų patirtį ir subūrę aukščiausios kvalifikacijos profesionalų komandą, teikiame paslaugas pripažintiems aviacijos sektoriaus lyderiams.

BGS teikia visas standartines antžeminio keleivių ir orlaivių aptarnavimo paslaugas, įskaitant keleivių registraciją skrydžiui, laipinimą, bagažo aptarnavimą, orlaivių salono valymą ir išorės plovimą, salono pašildymą, antiledodaros, orlaivių vilkimo ir stūmimo, maitinimo pristatymo bei kitas paslaugas. Kasmet aptarnaujame 15 tūkstančių skrydžių ir 1,5 milijono keleivių.“

Tarp įmonės teikiamų paslaugų yra paminėtas „Keleivių transportavimas perone ir už oro uosto ribų“, tačiau neminima jokia transporto priemonių nuoma, taip pat joks filialas Visagine. Iš neįvykusio (rugpjūčio 8 d. skelbto) konkurso sąlygų matoma, kad ieškoma 10 vnt. (+/- 3 vnt.) 18m ilgio („dvigubų“) autobusų, sutarties (autobusų nuomos) terminas – 6 mėnesiai, kurios pratęsimas nenumatytas. Nesunku suprasti, kad tokios nuomos sąlygos – pusės metų nuoma be garantijos juos po to išpirkti – yra rizika, neabejotinai turinti atsispindėti nuomos kainoje. Iš kitos pusės – žinoma, labai patogu išsinuomoti, po to išsipirkti – už tą pačia prekę bus sumokėta du kartus, visi liks patenkinti…

Pirmos registracijos data – ne ankstesnė negu 2000 m., rida – ne didesnė negu 650 000 km. Kokius visgi autobusus VVT išsinuomavo ir už kokią kainą – neaišku, tačiau ar tokie veiksmai nėra lėšų švaistymas? Padidinus 16, 19 maršrutų troleibusų skaičių ir jų kursavimo dažnumą, 2G ir 4G be problemų susitvarkytų su keleivių srautais. Jei minėtų G autobusų trasos būtų pakeistos taip, kad nedubliuotų minėtų troleibusų maršrutų (pvz., 4G, nestodamas trečdalyje stotelių, važiuoja ne greičiau nei 19 maršruto troleibusas – tai yra faktas, piktinantis žmones, mėginančius visus įtikinti troleibusų lėtumu) – apie tai galite matyti „Susisiekimo paslaugų“ Facebook profilyje – vargu ar reikėtų autobusų nuomų, ar išleisti į reisus vos pajudančius ir išmetamaisiais dūmais tiesiog kosinčius autobusus. Deja, troleibusų naikinimo vizija kai kuriems asmenims yra tokia žavinga, jog jie naikinami net neturint kuo „ūsuotuosius“ pakeisti, o jei ir keičiant – tai darant ekonomiškai neefektyviai ir taip daug finansinių problemų turinčiai (dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė nesumoka už keleivių su lengvatomis vežimą jau daug metų) įmonei. Ar kam nors tai rūpi? – susidaro įspūdis, kad ne – juk pinigai ne nuosavi, o „valdiški“…

Atnaujinta 2013-09-02 12 val. Atsirado informacijos, kokie gi autobusai išnuomoti – ačiū Algimantui už paparacišką nuotrauką:

Nuoma iš oro uosto

Atnaujinta 2013-09-03 12 val. Į pirmąjį troleibusų parką Žolyno gatvėje atkeliavo dar trys nuomojami autobusai (žr. nuotrauką žemiau) – informaciją apie juos pateikęs žmogus juos apibūdino kaip baisius ir surūdijusius – nenustebkime, jei ir jie savivaldybės viešųjų ryšių pranešimuose bus pateikti kaip nauji (kaip tai buvo padaryta su senais latvių nurašytais mikroautobusais, kurie savivaldybės pranešimuose spaudai vakar, rugsėjo 2-ąją, buvo pristatyti kaip nauji).

2013-09-03 Meteoritturas

Atnaujinta 2013-10-07. Paaiškėjo, kad baltieji Volvo autobusai su švyturėliais įmonei BGS nereikalingi ir yra parduodami (pradinė 1 vnt. kaina 167 tūkst. Lt). Dar įdomesnis kitas dalykas. Kai buvo siūloma juos nuomoti, pradinė kaina už 11 vnt. autobusų nuomą pusei metų buvo buvo 858 858 Lt (šaltinis). Po neskelbiamų derybų nuomos kaina sumažėjo iki 326 366 Lt už tuos pačius autobusus tam pačiam terminui (šaltinis). Žodžiu, kai autobusų po 167 tūkst. litų (vienetui) niekas neperka, tai galima nepigiai išsinuomoti… O po to galbūt ir nusipirkti?

Privačių vežėjų įtraukimas į Vilniaus viešojo transporto sistemą

Kaip žinome, nuo š.m. liepos 1-osios Vilniuje buvo uždrausta dirbti privatiems vežėjams, iki tol vežusiems keleivius ir mikroautobusais, ir standartinės talpos autobusais. Prieš tai, kaip pamename, per Vilniaus miesto tarybą buvo mėginama taip vadinamą „privačių vežėjų įtraukimą į bendrą sistemą“, tačiau ir taryba sumanymo nepalaikė (nes tai būtų savaime reiškę „reformos“ palaikymą, o dabar ji tesiremia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu), sąlygų nepalaikė ir privatūs vežėjai (kurie matė, kaip savivaldybė „atsiskaito“ su VVT, ir patys tokio „atsiskaitymo“ toli gražu nenorėjo). Kadangi nepavyko „įtraukimas“ tokiu būdu, buvo sumanyta apeiti sprendimo priėmimą miesto taryboje ir pats VVT paskelbė dalies maršrutų subnuomos konkursą.

Konkurso sąlygas galima perskaityti VVT svetainėje, konkursas tebevyksta iki antradienio, rugsėjo 3-iosios. Visgi, anot ebus.lt straipsnio, VVT generalinis direktorius G.Nakutis teigia, kad „Šiuo konkursu domisi privatūs vežėjai, tikimės, kad jis taip pat įvyks“. Vilniaus miesto vežėjų asociacijos, vienijančios aštuonis narius, vežusius keleivius Vilniuje iki liepos 1-osios, prezidento Sauliaus Matulionio duomenimis, iš asociacijos narių tame konkurse niekas nedalyvaus.

Atnaujinta 2013-09-04. Paaiškėjo, kad pasiūlymų pateikimo ir susipažinimo su gautais pasiūlymais data perkeliama iš 2013-09-03 į 2013-09-24.

Kaip ten bus iš tiesų, pamatysime, taip pat bus labai įdomu finansiniai šio konkursėlio reikalai, ir iš ko gi VVT laimėtojui (jei toks bus) mokės, kai iš savivaldybės pinigų už tas pačias suteiktas paslaugas jau daugybę metų negauna…

Atnaujinta 2013-09-06. Pasirodė straipsnis alfa.lt: Latvių nurašyti seni autobusai Vilniaus savivaldybei – „naujos“ transporto priemonės

Atnaujinta 2013-10-09. Paaiškėjo, kas pradės VVT maršrutų perėmimą. Pirmuosius tris maršrutus iš VVT (autobusų maršrutai: 9 „Agrastų st. – Zuikių g.“; 20 „Žemieji Paneriai – Mūrinė Vokė – Lazdynai“; 28 „Žemieji Paneriai – Grigiškės“) perims kažkokia UAB „Ridvija“, apie kurią nėra jokios viešos informacijos, išskyrus įmonės registravimo faktą. Pagal ebus.lt informaciją, nustatytas nugalėtojas ir IV maršrutų grupėje (maršrutas Nr.40 „Fabijoniškės – S.Stanevičiaus – Centras“), tačiau jis kol kas nėra garsiai skelbiamas. Kadangi antrosios ir trečiosios maršrutų grupių „atidavimo“ konkursai neįvyko, jie bus skelbiami pakartotinai.