Civilizuotos visuomenės gyvena pagal tam tikras taisykles, kurių turi būti laikomasi. Miestų vystymąsi Lietuvoje reglamentuoja Bendrieji planai ir jų sprendiniai. Šiuose dokumentuose numatoma, kokie bus plėtros prioritetai, kokiose miesto teritorijose bus vystoma pramonės veikla, kur bus skatinama gyvenamųjų namų statyba, kokia bus viešųjų erdvių sistema ir t.t. Juose numatomas ir susisiekimo – taip pat ir viešojo transporto – tinklo vystymas.

Galiojantis Bendrasis planas: troleibusų tinklo plėtra

Žvalgų, Ateities g., likusi Kalvarijų g. dalis ir nauja Šiaurinė g. – naujuose troleibusų maršrutuose

Vilniaus miestas šiuo metu (turėtų būti) vystomas pagal Bendrąjį planą, galiojantį iki 2015 m. Turbūt iškart klausite – juk dabar 2017 metai, todėl turbūt tas planas (ir jo sprendiniai) automatiškai nebegalioja?  Šiuo atveju tvarka yra kitokia: jeigu planas ir jo sprendiniai yra tinkami tolimesniam miesto vystymui, naujo plano rengimas nėra būtinas.

Taigi, šiame Bendrajame plane ir jo sprendiniuose numatomas troleibusų eismo atsiradimas ne tik keliose esamose, bet ir naujai planuojamose gatvėse. Turbūt ne vienas vilnietis pastebėjo, kad ir Ateities, ir Kalvarijų gatvėje ties Pramogų arena stovi troleibusų kontaktiniam tinklui tinkami stulpai, nors troleibusų eismo čia nebuvo ir nėra. Paaiškinimas paprastas – rekonstruojant šias gatvių atkarpas, buvo laikomasi Bendrojo plano sprendinių ir numatomas troleibusų kontaktinio tinklo įrengimas.

Be abejo, visa tai randame ir dokumentuose. Pvz., 9-tosios schemos „Susisiekimo sistema“ 9.3 skyriuje „Keleivių maršrutinio transporto plėtra 2015 m.“ nurodoma, kad naujoje – Šiaurinėje – gatvėje atsiras naujos troleibusų maršrutų trasos. Aiškinamojo rašto 4.8.2 skyriuje „Miesto vidaus susisiekimo sistema“ rašoma: „troleibusų kontaktinio tinklo formavimo užbaigimas šiaurinėje miesto dalyje. Tinklo plėtra numatoma Šiaurine ir Žvalgų gatvėmis nuo Justiniškių iki Žirmūnų bei Laisvės per. ir Ateities gatvėmis iki Fabijoniškių galinio žiedo, kuriame numatomas visuomeninio transporto šiaurinis terminalas (kartu su priemiestine autobusų stotimi)“. Taigi, galiojančiuose dokumentuose numatytas logiškas dabar atskirtų troleibusais aptarnaujamų teritorijų sujungimas.

Visgi troleibusų kontaktinio tinklo formavimo užbaigimas nebuvo vykdomas, o kai kuriose vėliau rekonstruotose gatvių atkarpose buvo nesilaikoma dokumentų ir įrengiama infrastruktūra, netinkama troleibusų atsiradimui. Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) ataskaitose (kurias rengė SĮ „Vilniaus planas“, neretai padedant tramvajaus projekto rengėjai VGTU profesorei Marijai Burinskienei) apie šiuos dalykus kažkodėl net neužsiminta (o pvz. 2007 – 2014 m. monitoringo ataskaitoje nurodyta būtinybė keisti „esamus autobusus šiuolaikinėmis transporto priemonėmis“, apie troleibusus net neužsimenant).

Na, bet buvo ryžtasi dabartinį Bendrąjį planą (kurio nesilaikoma, kuriam daromos išimtys ir t.t.) pakoreguoti. Gal viskas bus geriau?

Bendrojo plano keitimas: 2 variantai

Šiuo metu yra rengiama galiojančio Bendrojo plano keitimo koncepcija. Įdomu tai, kad nors pristatymai įvairių miesto rajonų gyventojams dar tik prasidėję ir teigiama, kad bus laukiama gyventojų pastabų bei komentarų, jau šį trečiadienį, 2017-07-26, Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdžio metu Tarybos nariams bus pateiktas sprendimo projektas (pridedamo *.adoc priedo plėtinį pervadinkite į *.zip), kuriuo siūloma pritarti bendrojo plano keitimo koncepcijos 2-ajam variantui. Koncepcijos 1-asis variantas iš esmės reikštų dabar galiojančio plano ir jo sprendinių galiojimo „pratęsimą“ ir tolimesnę plėtrą šiuose dokumentuose nurodytomis kryptimis.

Koncepcijos 2-ajame variante „aktualizuojami galiojančio bendrojo plano sprendiniai, tobulinama miesto erdvinė struktūra“. Kas numatoma šiame variante troleibusų atžvilgiu? Troleibusų infrastruktūros plėtra nenumatoma, dabar galiojančiame bendrajame plane numatyta plėtra nebus vykdoma. Dar daugiau – nors kai kuriuos sprendimus turėtų numatyti rengiamas Darnaus judumo mieste planas, jau šioje koncepcijoje tie sprendimai yra nulemiami. Kalbant paprasčiau, savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, kuri ir ruošia šio dokumento pakeitimus,  siūlo rinktis vieną koncepcijos „paketą“. Galimybė rinktis priimtinus punktus ir iš vieno, ir iš kito koncepcijos variantų nepaliekama – privaloma rinktis arba vieną koncepciją (su savais privalumais ir savomis blogybėmis), arba kitą (su privalumais ir blogybėmis kitose srityse).

Tiesa, yra ir kitokių nuomonių. Teigiama, kad būtent tokio tarybos sprendimo projekto pateikimas reiškia tik prasidedančias diskusijas ir kad visi pasiūlymai bus apibendrinti ir į juos atsižvelgta. Taigi apie tai, kad diskusija imituojama, bus galima sakyti tik tada, jeigu į pasiūlymus atsižvelgta nebus. Manoma, kad jeigu bus tokie pasiūlymai pasilikti prie tam tikrų ankstesnio plano sprendinių, tai bus svarstoma, todėl esą negalima sakyti, kad privaloma rinktis vieną arba kitą variantą.

Po kurio laiko pamatysime, kuri nuomonė yra teisinga. Labai norėtųsi, kad Vilniaus miesto taryba (kuriai vadovaujančios koalicijos atstovai prieš rinkimus demonstravo paramą troleibusams sostinėje) neužkirstų kelio dabartiniuose dokumentuose numatytam troleibusų sistemos vystymui, patikėdami iš piršto laužtais „Vilniaus plano“ ir „Susisiekimo paslaugų“ pseudoargumentais.

Siūlomi pakeitimai ir jų argumentavimas

Bendrojo plano keitimo koncepcijos aiškinamojo rašto 6.7.3 punkte rašoma: „Įvertinus gyventojų nuomonę ir atliktos „Investuok Lietuvoj“ galimybių studijos išvadas dėl naujos viešojo transporto rūšies Vilniaus mieste, siūloma įvesti naują greito susisiekimo viešojo transporto rūšį – BRT (Bus Rapid Transit), panaudojant esamą GRA (greitųjų autobusų) infrastruktūros bazę. Troleibusų maršrutinio tinklo plėtra nėra numatoma.“ Štai ir viskas – vienas sakinys, nulemiantis troleibusų ateitį. Jokio pagrindimo, jokio argumentavimo, jokios kaštų–naudos analizės, įgyvendinant dabar galiojančiame dokumente numatytą plėtrą, atsižvelgiant į vis griežtėjančius mažesnės taršos reikalavimus. Kažkas kažką kažkaip apklausė, turbūt palyginęs seną troleibusą su nauju dar neturimu ir nežinia kada būsiančiu autobusu, ir voilà – troleibusų nebereikia, jie laidojami. Troleibusų sistemos vystymui kelias užkertamas, tačiau… paliekama galimybė vystyti visas kitas transporto rūšis (įskaitant tramvajų, kuris Vilniuje pasirodytų „atsiradus poreikiui“).

Čia verta prisiminti ir pastaruoju metu žiniasklaidoje itin dažnai pasirodančius tekstus dėl Vilniaus autobusų stoties iškėlimo „būtinybės“. Akivaizdu, kad tokiu būdu mėginama ne tik daryti spaudimą autobusų stoties valdytojams, bet ir įtikinti gyventojus, kad autobusų stočiai šioje vietoje – ne vieta. Būtent toks scenarijus yra siūlomoje Bendrojo plano keitimo koncepcijoje. O dabar pagalvokime, kur ir ką išvis galės vežti troleibusai, jeigu troleibusų tinklas nebus vystomas būsimojo terminalo vietoje, o didžiausias esamas traukos centras bus sunaikintas?

BRT sistema „greitųjų“ autobusų bazėje (kurios nėra)

Greitasis autobusas

Apie aukščiau paminėto 6.7.3 punkto rengėjų kompetenciją galima spręsti ir iš to, kad jie siūlo įvesti BRT sistemą esamų „greitųjų“ autobusų maršrutų pagrindu. „Vilniaus plano“ ir „Susisiekimo paslaugų“ specialistai turbūt nežino, kad BRT sistema nenurodo, kurios rūšies transporto priemonės važiuos – tai gali būti ne tik autobusai, bet ir troleibusai. Tikra BRT sistema negali būti įrengiama bet kur ir bet kaip – net ir tam, kad atsirastų žemiausios kategorijos BRT sistema,  turi būti išpildyta daugybė sąlygų, kurių dalies įgyvendinti (bent jau dabartinių maršrutų trasose) nebus įmanoma. Rengėjai netgi nepasivargino performuluoti tekstų apie „greitųjų“ autobusų sistemos atnaujinimą, vystymą bei prioritetus ar naujos transporto rūšies atsiradimą – sakiniai nurašyti žodis žodin iš monitoringo ataskaitų. Ir kokia gi yra „greitųjų“ autobusų bazė? Tai yra tokie pat autobusai, kurie stoja ne visose maršrute esančiose stotelėse – ir viskas, daugiau jokių skirtumų, jokios „bazės“ nėra. Mosikuojama skambiu, dar nenuvalkiotu BRT terminu, nepaaiškinant, kokios gi yra būtinos sąlygos tokiai sistemai iš tiesų atsirasti – ir taip, be jokio patikslinimo, be jokių skaičiavimų siekiama iš VT sistemos eliminuoti troleibusus.

Naujoji Šiaurinė gatvė: troleibusų eismas nenumatomas dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pozicijos

2017 m. liepos 12 d. įvyko viešasis susirinkimas, skirtas aptarti vykstantį Šiaurinės gatvės (I etapo – nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės g.) Vilniuje projektavimą. Savo pastabas nusiuntė ir Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija, tarp jų – ir klausimą dėl numatomos šioje gatvėje viešojo transporto rūšies, primenant galiojančius miesto planavimo dokumentus.

Paaiškėjo, kad SĮ „Vilniaus planas“ vadovaujasi ne galiojančiais dokumentais, o dar net nepatvirtintomis koncepcijomis: „pagal Bendrojo plano pakeitimo koncepcijos 2 variantą Šiaurinėje gatvėje troleibusų eismas nėra numatomas“. Vadinasi, tikimasi, kad būtent šiam koncepcijos variantui bus pritarta savivaldybės Taryboje. Ne mažiau įdomus ir kitos savivaldybės įmonės – „Susisiekimo paslaugų“ – vaidmuo. Pasirodo, troleibusų eismas nėra numatomas, nes „tokią poziciją išreiškė SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Šiaurinėje gatvėje numatomas autobusų eismas arba kita nauja viešojo transporto rūšis, kuri bus numatyta Vilniaus miesto darnaus judumo plane ir įteisinta nauju bendruoju planu“.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ buvo paklausta, kuo remdamiesi jie nusprendė nesilaikyti šiuo metu galiojančio Bendrojo plano ir jo sprendinių, taip pat siūlyti, kad naujai projektuojamoje Šiaurinėje gatvėje būtų bet kokios rūšies VT eismas, tik ne troleibusų (kaip yra numatyta)? Galbūt ir 2-osios koncepcijos nuostata dėl troleibusų sistemos nevystymo atkeliavo būtent iš šios savivaldybės įmonės? Tikėkimės, atsakymas iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kada nors atsiras. SĮ „Vilniaus planas“ šį sprendimą argumentuoja taip: „šiuo metu pervežimai mieste troleibusais ženkliai mažėja ir keleiviai teikia pirmenybę greitiesiems autobusams, kurie pilnai galėtų būti elektriniai ir jų poveikis niekuo nesiskirtų nuo troleibusų“. Sunku ginčytis su žmonėmis, kurie visus kitus laiko nekompetetingais ir kvailiais – tačiau žymiai didesnė bėda yra ta, kad būtent šie žmonės priima sprendimus…

Papildyta 2017-07-24. Miesto planavimo ir plėtros komitetas troleibusams jungia raudoną šviesą

Vilniaus m. savivaldybės tarybos narys Liutauras Stoškus 2017-07-24 vakarą savo socialinio tinklo profilyje paskelbė tokį tekstą:

Visą miesto planavimo ir plėtros komiteto sudėtį galite rasti čia. Komitetui pirmininkauja Gediminas Švilpa (TSLKD), pirmininko pavaduotojo Liutauro Stoškaus („Lietuvos sąrašas“) argumentų buvo nesiklausoma, na o likusieji komiteto nariai – Kasparas Adomaitis (taip pat UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Stebėtojų tarybos narys, LRLS), Andrius Katinas (LRLS), Gintautas Paluckas (vicemeras, LSDP), Gžegož Sakson (LRA), Artūras Zuokas (LLS).

Panašu, kad kol kas viskas vystosi pagal liūdniausią scenarijų – visgi tikėkimės, kad nugalės ne tušti pseudoprogresyvūs lozungai, o racionalūs argumentai. Apie tolimesnę įvykių eigą informuosime.

Versija spausdinimui