Šiandien, 2013 m. birželio 26 d. Europos aikštėje, kaip ir buvo planuota, įvyko mitingas dėl planuojamų transporto reformų. Dalyviai atėjo kiekvienas su savo problemomis – vieni pergyvena dėl troleibusų naikinimo, kiti dėl privačių vežėjų naikinimo ir atimtos galimybės rinktis jų paslaugas, treti – dėl būsimos žymiai nepatogesnės paslaugos.
Mitingo pradžioje buvo perskaityta rezoliucija, po kuria mitingo metu buvo renkami dalyvaujančiųjų parašai. Surinkti ir savivaldybės administracijai pristatyti 354 fizinių asmenų ir 9 organizacijų atstovų parašai.
Rezoliucijos tekstas:
Atsisiųsti / Скачать/ Download (PDF, 66KB)
Spaudos apžvalga:
alfa.lt: Zuokui po langais – vilniečių grasinimai nekelti chaoso mieste
balsas.lt: Raginimas A. Zuokui: jei nemoki dirbti – pasitrauk
diena.lt: R. Šimašius mitinge: visiškai nesiklausoma žmonių nuomonės (fotogalerija čia)
lzinios.lt: Sostinės merui – kaltinimai vežant į chaosą
komentaras.lt: Vilniečiai sukilo prieš A.Zuoko transporto „reformą“
lrt.lt: Sostinėje vyko mitingas prieš viešojo transporto reformas
zw.lt (lenkų kalba): Nie chcą reformy komunikacji miejskiej. Kilkuset protestujących
Pervyj baltijskij video reportažas (rusų kalba)
Tolimesniuose straipsniuose klaidų daugiau nei teisybės (pvz., rašoma, kad mitingą organizavo socdemai, kurių čia nė kvapo nebuvo, ar kad tebuvo pusantro šimto vilniečių, nors vien parašų mitingo metu po rezoliucija surinkta beveik 400…):
delfi.lt: Vilniaus socdemai dėl „mikriukų“ sukilo prieš A. Zuoką; mitingavo prieš reformą (fotogalerija čia)
lrytas.lt: A. Zuoko viešojo transporto pertvarka mitinguotojams – tarsi nematomas baubas
(bus papildoma)…
Fotogalerija (ačiū Viktorijai Balkutei už nuotraukas!):
Vienas iš demokratijos pasiekimų siekiant sutvardyti žmogų yra protestai – nepasitenkinimai. Protestuoji, protestuoji, lyg ir veiksmas, tačiau rezultatas šnipštas. Dauguma mus supančių daiktų atsiranda dėka tikslingo darbo, o ne protestų.
Nuomonė? Svari nuomuonė tik to, kas supranta apie kalbamą sritį. Ar jūs (mitingo dalyviai ir organizatoriai) ką nors suprantate apie viešojo transporto organizavimą? Suprantate – puiku.
Išreikalaukite iš savivaldybės paviešinti studijas, remiantis kuriomis jie priėmė sprendimą reformuoti viešąjį transportą. Išnagrinėkite ją, patys atlikte tyrimą ir pateikite efektingesnio pagal apibrėžtus parametrus transporto organizavimo skaičiavimus su esamais ištekliais (Tikiuos pažystate transporto inžinierių?). Tada ir pasimatys ko vertos metro-tramvajinės fantazijos.
Dar vienas dalykas: atsikratykite iliuzijos apie lietuviškus troleibusus. Jie tik surenkami Lietuvoje. Kai bus gaminami iš pirminių žaliavų iki galutinio gaminio vietoje, tada galima kalbėti apie lietuviškumą.
Esamus troleibusus, jei technologija leidžia, galima paversti elektriniais autobusais (nuimti štangas, sudėti energijos akumuliatorius). Jie mažiau išvaizdūs, tačiau perdarymas kainuos pigiau ir galvočiams bus ką paveikti.
Sėkmės darbuose!
Ačiū už nuomonę ir palinkėjimus.
Suprantama, kad daugiausia pasiekti galima dirbant – tačiau kai yra kova dėl egzistencijos, ar daug šansų kažką patobulinti ir pagerinti? Mano manymu, tik tada, kai tokios grėsmės nėra, galima gerinti paslaugos kokybę visuose įmanomuose etapuose.
Mitingo dalyviai, kaip suprantate, buvo labai įvairūs žmonės, tad juos kategorizuoti ir priskirti kažkuriai grupei būtų sudėtinga – teisingiausia būtų daugumą dalyvių apibūdinti kaip besinaudojančius viešuoju transportu, kuriems po pokyčių yra blogiau, negu buvo prieš juos.
Organizatoriai? Tai vėlgi, labai skirtingi žmonės, pradedant darbuotojais, baigiant keleiviais. Ir taip, buvo konsultuotasi su transporto inžinieriumi (jūs, tikiuosi, žinote, kad žmogus, reformuojantis miesto transportą, yra matematikas, neturintis jokio išsilavinimo miesto transporto srityje?).
Žinoma mes žinome, kad troleibusas Amber yra čia tik surinktas (jei vartėte įrašus, ir pvz. tai aiškiai parašyta šiame įraše http://www.troleibusas.lt/?p=509).
Pilnai elektriniai autobusai dar laaabai toli iki to, kad juos būtų galima patikimai naudoti mūsų gatvėse ir mūsų gamtinėse sąlygose. Todėl mes ir kalbame apie naudojimą to, kas veikia dabar, negu kas galbūt bus naudojama ir veiks kada nors ateityje.
Mariau, tik dirbant galima kažko pasiekti (ir tik nuo požiūrio priklauso ar jūs dirbsite išgyvenimui ar evoliuciniam augimui bet kokioje situacijoje). Tačiau tam reikia aiškiai apibrėžti ko siekiama. Transporto organizavimo srityje apibrėžimai būtų laikas per kurį galima pasiekti iš vieno miesto taško į kitą, persėdimų skaičius ir pan.. Šiai dienai operuojama tokiomis sąvokomis kaip gerai/blogai, kokybė ir jų laipsniais, kurie yra subjektyvūs ir kiekybiškai nematuojami transporto srities apibrėžimais. Kiekvienam neįtiksi.
Todėl pravartu jums pasiūlyti ir paviešinti savo transporto organizavimo sistemą su paskaičiavimais, pasitelkiant jau esamus išteklius. Šiam reikalui jums reikalingi keleivių srautų analizė apie kurią jau kalbėjau. Tai yra pagrindas. O reformatorius-matematikas be transporto inžinerijos kvalifikacijos (būtent kvalifikacijos – išsilavinimas mažai ką pasako apie gebėjimus ir kvalifikaciją. Sakau taip dėl didelio kiekio matytų diplomuotų idiotų savo gyenime) yra jūsų koziris tuo atveju, jei savivaldybės atstovai “abejos” jūsų pažįstamo transporto inžinieriaus kvalifikacija.
Keleta minčių-akmenų į reformatorių daržą, kurios jums gali praversti: Iki reformos vienkartinio bilieto galiojimo ribos buvo transporto priemonės, kurioje jis pažymetas, maršruto pabaigos. Po reformos – apibrėžtas laikas nuo pažymėjimo. Kyla klausimas: ar viešojo transporto įmonė užtikrins tvarkaraščių laikymosi esamom eismo sąlygom? Iki reformos tas mažai buvo aktualu – pavėlavo minutę ar dvi transporto priemonė – bilietas vistiek galioja iki maršruto pabaigos. Po reformos – dėl minutės ar dviejų vėlavimo (vėlavimui turi įtakos net tokia smulkmena kaip vairuotojo bilietų pardavimas: stovint transporto priemonei – eina laikas, važiuojant – sumažėja vairuotojo atidumas) gali gauti baudą, nes bilietas nustos galioti ir kontrolieriams kažin ar įrodysi jog dėl transporto priemonės vėlavimo baigėsi bilietas (tokiu atveju kontrolieriai statomi į represinio organo padėtį). Ko pasekoje gali kilti konfliktai. Bilietavimo sistema be aiškumo: keleiviai nežino kiek jiems laiko reikia važiuoti, kontrolieriai tikrindami nežino ar bilietas baigėsi dėl transporto priemonės vėlavimo ar keleivis per ilgai ja naudojasi.
Valdininkai kalba apie troleibusų elektros pastočių rekonstrukcijos brangumą. Tačiau nutylėjo kaip tą rekonstrukciją jie atliktų. Juk galima tą patį darbą atlikti skirtingais būdais. Galite panagrinėti ir šį klausimą bei pasiūlyti savo rekonstravimo skaičiavimus. Turėkite omeny – šiandieniniai viešieji pirkimai, greičiausiai, reiškia N tarpininkų nuo gamintojo iki galutinio vartotojo. Dėl to ir visas “brangumas” bei viešojo transporto “nuostolingumas”.
Ir paskutinė mintis-klausimas: Ką valdininkai padarė siekiant optimizuoti viešojo transporto darbą su mažiausiomis sąnaudomis ir esamais ištekliais? Visas jų optimizavimas susideda iš sunaikink savą ir atnešk svetimą, o už tai sumokės kiti.
Sėkmės darbuose!