Нужен ли Литве Европейский День Мобильности?

Europos Judumo savaitė 2016Kaip ir kasmet, taip ir šiemet rugsėjo 16–22 dienomis vyksta Europos Judumo savaitė. Šios šventės metu miestų gyventojai kviečiami rinktis ne keliones asmeniniais automobiliais, bet keliones kitomis transporto priemonėmis, ir jie kviečiami tai daryti ne tik šventės metu, bet nuolat. Renginių savaitė baigiama tradicine „Diena be automobilio“, vykstančia rugsėjo 22-ąją. Šiandien, šios šventės dieną, ir peržvelkime, ar Lietuvai ir Vilniui ši savaitė yra svarbi ir, jeigu mūsų miestuose pokyčių visgi reikia, ar tikrai išnaudojamos visos galimybės esamai padėčiai keisti.

Šiemetiniu akcijos šūkiu – „Protingas ir darnus judumas – investicija Europai(‘Smart and sustainable mobility – an investment for Europe’) – siekiama atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į glaudžius ryšius tarp transporto ir ekonomikos.

Daugybėje Europos miestų vyksta įvairūs renginiai – pradedant riedutininkų varžybomis ar dviratininkų pasirodymais, baigiant nemokamomis kelionėmis viešuoju transportu ar miesto centrinių gatvių uždarymu automobilių eismui, paliekant šias gatves pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui. Plačiau apie visoje Europoje vykstančius renginius galite sužinoti svetainėje http://www.mobilityweek.eu/.

Pernai rašėme apie šios šventės istoriją ir jos tikslus, taip pat apie Vilniuje vykusius renginius. Šį kartą apžvelkime, kaip keičiasi šios šventės aktualumas Lietuvoje ir jos sostinėje, ar suvokiama šventės prasmė ir tikslai, ar šventė padeda artėti prie tikslų pasiekimo.

Žiūrint iš grynai aritmetinės pusės, Lietuvos miestų, kurie dalyvauja šventės renginiuose, daugėja – 2015 m. apie renginius pranešė 21 Lietuvos miesto ir rajono savivaldybė, o šiemet renginį koordinuojanti Aplinkos ministerija praneša net apie 44 savivaldybes (nors mobilityweek.eu svetainėje 2016-09-21 apie savo renginius praneša vos 23 savivaldybės).

Tačiau ar didesnis deklaravusių dalyvavimą savivaldybių skaičius reiškia ir stipresnį visuomenės, valdžios institucijų atstovų įsitraukimą į renginius, ar reiškia geresnę ir išsamesnę komunikaciją apie šios savaitės tikslus, ar galime tikėtis, kad po šios savaitės kažkas ims keistis į gerąją pusę? O gal pas mus taip viskas tobula, kad nieko keisti ir nereikia?

Su spūstimis ir toliau kovojama be sustojimo platinant kelius ir plečiant parkingus, o su didėjančia tarša – lozungais ir pažadais

EJS 2016: PM10 tarša

Oro tarša PM10 dalelėmis

Sostinės gyventojai jau įpratę prie nesibaigiančio metinio ciklo, kuomet vos pora mėnesių mieste įmanoma kvėpuoti ir judėti, tuo tarpu likusieji mėnesiai reiškia nesibaigiančius automobilių srautus, automobilių sukeliamas spūstis, oro taršą ir triukšmą. Sostinėje taršos normos yra nuolat viršijamos – ir tai rodo objektyvūs Žirmūnuose įrengtos stotelės duomenys. Padidinta tarša veikia kiekvieno iš mūsų (net ir tų, kurie sėdi užsidarę automobiliuose) sveikatą – tačiau ar imamasi kokių nors žingsnių, mėginant riboti automobilių judėjimą?

Deja, ne. Atvirkščiai – leidžiama įrenginėti milžiniškas automobilių stovėjimo aikšteles miesto centrinėje dalyje (pvz., – „Lietuvos geležinkelių“ projektuojamos 460 vietų aikštelė Mindaugo gatvėje ir 1500(!) vietų šalia geležinkelio stoties), 2-3 kartus didesnes negu nustato įstatymų reikalavimai aikšteles šalia prekybos centrų. Šiuos projektus laiminantys savivaldybės atstovai kažkodėl iki šiol nesuvokia, kad tokie sprendimai tik dar labiau skatins automobilių naudojimą, dar labiau užkimš gatves ir sukels dar daugiau problemų ir reikalaus dar daugiau išlaidų tų problemų „lopymui“.

Kitas pavyzdys – deklaruojamas skatinimas naudotis viešuoju transportu. Gal norite spėti, kiek viešajam transportui skirtų juostų atsirado pernai Vilniuje? Nulis metrų. Šiemet situacija tokia pat – dar daugiau, kai kur dėl nesuvokiamų priežasčių viešajam transportui skirtos juostos ženklai pradėjo galioti tik kai kuriomis valandomis, dalyje tokių juostų buvo leista važiuoti ir automobiliams, kuriais važiuoja bent 4 žmonės. Visgi puikiai žinoma, kad dauguma taip paženklinta juosta važiuojančių automobilių būna anaiptol ne su 4 keleiviais, dar blogiau – tokių pažeidėjų neįmanoma identifikuoti automatinėmis priemonėmis, tai įmanoma tik policijos pareigūnų reidų metu.

Visgi ir toliau kalbama – išplatinsim, išasfaltuosim, įrengsim gatves, aikšteles. Kiek tokia miesto (ir valstybės) politika kainuoja kiekvienais metais – nutylima.

Kaip Judumo savaitė pristatoma viešojoje erdvėje?

EJS 2016: SEBKaip rašėme pernai, Judumo savaitės renginių sėkmė labai priklauso nuo realaus (o ne „iš reikalo“ ar „iš mados“ deklaruojamo) savivaldos noro keisti esamą padėtį ir bendradarbiavimo su vietos nevyriausybinėmis organizacijomis. Ar tokį norą galima pamatyti šiemet viešojoje erdvėje?

Štai kokia vieno banko reklama judumo savaitės proga transliuojama socialiniame tinkle: „automobilis – kaip dar vienas šeimos narys“. Žodžiu, jeigu tau liūdna – įsitikink, ar jau turi būtiną šeimos narį, juk turbūt to tau trūksta iki gyvenimo pilnatvės!

Europos judumo savaitę Lietuvoje koordinuoja Aplinkos ministerija. Savo pranešime apie renginį ministerija džiugiai praneša, kad „šiemet Dieną be automobilio nemažai Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų darbuotojų nusiteikę iš tiesų apsieiti be automobilio – į darbą grupėmis keliaus arba pėsčiomis, arba dviračiais, paspirtukais, riedučiais ir pan.“. Kyla klausimas – ar ministerijos darbuotojai ir kitomis metų dienomis tikrai negali apsieiti be automobilio, o tegali demonstruoti rūpestį oro tarša ir užkimštomis gatvėmis vos vieną dieną per metus? Toliau pranešime informuojama, kad „finišas numatytas prieš darbo pradžią Operos ir baleto teatro kieme prie elektromobilių stotelės“ – ir vėlgi, pasąmonėje mėginama įpiršti nuomonę, kad elektromobiliai yra gėris, nutylint, kad jie (lygiai taip pat kaip ir kitomis kuro rūšimis varomi automobiliai) turi lygiai tą pačią savybę užkimšti miesto gatves ir kiemus…

EJS 2016: SĮSPSavivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, koordinuojanti šviesoforų sistemą, sostinės viešąjį transportą ir prižiūrinti mokamas automobilių stovėjimo aikšteles, kaip vieną iš alternatyvų keliauti be automobilių taip pat siūlo… automobilį. Beje, gaila, kad informacija apie galimybę aplankyti Eismo valdymo centrą atsirado tik šiandien ryte…

O kaip apie darnų judumą ir šios savaitės tikslus kalbama LRT – visuomeninio transliuotojo, lyg ir atspindinčio valstybės politiką, eteryje? Pirmiausia laidos vedėjas be jokių abejonių išdrožia teiginį, kad įprasta ir patogiausia transporto priemonė yra automobilis. Netrukus, paklausti kaip atvyko į studiją, automobilius pamini ir abu Aplinkos ministerijos atstovai (kurie, tikėtina, ir atskirais automobiliais atvyko)… Kaip galima tikėtis, kad kiti žmonės elgsis kitaip, kaip galima kelti bent jau minimalius (apie ambicingus nėra ko ir kalbėt) tikslus situacijos keitimui?

Todėl nėra ko stebėtis komercinės žiniasklaidos pranešimais. Štai portalas „Delfi“ surengė „Trijų merginų eksperimentą: kelionė dviračiu, troleibusu ir automobiliu“. Vaizdo įraše, be abejo, skaičiuojama vienkartinio bilieto, važiuojant viešuoju transportu, kaina (apie tai, kad žmogus gali turėti 30 dienų bilietą neužsimenama), o keliaujant automobiliu pamirštama paminėti, kad pirmiausia tą automobilį reikia įsigyti, apdrausti, negana to, reikia ir vairavimo teises išsilaikyti (visa tai – juk ne išlaidos, ar ne?). Automobilis pripažįstamas ir greičiausiu, ir patogiausiu (nesvarbu, kad sėdi jame susirietęs ir suspaustas, diržų suveržtas, ir akis į kelią išsproginęs), kelionių juo neva ir oro sąlygos neįtakoja. Štai taip keliauti skatina mūsų žiniasklaida dienos be automobilio proga.

Renginiai, kuriuose turbūt nedalyvavote. Nes jų tiesiog nėra

Beje, ar šiemet daug girdėjote, skaitėte apie Europos judumo savaitę ir jos renginius žiniasklaidoje? O gal tuose renginiuose dalyvavote? Vargu. Nors miestų, deklaravusių apie dalyvavimą šiame europiniame renginyje ir daug, tačiau tai, kokie renginiai juose organizuojami, verčia tik liūdnai atsidusti.

Štai pažiūrėkime, kaip savo renginius Europai pristato Vilnius:

EJS 2016: Vilnius (EU)

Štai taip, išbandykim lazdas. Ar ne nuostabi šventė? Negi tokio renginio nepakanka pakeisti miesto gyventojų keliavimo įpročius?

Tiesa, kaip matėte iš aukščiau pateikto paveikslėlio „Susisiekimo paslaugų“ Facebook paskyroje, šiandien savivaldybėje taip pat bus transliuojamas ir filmas apie dviračius „Bikes vs Cars“. Tikėkimės, šį filmą nepatingės pažiūrėti didesnis skaičius savivaldybės personalo – kadangi praėjusį kartą jį demonstruojant savivaldybės atstovų nebuvo (pasakęs sveikinimo kalbą vienintelis atstovas iš peržiūros „nusimuilino“).

Vilniaus miesto savivaldybė apie šią savaitę ir šiandien nieko nekalba. Tiesa, šiek tiek informacijos galima rasti Aplinkos ministerijos svetainėje – tačiau ar šie renginiai panašūs į tokius, kuriais siekiama įtraukti visuomenę ir siekti realių pokyčių?

ejs_2016-vilnius-am

Apie Europos judumo savaitę pranešė ne vieno Lietuvos miesto savivaldybių tinklalapiai – tiesa, vienur pranešimai buvo orientuoti į Vieno žmogaus vienos dienos Žygdarbį („Panevėžio miesto savivaldybės meras Rytis Račkauskas rytą į darbą atvažiavo dviračiu“), kitur buvo ne kviečiama keliauti kitaip, bet įspėjama, kad bus uždarytas automobilių eismas („Tarptautinės dienos be automobilio metu bus ribojamas eismas“).

Nors ir apgailestaujant, kad Lietuvos didmiesčiai nedrįsta imtis radikalesnių akcijų, eismą ribojant ne vienoje gatvėje vienai valandai vėlyvą vakarą, tačiau norisi pasidžiaugti tuo, kad bent viename mieste gyventojai buvo iš tiesų motyvuotai pakviesti bent šiandien pakeisti automobilį į viešąjį transportą. Kaunas pranešė, kad šiandien visi, troleibuso, autobuso ar mikroautobuso vairuotojui pateikę automobilio techninį pasą, gali keliauti miesto viešuoju transportu nemokamai. Nedidelis, bet teisingas žingsnis reikiama kryptimi. Laikinosios sostinės savivaldybė netgi sukūrė specialų interneto puslapį, kuriame pasakoja apie šios savaitės proga vykstančius renginius.

Tikėkimės, nereikės labai daug metų atsitokėti ir kitiems miestams. Pats laikas pradėti keisti keistus Lietuvoje įsigalėjusius keliavimo įpročius, kuomet žmonės keliauja automobiliu į už 100 metrų nuo namų esančią maisto prekių parduotuvę ar darda savo dyzeliuku kiekvieną rytą į darbovietę, patogiai pasiekiamą viešuoju transportu, kur iki pat vakaro tas dyzeliukas riogso numestas ant šaligatvio. Erdvės mieste – ne begalinės, begaliniai parkingai ir plačiausios gatvės jaukaus miesto nesukurs – tad pradėkime keistis. Investuokime ne į spūstis ir triukšmą gatvėse. Investuokime į sprendimus, kurie leis turėti švarų ir jaukų ir sveiką miestą.

Добавить комментарий

Ваш e-mail не будет опубликован. Обязательные поля помечены *

Этот сайт использует Akismet для борьбы со спамом. Узнайте как обрабатываются ваши данные комментариев.