Category Archives: Straipsniai

Straipsniai apie troleibusų technologiją, pranašumus

2016:62016:6/2016:6

Istoriniai Vilniaus troleibusai bus išsaugoti ar sunaikinti?

Škoda 15Tr (2603)

Daugiausia originalios išvaizdos elementų išlaikęs Škoda 15Tr (2603) troleibusas.

Stebintys mūsų Facebook paskyrą turbūt pastebėjo informaciją apie tai, kad neseniai buvo sunaikintas ir išvežtas į metalo laužą vienas iš keturių turėtų „dvigubų“ troleibusų Škoda 15Tr. Taigi, teliko trys, iš kurių vienas „užstrigęs remonte“ ir dabar stovi ten, kur 3 metus buvo pūdomas dabar jau sunaikintas jo „brolis“, antras – nors ir važiuojantis, bet apleistas, ir vos vienas iš jų – kruopščiai jį vairuojančių vairuotojų prižiūrimas.

Vienas po kito patyliukais pjaustomi Škoda 14Tr troleibusai – procesas vyksta abiejuose troleibusų parkuose. Ir jeigu anksčiau būdavo skelbiami (kad ir formalūs) aukcionai, kurių dėka būdavo galima bent jau aiškiai matyti, kurios transporto priemonės dingsta negrįžtamai – dabar tai vyksta tyliai ir be jokio informavimo, be jokio aukciono paskelbimo.

Matydama vieną po kito naikinamus unikalius Vilniaus troleibusus, Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija 2016-04-12 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdybą ir į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Stebėtojų tarybą dėl istorinių Vilniaus troleibusų išsaugojimo. Skaityti toliau…

2016:52016:5/2016:5

2016-tųjų maratonai prasidėjo: kas pasikeitė viešojo transporto organizavime?

2016-05-22 bėgimasSekmadienį, 2016 m. gegužės 22 dieną, įvyko tradicinis „DNB/NIKE WE RUN VILNIUS“ maratonas. Jo metu, kaip ir įprasta, dalis viešojo transporto maršrutų važiavo pakeistomis trasomis.

Trasų pakeitimai buvo tokie pat kaip ir pernai, todėl apie tai nesikartosime. Visgi kai kas šiemet buvo padaryta kiek kitaip – apie tai ir pakalbėkime.

Pirmas labai teigiamas pokytis – pagaliau atsirado pakeistų maršrutų tvarkaraščiai. Taip, juos buvo galima rasti tik internete, tačiau net ir tai jau žingsnis į priekį. Pernykščio bėgimo (taip pat ir kitų maratonų) metu viešasis transportas važinėjo kokiu tik norėjo greičiu, kokiu tik nori dažnumu – reikia tikėtis, tokio chaoso nebebus. Tiesa, kai kur su tvarkaraščiais buvo nesklandumų – pvz., 6, 12, 14 maršrutų troleibusams kažkur pradingo Reformatų stotelė (Basanavičiaus gatvės link), aišku, maršrutų tarpusavio gerinimas galėjo būti geresnis.

Antras teigiamas pokytis susijęs su pirmuoju – kadangi į sistemą buvo įtraukti pakeistų maršrutų tvarkaraščiai, ir transporto priemonėse buvo skelbiamos teisingos maršruto stotelės. Tiesa, neaišku kodėl iki šiol vairuotojams yra palikta galimybė reguliuoti stotelių pranešimo garsą, todėl kai kurie jį yra sumažinę tiek, kad garsinių pranešimų girdėti neįmanoma. Dar vienas pamąstymas ateičiai – galbūt ir „laikinosioms“ stotelėms galima sugalvoti pavadinimus, juos įgarsinti, kad renginių metu jie būtų pranešami per viešojo transporto priemonių garsiakalbius. Skaityti toliau…

2016:52016:5/2016:5

Manipuliacijos skaičiais. I. Legendos apie troleibusų brangumą

kainaPer pastaruosius kelerius metus, kalbant apie viešąjį transportą, įvairiais būdais buvo paskelbta daugybė netiesos. Kažkodėl ypač daug tokių informacinių atakų buvo nukreipta prieš troleibusus. Galbūt kartais tai buvo daroma iš nežinojimo, visgi dažniausiai tai buvo panašu į sistemingą melą, siekiant tam tikrų tikslų.

Vienas dalykas, kai informaciją „padailina“ kažkokio naujo produkto siūlytojai – jų darbas yra įsiūlyti nebūtinai maksimaliai reikalingą ir nebūtinai itin kokybišką prekę už maksimalią kainą. Liūdnesnių rezultatų mieste sulaukiame, kai įvairių produktų siūlytojams legaliai (ar nevisai legaliai) parsiduoda mokslininkai, politikai, valdininkai – tokiu atveju, prisidengiant neobjektyviomis nesąžiningų mokslininkų studijomis, korumpuoti valdininkai, padedami korumpuotų politikų iššvaisto neadekvačias lėšas abejotiniems projektams.

Turbūt geriausias pavyzdys – Zuoko tramvajaus projektas. Vargu ar kas besuskaičiuos, kiek sostinėje lėšų išeikvota, mėginant jį prastumti. Išeikvotos lėšos – ir taip vadinamoms studijoms, kurias atliko „savi“ ir kuriems buvo nurodyta, ką tos studijos turi pagrįsti,  ir įvairaus lygio valdininkų kelionėms, ir kaip fenikso prisikeldavusio filialo darbuotojų atlyginimams ir komandiruotėms. O juk pinigus, kurie buvo išeikvoti šioms nesąmonėms, buvo galima investuoti į viešojo transporto sistemos atnaujinimą ir bent keletą naujų transporto priemonių nupirkti…

Tačiau kodėl gi nedaryti bet ko, ką tik užsimanai – juk atsakomybės nėra jokios.

Štai kabinetiniai klerkai neteisėtai susitarė su prekybcentriu ir pakeitė miesto tarybos patvirtintą sutartį – po viso to spengia tyla, susitarimą (kuris naudingas tik „Maximai“, bet ne viešojo transporto keleiviams) „prastūmę“ valdininkai tebedirba, o neteisėtai atsiradęs susitarimas neatšauktas iki šiol. Miestas ne tik neteko investicijos (kurią buvo įsipareigojęs skirti prekybos centras) į viešojo transporto sistemą, tačiau dar daugiau – miestas dar ir pinigus išleido. Juk kainuoja ne tik kūrimas, bet ir naikinimas – tačiau vargu ar sužinosime, kiek kainavo iš dalies jau atliktas troleibusų kontaktinio tinklo išmontavimas Naugarduko gatvėje, ir iš kieno – prekybcentrio ar „Vilniaus viešasis transportas“ lėšų už visa tai buvo sumokėta? Visgi galima neabejoti, kad kai kurie savivaldybės veikėjai garsiai kalbės apie tai, koks šaunus investuotojas ir kaip jam ačiū, kad jis miestą tvarko už savo lėšas. Skaityti toliau…

2016:52016:5/2016:5

Čekijos gamintojų prisistatymas: I. Ką planuoja Lietuvos miestai?

Čekijos ambasada (plakatas 1) Nuotraukos autorius: V.StriškaŠiandien pristatome pirmąjį reportažą iš Čekijos Respublikos ambasadoje vykusio seminaro „Čekijos parama miesto viešojo transporto plėtrai Lietuvoje“. Jame savo veiklą pristatė net 8 Čekijos įmonės, gaminančios ne tik transporto priemones ar įrangas joms, tačiau ir siūlančios sprendimus, kaip efektyviai valdyti viešojo transporto sistemas.

Kadangi renginyje pirmiausia kalbėjo Lietuvos miestų ar šių miestų transporto įmonių atstovai, apie tai pirmojoje reportažo dalyje ir pakalbėkime.

Tai, kas nudžiugino ir tai, kas nustebino

Džiugu tai, kad į renginį, kaip ir buvo skelbiama, atvyko atstovai iš visų penkių didžiųjų Lietuvos miestų. Džiugu ir tai, kad didžiojoje dalyje miestų atstovų pranešimų buvo kalbama tiksliai ta tema, kuria ir surengtas šis seminaras – kalbėta apie keleivių skaičiaus pokyčius, apie turimas transporto priemones ir naudojamas elektroninio bilieto sistemas, taip pat apie atnaujinimų planus ir galimybes. Nudžiugino ir tai, kad vieno miesto atstovas šio renginio dėka sužinojo, kad gamintojas gali pasiūlyti tokio tipo transporto priemones, kokių rasti jis nesitikėjęs. Skaityti toliau…

2016:52016:5/2016:5

Troleibusams Vilniuje sukanka 60 metų. Ar švęsime šį jubiliejų?

Pirmieji Vilniaus gatvėse pasirodė troleibusai MTB-82D. 1956 m., fotografas L.Morozovas, nuotrauka iš Garso ir vaizdo archyvo fondų

Pirmieji Vilniaus gatvėse pasirodė troleibusai MTB-82D. 1956 m., fotografas L.Morozovas, nuotrauka iš Garso ir vaizdo archyvo fondų

Pradėkime nuo skaičių: kitąmet, 2017-taisiais, vos 200 metų skaičiuos dviračio pirmtakas drezina. Prieš 200 metų atsirado ir pirmieji arklių traukiami autobusai, dar po dešimtmečio atsirado pirmieji garu varomi autobusai, 1882 metais atsirado troleibusų pirmtakas, o dar po 13 metų, 1895 m., atsirado ir pirmieji autobusai su vidaus degimo varikliu.

Taigi, ar 200 metų yra daug? O galbūt daug yra ir 100 metų? Nors miesto atveju, gal ir pusšimčio metų pakanka, kad galėtume sakyti – rimtas jubiliejus? Turbūt vieno teisingo atsakymo nerasim.

Sugrįžkim prie troleibusų. Nors jų pirmtaką Vokietijoje išrado dr. Ernst Werner Siemens dar XIX a. pabaigoje, Vilniaus gatvėse troleibusai pasirodė žymiai vėliau ir gerokai modernesni nei jo pirmtakai. 1956 m. lapkričio 3 dieną 2 numerį gavusiu maršrutu „Antakalnis – Stotis“ į Vilniaus gatves išriedėjo pirmi septyni troleibusai. Ir troleibusų, ir jų maršrutų, ir jais pervežamų keleivių skaičiai vis didėjo. Rašoma, kad prieš dešimtmetį Vilniuje troleibusai kasdien perveždavo apie 200 tūkst. Vilniaus miesto gyventojų ir svečių – pamėginkime įsivaizduoti kas darytųsi mieste, jei visi šie žmonės staiga persėstų į asmeninius automobilius?

Viešasis transportas – viena iš miesto vizitinių kortelių. Nėra abejonių, troleibusai Lietuvos sostinės Vilniaus gyvenime buvo ir yra labai svarbūs, jie yra ir miesto įvaizdžio dalimi. Todėl labai norėtųsi, kad troleibusų atsiradimo Vilniuje 60-asis jubiliejus būtų deramai paminėtas – nepaisant to, kokią šios transporto rūšies ateitį nulems miesto valdžia.

Šis tekstas kartu yra ir atviras kreipimasis į atsakingus Vilniaus miesto savivaldybės ir jos valdomų transporto įmonių žmones, kad būtų apsispręsta ir pagaliau pasakyta, ar Vilniuje ši šventė bus švenčiama ir jei bus – kad būtų pradėta tam ruoštis. Skaityti toliau…

2016:42016:4/2016:4

Knyga “Viešasis Vilniaus transportas iki 1941 metų”

Ričardas Žičkus „Viešasis Vilniaus transportas iki 1941 metų“Prieš metus pasakojome apie knygą „Troleibuso istorijos“ – knygą, susijusią su troleibusais netiesiogiai. Šį kartą norime trumpai pristatyti dar vieną knygą, kuri yra kitokia – ne meninė, sudaryta iš apsakymų, bet istorinė.

Tai – neseniai išleista Ričardo Žičkaus knyga „Viešasis Vilniaus transportas iki 1941 metų: vežikai, konkė, piegutka, siaurukas, autobusai, taksi“.

Knygoje nagrinėjamas laikotarpis leidžia suprasti, kad joje nėra daug kalbama apie troleibusus. Visgi autorius užsimena, kad diskusijų dėl troleibusų atsiradimo Vilniuje būta dar lenkų okupacijos metais – tačiau galbūt dėl požiūrio į Vilniaus kraštą kaip į periferinį, galbūt dėl paties šios teritorijos statuso visa tai tuomet ir teliko diskusijomis.

Nepaisant to, kad apie troleibusus knygoje parašyta nedaug, ją reikėtų turėti ir atidžiai perskaityti kiekvienam, kuris save vadina viešojo transporto entuziastu, taip pat kiekvienam, kuriam įdomu ne tik fantazuoti apie ateitį, bet ir žinoti bei suprasti, kaip miestas vystėsi. Vargu ar žmogus gali kalbėti, kad žino miesto istoriją, jeigu jo žinios baigiasi ties 10 ar 20 metų trukmės „archyvu“ asmeniniuose atsiminimuose. Knygos autorius Ričardas Žičkus – Energetikos ir technikos muziejaus Transporto ekspozicijos kuratorius – medžiagą šiai knygai kruopščiai rinko keletą metų, peržiūrėdamas daugybę archyvų. Akivaizdu, kad ne viskas, kas rasta – į knygą sudėta, tačiau ją perskaitę sužinosite tikrai nemažai. Skaityti toliau…

2016:42016:4/2016:4

Privatus vežėjas Vilniuje: kandidatams pažadėtos lengvatos ir garantuotas atsiskaitymas

Tikėtino laimėtojo „Kautra“ mikroautobusas. Nuotraukos autorius: Jurgis Švilpa

Tikėtino laimėtojo „Kautra“ mikroautobusas. Nuotraukos autorius: Jurgis Švilpa

2016-04-05 įvyko tai, apie ką pradėjo kalbėti dar ankstenis meras A.Zuokas beveik iškart po 2013-taisiais įvykdytos „viešojo transporto reformos“ – buvo paskelbta apie viešąjį konkursą, kurio dėka dalis Vilniaus miesto viešojo transporto mašrutų bus perduota privačiam vežėjui. Žiniasklaida, kaip visada, žodis žodin nurašė savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus paruoštą informaciją, todėl jokios analizės, ar šis sprendimas tikrai duos vien tik teigiamą efektą, nebuvo. Žinoma, tai nestebina, tai ne pirmas kartas – juk svarbiausia kuo greitesnis teksto atsiradimas svetainėje.

Tenka apgailestauti, kad savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovai dar neseniai kalbėjo: „tai nėra konkursas privačiam vežėjui, jame galės dalyvauti ir VVT“. Naujoji miesto valdžia dar prieš rinkimus žadėjo pirmiau stabilizuoti įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ finansus, grąžinti jai įsiskolinimus, kad ir ši įmonė turėtų lygias galimybes dalyvauti konkurse, ir tik tuomet jį skelbti. Juk puikiai suvokiama, kad skolose skendinčiai įmonei nepavyks gauti paskolos naujų transporto priemonių įsigijimui, nebent itin prastomis sąlygomis. Kaip puikiai žinome, skolos negrąžintos, todėl VVT dalyvauti konkurse tegali teoriškai – tačiau realiai galimybių nėra jokių.

Pamėginkime pažvelgti, ar iš tiesų privati įmonė atneš vien pliusus. O gal ir tie iš pirmo žvilgsnio matomi pliusai jau gan greit virs minusais? Skaityti toliau…

2016:42016:4/2016:4

Zuokas, Pauža, Lubys ir “Maxima” – kas tarp jų bendra?

13 maršruto troleibusas Naugarduko žiedeTurbūt nedaug kas atsakys, kas gali būti bendra tarp buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus Virginijaus Paužos, šio departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialisto Kastyčio Lubio (pastarųjų valdininkų pareigos po valdžios pokyčių liko tos pačios) ir prekybos giganto „Maxima“.

Trumpas atsakymas: šio tandemo dėka nuo 2013 metų liepos (įvykdžius taip vadinamą „viešojo transporto reformą“ ir atlikus „optimizaciją“, t.y., pradėjus mažinti troleibusų skaičių mieste) neliko reguliaraus troleibusų eismo Naugarduko gatvėje. Tačiau tai ne viskas – vėliau, pažeidžiant Vilniaus miesto taryboje patvirtinto sprendimo sąlygas, patyliukais savivaldybės kabinetuose susitarta prekybos gigantui leisti nevykdyti dalies šiuo tarybos sprendimu patvirtintų prekybos įmonės įpareigojimų. Valdininkai neturi keisti teisės nei Tarybos sprendimų, nei šiais sprendimais patvirtintų sutarčių – tačiau tai visgi padarė. Ir spėkite, kas toliau – gal jiems buvo iškeltos drausminės bylos, gal jie susilaukė griežtų sankcijų? Žinoma, ne – sankcijų jokių, o savavališkai padaryti sutarties pakeitimai įgyvendinami ir toliau.

Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, pradėta ruoštis ir troleibusų kontaktinio tinklo naikinimui Naugarduko gatvėje: ties Naugarduko – Švitrigailos gatvių sankryža buvo išmontuoti suėjimo iešmas ir persikirtimas. Šiąnakt, naktį iš sekmadienio į pirmadienį, pradėtas ir 1 km ilgio troleibusų kontaktinio tinklo Naugarduko gatvėje išmontavimas. Turbūt ne šiaip sau liepta šiuos darbus atlikinėti naktį – blogiems darbams tamsa tinkamesnis metas.

Tačiau sugrįžkime prie to, kas ir ką buvo įsipareigojęs ir kaip visa tai patyliukais išgaravo. Skaityti toliau…

2016:32016:3/2016:3

Kaune pagaliau paskelbtas naudotų troleibusų pirkimo konkursas

Kaunas, troleibusas Škoda 14Tr (327), pagamintas 1991 m.Sukryžiuokime pirštus ir tikėkimės, kad po ilgų pažadų pagaliau paskelbtas naudotų troleibusų pirkimo konkursas įvyks ir Kauną pasieks nors ir naudoti, tačiau puikūs vakarietiški žemagrindžiai didelės talpos troleibusai.

Apie vis buksuojantį pasiruošimą konkurso paskelbimui svetainėje troleibusas.lt jau rašėme. Pirmas tekstas buvo apie 12 troleibusų pirkimo techninių specifikacijų projektą (kuomet, tarp kita ko, stebėjomės, kodėl tyčia blokuojamas puikios techninės būklės Van Hool troleibusų pirkimas, nors tokius puikiausiai eksploatuoja net šveicarai). Po 3 savaičių rašėme apie tai, kad į mūsų lyg ir argumentuotus pastebėjimus nebuvo sureaguota, ieškomų troleibusų amžiaus kartelė pakelta dar labiau, o skaičius sumažintas iki 8 vienetų.

Nuo pastarojo teksto parašymo dienos situacija pasikeitė dar sykį, nors apie tai jau ir neberašėme – buvo paskelbtas trečias techninių specifikacijų projektas, kuriame perkamų troleibusų skaičius sumažėjo iki 7 vienetų.

Ir pagaliau 2016-03-10 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje pasirodė informacija apie Naudotų žemagrindžių sujungtų troleibusų pirkimą. Jame skelbiama, kad pasiūlymų bus laukiama iki 2016 m. kovo 31 dienos. Jeigu „Kauno autobusai“ sulauks tinkamo pasiūlymo, kuris nebus atmestas dėl įvairiausių priežasčių (dėl per didelės ar per mažos kainos, dėl nepakankamos ar netikslios dokumentacijos ar kitų priežasčių) ir bus pasirašyta troleibusų pirkimo sutartis, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo troleibusai turės būti pristatyti į Kauno troleibusų parką. Žemiau galite susipažinti su visu šio pirkimo dokumentu: Skaityti toliau…

2016:22016:2/2016:2

Naujojo VVT vadovo paieškos vyksta slaptai?

KarjeraDar 2015-tųjų vasarą buvo paskelbtas el.paštu gautas laiškas apie tai, kad reikalingos permainos įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ vadovybėje. Laiške buvo rašoma apie tai, kaip buvo valdoma naujai sukurta bendra autobusų ir troleibusų įmonė, kokiu būdu didėjo viešojo transporto kilometro savikaina (nors pačių transporto priemonių priežiūros kokybė krito akyse), kaip nuolat gyvenama tik pažadais vis daugiau sutaupyti, na ir didžiausias įmonėje įsišaknijęs blogis – savi, giminės, draugeliai – dangstomi, proteguojami, ir vieni kitą palaikantys darant įmonei kenksmingus sprendimus.

Nuo to laiko šis tas pasikeitė – 2015 metų spalio 31 d. iš generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė (ir įmonę paliko) Gintaras Nakutis (įmonei laikinai vadovauti paskirtas ne nuolat G.Nakutį pavaduodavęs Technikos direktorius Juozapas Grabys, bet Eksplotacijos direktorius Rimantas Markauskas), o 2016 m. sausio 7 d. pranešta apie tai, kad išrinkta naujos sudėties įmonės valdyba – kurios viena iš pirmųjų užduočių ir bus naujo vadovo išrinkimas. Skaityti toliau…