All posts by Marius

2016:22016:2/2016:2

Vilniaus valdžia tęsia Zuoko vykdytą troleibusų naikinimą

melasIlgai laukėme ir tikėjomės gerų naujienų. Pasikeitus miesto valdžiai, girdėjome ir gražių pažadų dėl troleibusų ateities – tiesa, pažadai jau buvo santūresni nei tie, kurie buvo duodami prieš rinkimus (ką prieš rinkimus apie viešąjį transportą kalbėjo kai kurios partijos, galite paskaityti čia, o vos prieš mėnesį 2015-12-30 Delfi.lt straipsnyje buvo rašoma: „Sostinėje taip pat atšaukiamas A. Zuoko paskelbtas „kryžiaus žygis” prieš troleibusus. R. Šimašius sako, kad jie tikrai liks“). Visgi atėjo laikas, kada nuo pažadų tenka pereiti prie darbų – ir štai tuomet situacija pasikeitė – apie troleibusų pirkimą nebekalbama nė žodžio.

Turbūt visi sutiksite – aplanko blogas jausmas, kai paaiškėja, kad jums melavo. Dar blogesnis jausmas paaiškėjus, kad tas melas – ilgalaikis ir nuosekliai vykdytas daugybės žmonių net keliose institucijose. Būtent tai tapo akivaizdu šiomis dienomis, apie tai ir pakalbėkime. Skaityti toliau…

2016:12016:1/2016:1

Naudotų troleibusų pirkimas Kaune – tik formalumas?

Troleibusas Van Hool AG 300 T. Nuotraukos autorius – Stefan Baguette, wikimedia.org

(Straipsnis atnaujintas!) Įdomus sutapimas – paskutinę 2015 metų dieną troleibusas.lt paskelbtame straipsnyje buvo rašoma apie tai, kaip Kaune pernai buvo „ieškoma“ naudotų troleibusų – o nepraėjus ir dviems savaitėms, 2016 m. sausio 11 dieną, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas techninių specifikacijų projektas, informuojant apie įmonės „Kauno autobusai“ ketinimą pirkti naudotus žemagrindžius troleibusus.

Pernai buvo skelbiama, kad neatsirado nė vieno tiekėjo, galinčio pasiūlyti naudotų troleibusų Kauno miestui, todėl jie taip ir neatsirado. Taigi, ar ir šį kartą naudotų troleibusų pirkimas ir vėl organizuojamas dėl akių, tai yra tik tam, kad jį ir vėl būtų galima paskelbti neįvykusiu? O gal šį kartą bent viena įmonė galės pasiūlyti tinkamus konkurso sąlygoms troleibusus ir Kaune pagaliau atsiras jeigu ne nauji, tai bent naujesni troleibusai? Vienos iš įmonių, prekiaujančių naudotomis viešojo transporto priemonėmis, „Womy Equipment Supply B.V.“ atstovo manymu, toks scenarijus yra mažai tikėtinas. Įmonės atstovas teigia, kad šios dienos rinkoje nėra tokio transporto, kokį teigia norįs įsigyti pirkėjas, UAB „Kauno autobusai“.

Taigi, ko pageidauja „Kauno autobusai“? Ką gali pasiūlyti šis konkretus, ankstesniame konkurse dalyvavęs, tiekėjas? Kokio amžiaus seniausi troleibusai vežioja keleivius tokiose išsivysčiusiose ir turtingose Vakarų Europos valstybėse kaip Šveicarija? Kodėl „Kauno autobusų“ sąlygos būtent tokios? Visa tai ir pamėginkime pasiaiškinti. Skaityti toliau…

2016:12016:1/2016:1

Išrinkta nauja VVT valdyba: pirmieji netikėtumai

Valdybos susirinkimas

Užrašas „Nutarta. Paskelbsime pranešimą spaudai apie tai, kad nepamename, ką nusprendėme“. Paimta iš: joshsang.wordpress.com

Jau ne kartą rašėme apie UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdybą. Apie tai, kad Valdybos sudėtį planuojama keisti, užsiminėme dar 2015 metų gegužės mėnesį, informuodami apie naujos sudėties UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Stebėtojų tarybą. Dar sykį ši tema iškilo po 4 mėnesių, tuometiniam VVT vadovui pranešus apie savo atsistatydinimą. Tąsyk priminėme, kad remiantis įmonės įstatų 68 straipsniu, būtent valdyba (susidedanti iš 5 narių) renka bendrovės vadovą. Tačiau tam, kad būtų išrinktas naujas VVT vadovas, pirmiausia reikia naujos sudėties valdybos – deja, šis procesas užtruko ne taip jau trumpai, o rezultatai buvo šiek tiek netikėti. Skaityti toliau…

2015:122015:12/2015:12

Troleibusams Kaune – 50 metų. Ar švęsime ir 60-metį?

Kauno troleibusams 50Šiandien, 2015 metų gruodžio 31 dieną, sukanka 50 metų nuo dienos, kuomet Kauno gatvėmis keleivius pradėjo vežioti pirmieji troleibusai. Jubiliejaus proga prisiminkime kai kuriuos faktus iš Kauno troleibusų istorijos, nepamiršdami ne tik apžvelgti ir dabartinę Kauno troleibusų situaciją, bet ir mėgindami nuspėti, kokia gi troleibusų ateitis šiame mieste. Skaityti toliau…

2015:112015:11/2015:11

Forumas, klausiantis, kokio ir kam reikia viešojo transporto Vilniuje

Vilniaus savivaldybė ir Solaris troleibusas2015 m. lapkričio 18 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje vyko Vilniaus miesto savivaldybės „Lietuvos Sąrašo“ frakcijos organizuotas forumas „Kokio ir kam mums reikia visuomeninio transporto Vilniuje?“

Jau daug metų Vilniuje kalbama, kad sostinės visuomeniniam transportui reikia permainų. Tačiau, kol aiškinamasi, kokių gi permainų iš tiesų reikia, visuomeninio transporto paslauga vis labiau tampa panaši į paslaugą, savo kaina neadekvačią kokybei, skirtą tik tiems, kas neturi automobilio.

Gerai išvystytas visuomeninis transportas yra vienas iš esminių darnaus miesto, kuriame gyvenimo kokybė yra aukšta, rodiklių. Tačiau keleivių mažėjimas (tuo pat metu augant Vilniaus miesto gyventojų skaičiui) signalizuoja apie rimtas grėsmes miestui pakliūti į automobilių išmetamomis dujomis užterštų ir dėl to sveikatai pavojingų miestų, kuriuose vaikų žaidimo aikštelės ir žaliosios zonos yra okupuotos automobilių, sąrašą. Aktyviai pradėtos plėtoti šimtų vietų požeminių automobilių stovėjimo aikštelių statybos dar labiau pabrangina ir taip nepigų gyvenamąjį būstą arčiau miesto centro, naikina paskatas rinktis aplinkai palankesnius judumo būdus – visuomeninį transportą, dviračius ar keliavimą pėsčiomis. Pasaulyje aktyvai pereinant prie elektrinių transporto priemonių, subsidijuojant jų įsigijimą ir plėtrą, Vilniuje apynauji troleibusai mėnesius pūva patvoriuose.

Kol investicijos yra nukreipiamos į gatvių platinimą ir aplinkkelius, visuomeninio transporto sistema grimzta į vis didesnę finansinę duobę. Savivaldybės įsiskolinimai keleivių pervežimo įmonei 2015 m. liepos 1 d. buvo net 40,5 mln. eurų (o tai sudaro net 87,5% visų Lietuvos savivaldybių skolų viešojo transporto įmonėms). Vargu ar galime didžiuotis vargingiausiu tarp ES sostinių visuomeninio transporto priemonių parku.

Tačiau visuomeninio transporto problemų sprendimas nėra vien finansų klausimas. Tai kartu apsisprendimo ir prioritetų klausimas. Ar kuriame miestą, pritaikytą keliavimui visuomeniniu transportu? Ar suprantame visuomeninio transporto naudą mūsų gyvenimo mieste kokybei? Jei taip, koks jis turėtų būti? Skaityti toliau…

2015:112015:11/2015:11

Linavos konferencija apie viešąjį transportą. Išsami apžvalga

Linava_logo_20072015 m. spalio 6 dieną įvyko „Linava“ organizuota konferencija „Viešojo transporto aktualijos ir iššūkiai“. Nors daug kas šią asociaciją sieja tik su krovinių pervežimo įmonėmis, iš tiesų asociacijos narėmis yra net 52 Lietuvos įmonės, užsiimančios keleivių pervežimu ir pervežimo organizavimu, turinčios per 3000 transporto priemonių.

Viešasis transportas valdžiai – nesvarbus. „Linava“ atstovai apgailestavo, kad renginiu nepavyko sudominti valdžios atstovų. Būtent jie ir turėjo būti svarbiausia tikslinė auditorija, turinti pagaliau suvokti susidariusią situaciją, turinti pagaliau ryžtis priimti sprendimus, kurie leistų viešajam transportui ne merdėti, bet atsitiesti ir vystytis. Deja, nors buvo išsiųsti pakvietimai kai kuriems Seimo nariams – nė vienas susidomėjimo neparodė. Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovybė (prezidentas – Druskininkų meras Ričardas Malinauskas) nei bendradarbiauti ruošiant konferenciją, nei dalyvauti noro taip pat neparodė. Buvo kviečiami visų 60-ties savivaldybių vadovai, tačiau atvyko tik 19 savivaldybių atstovai, ir tai buvo eiliniai darbuotojai (tik iš Vilniaus miesto savivaldybės atvyko vienas tarybos narys, Liutauras Stoškus), tačiau ne tie, kurie lemia miesto strateginius sprendimus. Visa tai, deja, tik dar sykį patvirtino, kad viešasis transportas valdžiai terūpi deklaracijomis, lozungais ir pažadais, deklaruojamais prieš žurnalistų diktofonus vieną–kitą kartą per metus, tuo tarpu realūs veiksmai – visiškai kitokie.

O situacija yra tokia, kad turėtų pagaliau pradėti rūpėti. „Linava“ duomenimis, 2014-01-01 Lietuvos savivaldybės buvo skolingos vežėjams 49,4 mln. eurų, 2015-07-01 – 46,3 mln. eurų. Iš šių skolų liūto dalį – atitinkamai 33,4 mln. (2014-01-01) ir 40,5 mln. (2015-07-01) eurų – sudaro Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimas įmonei „Vilniaus viešasis transportas“. Skaityti toliau…

2015:112015:11/2015:11

7 maršrute pagaliau važiuoja dvigubi Škoda 15Tr troleibusai. Ar ilgam?

Škoda 15Tr (2603), 2014-09-04Kai kurie nuolat 7 troleibusų maršrutu keliaujantys žmonės vakar turbūt buvo gerokai nustebę, kai pamatė atvažiuojantį niekados šiame maršrute nematytą dvigubą troleibusą. Pagaliau galime nedrąsiai pasidžiaugti, kad šiame troleibusų maršrute, kur nuolat pilna keleivių, pradėjo važinėti didelės talpos Škoda 15Tr troleibusai.

Tuomet, kai taip vadinamu „greituoju“ autobusų maršrutu buvo pradėtas dubliuoti 16 troleibusų maršrutas, jame tik piko metu važinėję didelės talpos Škoda 15Tr jau nebesurenka daug keleivių (išskyrus atvejus, kai „greitieji“ autobusai kažkur užstringa, o troleibusai visgi atvažiuoja). Tuo tarpu kai kuriuose kituose troleibusų maršrutuose yra pakankamai daug keleivių, kad šie didelės talpos troleibusai būtų pilni keleivių.

Manote, kad šie troleibusai į 7 maršrutą buvo perkelti lengvai? Perskaitę sužinosite, kad anaiptol. Skaityti toliau…

2015:102015:10/2015:10

Atsistatydina VVT vadovas. Ko tikėtis toliau?

VVTDaugelis besidominčiųjų Vilniaus viešuoju transportu jau tikrai žino, kad iš posto traukiasi UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis (15min: Pokyčiai: direktoriaus postą palieka „Vilniaus viešojo transporto“ vadovas Gintaras Nakutis, Delfi: Vilniaus viešojo transporto vadovas traukiasi iš pareigų).

Pasirodžius informacijai apie G.Nakučio atsistatydinimą, ir viešojo transporto įmonėje, ir viešojoje erdvėje prasidėjo bruzdesys, svarstant, ko gi galima laukti ar tikėtis toliau, kokios yra šio pasitraukimo priežastys ir taip toliau. Įdomu tai, kad labai aktyviai šiuose žodžių mūšiuose žiniasklaidoje dalyvavo ir žmonės, nesinaudojantys viešuoju transportu (tačiau apie viską turintys savo nuomonę), ir įmonės administracijos darbuotojai (kurie irgi viešuoju transportu naudotis nelabai mėgsta – tą galima pamatyti iš asmeninių automobilių gausos įmonės teritorijoje ir šalia jos). Nesunku nuspėti, kad įmonės administracijoje turbūt yra žmonių, pergyvenančių, kad reikės ne tik atlyginimą gauti, bet ir dirbti, ir dar už darbo rezultatus atsiskaityti. Sunkiau nuspėti tai, kodėl bangas kelia žmonės, kurie yra visiškai nesusiję su Vilniaus viešuoju transportu – nei toje srityje dirbantys, nei besinaudojantys viešuoju transportu, nei ketinantys naudotis ateityje; tikėtina, kad jų interesai paaiškės kiek vėliau.

Tačiau šį kartą – ne apie interesų grupių kovas. Išsiaiškinkime, kokią situaciją įmonėje palieka dabartinis vadovas, kokia yra naujo vadovo skyrimo tvarka (ir kokios šiuo metu yra su tuo susijusios bėdelės), taip pat pasvarstykime, o kokio gi naujo vadovo įmonei reikėtų? Skaityti toliau…

2015:102015:10/2015:10

2015 – 2016 m. žiemos sezonas Vilniaus viešajame transporte. Kokie siurprizai laukia?

2015-10-14 šildymasGalima spėti, daugumos Jūsų namuose, darbovietėse, mokslo įstaigose radiatoriai jau šyla. Bent jau ten, kur yra centralizuotas šildymas: Vilniuje šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra mažesnė nei 10 laipsnių šilumos. Tačiau ar tai reiškia, kad esant tokioms sąlygoms galite tikėtis šilumos ir viešajame transporte? O gal čia galioja kitos taisyklės ir šilumos viešajame transporte tikėtis dar per anksti?

2015-10-14 Vilniaus Pirmojo troleibusų parko darbuotojai kartu su kelionės lapais gavo ir raštelį, pavaizduotą šalia esančioje nuotraukoje.

Šildymą įjungti esant žemesnei kaip 0°C temperatūrai? Ką jie sau galvoja, ar jie ir savo mašinose įsijungia šildymą tik kai tiek atšąla? Čia taip jie rūpinasi keleiviais ir kad transportas būtų patrauklus? Ką man sakyti keleiviams, kurie skųsis, kad šalta – kad neleidžiama įjungti šildymo? Kodėl iki šiol yra lipdukai „Šildymo salone nejungti?“, kaip aš jį įjungsiu, jeigu vienas nurodymas liepia, o kitas draudžia? Su tokiais komentarais kreipėsi lapelį gavęs vairuotojas, prašydamas išsiaiškinti, kaip suvokti tokius nurodymus.

Tuomet buvo paruošti klausimai ir el.paštu išsiųsti į VVT. Deja, iš dokumentų valdymo skyriaus buvo gautas toks atsakymas:

Laba diena,
Informuojame, kad vadovaujantis 2011 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1574 “Dėl bendravimo su žiniasklaida ir informacijos pateikimo tvarkos” informacijos teikti negalime, nes prieš tai apie prašomą informaciją turite suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriato Viešųjų ryšių skyriumi.

Pavadinimas žiniasklaidos priemone turėtų paglostyti savimeilę. Visgi ne savimeilė, o informacijos gavimas čia yra svarbesnis dalykas, o tam kažkodėl yra prikurta kažkokių kliūčių. Taip, VVT remiasi tebegaliojančiu ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybai valdant patvirtintu įsakymu. Klausimas – kodėl toks įsakymas atsirado ir ko juo siekiama?

Ką gi, teko praeiti papildomus barjerus – siųsti klausimus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriui, kad šis persiųstų klausimus į VVT, gautų iš ten atsakymus ir, patikrinus ar viskas atitinka viešųjų ryšių reikalavimus (ar dar ką), persiųstų atsakymus juos uždavusiam asmeniui. Gauti atsakymai labai prašėsi patikslinimų, bet dėl šios papildomos biurokratijos tikslinimas turbūt užtruktų amžinybę…

Todėl susipažinkite su klausimais ir į juos pateiktais atsakymais. Į klausimus atsakė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Technikos direktoriaus pavaduotojas Jurijus Komarovas. Skaityti toliau…

2015:102015:10/2015:10

Žmonės su regėjimo negalia ir viešasis transportas

Žmogus su Baltąja lazdele (cnib.ca foto)

Šiandien, spalio 15-tąją, minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena. Šios dienos simboliu laikoma baltoji lazdelė – vienas pagrindinių įrankių, kuriuo naudojasi regėjimo negalią turintis žmogus. Pasaulinė baltosios lazdelės diena Lietuvoje pradėta minėti nuo 1992 metų, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga tapo Pasaulio aklųjų ir silpnaregių sąjungos nare. 

Baltosios lazdelės dienos proga pasaulyje organizuojami įvairūs renginiai, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, informuoti apie regos sutrikimo priežastis, iš anksto užkertant kelią ligoms.

Šiuolaikinė kompiuterinė technika gali padėti akliesiems, silpnaregiams bendrauti. Speciali programinė įranga geba paversti ekrane matomą tekstą į garsą. Naudodamiesi tokiomis programomis aklieji gali naršyti ir po internetą. Sukurti ir specialūs Brailio rašto ekranai, leidžiantys „matyti“ tekstą. Naudojant skenerius, galima įvesti reikiamą informaciją, o Brailio spausdintuvai gali atspausdinti tekstą Brailio raštu.

Na, o ar draugiškas akliesiems bei silpnaregiams Vilniaus viešasis transportas ir ypač troleibusai? Apie tai papasakojo VšĮ „Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras“ direktorius Algimantas Arbočius. Skaityti toliau…