Tag Archives: žiema

2018:22018:2/2018:2

Žiema netikėtai užklumpa ne tik kelininkus, bet ir VVT

Lietuvoje kasmet prisimenamas juokelis apie kelininkus, kuriuos žiema kasmet užklumpa netikėtai. Panašu, kad nuo kelininkų nenori atsilikti ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ – ketvirtoji šių metų savaitė, atnešusi -10°C šaltį, parodė, kad net ir tokiam nežymiam šaltukui ši įmonė nebesugeba pasiruošti, nors nėra naujokė keleivių pervežimo srityje. „Šaltąją“ savaitę šąlo važiuojančio viešojo transporto durys ar net stabdžiai. Todėl nenustebino ir tai, kad dalis transporto priemonių (ne tik troleibusai, bet ir autobusai) ryte net neišvažiavo į gatves. Į darbą atėję vairuotojai tiesiog liko budėti parko patalpose, kadangi – kaip netikėta – nebuvo techniškai tvarkingo rezervinio transporto. Keleiviai, žinoma, apie tai nežinojo, todėl veltui laukė transporto priemonių, net neišvažiavusių iš parko teritorijos.

Šis pavyzdys dar sykį parodo, kad ne transporto priemonių amžius, o iki neįtikėtinų žemumų kritę techninio aptarnavimo standartai yra viena didžiausių VVT teikiamos paslaugos kokybės silpnybių.

Vyresni vilniečiai turėtų prisiminti, kad seniau net esant 20 ar 30 laipsnių šalčiui viešasis transportas važinėdavo be didesnių problemų ir transporto priemonių durys neužšaldavo. Tad kas nutiko, kad net mažesnis šaltis dabar tapo problema?

Pradėkime nuo to, kad dabar kažkodėl vairuotojams nurodoma atlikti darbus, kuriuos turėtų atlikti specialistai. Vairuotojams kelionės lapuose nurodoma, kad jie pamainos pabaigoje privalo išleisti susidariusį kondensatą. Procedūra atliekama bet kur, tam nepritaikytoje vietoje, vargu ar visi vairuotojai šį darbą atlieka tinkamai (o kai kas gal ir pamiršta jį atlikti apskritai). Nenuostabu, kad tokio taupymo ir nurodymo atlikti techninės priežiūros specialisto darbą vairuotojui (kurio darbas yra vairuoti) rezultatas neretai bus sustojusi transporto priemonė. Žinoma, tuo pačiu ir keleiviai, stotelėse nesulaukiantys reikiamo transporto.

Kitas atmestinio požiūrio indikatorius – techninės pagalbos darbo organizavimas. Nors giriamasi, kad sujungus autobusų ir troleibusų įmonės, bendra įmonė tapo lankstesnė ir universalesnė, pagal dabar galiojančią tvarką stotelėje sugedusį 1-ojo parko troleibusą tvarkys tik šio parko techninės pagalbos brigada – net jeigu netoliese bus 2-ojo parko brigada, ji važiuos savais reikalais. Pridėkime ir tai, kad tomis šaltomis dienomis 1-ajame troleibusų parke dirbo vos vienas techninės pagalbos ekipažas – tad jeigu jis buvo iškviestas į rimtesnį gedimą, spėkite, kas buvo su kitais sugedusiais troleibusais (nors ir su smulkiais gedimais)? Troleibusai važiavo į parką, vietoj to, kad per kelias minutes būtų sutaisyti vietoje.

Pereikime prie sisteminių problemų, kamuojančių jau ne vienerius metus. Pirmoji problemų priežastis – taupymas, naudojant nekokybiškas (bet pigesnes) eksploatacines medžiagas. Pavyzdys – kompresoriuje (kuris tiekia orą durų sistemai, stabdžiams) naudojamas nekokybiškas tepalas. Nekokybiškas tepalas nulemia kompresoriaus užšalimą, na o tuomet problema juda tolyn, kol pasekmė žinoma – sustojęs troleibusas.

Antroji priežastis – drėgmės/kondensato kaupimasis sistemoje. Kas buvo daroma seniau? Pirma, rudenį kiekvieno troleibuso oro cirkuliavimo sistema (pradedant kompresoriumi) būdavo kruopščiai išvaloma, pučiant į ją orą dideliu slėgiu, būdavo patikrinamas kiekvienas kompresorius, jo tarpinių būklė. Vienas vairuotojas pasakojo, kad per 4 itin šaltas žiemas jo vairuojamas Škoda troleibusas tebuvo užšalęs vos vieną kartą – tuo tarpu dabar analogiško amžiaus Solaris troleibusui užšalimas nėra retenybė. Antra, seniau sistema buvo užpildoma etilo alkoholio turinčiais skysčiais – šie neleisdavo kondensatui pavirsti į ledo gabaliukus ir taip sutrikdyti transporto priemonės darbą. Dabar tokia priemonė kažkam atrodo perteklinė – todėl nesistebėkime, kad durys staiga nebegali atsidaryti.

Užšąlančios transporto priemonių sistemos nėra vienintelis neatsakingo požiūrio į pasiruošimą žiemos sezonui pavyzdys. Vargu ar kam neteko bent kartą važiuoti troleibuse, kuriame šildytuvai lyg ir įjungti, tačiau jie nešildo. Kalbama, kad prieš keletą metų buvo nupirkti ir kai kuriuose troleibusuose sumontuoti lenkiški šildytuvai, kurie šildo vos kelias minutes, o vėliau tiesiog pučia šaltą orą. Problema buvo pastebėta, tačiau ar kas nors buvo daryta aiškinantis dėl nekokybiškos produkcijos, keičiant nekokybiškus šildytuvus kokybiškais? VVT pastaraisiais metais į metalo laužą pridavė keliasdešimt troleibusų – o kur dingo juose buvę geri šildytuvai? Kodėl nors ir nenauji, tačiau kokybiški šildytuvai nepakeitė tų, kurie yra dabar važinėjančiuose troleibusuose, tačiau neveikia?

Rašėme ir apie tai, kaip kai kuriuose troleibusus turinčiuose miestuose apsisaugoma nuo kontaktinio tinklo apledėjimo – juk sprendimas tikrai gan paprastas. Visgi nebuvo visiškai jokių ženklų, kad ši informacija įmonės administraciją bent kiek sudomino. Turbūt trūksta nuoširdaus noro, kad situacija keistųsi į gera…

Tad ar pakeis šiuo atveju situaciją nauji troleibusai? Galbūt – dviems metams, t. y., garantiniam laikotarpiui, kuomet įmonė bus priversta naudoti kokybiškas eksploatacines medžiagas ir kokybiškas detales. Vėliau, nepasikeitus įmonės požiūriui į technikos priežiūrą, viskas ir vėl nusiris į dabar matomą kokybės dugną. Esant tokiam įmonės požiūriui belieka tikėtis, kad termometro stulpelis žemiau 0°C nukris ne itin dažnai.