Category Archives: Straipsniai

Straipsniai apie troleibusų technologiją, pranašumus

2016:12016:1/2016:1

Naudotų troleibusų pirkimas Kaune – tik formalumas?

Troleibusas Van Hool AG 300 T. Nuotraukos autorius – Stefan Baguette, wikimedia.org

(Straipsnis atnaujintas!) Įdomus sutapimas – paskutinę 2015 metų dieną troleibusas.lt paskelbtame straipsnyje buvo rašoma apie tai, kaip Kaune pernai buvo „ieškoma“ naudotų troleibusų – o nepraėjus ir dviems savaitėms, 2016 m. sausio 11 dieną, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas techninių specifikacijų projektas, informuojant apie įmonės „Kauno autobusai“ ketinimą pirkti naudotus žemagrindžius troleibusus.

Pernai buvo skelbiama, kad neatsirado nė vieno tiekėjo, galinčio pasiūlyti naudotų troleibusų Kauno miestui, todėl jie taip ir neatsirado. Taigi, ar ir šį kartą naudotų troleibusų pirkimas ir vėl organizuojamas dėl akių, tai yra tik tam, kad jį ir vėl būtų galima paskelbti neįvykusiu? O gal šį kartą bent viena įmonė galės pasiūlyti tinkamus konkurso sąlygoms troleibusus ir Kaune pagaliau atsiras jeigu ne nauji, tai bent naujesni troleibusai? Vienos iš įmonių, prekiaujančių naudotomis viešojo transporto priemonėmis, „Womy Equipment Supply B.V.“ atstovo manymu, toks scenarijus yra mažai tikėtinas. Įmonės atstovas teigia, kad šios dienos rinkoje nėra tokio transporto, kokį teigia norįs įsigyti pirkėjas, UAB „Kauno autobusai“.

Taigi, ko pageidauja „Kauno autobusai“? Ką gali pasiūlyti šis konkretus, ankstesniame konkurse dalyvavęs, tiekėjas? Kokio amžiaus seniausi troleibusai vežioja keleivius tokiose išsivysčiusiose ir turtingose Vakarų Europos valstybėse kaip Šveicarija? Kodėl „Kauno autobusų“ sąlygos būtent tokios? Visa tai ir pamėginkime pasiaiškinti. Skaityti toliau…

2015:122015:12/2015:12

Troleibusams Kaune – 50 metų. Ar švęsime ir 60-metį?

Kauno troleibusams 50Šiandien, 2015 metų gruodžio 31 dieną, sukanka 50 metų nuo dienos, kuomet Kauno gatvėmis keleivius pradėjo vežioti pirmieji troleibusai. Jubiliejaus proga prisiminkime kai kuriuos faktus iš Kauno troleibusų istorijos, nepamiršdami ne tik apžvelgti ir dabartinę Kauno troleibusų situaciją, bet ir mėgindami nuspėti, kokia gi troleibusų ateitis šiame mieste. Skaityti toliau…

2015:112015:11/2015:11

Linavos konferencija apie viešąjį transportą. Išsami apžvalga

Linava_logo_20072015 m. spalio 6 dieną įvyko „Linava“ organizuota konferencija „Viešojo transporto aktualijos ir iššūkiai“. Nors daug kas šią asociaciją sieja tik su krovinių pervežimo įmonėmis, iš tiesų asociacijos narėmis yra net 52 Lietuvos įmonės, užsiimančios keleivių pervežimu ir pervežimo organizavimu, turinčios per 3000 transporto priemonių.

Viešasis transportas valdžiai – nesvarbus. „Linava“ atstovai apgailestavo, kad renginiu nepavyko sudominti valdžios atstovų. Būtent jie ir turėjo būti svarbiausia tikslinė auditorija, turinti pagaliau suvokti susidariusią situaciją, turinti pagaliau ryžtis priimti sprendimus, kurie leistų viešajam transportui ne merdėti, bet atsitiesti ir vystytis. Deja, nors buvo išsiųsti pakvietimai kai kuriems Seimo nariams – nė vienas susidomėjimo neparodė. Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovybė (prezidentas – Druskininkų meras Ričardas Malinauskas) nei bendradarbiauti ruošiant konferenciją, nei dalyvauti noro taip pat neparodė. Buvo kviečiami visų 60-ties savivaldybių vadovai, tačiau atvyko tik 19 savivaldybių atstovai, ir tai buvo eiliniai darbuotojai (tik iš Vilniaus miesto savivaldybės atvyko vienas tarybos narys, Liutauras Stoškus), tačiau ne tie, kurie lemia miesto strateginius sprendimus. Visa tai, deja, tik dar sykį patvirtino, kad viešasis transportas valdžiai terūpi deklaracijomis, lozungais ir pažadais, deklaruojamais prieš žurnalistų diktofonus vieną–kitą kartą per metus, tuo tarpu realūs veiksmai – visiškai kitokie.

O situacija yra tokia, kad turėtų pagaliau pradėti rūpėti. „Linava“ duomenimis, 2014-01-01 Lietuvos savivaldybės buvo skolingos vežėjams 49,4 mln. eurų, 2015-07-01 – 46,3 mln. eurų. Iš šių skolų liūto dalį – atitinkamai 33,4 mln. (2014-01-01) ir 40,5 mln. (2015-07-01) eurų – sudaro Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimas įmonei „Vilniaus viešasis transportas“. Skaityti toliau…

2015:112015:11/2015:11

7 maršrute pagaliau važiuoja dvigubi Škoda 15Tr troleibusai. Ar ilgam?

Škoda 15Tr (2603), 2014-09-04Kai kurie nuolat 7 troleibusų maršrutu keliaujantys žmonės vakar turbūt buvo gerokai nustebę, kai pamatė atvažiuojantį niekados šiame maršrute nematytą dvigubą troleibusą. Pagaliau galime nedrąsiai pasidžiaugti, kad šiame troleibusų maršrute, kur nuolat pilna keleivių, pradėjo važinėti didelės talpos Škoda 15Tr troleibusai.

Tuomet, kai taip vadinamu „greituoju“ autobusų maršrutu buvo pradėtas dubliuoti 16 troleibusų maršrutas, jame tik piko metu važinėję didelės talpos Škoda 15Tr jau nebesurenka daug keleivių (išskyrus atvejus, kai „greitieji“ autobusai kažkur užstringa, o troleibusai visgi atvažiuoja). Tuo tarpu kai kuriuose kituose troleibusų maršrutuose yra pakankamai daug keleivių, kad šie didelės talpos troleibusai būtų pilni keleivių.

Manote, kad šie troleibusai į 7 maršrutą buvo perkelti lengvai? Perskaitę sužinosite, kad anaiptol. Skaityti toliau…

2015:102015:10/2015:10

Atsistatydina VVT vadovas. Ko tikėtis toliau?

VVTDaugelis besidominčiųjų Vilniaus viešuoju transportu jau tikrai žino, kad iš posto traukiasi UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis (15min: Pokyčiai: direktoriaus postą palieka „Vilniaus viešojo transporto“ vadovas Gintaras Nakutis, Delfi: Vilniaus viešojo transporto vadovas traukiasi iš pareigų).

Pasirodžius informacijai apie G.Nakučio atsistatydinimą, ir viešojo transporto įmonėje, ir viešojoje erdvėje prasidėjo bruzdesys, svarstant, ko gi galima laukti ar tikėtis toliau, kokios yra šio pasitraukimo priežastys ir taip toliau. Įdomu tai, kad labai aktyviai šiuose žodžių mūšiuose žiniasklaidoje dalyvavo ir žmonės, nesinaudojantys viešuoju transportu (tačiau apie viską turintys savo nuomonę), ir įmonės administracijos darbuotojai (kurie irgi viešuoju transportu naudotis nelabai mėgsta – tą galima pamatyti iš asmeninių automobilių gausos įmonės teritorijoje ir šalia jos). Nesunku nuspėti, kad įmonės administracijoje turbūt yra žmonių, pergyvenančių, kad reikės ne tik atlyginimą gauti, bet ir dirbti, ir dar už darbo rezultatus atsiskaityti. Sunkiau nuspėti tai, kodėl bangas kelia žmonės, kurie yra visiškai nesusiję su Vilniaus viešuoju transportu – nei toje srityje dirbantys, nei besinaudojantys viešuoju transportu, nei ketinantys naudotis ateityje; tikėtina, kad jų interesai paaiškės kiek vėliau.

Tačiau šį kartą – ne apie interesų grupių kovas. Išsiaiškinkime, kokią situaciją įmonėje palieka dabartinis vadovas, kokia yra naujo vadovo skyrimo tvarka (ir kokios šiuo metu yra su tuo susijusios bėdelės), taip pat pasvarstykime, o kokio gi naujo vadovo įmonei reikėtų? Skaityti toliau…

2015:102015:10/2015:10

2015 – 2016 m. žiemos sezonas Vilniaus viešajame transporte. Kokie siurprizai laukia?

2015-10-14 šildymasGalima spėti, daugumos Jūsų namuose, darbovietėse, mokslo įstaigose radiatoriai jau šyla. Bent jau ten, kur yra centralizuotas šildymas: Vilniuje šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra mažesnė nei 10 laipsnių šilumos. Tačiau ar tai reiškia, kad esant tokioms sąlygoms galite tikėtis šilumos ir viešajame transporte? O gal čia galioja kitos taisyklės ir šilumos viešajame transporte tikėtis dar per anksti?

2015-10-14 Vilniaus Pirmojo troleibusų parko darbuotojai kartu su kelionės lapais gavo ir raštelį, pavaizduotą šalia esančioje nuotraukoje.

Šildymą įjungti esant žemesnei kaip 0°C temperatūrai? Ką jie sau galvoja, ar jie ir savo mašinose įsijungia šildymą tik kai tiek atšąla? Čia taip jie rūpinasi keleiviais ir kad transportas būtų patrauklus? Ką man sakyti keleiviams, kurie skųsis, kad šalta – kad neleidžiama įjungti šildymo? Kodėl iki šiol yra lipdukai „Šildymo salone nejungti?“, kaip aš jį įjungsiu, jeigu vienas nurodymas liepia, o kitas draudžia? Su tokiais komentarais kreipėsi lapelį gavęs vairuotojas, prašydamas išsiaiškinti, kaip suvokti tokius nurodymus.

Tuomet buvo paruošti klausimai ir el.paštu išsiųsti į VVT. Deja, iš dokumentų valdymo skyriaus buvo gautas toks atsakymas:

Laba diena,
Informuojame, kad vadovaujantis 2011 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1574 “Dėl bendravimo su žiniasklaida ir informacijos pateikimo tvarkos” informacijos teikti negalime, nes prieš tai apie prašomą informaciją turite suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriato Viešųjų ryšių skyriumi.

Pavadinimas žiniasklaidos priemone turėtų paglostyti savimeilę. Visgi ne savimeilė, o informacijos gavimas čia yra svarbesnis dalykas, o tam kažkodėl yra prikurta kažkokių kliūčių. Taip, VVT remiasi tebegaliojančiu ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybai valdant patvirtintu įsakymu. Klausimas – kodėl toks įsakymas atsirado ir ko juo siekiama?

Ką gi, teko praeiti papildomus barjerus – siųsti klausimus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriui, kad šis persiųstų klausimus į VVT, gautų iš ten atsakymus ir, patikrinus ar viskas atitinka viešųjų ryšių reikalavimus (ar dar ką), persiųstų atsakymus juos uždavusiam asmeniui. Gauti atsakymai labai prašėsi patikslinimų, bet dėl šios papildomos biurokratijos tikslinimas turbūt užtruktų amžinybę…

Todėl susipažinkite su klausimais ir į juos pateiktais atsakymais. Į klausimus atsakė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Technikos direktoriaus pavaduotojas Jurijus Komarovas. Skaityti toliau…

2015:102015:10/2015:10

Žmonės su regėjimo negalia ir viešasis transportas

Žmogus su Baltąja lazdele (cnib.ca foto)

Šiandien, spalio 15-tąją, minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena. Šios dienos simboliu laikoma baltoji lazdelė – vienas pagrindinių įrankių, kuriuo naudojasi regėjimo negalią turintis žmogus. Pasaulinė baltosios lazdelės diena Lietuvoje pradėta minėti nuo 1992 metų, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga tapo Pasaulio aklųjų ir silpnaregių sąjungos nare. 

Baltosios lazdelės dienos proga pasaulyje organizuojami įvairūs renginiai, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, informuoti apie regos sutrikimo priežastis, iš anksto užkertant kelią ligoms.

Šiuolaikinė kompiuterinė technika gali padėti akliesiems, silpnaregiams bendrauti. Speciali programinė įranga geba paversti ekrane matomą tekstą į garsą. Naudodamiesi tokiomis programomis aklieji gali naršyti ir po internetą. Sukurti ir specialūs Brailio rašto ekranai, leidžiantys „matyti“ tekstą. Naudojant skenerius, galima įvesti reikiamą informaciją, o Brailio spausdintuvai gali atspausdinti tekstą Brailio raštu.

Na, o ar draugiškas akliesiems bei silpnaregiams Vilniaus viešasis transportas ir ypač troleibusai? Apie tai papasakojo VšĮ „Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras“ direktorius Algimantas Arbočius. Skaityti toliau…

2015:92015:9/2015:9

Europos Judumo savaitė 2015: Pasirink teisingai

Europos Judumo Diena 2015
Kasmet rugsėjo 16–22 dienomis Europoje vyksta Europos Judumo savaitė (anksčiau Lietuvoje turėjusi pavadinimą „mobilumo savaitė“ – pagal pavadinimą anglų kalba European Mobility Week). Šios šventės metu miestų gyventojai kviečiami rinktis ne keliones asmeniniais automobiliais, bet keliones kitomis transporto priemonėmis. Šiemetinis akcijos šūkis – „Pasirink teisingai!“ – skatina žmones mieste pasirinkti „žaliąjį“ susisiekimo būdą. Šiandien, rugsėjo 16 dieną, Europos Komisija paskelbs apie šių metų Europos Judumo savaitės pradžią.

Daugybėje Europos miestų vyksta įvairūs renginiai – pradedant riedutininkų varžybomis ar dviratininkų pasirodymais, baigiant nemokamomis kelionėmis viešuoju transportu ar miesto centrinių gatvių uždarymu automobilių eismui, paliekant šias gatves pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui. Plačiau apie renginius galite sužinoti svetainėje http://www.mobilityweek.eu/. Skaityti toliau…

2015:92015:9/2015:9

Maratonai Vilniuje 2015. Kas ir kodėl nesikeičia?

Ar tokia informacija stotelėje pakankama?

Pasidžiaugę tinkamesniu negu pernai oru „Velomaratono“ renginiui ir pasveikinę dviratininkus su didesnėmis ar mažesnėmis pergalėmis, taip pat linkėdami gero oro ir gerų rezultatų visiems bėgikams „Danske Bank Vilniaus maratone“, pakalbėkime apie tai, kaip šiemet šių renginių metu organizuojamas Vilniaus viešasis transportas. Galbūt šįkart viskas tobula?

Kadangi atsakymo į klausimą, kodėl šie renginiai vyksta būtent šioje miesto dalyje, negavome ir vargu ar kada gausime, pereikime prie pasvarstymų apie viešojo transporto organizavimą.

Šiemet „Velomaratono“ metu nebuvo nė vieno autobuso maršruto, kurio darbas būtų laikinai nutrauktas – visų maršrutų autobusai važinėjo, dalis iš jų – pakeistomis trasomis, itin intensyvus autobusų eismas vyko Žirmūnų tiltu, iš kur jie periminėjo troleibusų keleivius. Beveik analogiška situacija ir bėgimo maratono metu – nevažiuos vos vieno maršruto (11) autobusai.

Troleibusai šiemet dar labiau negu pernai veža tiesiog niekur – jų maršrutai organizuoti kaip „privežamieji“ autobusams. Šiemet renginių metu nevažiuoja net penkių (6, 10, 12, 14, 20) maršrutų troleibusai, taip pat pakeistos dar penkių (2, 3, 4, 15, 17) troleibusų maršrutų trasos.

Prisiminkime, kokios pagrindinės pastabos viešojo transporto organizatoriams buvo po 2013 ir 2014 metais vykusių renginių ir ar situacija šiemet pasikeitusi. Skaityti toliau…

2015:82015:8/2015:8

VVT perka dar 50 naudotų autobusų

Autobusai 2-ajame troleibusų parke

Jau sunku ir suskaičiuoti, kiek naujų ir „naujų“ autobusų į Vilniaus gatves išriedėjo per pastaruosius 3 metus. Dalis jų – nauji, įsigyti su ES struktūrinių fondų parama ar gauti mainais iš Ispanijos už taip vadinamus taršos leidimus. Visgi dauguma autobusų – naudoti: dalis autobusų jau ne vieną mėnesį nuomojami, dalis – įsigyti. 

Niekam ne paslaptis, kad blogai prižiūrima technika ilgai neatlaiko. Būtent tokia transporto priemonių priežiūra ir yra Vilniuje, sujungus autobusų ir troleibusų įmones į UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Argumentas – savivaldybės skolos įmonei didelės, tai mažinkim skolas, jūs čia mažiau išlaidaukit, nepirkit be reikalo naujų detalių, senas galit pašlifuot truputį (restauravimu tas procesas pavadintas) ir vėl sudėkit, turėtų veikt. O jeigu viskas jau galutinai sudilo ir šlifuot nebėra ką, tai nėra čia ko detales pirkt originalias – tiks ir kiniškos ar dar kokios kopijos, gi matot kiek pigiau kainuoja, o atrodo panašiai, tai gal ir veikia panašiai.

Su tokiu požiūriu – nenuostabu, kad ir autobusai, ir troleibusai lūžta, skaudžiai dejuodami. Autobusai dar ir užsidega. Tokios nelaimės nutinka ne tik parkuose, bet ir vežant keleivius. O kai sudega, tai reikia vėl kažką pirkti, nes juk keleivius reikia vežti. Tai ir perka, ir nuomojasi dešimtimis, nes kam čia tinkamai prižiūrėt, remontuot, juk bus galima kitus nupirkt, ir dar viešai ištrimituojant – va naujų autobusų turim, nesvarbu, kad jie 15 metų amžiaus.

Būtent 50 tokių „naujų“ autobusų planuojama nupirkti ir vėl. Bet apie viską – iš pradžių. Skaityti toliau…