Dyzelis – Vilniaus ateitis: trečiadienį ketinama pritarti 150 autobusų įsigijimui

2017-tuosius Vilniuje tenka pradėti nuo prastų naujienų. Prieš pasakodami, kas gi nutiko,  tikimės, kad prisijungsite prie protesto veiksmų (apie kuriuos bus pranešta vėliau, jei tik situacija nepasikeis), siekiant sustabdyti šiuos ketinimus.

Savivaldybė, Škoda14Tr troleibusas

Nepaisant daugybės abejonių, kurios skambėjo pirmąsyk pristatant sprendimo dėl 150 autobusų projektą savivaldybės tarybos posėdžio metu, nesuabejojant dėl kas kartą VVT generalinio direktoriaus pateikiamų vis kitokių skaičių, neatsakant į daugybę užduotų konkrečių klausimų, ignoruojant siūlytas alternatyvas –

šį trečiadienį, 2017-01-11, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 33 metu bus balsuojama dėl klausimo, gavusio numerį A1-838 „Dėl pritarimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui ir projektui „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Vilniaus mieste“. Klausimą pristatys net 2 žmonės – Administracijos direktoriaus pavaduotojas, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdybos narys Arvydas Darulis ir Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialistas Kastytis Lubys.

Sprendimo turinys praktiškai nesikeičia – kaip ir siekė VVT, ketinama pritarti 150-ties autobusų (dyzelinių) įsigijimui. Vienintelis pokytis – pritariama autobusų įsigijimui ne veiklos nuomos, o lizingo būdu (nes šis pagaliau pasirodė besąs pigesnis). Šiame projekte troleibusų įsigijimui nei vietos, nei lėšų nėra.

Prisiminkime: pirmosios dvi savaitės

Pirmiausia verta prisiminti kelias nuorodas į tekstus, paskelbtus per dvi spalio – lapkričio savaites.
2016-11-21 „Savivaldybė troleibusus laidoti pradeda jau šį trečiadienį“: 1) skaičiais, VVT strategijos citatomis ir konkrečiai vykdomų pakeitimų pavyzdžiais įrodėme, kad troleibusus ketinama keisti autobusais; 2) teiravomės, kodėl siekiama įrodyti, kad veiklos nuomos būdas pigesnis už lizingą, nors visiems akivaizdu, kad taip būti negali; 3) pateikėme apibendrintus pasiūlymus, kaip iš tiesų turėtų būti atnaujinamas sostinės viešasis transportas.
2016-12-06 „150-ties dyzelinių autobusų projektas: kas įvyko per 2 savaites“: 1) priminėme, kuo remdamiesi teigiame, kad bus siekiama įsigyti dyzelinius autobusus; 2) paminėjome 5 visuomeninių organizacijų kreipimąsi į savivaldybės Tarybos narius dėl viešojo transporto priemonių atnaujinimo; 3) papasakojome apie prieš Tarybos posėdį vykusį piketą ir 4) pateikėme 2016-11-23 tarybos posėdžio klausimų bei aptakių atsakymų stenogramą; 5) informavome apie jau pradėtus naudotų autobusų pirkimus (papildymas – šiuo metu vyksta ir antrasis pirkimas, kurio dėka bendras perkamų naudotų dyzelinių autobusų skaičius jau pasiekė 30 vnt.).
2016-12-07 paskelbėme konkretų populiariausių mitų ir juos paneigiančių faktų rinkinį „VVT transporto parko atnaujinimas: mitai ir faktai“ – pradedant mitu apie būtinybę įsigyti 150 autobusų, tęsiant kuro rūšies parinkimu, realiais (o ne VVT sąmoningai iškraipomais) troleibusų ir autobusų ekonominiais rodikliais, baigiant mitais apie troleibusų lėtumą, jų sistemos nevystymą kituose miestuose ir kt.

Buvo nuogąstavimų, kad tradiciškai, kontraversiškas sprendimas bus konvejeriu prastumtas šventinio šurmulio apimtame Tarybos posėdyje (2016-12-21) – klausimas buvo net įrašytas į darbotvarkę, tačiau likus dienai iki posėdžio, iš jo pašalintas. Būtų buvę keista, jeigu būtų nutikę kitaip – klausimo nesvarstė komitetai, kadangi buvo pranešta, kad klausimą pristatantis VVT generalinis direktorius nespėjo paruošti medžiagos. Visgi vėliau paaiškėjo šiek tiek daugiau priežasčių, kas gi nutiko.

Lakoniška „nepriklausoma“ konsultacija su nukopijuotais skaičiais

Paaiškėjo, kad spaudžiant tarybos narių kritikai, buvo nuspręsta skubiai pasamdyti konsultacinę bendrovę. Jai suformuota oficiali užduotis – atlikti nepriklausomą SWOT analizės auditą ir pagrįsti pirkimo būdą. Buvo pasirinkta įmonė „Civitta“, kuri prisistato kaip „nepriklausoma konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonė Baltijos ir vakarinėse Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalyse“. Pažiūrėkime, ką gi konsultacinė bendrovė už 3630 eurų nuveikė:

Atsisiųsti / Скачать/ Download (PDF, Unknown)

Kaip matome, Civitta nesivargino tikrinti VVT pateiktos informacijos apie transporto priemonių kainas, jų eksploatacines išlaidas tikrumo – skaičiai buvo tiesiog primityviai nurašyti (tiesa, prie transporto priemonių kainų pridedant PVM). Taip vadinamoje analizėje panaudota ta pati VVT pateikta argumentacija, kodėl turėtų būti perkami ir vystomi ne troleibusai, o autobusai. Žodžiu, būtų lyg ir viskas taip pat, bet… netikėtai pigesnis pirkimo būdas tapo nebe veiklos nuoma, o lizingas.

Tačiau ar tikrai SWOT analizė buvo atlikta? Jei taip – tai kur ji? Ar tie aukščiau pateikti 13 puslapių didelėmis raidėmis ir yra SWOT analizė?

Palyginkime investicinį projektą, kurį paruošė „Vilniaus troleibusai“ 2011 metais, siekdami pradėti vieną iš troleibusų parko atnaujinimo etapų. Taip, dokumento pradžioje yra daug dalykų, dėl kurių būtinybės tokiame dokumente galima diskutuoti, tačiau pažvelkite į situacijos analizę ir argumentus, pateikiamus nuo 14 (o turintys dar mažiau laiko – nuo 30) puslapio!

Verta atkreipti dėmesį į ekonominę analizę. Palyginkime su šių dienų profesionalų atlikta analize… ar ne graudu?

Pažadai apie „elektrinio transporto“ (ne troleibusų) ridos išlaikymą ir transporto atnaujinimą

Autobusų ir troleibusų ridos dinamika Vilniuje 2010 – 2015 m.2010 – 2015 m. Vilniuje metinė autobusų rida padidėjo 55% (!), arba 9,5 mln. km, tuo tarpu troleibusų rida nuosekliai mažėja. Jeigu 2010 ar 2011 m. autobusų rida buvo vos ~40% didesnė negu troleibusų, tai dabar ji didesnė… 145%! Dar daugiau, iš „Susisiekimo paslaugų“ administracijos užuominų akivaizdu, kad autobusų rida jau seniai būtų padidinta, jeigu tik būtų autobusų.

Dabar siūlomas „kompromisas“ – ir toliau didinant autobusų ridą, išlaikyti esamą troleibusų ridą. Tačiau ar bus su kuo tą ridą išlaikyti (jau nekalbant apie paslaugos kokybę, tinkamai neprižiūrint transporto priemonių)? Troleibusų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai mažėja. Žinoma, intensyviausiai procesas pradėjo vykti po 2013 m. „optimizacijos“, kai į patvorį nukeliavo keliasdešimt troleibusų. 2014 m. gruodžio mėnesį 15 troleibusų (kaip teigė VVT, prasčiausi) parduoti į Ukrainą, o 2016 m. spalio mėn. VVT generalinio direktoriaus nurodymu buvo nurašyti ir šiuo metu intensyviai ardomi dar 35 troleibusai.

Kokį sprendimą siūlo VVT? Siūloma kasmet keliolikai Škoda troleibusų atlikti „einamąjį“ remontą (viduje pakeičiant faneros lakštus, pervelkant sėdynių apmušalus, o išorines skardas perdažant) ir dar keliolikai Škoda troleibusų atliekant „kapitalinį“ remontą (kurį, tiesą sakant, vadinti kapitaliniu yra gan drąsu). Taip pat žadama už ES investicijas pirkti „elektrines transporto priemones“ (taigi, nebūtinai troleibusus), kurioms atvykus būtų nurašytas analogiškas skaičius troleibusų. Ir tai – visi atnaujinimai, kurių pageidautų VVT, štai tokio modernizavimo dėka žadama užtikrinti kokybišką daugiau negu 11 mln. km ridą per metus.

Klausimai, į kuriuos nebuvo atsakyta

  • Kodėl meras ir VVT vadovybė nepasako, kam jiems reikia tokio didelio kiekio papildomų autobusų (nedidinant autobusų skaičiaus, VVT tektų nurašinėti net ir naujesnius negu 10 metų autobusus, ko tikrai nebus)?
  • Teigiama, kad VVT nurašys 194 senus autobusus, tačiau žinome, kad tokių žodinių pažadų VVT niekada nesilaikė – kodėl šio įpareigojimo nėra sprendime?
  • Kas bus paaiškėjus, kad 150 autobusų kaina visgi didesnė negu 34,5 mln. (o pagal kitus dokumentus – 40,5 mln.) eurų?
  • Kodėl nepateiktas palyginimas, koks būtų 1 transporto priemonės kainų skirtumas perkant skirtingus kiekius transporto priemonių (pvz., perkant ne 150, bet 50 autobusų)?
  • Kodėl troleibusų vairuotojai perkvalifikuojami į autobusų vairuotojus? Kodėl planuojamas troleibusų remonto meistrų perkvalifikavimas į autobusų remonto meistrus?
  • Kodėl VVT ieško sklypų, kuriuose būtų galima sutalpinti bent 400 autobusų, miesto pakraščiuose (ar net Vilniaus rajone) ir kaip pasikeis nuostoliai nulinei ridai, perkėlus autobusus į pakraščius?
  • Teigiama, kad į autobusus nebetelpa keleiviai, tačiau „Susisiekimo paslaugų“ duomenys teigia, kad keleivių skaičius bent keletą metų mažėja – kaip aiškinti tokį nesutapimą?
  • Kur VVT dės autobusus, jeigu vieną ar kitą konkurso paketą laimės ne VVT, o privatus vežėjas, kodėl nesiekiama sumažinti galimą riziką, perkant mažesnį skaičių autobusų? 2016-08-03 ES viešųjų pirkimų portale buvo paskelbta apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija planuoja 2017 metais skelbti du konkursus:
    vieną – Vilniaus miesto troleibusų maršrutams aptarnauti, su preliminaria planuojama metine rida 13 mln. km, paskirstant juos į du paketus po aštuonis – dešimt maršrutų, proporcingai vienodomis apimtimis.
    kitą – Vilniaus miesto autobusų maršrutams aptarnauti, su planuojama preliminaria metine rida 23 mln. km, paskirstant juos į 5 – 7 paketus po aštuonis – dešimt maršrutų proporcingai vienodomis apimtimis.
    2015 m. reali metinė troleibusų rida buvo 11,1 mln. km, o autobusų – 27,1 mln. km. Maršrutų, kuriuos šiemet perims privatus vežėjas, apytikslė metinė rida – 6,7 mln. km. Taigi, planuojama 2017 m. paskelbti konkursus visiems Vilniaus viešojo transporto maršrutams.
  •  SĮ „Susisiekimo paslaugų“ rašte, kuriuo išreiškiama parama ketinimui įsigyti 150 autobusų, pateikiami įspūdingi skaičiai, kiek neva bus sumažinta tarša (pvz., net 99,7%, arba 10,9 t, mažiau PM/kietųjų dalelių). Argumentuojama, kad su beveik trigubai didesne nei troleibusų rida ir žymiai didesniu autobusų skaičiumi pervežama net 66% keleivių, ir būtent todėl dera atnaujinti autobusus. Tačiau kodėl pamirštama, kad vos prieš keletą metų daugumą keleivių perveždavo būtent troleibusai? Gal verta pagalvoti, kokie sprendimai privedė prie tokių pokyčių ir, siekiant kuo daugiau keleivių pervežti netaršiu transportu, derėtų atnaujinti pirmiausia troleibusus? Kažkodėl skaičiavimuose nekalbama ir apie tai, kad troleibusai neišskiria nei CO, nei NOx, nei PM – tačiau net ir Euro6 standartus atitinkantys autobusai šią taršą išskirs.

Prasideda masinis svarstymas Tarybos komitetuose

Keista, kad Sveikatos komitetas šį klausimą apsvarstė pirmiau, negu tarybos nariams buvo pateikta posėdžio informacija. Patyliukais kaip papildomas šis klausimas buvo įtrauktas į posėdžio, vykusio 2017-01-06, darbotvarkę. Dar 4 Tarybos komitetai šį klausimą svarstys pirmadienį – trečiadienį:

2017 m. sausio 9 d. 13.00 val. 306 kab. Ekonomikos ir finansų komiteto posėdis
2017 m. sausio 9 d. 15.00 val. 337 kab. Miesto planavimo ir plėtros komiteto posėdis
2017 m. sausio 10 d. 13.00 val. 207 kab. Aplinkos ir energetikos komiteto posėdis
2017 m. sausio 11 d. 10 val. Kolegijos salėje Paslaugų ir miesto ūkio komiteto posėdis

Smegenų pudrinimas Tarybos nariams ir vilniečiams

Kaip minėjome aukščiau, viešai žadama, kad už ES investicijas dyzeliniai autobusai nebus perkami. Taip, nebus, nes tokių įsigyti neleidžiama. Kalbama, kad paraiška bus teigiama įsigyti „elektrines transporto priemones“, tačiau net ir jungtinės veiklos projekto (kuris reikalingas teikiant tokią paraišką) tekste akivaizdžiai minimi… autobusai. Taigi, principas ir tikslas išlieka toks pat – bet kokia kaina neleisti troleibusų sistemos atnaujinimo. Tą norima daryti netgi siekiant įsigyti brangius ir neitin patikimus elektrinius autobusus…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *