Troleibusų kontaktinis tinklas Vilniuje

Pirmiausia – didžiulė padėka Kęstučiui už pagalbą ir informacija, ir iliustracijomis ruošiant šį įrašą – troleibusų technologija, nors kai kurių asmenų vertinama kaip primityvi ir atgyvenusi, iš tiesų nėra tokia jau paprasta, ir vien perprasti kontaktinio tinklo sistemą nėra lengva. Tuo galėsite įsitikinti perskaitę šį įrašą, kuriame, kad dar labiau nesusukti galvos, dar nėra paminėta daugybė niuansų ir individualių sprendimų.

Be abejo, didžiulė padėka žmonėms, kurie sudalyvavo ekskursijoje, domėjosi, stebėjosi, ir pasidalino savo įspūdžiais su savo internetinių dienoraščių skaitytojais. Štai čia galite paskaityti dviejų žmonių įspūdžius su iliustracijomis (ne tik nuotraukomis, bet ir piešinėliais):

Enorca: Ekskursija pažiūrėti kaip atrodo troleibusų kontaktinis tinklas iš arčiau

Skirmantas Tumelis: Vilniaus troleibusų ir kontaktinio tinklo bėdos

Žinoma, didžiulė padėka ir visiems kitiems kontaktinio tinklo darbuotojams, kurie taip pat pagelbėjo mums visiems ekskursijos metu. Ir, be abejo, ačiū už pavaišinimą tortu su arbata 🙂

Šiame įraše yra pasakojama apie tai, kaip sutvarkytas troleibusų kontaktinis Vilniuje – jei kada nors bus galimybė pateikti detalų aprašymą apie tai, kaip viskas sutvarkyta kitose šalyse (pvz. Austrija, Šveicarija, Vokietija), be abejo, įrašas bus papildytas.

Vaizdingas maršrutas

I. Įžanga

Pirmiausia susipažinkime su Vilniaus m. kontaktinio tinklo schema. Ji pakabinta kontaktinio tinklo darbuotojų patalpose – ne visa troleibusų sistemos plėtra buvo numatyta pradėjus schemą piešti, tad naujausi pataisymai ne visiškai tikroviškai vaizduoja kai kurias vietoves, pvz., Saulėtekį (pastaba: ši schema paspaudus didinasi, taip pat prašymas nekreipti dėmesį į dalį kaktuso, matomo schemos apačioje):

Vilniaus m. kontaktinis tinklas

Vilniuje yra 19 troleibusų traukos pastočių, schemoje pažymėtų numeriais nuo 1 iki 22 (22-oji yra netoli Pašilaičių žiedo). Tarp „Rygos“ ir „Poliklinikos“ stotelių matote skaičius 213 ir 214 – tai yra fiderių numeriai (o kas tai yra – bus paaiškinta vėliau), trikampiukais pažymėti jų išvadai, du skaičiai atskirti brūkšneliu (tarkim 211-212) nurodo vietą, kurioje yra sekcijiniai izoliatoriai (vėlgi, terminų paaiškinimas žemiau).

Beje, Vilniaus miesto taryboje patvirtintuose „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano sprendiniuose“ kaip pirmosios pastotės, kurios bus atimtos iš troleibusų ir perduotos tramvajaus linijai, minimos 1-oji, 8, 11, 12, 14, 16 (61 psl.).

Prieš pereinant prie detalių paaiškinimų, kaip kas veikia ir kaip vadinasi, nedidukė nuotraukų galerija iš kontaktinio tinklo darbuotojų kasdienybės.

Taip pat trumpas vaizdo įrašas:

Be abejonės, ne visuomet darbas vyksta taip ramiai, kaip kad šiame vaizdo įraše – avarijų atveju darbininkams nebūna laiko nusišypsoti:

II. Maitinimas

Į pastotę ateina įtampa 6 kV arba 10 kV, pastotėje įtampa mažinama iki 600V ir kintama srovė keičiama į nuolatinę. Įmanomas trumpalaikis įtampos kilimas iki 700V arba sumažėjimas iki 400V – šiuos svyravimus galite pamatyti važiuodami troleibusu Amber-Vilnis 12ac –  vairuotojo prietaisų skydelyje nuolat rodoma (be kitų duomenų) ir kokia yra įtampa.

Nuo pastotės kabeliai ateina į kiekvieną fiderį (arba kitaip – maitinimo šaltinį).

Fideris – tai kontaktinio tinklo atkarpa nuo 300 iki 500 metrų, turinti atskirą maitinimą.

Išvadas (pliusinis arba minusinis, 1, 2 pav.) – vieta, kur kabelis jungiamas prie kontaktinio tinklo.

1 pav. Fiderio Nr. 165 minusinis išvadas 2 pav. Išvadas
KT-01_fideris KT-02_isvadas

Išilgai kelio eina dvigubas kontaktinis laidas, kuris jungiamas su lanksčia jungtimi prie kontaktinio tinklo (dažniausiai kontaktiniam tinklui naudojamas 10 mm skersmens kabelis, vienu metu – turbūt taupant lėšas – buvo naudojamas 8,5 mm skersmens kabelis).

Virš gatvės kontaktinio laido pakabinimui reikalingas 5,7 ± 0,1 m aukštis. Kontaktinio laido pakabinimo aukščio nuokrypiai nuo reikalavimų leidžiami: iki 5,2 metro troleibusų parkų pastatuose, iki 4,7 metro ties troleibusų parkų pastatų vartais ir po inžineriniais statiniais – iki 4,2 metro, laikantis tolygaus kontaktinių laidų pakabinimo aukščio keitimo.

Kontaktinio tinklo laidas su teigiamo poliškumo įtampa visuomet būna arčiau gatvės važiuojamosios dalies centro, o su neigiamo poliškumo įtampa – arčiau šaligatvio.

Lanksti jungtis – tai lankstus kabelis, kurio skerspjūvis yra nemažesnis, kaip kontaktinio laido.

3, 4 pav. Lanksti jungtis
KT_03_lanksti-jungtis_330 KT_04_lanksti-jungtis_330

Kiekvieno fiderio pradžioje ir gale yra išlyginamosios jungtys – pliusinės ir minusinės. Tai išilgai kelio einantis kontaktinis laidas, prijungtas prie kontaktinio tinklo. Jo paskirtis – išlyginti įtampą fiderio pradžioje arba pabaigoje.

III. Spec. dalys

Suėjimo iešmai – naudojami ten, kur dvi atskiros troleibusų kontaktinio tinklo linijos sujungiamos į vieną liniją.

5 pav. Suėjimo iešmas (Čekija) 6 pav. Suėjimo iešmas (Rusija)
KT_05_suejimo-iesmas-Cekija_sm KT_06-suejimo-iesmas-Rusija_sm

Automatinis iešmas – atvirkščiai, naudojamas ten, kur iš vienos linijos išskiria į dvi atskiras kontaktinio tinklo linijas.

7 pav. Automatinis iešmas
KT_07-automatinis-iesmas_sm

Tarp fiderių įrengiami sekcijiniai izoliatoriai. Ant jų įtampos nėra (atstumas apie 50 cm). Būdavo atvejų, kada troleibusas sustodavo taip, kad srovės nuėmikliai (liaudiškai tariant „ūsai“) būdavo ant sekcijinių izoliatorių, todėl tekdavo važiuoti avarinei tarnybai ir stumti troleibusą 10 ar 20 cm. Sprendimas paprastas – ties tokiomis vietomis troleibusas tiesiog turėtų važiuoti nestabdydamas (na ir, aišku, troleibusai su rezerviniu maitinimu avariniu atveju šią bėdą irgi lengvai apeitų).

8 pav. Sekcijiniai izoliatoriai (Čekija) 9 pav. Sekcijiniai izoliatoriai (Rusija)
 KT_08-sekcijiniai-izoliatoriai-Cekija_300-2 KT_09-sekcijiniai-izoliatoriai-Rusija_330

10, 11 pav. Persikirtimas – naudojamas ten, kur statmenai susikerta troleibusų kontaktinis tinklas. Čekiškas nuo rusiško skiriasi konstrukcija ir svoriu (čekiškas lengvesnis, rusiškas – ilgaamžiškesnis).

10 pav. Persikirtimas (Rusija) 11 pav. Persikirtimas (Čekija)
KT_10_Persikirtimas_Rusija_sm KT_11_Persikirtimas_Cekija_sm

Štai čia galite pamatyti, kaip iš arti atrodė surinktas čekiškas persikirtimas, bei kaip atrodo senasis rusiškasis, kurį pakeitė „čekas“ (šalia senojo pozuoja Enorca ir Jurgis) – šios foto didinasi:

Naujas čekiškas persikirtimas prieš jo pakabinimą    Nuimtas rusiškas persikirtimas, kurį pakeitė čekiškasis
SAM_0911_248 SAM_1722_330

Pirmasis beje: šią konstrukciją neša 5 stiprūs vyrai, antrasis beje: toks planinis keitimas atliekamas naktį, nevykstant troleibusų eismui (čia trumpa replika tiems, kurie įsitikinę, kad kontaktinio tinklo darbuotojai naktimis nedirba).

IV. Kontaktinio tinklo armatūra

Iš 12 paveiksliuko (o net ir tikrovėje) atrodo, kad tai yra lyg ir dažyta fanera – visgi tai yra technolitas.

Sagtiniai ir kilpiniai izoliatoriai naudojami kontaktinio tinklo izoliavimui nuo atramų arba tarp linijų (ne laidų). Tvirtinami ant lynų. Izoliacija turi būti dviguba, tai yra vienas izoliatorius turi būti prie laido, o kitas – prie atramos.

Sagtinis ir kilpinis izoliatoriai naudojami ir tarp laidų, bet retai. Papildomai naudojami su delta izoliatoriumi, tam kad padidinti atstumą tarp laidų.

12 pav. Sagtinis ir kilpinis izoliatoriai
KT_12_sagtinis-ir-kilpinis-izoliatoriai

13 pav. Plokštuminis izoliatorius, metalinės stygos, laido laikikliai – kabinami kas 20-25m (skersine pakaba).

14 pav. matomi naujo tipo (viršuje) ir seno tipo (apačioje) “delta” izoliatoriai. Visgi net ir senojo tipo izoliatoriai būdavo įvairių tipų – tarkim, didesnė, masyvesnė modifikacija, kuri buvo naudojama ten, kur yra didesni kampai (pvz., 18 pav. pavaizduotoje situacijoje).

13 pav. Plokštuminis izoliatorius, metalinės stygos, laido laikikliai 14 pav. „Delta“ izoliatorius. Statomas tarp + ir – laidų.
KT_13_plokstuminis-izoliatorius-metalines-stygos-laikikliai_330 KT_14_delta-izoliatorius_330

15, 16 pav. – čia matoma naujo tipo (čekiškas) rinkinys – seniau naudotos (rusiškos) pakabos būdavo tempiamos atotampomis, ant žemesniojo lyno, troleibusų srovės imtuvai („ūsai“) labiau „nukentėdavo“. Dabar didžiojoje miesto dalyje tinklas pertvarkytas pagal čekiškąjį variantą.

15, 16 pav. Nešantysis lynas, trikampinis izoliatorius, kevlarinės stygos, lankelis – prieš pakabinimą ir linijoje
 KT_15_lynas-izoliatorius-stygos_330 KT_16_lynas-izoliatorius-stygos_330
17 pav. Kreivės laikikliai KL 16, KL 14: Statomi, kai yra kampas nuo 4° iki 16°
KT_17_kreives-laikikliai-KL14-KL16
18 pav. Kreivės laikikliai KL 25/45. Statomi, kai yra kampas nuo 25° iki 45°
KT_18_kreives-laikikliai-KL25-45_sm

19 pav. – rusiški ir čekiški laido laikikliai. 19a pav. – čekų (viršuje) ir Vilniaus troleibusų parko meistrų (apačioje) pagaminti to paties tipo laido laikikliai. Vilnietiškųjų minusas – po kurio laiko nebeatsisukantis varžtas (visgi čia turbūt varžtų gamintojo kaltė dėl nekokybiškos produkcijos).

19 pav. Laido laikikliai – rusiški ir čekiški 19a pav. Laido laikikliai – čekų ir troleibusų parko gamybos
KT_19_laido-laikikliai-330 KT_19a_laido-laikikliai-330

20 pav. Kevlarinės stygos yra kaip papildoma izoliacija ir jos ilgiau tarnauja.

20 pav. Stygos: metalinės ir kevlarinės
KT_20_stygos_metalines-kevlarines_330

22 pav. Kontaktinio laido sujungimo gnybtas – jis naudojamas atskirų kontaktinio tinklo laido dalių sujungimui.

21 pav. Kontaktinio laido sujungimo gnybto varžtas 22 pav. Kontaktinio laido sujungimo gnybtas (veikimo principas pavaizduotas paveiksliuke)
KT_21_KT-laido-sujungimo-varztas_sm KT_22a_KT-laido-sujungimo-gnybtas_sm KT_22b_KT_laido_sujungimo-gnybtas-pav
23 pav. Atramos apkaba (skirtingų tipų priklausomai nuo kontaktinio tinklo atramų), izoliatorius, lyno gnybtas 24 pav. Lynas, lyno gnybtas
KT_23_atramos-apkaba KT_24_lynas-su-gaubtu
25 pav. Rusiška bazė (laido laikikliai, dvipetės pakabos lankas, „delta“ izoliatorius) 26 pav. Lanksti jungtis su maitinimo gnybtais
KT_25_baze-Rusija KT_26_lanksti-jungtis

V. Vietoj epilogo

Mes dažniausiai naudojamės viešuoju transportu ir mažai tesidomime, kaip viskas organizuota ir kiek darbo įdėta tam, kad galėtume patekti į mums reikiamą vietą. Ši milžiniška (ir, kaip sako net Tarptautinės viešojo transporto asociacijos vadovybė, vienas didžiausių Rytų Europoje) Vilniaus troleibusų kontaktinio tinklo infrastruktūra buvo po žingsnelį sukurta per keliasdešimt metų, nuo pat 1956-tųjų. Kaip matome iš šiame straipsnyje pateiktos medžiagos, infrastruktūra yra nuolat prižiūrima, o didžioji jos dalis yra ir pakeista, kas paneigia kai kurių Vilniaus valdžios asmenų skleidžiamą melą. Keliaudami mieste šalia troleibusų linijų, atkreipkite dėmesį pvz. į 13 – 16 paveikslėliuose pateiktas kontaktinio tinklo dalis – pamatysite, kad daugumoje linijų seno tipo naudotas detales jau yra pakeitusios naujosios. Visiškas melas yra ir tai, kad patys troleibusų kontaktinio tinklo laidai yra nusidėvėję – jei tai būtų tiesa, troleibusai tiesiog negalėtų jais važiuoti. Absoliuti demagogija yra ir tai, kad dėl troleibusų kontaktinio tinklo ir jo atramų daug ilgiau trunka gatvių rekonstrukcijos – prisiminkime 2013 m. gegužės mėnesį skelbtą įrašą Greitam transportui – „greitas“ tvarkymas: nors troleibusų atramos ir kontaktinis tinklas prie „Minties“ stotelės jau buvo paruoštas seniausiai, kelininkai dar pora savaičių klojo šaligatvį, tvarkė kelkraščius, pylė ir presavo skaldą, klojo asfaltą… – tad ir vėl, ponai iš savivaldybės dangoraižio skleidžia melą net susiriesdami.

Beje, vilniečiai galbūt žino, kad troleibusų eismas buvo planuojamas iki Santariškių – turėjo būti pratęstas kontaktinis tinklas ir Kalvarijų gatve nuo Pramogų arenos, taip pat planuota ir linija Ateities gatve. Abiejose gatvėse tai jau buvo pradėta daryti – kontaktinio tinklo atramos yra ir Kalvarijų g., ir Ateities gatvėse – žemiau matote pavyzdžius iš Ateities ir Kalvarijų gatvių (nuotraukų šaltinis – Google Maps), kuriose nors troleibusų eismo nėra, tačiau atramos pastatytos ir naudojamos ne tik gatvių apšvietimui, bet ir kelio ženklų ar reklaminių plakatų tvirtinimui:

googlemaps_Ateities-g

googlemaps_Kalvariju-g

Yra teigiančių, kad kontaktinis tinklas darko miesto vaizdą, bet ar tikrai? Atrodo, kad tam pritaria toli gražu ne visi. Pvz., visureigio „Range Rover Sport“ kūrėjai šiemet pristatydami savo naująjį gaminį, specialiai rado vietą su troleibusų kontaktiniu tinklu ir jo grafikos redagavimo priemonėmis nepašalino (nuotrauka – gamintojo):

Kontaktinis tinklas - reklamoje

Pažiūrėkite, kaip atrodo kai kurios užsklandos iš TV serialo “Деффчонки” – jos akivaizdu irgi specialiai filmuotos ten, kur yra troleibusų kontaktinis tinklas:

Yra teigiančių, neva troleibusai nemanevringi ir tegali važiuoti savo juosta. 2013 m. liepos mėn. dėl vykusių darbų nemažoje kelio atkarpoje (ne tik matomoje šiame vaizdo įraše) Vilniuje, Savanorių pr. nevyko eismas 1-ąja kelio juosta. Troleibusai sėkmingai važiavo antrąja. Ar „modernusis“ tramvajus taip galėtų? 🙂

Na ir pabaigai – viena mažutė kontaktinio tinklo atkarpa Žolyno – Antakalnio gatvių sankryžoje. Būtent čia buvo nutiestos pirmosios linijos – ir būtent čia, simboliška, yra vienas paskutiniųjų atnaujinimų – atsiradusi atkarpa troleibusų grįžimui į parką nuo Saulėtekio pusės:

4 thoughts on “Troleibusų kontaktinis tinklas Vilniuje

  1. Kai UAB „Vilniaus troleibusai“ , iki išganiškos reorganizacijos daugelis SPECIALYSTŲ dirbo neatsitiktinai o iš pašaukimo, jiems ir suprantama viskas buvo. Tas, kas buvo sukurta per dešimtis metų, buvo saugoma, tobulinama. O kai atėjo „vadovai“ kurie žalio supratimo neturi apie troleibusą ir jo egzistavimo technologijų struktūrą, pasirinktas lengviausias kelias – visuomenės turto naikinimas. Juk žino, kad už galimai daromus nusikaltimus atsakyti kuo gero nereikės.

  2. O tai negali užbaigti KT tiesimą iki Santariškių nors? Ar stori valdininkai neleidžia tiesti? Gėda, soliarius autobusus patys perkasi, o troleibuso, nėra dūmo, dar tramvaju tiest nori.

    1. Žinoma, kad neleidžia savivaldybė – nors tai numatyta galiojančiame Vilniaus miesto bendrajame plane, ji patvirtino tam prieštaraujantį specialųjį planą, kuriame numatytas ne troleibusų kontaktinių linijų tiesimas, bet jų keitimas tramvajaus linijomis arba naikinimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.