Tag Archives: VVT

22Sau/14

Rebusas – VVT skolos didėja ar mažėja?Ребус – долги VVT увеличивается или уменьшается?Mystery – debts of VVT are increasing or decreasing?

 Šiomis dienomis pavyko gauti atsakymo kopiją į vieno iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų skundą dėl vėluojančių atlyginimų. Žinoma, galbūt daug kas pagalvos: kas čia tokio, jei alga vėluoja, sumokės vėliau – tačiau juk parduotuvėje maisto nusipirksi, pasakęs „sumokėsiu vėliau, kai perves algą“. Galbūt daug kas tiki ir legenda, kad šioje įmonėje darbuotojai algas gauna kaip direktoriai – bet į tai net nesigilinsime (turbūt pakaks argumento, kad po reformos į įmonę pradėjus kviesti autobusų vairuotojus iš privačių vežėjų firmų, dauguma jų per pora savaičių išsilakstė?).

Taigi, peržvelkime darbuotojui parašyto atsakymo kopiją (paryškinimai – troleibusas.lt).

 Šiomis dienomis pavyko gauti atsakymo kopiją į vieno iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų skundą dėl vėluojančių atlyginimų. Žinoma, galbūt daug kas pagalvos: kas čia tokio, jei alga vėluoja, sumokės vėliau – tačiau juk parduotuvėje maisto nusipirksi, pasakęs „sumokėsiu vėliau, kai perves algą“. Galbūt daug kas tiki ir legenda, kad šioje įmonėje darbuotojai algas gauna kaip direktoriai – bet į tai net nesigilinsime (turbūt pakaks argumento, kad po reformos į įmonę pradėjus kviesti autobusų vairuotojus iš privačių vežėjų firmų, dauguma jų per pora savaičių išsilakstė?).

Taigi, peržvelkime darbuotojui parašyto atsakymo kopiją (paryškinimai – troleibusas.lt).

 Šiomis dienomis pavyko gauti atsakymo kopiją į vieno iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų skundą dėl vėluojančių atlyginimų. Žinoma, galbūt daug kas pagalvos: kas čia tokio, jei alga vėluoja, sumokės vėliau – tačiau juk parduotuvėje maisto nusipirksi, pasakęs „sumokėsiu vėliau, kai perves algą“. Galbūt daug kas tiki ir legenda, kad šioje įmonėje darbuotojai algas gauna kaip direktoriai – bet į tai net nesigilinsime (turbūt pakaks argumento, kad po reformos į įmonę pradėjus kviesti autobusų vairuotojus iš privačių vežėjų firmų, dauguma jų per pora savaičių išsilakstė?).

Taigi, peržvelkime darbuotojui parašyto atsakymo kopiją (paryškinimai – troleibusas.lt).

Skaityti toliau…

01Gru/13

2013-11-20 konferencija. 2 dalis – vaizdo įrašai2013-11-20 Конференция. Часть 2 – видео записи2013-11-20 Conference. Part 2 – videos

Tęsiame įrašų ciklą apie 2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvykusią Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuotą konferenciją „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.

Šį kartą pateikiame konferencijos vaizdo įrašus (už kuriuos nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai).

Visos konferencijos grojaraštis (visi pasisakymai ir diskusijos) nuo pirmojo iki paskutiniojo:

Youtube grojaraštis

Jūsų patogumui vaizdo įrašai padalinti atskiromis dalimis:

Tęsiame įrašų ciklą apie 2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvykusią Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuotą konferenciją „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.

Šį kartą pateikiame konferencijos vaizdo įrašus (už kuriuos nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai).

Visos konferencijos grojaraštis (visi pasisakymai ir diskusijos) nuo pirmojo iki paskutiniojo:

Youtube grojaraštis

Jūsų patogumui vaizdo įrašai padalinti atskiromis dalimis:

Tęsiame įrašų ciklą apie 2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvykusią Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuotą konferenciją „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.

Šį kartą pateikiame konferencijos vaizdo įrašus (už kuriuos nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai).

Visos konferencijos grojaraštis (visi pasisakymai ir diskusijos) nuo pirmojo iki paskutiniojo:

Youtube grojaraštis

Jūsų patogumui vaizdo įrašai padalinti atskiromis dalimis: Skaityti toliau…

25Lap/13

2013-11-20 konferencija. 1 dalis – santrauka2013-11-20 Конференция. Часть 1 – Резюме2013-11-20 Conference. Part 1 – Summary

2013-11-20_plakatas

2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvyko Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuota konferencija „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.Извините, данная новость пока непереведена на русский язык.

2013-11-20_plakatas

2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvyko Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuota konferencija „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.

Kviečiame perskaityti išsamų reportažą apie konferenciją svetainėje lprofsajungos.lt: PROFESINIŲ SĄJUNGŲ BALSAS – UŽ TROLEIBUSUS.

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo nariai Rima Baškienė ir Jurgis Razma, sutikdami, kad viešasis transportas – tema, kuri yra aktuali (o jei nėra, tai turėtų būti aktuali) visiems ir pripažindami, kad šioje srityje (kuri dabar neretai savivaldybėse palikta savieigai ar sunkiai suvokiamiems jų sprendimams) reikalinga ir Seimo narių iniciatyva bei (pagal jiems apibrėžtas įstatymų galias) veiksmai, tobulinant viešąjį transportą, darant jį kokybiškesnį ir patrauklesnį.

Taip jau sutapo, kad ir judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ atstovas Marius Markevičius, ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas pastebėjo tuos pačius Eurostat skelbiamus skaičius: Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis ir bendru ES vidurkiu, neproporcingai daug kelionių atliekama naudojantis individualiu (o ne viešuoju) transportu, dar labiau nerimauti verčia skaičiai, rodantys tokį keliavimą lyginant pagal šalies BVP – ir šios tendencijos 2000 – 2010 metais yra tikrai blogos, rodančios, kad su viešuoju transportu yra rimtų problemų, kurias būtina ne formaliai, bet realiai ir sistemiškai spręsti.

Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ pranešime buvo nagrinėjamos kelios tikėtinos viešojo transporto nepopuliarumo priežastys – pateikiant konkrečius pavyzdžius su klausimais atitinkamą sritį kuruojantiems specialistams. Buvo klausiama, kodėl mūsų didmiesčiuose norima atsisakyti laiko patikrintos ir nuolat tobulinamos troleibuso technologijos, tuo pačiu žadant pereiti prie kūdikystės stadijos elektrinio autobuso sistemos. Paminėtas ir miesto savivaldybės pradedamas miesto maršrutų atidavimas privačiam vežėjui, bei kokios yra tikėtinos tokios schemos pasekmės.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas į viešojo transporto problemas pažvelgė kitu kampu. Kodėl Lietuvoje nyksta viešasis sektorius apskritai? Kokias grėsmes kelia vis stipriau propaguojamas liberalusis kelias, stengiantis viešąjį transportą privatizuoti, naudojantis individualių automobilizacijos mažinimo priemonių, pritraukiant tarptautinį verslą tokiais projektais kaip tramvajus? O gal verčiau rinktis alternatyvųjį kelią, naudojant kolektyvines automobilizacijos mažinimo priemones, strategiškai planuojant miestus ir neleidžiant chaoso miestų planavime. Užsiminta apie tai, kad nors Vilniuje daromi kai kurie teisingi žingsniai, dalis sprendimų yra absoliučiai nepriimtini. Naikinant troleibusus ir juos pradėjus keisti autobusais, tai neigiamai įtakoja miesto taršos situaciją. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės specialistų nuolat skelbiami įspūdingai padidėję keleivių srautai realybėje gali reikšti tai, kad žmonės po pradėtos reformos tiesiog priversti daryti daugiau persėdimų (kas didina keleivių skaičių statistikoje).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas pateikė įdomių naujienų apie tai, kokios Europos Sąjungos fondų paramos artimiausiais metais gali tikėtis Lietuvos miestų viešojo transporto parkai ir kokiomis sąlygomis. Buvo išsklaidytas daug kieno mėgiamas stereotipas, kad europiniais projektais galima remti įvairius neribotų sąmatų ir vargiai naudingus projektus – vietoj to linkstama remti daugiau smulkių projektų esamų sistemų tobulinimui, kurie duotų labiau apčiuopiamą naudą. Pranešėjas pabrėžė, kad pagal tai, kaip Vilnius realiai orientuojasi į gatvių, kiemų, stovėjimo aikštelių plėtrą, jį galima laikyti pačiu nežaliausiu miestu Europos Sąjungoje. 15min.lt: Artūro Zuoko svajonė turėti Vilniuje tramvajų gali žlugti – Europos Komisija pasiryžusi tokių projektų neremti

Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Julius Majauskas pasiūlė įsivaizduoti, kaip atrodytų Vilnius, neturintis viešojo transporto apskritai. Galbūt kai kurie automobilininkai naiviai galvoja, kad tuomet jie galėtų važiuoti tuščiomis gatvėmis, ir jų greičio neribotų, jų teigimu, juos stabdantis viešasis transportas – tačiau ar tikrai taip būtų?

Technikos mokslų daktaras Antanas Klibavičius, apžvelgdamas 2000 – 2020 metų Vilniaus miesto viešąjį transportą mokslininko žvilgsniu, pateikė faktus ir skaičius, kuriuos kažkodėl nutyli kai kurie miesto transporto planuotojai. Koks yra Bendrasis planas ir kiek jo yra laikomasi? Kokie yra realūs keleivių srautai ir kiek gali pervežti dabartinis miesto transportas, tinkamai sureguliavus jų tvarkaraščius? Ar patraukli yra viešojo transporto kaina, kokie yra keleivių aptarnavimo lygio rodikliai? Kodėl nesutvarkomas viešojo transporto prioritetas sankryžose? Ar tikrai tramvajus padarys teigiamą poveikį miestui? 15min.lt: Transporto ekspertas Antanas Klibavičius: viešajam transportui reikia pirmenybės sankryžoje, o ne A juostos

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys pristatė savivaldybės poziciją apie tai, kas padaryta viešajame transporte ir ką planuojama daryti ateityje. Buvo išreikštas nusivylimas gauta žinia, kad nebus suteiktas finansavimas tramvajaus projektui, tačiau pranešėjas leido suprasti, kad tai nereiškia, jog šios idėjos bus atsisakyta. Pagal skaidrėse pateiktą informaciją galima paskaičiuoti bent apytiksliai pajamų kitimą ir kitus dalykus. Įdomu tai, nepaisant to, jog pas vairuotojus parduodama tik 15% visų parduodamų bilietų, pastaraisiais mėnesiais iš vairuotojų nuperkama apie 800 tūkstančių vienkartinių bilietų /mėn. – šis skaičius įspūdingas, ir tai taip pat rodo (iš dalies, kadangi kartais keleiviai perka ir kelis bilietus iškart), kiek daug laiko vairuotojai sugaišta vien juos pardavinėdami. Taip pat buvo kalbama ir apie daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlusius planus keisti mokymo įstaigų darbo laiką, kas galbūt dalinai spręstų perpildytų viešojo transporto priemonių tam tikru dienos metu problemą.

Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Danuta Khlopova ir Naujosios profesinės sąjungos vadovė Alina Ryžinskaja savo pranešimuose apžvelgė, kaip iš vidaus mato situaciją troleibusų parkuose, dabar priklausančiuose UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Buvo nusistebėta dėl blogėjančių bendros įmonės rodiklių po troleibusų įmonės prijungimo prie autobusų įmonės, prasta technikos priežiūra, didėjančiais prastovų skaičiais, netvarka 2-ajame troleibusų parke, kuris jau pusiau virtęs autobusų parke. Buvo pateiktas pavyzdys, kad keliasdešimčiai autobusų, ten įsikūrusių nuo rugpjūčio mėnesio, per 3 mėnesius sunaudota 3 tonos aušinimo skysčio (tosolo) – panašu, kad jis iš autobusų teka upeliais.

Lietuvos profsąjungų lygos pirmininkas Vydas Puskepalis atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybės pradedamas propaguoti maršrutų atidavimas privatininkams aptarnauti už mažesnę kainą taip pat reiškia ir savivaldybės socialinės atsakomybės stoką, kadangi savivaldybė, pripažindama apie privačių vežėjų įmonėse darbuotojams mokamas itin mažas algas, tai toleruoja ir skatina.

Turbūt nereikia stebėtis, kad perėjus prie Vilniaus klausimų nagrinėjimo, salėje virė karštos diskusijos. Pirmiausia buvo sukritikuoti savivaldybės teiginiai apie tramvajaus kainą – nors pristatymo metu buvo teigiama, kad jo kaina tėra tik 50 mln. Lt/km, patvirtintų „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano sprendinių“ dalyje „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialusis planas“ pirmosios linijos kaina nurodyta 747,1 mln. litų, kuri gali dar išaugti dėl „nenumatytų aplinkybių“. Pirmosios linijos „Stotis – Santariškės“ ilgis – apie 11 km, tad vieno kilometro kaina yra apie 70 mln. Lt. Metro sąjūdžio atstovas pastebėjo, kad tokia tramvajaus kaina yra išpūsta, nes beveik siekia metro įrengimo kainą (tuo tarpu metro pranašumas prieš tramvajų – eismas vyksta ne ir taip perkrautose gatvėse, bet po jomis, nepriklauso nuo šviesoforų ciklų, kelių eismo įvykių ir t.t.). Daugiausia klausimų sulaukė Vilniaus m. savivaldybės atstovas Kastytis Lubys bei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis, tačiau dėl riboto laiko daugelis klausimų konferencijos metu taip ir liko neužduoti (visgi svečiai pažadėjo į klausimus atsakyti el. paštu, tad juos gavę, būtinai paskelbsime svetainėje). Vėliau bus gauti ir paskelbti konferencijos vaizdo įrašai, kad neturėję galimybės dalyvauti konferencijoje ar stebėti ją tiesiogiai, galėtų susipažinti ne tik su visų pranešimų medžiaga, bet ir peržvelgti vykusias diskusijas.

Dėkojame visiems, padėjusiems suorganizuoti šią konferenciją, dėkojame visiems pranešėjams, visiems dalyviams, skyrusiems savo laiką. Dėkojame Seimo narei Rimai Baškienei, jos padėjėjui Andrejui Gaidamavičiui, kurių dėka turėjome salę renginiui, ir Seimo Europos informacijos biurui, kuris visokeriopai padėjo prieš renginį ir jo metu. Dėkojame visiems, perdavusiems sau rūpimus klausimus (atsakymai į kuriuos, reikia tikėtis, bus gauti artimiausiu metu). Dėkojame ir žurnalistams iš Lietuvos radijo, svetainės 15min.lt, TV kanalo „ПБК Литва“, interneto svetainei „Profsąjungų naujienos“, kurie informavo visuomenę apie šį renginį. Ruošdamiesi kitiems renginiams, laukiame aktyvių veiksmų ir iš bendruomenių, kurios ne tik papasakotų apie konkrečias problemas viešojo transporto srityje, bet tuo pačiu ir pasiūlytų jų manymu optimalius sprendimus. Tikimės, kad ateityje diskusijų – galbūt siauresnėmis, konkretesnėmis temomis – daugės, tikimės, kad savivaldybė ir jos įmonės bus atviresnės ir norinčios ieškoti su visuomene dialogo.

Už nuotraukas ačiū Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjungai, o Živilei – už konferencijos plakatą.

Kai kurie konferencijos pranešimai:

1 „Lietuvos ir Vilniaus viešasis transportas keleivio akimis. Koks viešasis transportas patrauklus keleiviui?” – Judėjimas „Už troleibusus Vilniuje”, Marius Markevičius (ppt, pdf)
2 „Kas trukdo sukurti greitą, patogų ir „žalesnį” viešą transportą Lietuvoje: interesai, ideologijos, tradicijos” – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas (ppt)
4 „Miestas be viešojo transporto” – Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija, Julius Majauskas (pdf)
5 „Vilniaus visuomeninis transportas 2000 – 2020 metais” – Technikos mokslų daktaras Antanas Klibavičius (ppt)
6 „Vilniaus miesto viešasis transportas. Esama situacija ir perspektyvos” – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys (pptx, pdf)
9 „Vilniaus m. viešojo transporto reformos esamos ir galimos pasekmės. Lietuvos profsąjungų lygos pozicija” – Lietuvos profsąjungų lyga, Vydas Puskepalis (ppt)

Pirmojo pranešimo yra du atskiri failai (iliustracijos ppt formatu ir tekstinis pranešimas pdf formatu), taip pat šeštojo pranešimo yra padaryta pdf versija, kadangi originalus pranešimas turi daug skaidrių ir gali būti sunkumų jį atidarant senesniuose kompiuteriuose.Sorry this article is not available in English yet.

2013-11-20_plakatas

2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvyko Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuota konferencija „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.

Kviečiame perskaityti išsamų reportažą apie konferenciją svetainėje lprofsajungos.lt: PROFESINIŲ SĄJUNGŲ BALSAS – UŽ TROLEIBUSUS.

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo nariai Rima Baškienė ir Jurgis Razma, sutikdami, kad viešasis transportas – tema, kuri yra aktuali (o jei nėra, tai turėtų būti aktuali) visiems ir pripažindami, kad šioje srityje (kuri dabar neretai savivaldybėse palikta savieigai ar sunkiai suvokiamiems jų sprendimams) reikalinga ir Seimo narių iniciatyva bei (pagal jiems apibrėžtas įstatymų galias) veiksmai, tobulinant viešąjį transportą, darant jį kokybiškesnį ir patrauklesnį.

Taip jau sutapo, kad ir judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ atstovas Marius Markevičius, ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas pastebėjo tuos pačius Eurostat skelbiamus skaičius: Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis ir bendru ES vidurkiu, neproporcingai daug kelionių atliekama naudojantis individualiu (o ne viešuoju) transportu, dar labiau nerimauti verčia skaičiai, rodantys tokį keliavimą lyginant pagal šalies BVP – ir šios tendencijos 2000 – 2010 metais yra tikrai blogos, rodančios, kad su viešuoju transportu yra rimtų problemų, kurias būtina ne formaliai, bet realiai ir sistemiškai spręsti.

Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ pranešime buvo nagrinėjamos kelios tikėtinos viešojo transporto nepopuliarumo priežastys – pateikiant konkrečius pavyzdžius su klausimais atitinkamą sritį kuruojantiems specialistams. Buvo klausiama, kodėl mūsų didmiesčiuose norima atsisakyti laiko patikrintos ir nuolat tobulinamos troleibuso technologijos, tuo pačiu žadant pereiti prie kūdikystės stadijos elektrinio autobuso sistemos. Paminėtas ir miesto savivaldybės pradedamas miesto maršrutų atidavimas privačiam vežėjui, bei kokios yra tikėtinos tokios schemos pasekmės.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas į viešojo transporto problemas pažvelgė kitu kampu. Kodėl Lietuvoje nyksta viešasis sektorius apskritai? Kokias grėsmes kelia vis stipriau propaguojamas liberalusis kelias, stengiantis viešąjį transportą privatizuoti, naudojantis individualių automobilizacijos mažinimo priemonių, pritraukiant tarptautinį verslą tokiais projektais kaip tramvajus? O gal verčiau rinktis alternatyvųjį kelią, naudojant kolektyvines automobilizacijos mažinimo priemones, strategiškai planuojant miestus ir neleidžiant chaoso miestų planavime. Užsiminta apie tai, kad nors Vilniuje daromi kai kurie teisingi žingsniai, dalis sprendimų yra absoliučiai nepriimtini. Naikinant troleibusus ir juos pradėjus keisti autobusais, tai neigiamai įtakoja miesto taršos situaciją. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės specialistų nuolat skelbiami įspūdingai padidėję keleivių srautai realybėje gali reikšti tai, kad žmonės po pradėtos reformos tiesiog priversti daryti daugiau persėdimų (kas didina keleivių skaičių statistikoje).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas pateikė įdomių naujienų apie tai, kokios Europos Sąjungos fondų paramos artimiausiais metais gali tikėtis Lietuvos miestų viešojo transporto parkai ir kokiomis sąlygomis. Buvo išsklaidytas daug kieno mėgiamas stereotipas, kad europiniais projektais galima remti įvairius neribotų sąmatų ir vargiai naudingus projektus – vietoj to linkstama remti daugiau smulkių projektų esamų sistemų tobulinimui, kurie duotų labiau apčiuopiamą naudą. Pranešėjas pabrėžė, kad pagal tai, kaip Vilnius realiai orientuojasi į gatvių, kiemų, stovėjimo aikštelių plėtrą, jį galima laikyti pačiu nežaliausiu miestu Europos Sąjungoje. 15min.lt: Artūro Zuoko svajonė turėti Vilniuje tramvajų gali žlugti – Europos Komisija pasiryžusi tokių projektų neremti

Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Julius Majauskas pasiūlė įsivaizduoti, kaip atrodytų Vilnius, neturintis viešojo transporto apskritai. Galbūt kai kurie automobilininkai naiviai galvoja, kad tuomet jie galėtų važiuoti tuščiomis gatvėmis, ir jų greičio neribotų, jų teigimu, juos stabdantis viešasis transportas – tačiau ar tikrai taip būtų?

Technikos mokslų daktaras Antanas Klibavičius, apžvelgdamas 2000 – 2020 metų Vilniaus miesto viešąjį transportą mokslininko žvilgsniu, pateikė faktus ir skaičius, kuriuos kažkodėl nutyli kai kurie miesto transporto planuotojai. Koks yra Bendrasis planas ir kiek jo yra laikomasi? Kokie yra realūs keleivių srautai ir kiek gali pervežti dabartinis miesto transportas, tinkamai sureguliavus jų tvarkaraščius? Ar patraukli yra viešojo transporto kaina, kokie yra keleivių aptarnavimo lygio rodikliai? Kodėl nesutvarkomas viešojo transporto prioritetas sankryžose? Ar tikrai tramvajus padarys teigiamą poveikį miestui? 15min.lt: Transporto ekspertas Antanas Klibavičius: viešajam transportui reikia pirmenybės sankryžoje, o ne A juostos

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys pristatė savivaldybės poziciją apie tai, kas padaryta viešajame transporte ir ką planuojama daryti ateityje. Buvo išreikštas nusivylimas gauta žinia, kad nebus suteiktas finansavimas tramvajaus projektui, tačiau pranešėjas leido suprasti, kad tai nereiškia, jog šios idėjos bus atsisakyta. Pagal skaidrėse pateiktą informaciją galima paskaičiuoti bent apytiksliai pajamų kitimą ir kitus dalykus. Įdomu tai, nepaisant to, jog pas vairuotojus parduodama tik 15% visų parduodamų bilietų, pastaraisiais mėnesiais iš vairuotojų nuperkama apie 800 tūkstančių vienkartinių bilietų /mėn. – šis skaičius įspūdingas, ir tai taip pat rodo (iš dalies, kadangi kartais keleiviai perka ir kelis bilietus iškart), kiek daug laiko vairuotojai sugaišta vien juos pardavinėdami. Taip pat buvo kalbama ir apie daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlusius planus keisti mokymo įstaigų darbo laiką, kas galbūt dalinai spręstų perpildytų viešojo transporto priemonių tam tikru dienos metu problemą.

Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Danuta Khlopova ir Naujosios profesinės sąjungos vadovė Alina Ryžinskaja savo pranešimuose apžvelgė, kaip iš vidaus mato situaciją troleibusų parkuose, dabar priklausančiuose UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Buvo nusistebėta dėl blogėjančių bendros įmonės rodiklių po troleibusų įmonės prijungimo prie autobusų įmonės, prasta technikos priežiūra, didėjančiais prastovų skaičiais, netvarka 2-ajame troleibusų parke, kuris jau pusiau virtęs autobusų parke. Buvo pateiktas pavyzdys, kad keliasdešimčiai autobusų, ten įsikūrusių nuo rugpjūčio mėnesio, per 3 mėnesius sunaudota 3 tonos aušinimo skysčio (tosolo) – panašu, kad jis iš autobusų teka upeliais.

Lietuvos profsąjungų lygos pirmininkas Vydas Puskepalis atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybės pradedamas propaguoti maršrutų atidavimas privatininkams aptarnauti už mažesnę kainą taip pat reiškia ir savivaldybės socialinės atsakomybės stoką, kadangi savivaldybė, pripažindama apie privačių vežėjų įmonėse darbuotojams mokamas itin mažas algas, tai toleruoja ir skatina.

Turbūt nereikia stebėtis, kad perėjus prie Vilniaus klausimų nagrinėjimo, salėje virė karštos diskusijos. Pirmiausia buvo sukritikuoti savivaldybės teiginiai apie tramvajaus kainą – nors pristatymo metu buvo teigiama, kad jo kaina tėra tik 50 mln. Lt/km, patvirtintų „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano sprendinių“ dalyje „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialusis planas“ pirmosios linijos kaina nurodyta 747,1 mln. litų, kuri gali dar išaugti dėl „nenumatytų aplinkybių“. Pirmosios linijos „Stotis – Santariškės“ ilgis – apie 11 km, tad vieno kilometro kaina yra apie 70 mln. Lt. Metro sąjūdžio atstovas pastebėjo, kad tokia tramvajaus kaina yra išpūsta, nes beveik siekia metro įrengimo kainą (tuo tarpu metro pranašumas prieš tramvajų – eismas vyksta ne ir taip perkrautose gatvėse, bet po jomis, nepriklauso nuo šviesoforų ciklų, kelių eismo įvykių ir t.t.). Daugiausia klausimų sulaukė Vilniaus m. savivaldybės atstovas Kastytis Lubys bei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis, tačiau dėl riboto laiko daugelis klausimų konferencijos metu taip ir liko neužduoti (visgi svečiai pažadėjo į klausimus atsakyti el. paštu, tad juos gavę, būtinai paskelbsime svetainėje). Vėliau bus gauti ir paskelbti konferencijos vaizdo įrašai, kad neturėję galimybės dalyvauti konferencijoje ar stebėti ją tiesiogiai, galėtų susipažinti ne tik su visų pranešimų medžiaga, bet ir peržvelgti vykusias diskusijas.

Dėkojame visiems, padėjusiems suorganizuoti šią konferenciją, dėkojame visiems pranešėjams, visiems dalyviams, skyrusiems savo laiką. Dėkojame Seimo narei Rimai Baškienei, jos padėjėjui Andrejui Gaidamavičiui, kurių dėka turėjome salę renginiui, ir Seimo Europos informacijos biurui, kuris visokeriopai padėjo prieš renginį ir jo metu. Dėkojame visiems, perdavusiems sau rūpimus klausimus (atsakymai į kuriuos, reikia tikėtis, bus gauti artimiausiu metu). Dėkojame ir žurnalistams iš Lietuvos radijo, svetainės 15min.lt, TV kanalo „ПБК Литва“, interneto svetainei „Profsąjungų naujienos“, kurie informavo visuomenę apie šį renginį. Ruošdamiesi kitiems renginiams, laukiame aktyvių veiksmų ir iš bendruomenių, kurios ne tik papasakotų apie konkrečias problemas viešojo transporto srityje, bet tuo pačiu ir pasiūlytų jų manymu optimalius sprendimus. Tikimės, kad ateityje diskusijų – galbūt siauresnėmis, konkretesnėmis temomis – daugės, tikimės, kad savivaldybė ir jos įmonės bus atviresnės ir norinčios ieškoti su visuomene dialogo.

Už nuotraukas ačiū Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjungai, o Živilei – už konferencijos plakatą.

Kai kurie konferencijos pranešimai:

1 „Lietuvos ir Vilniaus viešasis transportas keleivio akimis. Koks viešasis transportas patrauklus keleiviui?” – Judėjimas „Už troleibusus Vilniuje”, Marius Markevičius (ppt, pdf)
2 „Kas trukdo sukurti greitą, patogų ir „žalesnį” viešą transportą Lietuvoje: interesai, ideologijos, tradicijos” – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas (ppt)
4 „Miestas be viešojo transporto” – Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija, Julius Majauskas (pdf)
5 „Vilniaus visuomeninis transportas 2000 – 2020 metais” – Technikos mokslų daktaras Antanas Klibavičius (ppt)
6 „Vilniaus miesto viešasis transportas. Esama situacija ir perspektyvos” – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys (pptx, pdf)
9 „Vilniaus m. viešojo transporto reformos esamos ir galimos pasekmės. Lietuvos profsąjungų lygos pozicija” – Lietuvos profsąjungų lyga, Vydas Puskepalis (ppt)

Pirmojo pranešimo yra du atskiri failai (iliustracijos ppt formatu ir tekstinis pranešimas pdf formatu), taip pat šeštojo pranešimo yra padaryta pdf versija, kadangi originalus pranešimas turi daug skaidrių ir gali būti sunkumų jį atidarant senesniuose kompiuteriuose. Skaityti toliau…

24Rgs/13

Apie viešojo transporto priemonių Vilniuje skaičiusКоличество общественного транспорта в ВильнюсеThe number of public transport vehicles in Vilnius

Šis trumpas įrašas (kuris galbūt ateityje esant poreikiui bus papildytas detalesne informacija) atsirado tam, kad detaliai parodyti, kaip pakito Vilniaus miesto viešasis transportas po „optimizacijos“, kuri pradėta 2013 m. liepos 1 d. ir kuri tęsiama iki šiol.

Visi puikiai žino, kad mieste visiškai nebeliko privačių vežėjų standartiniais dviašiais ir triašiais autobusais bei mikroautobusais (deklaruota, jog juos norima įtraukti į bendrą sistemą, tačiau vežėjai, žinodami, kaip miesto savivaldybė elgiasi su savo įmone, t. y., su ja neatsiskaito, tiesiog nenorėjo lipti ant to grėblio, ant kurio priversta būti AB „Vilniaus viešasis transportas“). Rūtos Grigolytės straipsnyje lrt.lt „S. Matulionis apie „mikriukus“: tai ne kultūros paveldas, bet darbo vietos“ buvo rašyta, kad Vilniaus miesto vežėjų asociacijoje, vienijančioje 7 įmones, galbūt ne visos vienu metu, tačiau dirbo 220 transporto priemonių (dalis turbūt buvo rezervinės, tačiau akivaizdu, kad keleivius vienu metu Vilniuje vežiojo bent 150 vnt. įvairios talpos transporto priemonių, priklaususių privačioms įmonėms). Įsidėmėkite šį skaičių, nagrinėjant žemiau pateikiamus skaičius iš mieste kursuojančių AB „Vilniaus viešojo transportas“ priemonių.

Pereikime prie kitų skaičių – iš AB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau tekste – VVT) autobusų ir troleibusų (įvairios talpos), vežiojančių keleivius miesto gatvėmis nuo 2011 m. vasaros iki 2013 m. rudens. Atkreipiu dėmesį, kad tai yra skaičius transporto priemonių, kuris yra didžiausias piko metu gatvėje, tai yra, ne piko metu jų skaičius yra mažesnis. Taip pat paminėtina, kad šie skaičiai nerodo turimo bendro vienos ar kitos rūšies transporto priemonių skaičiaus.

Nežinantiems niuansų, priminsiu, kad vasarą į maršrutus nuolat išleidžiama daug mažiau transporto priemonių dėl sumažėjusių keleivių srautų (vasaros sezonu Vilniuje laikomi birželio 1 – rugpjūčio 31 d., visas kitas laikotarpis – žiemos sezonas). Atkreiptinas dėmesys, kad retesnis kursavimas blogina paslaugos sąlygas, t. y., keleivis, mokėdamas tą pačią kainą už, tarkime, 30 dienų bilietą, vasaros metu stotelėse yra priverstas stovėti ilgiau. Na, bet šį kartą ne apie tai, o apie VVT transporto priemonių pokyčius, kurie bendrai gali būti pavaizduoti taip:

2013-09-24_01_800

Gali būti, kad šis grafikėlis daug kam pasirodys per sudėtingas, tad panagrinėkime skaičiukus atskirai.

1. VVT autobusų ir troleibusų skaičius vasaros sezono metu

2013-09-24_02_800

Iš šio grafiko matyti, kad 2011, 2012, 2013 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais autobusų ir troleibusų skaičiai reisuose kito nežymiai. Tuo tarpu nuo 2013 m. liepos 1 d., pradėjus „optimizavimą“, autobusų skaičius išaugo 55 vnt. darbo dienomis ir 41 vnt. poilsio dienomis, o troleibusų skaičius dar labiau sumažėjo nei birželio mėnesį – 30 vnt. darbo dienomis ir 18 vnt. poilsio dienomis. Bendras autobusų ir troleibusų skaičius tepadidėjo nuo 399 iki 424 vnt. darbo dienomis (t. y., 25 vnt.), o poilsio dienomis nuo 245 iki 268 vnt. (t. y., 23 vnt.)

2. VVT autobusų ir troleibusų skaičius žiemos sezono metu

Ir štai ateina rugsėjis, Vilniuje vėl daugybė moksleivių, studentų ir kitų keleivių, sugrįžusiųjų po atostogų – transporto priemonių vėl reikia daug, ir dažnai kursuojančių. Ta proga ką mes turime?

2013-09-24_03_800

Troleibusų skaičius darbo dienomis, keliais vienetais mažintas jau pernai (lyginant su 2011 m.), kertamas penktadaliu, o poilsio dienomis jų mieste telieka išvis vos 106 vnt. (ir čia, pasikartosiu, tik piko metu). Autobusų skaičius, žinoma, auga – 59 vnt. (15%) darbo dienomis ir net 62 vnt. (44%) poilsio dienomis. Įdomiai atrodo bendro transporto priemonių skaičiaus pokyčiai: darbo dienomis transporto priemonių net sumažėjo vienu vnt., nuo 510 vnt. iki 509 vnt., o poilsio dienomis – padaugėjo nuo 259 vnt. iki 303 vnt., t. y., 17%.

Papildymas (2014-06-14). Besibaigiant dar vienam „žiemos“ sezonui, reikia pastebėti, kad po truputį paslapčia, autobusų skaičius Vilniuje padidėjo ir vėl, o skaičiai pasitinkant vasaros sezoną atrodo taip:

2014-06-14 VT skaičiai

Vietoj epilogo

Ką mes galime pamatyti iš visų šių skaičių? Pirma – VVT turimas transporto priemonių parkas – net ir perkant 8 metų senumo mikroautobusus iš Jelgavos – nekompensuoja iš gatvių išstumtų privačių vežėjų skaičiaus reikalingiausiu metu, t. y., darbo dienomis, keleiviams važiuojant į darbą ir grįžtant iš jo. Antra – nors dalyje maršrutų keleivius galima sėkmingai pervežti reisuose skiriant daugiau troleibusų, „permetant“ autobusus į kitus reisus (kadangi autobusų fiziškai neužtenka, o troleibusų yra), taip nėra daroma, nes užsibrėžtas tikslas – troleibusų sunaikinimas bet kokia kaina, net ir keleiviams keliaujant kaip silkėms likusiose VVT transporto priemonėse – kažkam yra labai saldi svajonė…

Эта короткаяй запись (которая возможно в будущем может быть дополнена с более подробной информацией) появилась, чтобы показать в деталях, как изменилась система общественного транспорта города Вильнюса после оптимизации, которая началась в 1 июля 2013 года и которая продолжается по сей день.

Всем хорошо известно , что в городе больше нету частных перевозчиков на микроавтобусах или стандартных автобусов (власти Вильнюса заявили, что они хотят добавить их к общей системе, но перевозчики, зная, как муниципалитет относится к своей компанией, т. е. ей неплатит, просто не хотели идти на ту самую граблю). В статье (на литовском) Рута Григолите на lrt.lt „С.Матуленис о микроавтобусах: „это не культурное наследие, это рабочие места” было написано, что в семи компаний города Вильнюса, которые ппринадлежит ассоциаций перевозчиков, возможно, не все сразу, но работали 220 машин (вероятно, часть из них резервные, но ясно, что пассажиры в то же время в Вильнюсе ехали не менее на 150 единиц транспортных средств различной мощности, которые принадлежали частным компаниям). Запомните это число, когда будем смотреть на число автобусов и троллейбусов „Vilniaus viešojo transportas” на маршрутах.

Давайте перейдем к другим цифрам – число автобусов и троллейбусов (разных размеров) в  „Vilniaus viešasis transportas” (далее – VVT), которые работают на улицах города с лета 2011 года до осени 2013 года. Хочу отметить, что это количество транспортных средств, которое работает на улице во время пика, то есть на остальное время их число меньше. Следует также отметить, что эти цифры не имеют ничего общего с общим количеством транспортных средств, которые есть в парках.

Тем, которые не знает нюансов города Вильнюс, напомним, что летом на маршрутах работают меньше транспортных средств в связи с сокращением пассажиропотока (летний сезон в Вильнюсе продолжается с 1 июня по 31 августа, а другое время года – зимний сезон). Обратите внимание, что если на остановке пассажирам надо ждать больше времени – это обозначает ухудшение условий обслуживания, то есть, пассажир платит по той же цене, скажем, за 30-дневный билет, но вынужден на остановках ждать дольше. Ну, на этот раз будем говорить не о том, а о изменениях числа транспортных средств, которых в целом можно описать следующим образом:

2013-09-24_01_800

Вполне возможно, что этот график для многих людей покажется слишком сложными, так что давайте рассмотрим числа отдельно.

1. Количество автобусов и троллейбусов VVT во время летнего сезона

2013-09-24_02_800

Этот график показывает, что в июнь – август 2011, 2012, 2013 г. число автобусов и троллейбусов менялись незначительно. Но с 1 июля 2013 года, когда  начали „оптимизацию”,  количество автобусов увеличилось на 55 шт. по рабочим дням и на 41 шт. по выходным, а число троллейбусов сократилось еще больше, чем в июне – на 30 шт. по рабочим дням и на 18 шт. по выходным. Общее количество автобусов и троллейбусов увеличилась лишь с 399 до 424 единиц по рабочим дням (т.е. , на 25 шт.), в то время как по выходным -от  245 до 268 шт. (то есть, на 23 шт.)

2. Количество автобусов и троллейбусов VVT во время зимнего сезона

А вот и сентябрь, в Вильнюсе опять много школьников, студентов и других пассажиров, которые вернулись после летнего отпуска – опять надо много транспортных средств, и часто курсирующих. Но что же мы имеем ?

2013-09-24_03_800

Количество троллейбусов, которое уменьшалось на несколько единиц еще в прошлом году (по сравнению с 2011 г.), теперь сокращается на одну пятую, в то время как по выходным в городе остается всего 106 единиц (и здесь я повторюсь, опять же, видите число часы пик). Количество автобусов,  конечно, растет, – на 59 шт. (15%) по рабочим дням и на 62 шт. (44%) по выходным. Интерестно выглядит общее количество транспортных средств: по рабочим дням количество транспортных средств даже уменьшилось на 1 шт, от 510 единиц до 509 шт, а по выходным – увеличение от 259 единиц до 303 шт., то есть, на 17%.

Дополнение (2014-06-14). К концу еще одного «зимнего» сезона, следует отметить, что по немножку и тихо, количество автобусов в Вильнюсе увеличилось опять, а цифры перед летним сезоном выглядит следующим образом:

2014-06-14 VT skaičiai

Вместо эпилога

Что мы можем видеть из всех этих чисел? Первое – то, что число транспортных средств на VVT, даже при покупках 8-летних микроавтобусов, не компенсирует числа исключеных из улиц частных перевозчиков на самом нужном времени, то есть, по рабочим дням, когда пассажирам надо ехать на работу или обратно из него. Второе – даже зная факт, что в части маршрутов можно успешно транспортировать больше пассажиров на троллейбусах, а тех автобусов перевести на другие маршруты (так как автобусов физически не хватает, а троллейбусы есть), это не делаестся , так как для некоторых заявленная цель – уничтожение троллейбуса любой ценой, даже если пассажиры должны ехать как сельдь – для кого-то является очень сладкой мечтой…

Sorry this article is not available in English yet.

Šis trumpas įrašas (kuris galbūt ateityje esant poreikiui bus papildytas detalesne informacija) atsirado tam, kad detaliai parodyti, kaip pakito Vilniaus miesto viešasis transportas po „optimizacijos“, kuri pradėta 2013 m. liepos 1 d. ir kuri tęsiama iki šiol.

Visi puikiai žino, kad mieste visiškai nebeliko privačių vežėjų standartiniais dviašiais ir triašiais autobusais bei mikroautobusais (deklaruota, jog juos norima įtraukti į bendrą sistemą, tačiau vežėjai, žinodami, kaip miesto savivaldybė elgiasi su savo įmone, t. y., su ja neatsiskaito, tiesiog nenorėjo lipti ant to grėblio, ant kurio priversta būti AB „Vilniaus viešasis transportas“). Rūtos Grigolytės straipsnyje lrt.lt „S. Matulionis apie „mikriukus“: tai ne kultūros paveldas, bet darbo vietos“ buvo rašyta, kad Vilniaus miesto vežėjų asociacijoje, vienijančioje 7 įmones, galbūt ne visos vienu metu, tačiau dirbo 220 transporto priemonių (dalis turbūt buvo rezervinės, tačiau akivaizdu, kad keleivius vienu metu Vilniuje vežiojo bent 150 vnt. įvairios talpos transporto priemonių, priklaususių privačioms įmonėms). Įsidėmėkite šį skaičių, nagrinėjant žemiau pateikiamus skaičius iš mieste kursuojančių AB „Vilniaus viešojo transportas“ priemonių.

Pereikime prie kitų skaičių – iš AB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau tekste – VVT) autobusų ir troleibusų (įvairios talpos), vežiojančių keleivius miesto gatvėmis nuo 2011 m. vasaros iki 2013 m. rudens. Atkreipiu dėmesį, kad tai yra skaičius transporto priemonių, kuris yra didžiausias piko metu gatvėje, tai yra, ne piko metu jų skaičius yra mažesnis. Taip pat paminėtina, kad šie skaičiai nerodo turimo bendro vienos ar kitos rūšies transporto priemonių skaičiaus.

Nežinantiems niuansų, priminsiu, kad vasarą į maršrutus nuolat išleidžiama daug mažiau transporto priemonių dėl sumažėjusių keleivių srautų (vasaros sezonu Vilniuje laikomi birželio 1 – rugpjūčio 31 d., visas kitas laikotarpis – žiemos sezonas). Atkreiptinas dėmesys, kad retesnis kursavimas blogina paslaugos sąlygas, t. y., keleivis, mokėdamas tą pačią kainą už, tarkime, 30 dienų bilietą, vasaros metu stotelėse yra priverstas stovėti ilgiau. Na, bet šį kartą ne apie tai, o apie VVT transporto priemonių pokyčius, kurie bendrai gali būti pavaizduoti taip:

2013-09-24_01_800

Gali būti, kad šis grafikėlis daug kam pasirodys per sudėtingas, tad panagrinėkime skaičiukus atskirai.

1. VVT autobusų ir troleibusų skaičius vasaros sezono metu

2013-09-24_02_800

Iš šio grafiko matyti, kad 2011, 2012, 2013 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais autobusų ir troleibusų skaičiai reisuose kito nežymiai. Tuo tarpu nuo 2013 m. liepos 1 d., pradėjus „optimizavimą“, autobusų skaičius išaugo 55 vnt. darbo dienomis ir 41 vnt. poilsio dienomis, o troleibusų skaičius dar labiau sumažėjo nei birželio mėnesį – 30 vnt. darbo dienomis ir 18 vnt. poilsio dienomis. Bendras autobusų ir troleibusų skaičius tepadidėjo nuo 399 iki 424 vnt. darbo dienomis (t. y., 25 vnt.), o poilsio dienomis nuo 245 iki 268 vnt. (t. y., 23 vnt.)

2. VVT autobusų ir troleibusų skaičius žiemos sezono metu

Ir štai ateina rugsėjis, Vilniuje vėl daugybė moksleivių, studentų ir kitų keleivių, sugrįžusiųjų po atostogų – transporto priemonių vėl reikia daug, ir dažnai kursuojančių. Ta proga ką mes turime?

2013-09-24_03_800

Troleibusų skaičius darbo dienomis, keliais vienetais mažintas jau pernai (lyginant su 2011 m.), kertamas penktadaliu, o poilsio dienomis jų mieste telieka išvis vos 106 vnt. (ir čia, pasikartosiu, tik piko metu). Autobusų skaičius, žinoma, auga – 59 vnt. (15%) darbo dienomis ir net 62 vnt. (44%) poilsio dienomis. Įdomiai atrodo bendro transporto priemonių skaičiaus pokyčiai: darbo dienomis transporto priemonių net sumažėjo vienu vnt., nuo 510 vnt. iki 509 vnt., o poilsio dienomis – padaugėjo nuo 259 vnt. iki 303 vnt., t. y., 17%.

Papildymas (2014-06-14). Besibaigiant dar vienam „žiemos“ sezonui, reikia pastebėti, kad po truputį paslapčia, autobusų skaičius Vilniuje padidėjo ir vėl, o skaičiai pasitinkant vasaros sezoną atrodo taip:

2014-06-14 VT skaičiai

Vietoj epilogo

Ką mes galime pamatyti iš visų šių skaičių? Pirma – VVT turimas transporto priemonių parkas – net ir perkant 8 metų senumo mikroautobusus iš Jelgavos – nekompensuoja iš gatvių išstumtų privačių vežėjų skaičiaus reikalingiausiu metu, t. y., darbo dienomis, keleiviams važiuojant į darbą ir grįžtant iš jo. Antra – nors dalyje maršrutų keleivius galima sėkmingai pervežti reisuose skiriant daugiau troleibusų, „permetant“ autobusus į kitus reisus (kadangi autobusų fiziškai neužtenka, o troleibusų yra), taip nėra daroma, nes užsibrėžtas tikslas – troleibusų sunaikinimas bet kokia kaina, net ir keleiviams keliaujant kaip silkėms likusiose VVT transporto priemonėse – kažkam yra labai saldi svajonė…

02Rgs/13

„Naujos“ VVT transporto priemonės„Новые” транспортные средства VVT„The brand new” VVT vehicles

Žirmūnai, P.Lukšio žiedas

Žirmūnai, P.Lukšio žiedas – troleibusai čia dabar reti svečiai

Vilniaus m. meras A.Zuokas, pristatydamas viešojo transporto „optimizavimo“ planus, nuolat kartojo, kad miesto gyventojai važinės tokiais autobusais, kokių dar nematė. Nemato ir iki šiol, ir šiemet dar turbūt nepamatys. Tik kitąmet mieste išvysime ir Lenkijoje, ir Ispanijoje pagamintus autobusus (kurie, neabejotina, ir vėl mero bus pristatomi kaip patys geriausi ir tobuliausi, kokius tik matė pasaulis – tai jis kalbėjo ir per MAN autobusų pristatymą, o keleiviai jau pajuto jų gerumą karštomis vasaros dienomis – na ir be abejo, „ekologiški“).

Priminsime, kad Lenkijoje šiuo metu  gaminami Solaris autobusai nupirkti už lėšas, kurios buvo skirtos troleibusų įsigijimui. Konkurso sąlygose buvo numatyta ne didesnė nei 1,1 mln. Lt kaina, tačiau tuo pačiu jose buvo įrašyta nemažai papildomos įrangos. Ir nors konkurse dalyvavo dvi įmonės, abiejų jų pasiūlymai buvo atmesti – baltarusių MAZ kaip neatitikęs konkurso sąlygų reikalavimų, o „Škoda Electric“ – dėl per didelės kainos. Kodėl konkurse nedalyvavo Solaris (kuris noriai dalyvavo autobusų konkurse ir, galbūt kaip ir MAN autobusų atveju, dėl mažesnės kainos pateikė mažiau įrangos turintį produktą) – neaišku, tačiau kodėl nedalyvavo pats UAB „Vilniaus viešasis transportas“, kur surinkto troleibuso kaina tebuvo apie 720 tūkst. litų – atsakymas peršasi savaime. Po šio „konkurso“ (kur jau prieš jo pabaigą buvo žinoma, kad jis neįvyks), lėšas numatyta skirti autobusams pirkti.

Kyla klausimas – kodėl, jei konkurso sąlygos yra netinkamos troleibusams pirkti, neskelbiamas naujas konkursas kitokiomis sąlygomis ar nekviečiami kiti gamintojai ir tiekėjai, tačiau tiesiog vietoj jų perkami autobusai, bet jei išeina įsigyti mažiau nei planuota autobusų – viskas gerai, ir jie vis tiek perkami, kad ir didesne nei planuota kaina (ebus.lt: Autobusų pagal Klimato kaitos programą – mažiau)?

Tuo tarpu dabar, kaip visi puikiai žino, troleibusų sistemos naikinimas Vilniuje tęsiasi, o UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (beje, kodėl įmonė turi būtent UAB statusą, nors prieš autobusų ir troleibusų įmonių sujungimą įmonių tipai nebuvo tokie) ir toliau vykdo įdomius viešuosius (ir nevisai viešuosius) pirkimus, apie kuriuos ir pakalbėkime.

Nuotraukose dūmų kamuoliai taip įspūdingai nesimato – tačiau kas tokiu metu stovėjo stotelėje, aromatus tikrai prisimena (ačiū Romui R. už nuotraukas).

Mikroautobusų pirkimai

921 - Po remonto likau išsižiojęs

Po remonto likau šiek tiek „išsižiojęs“ (2013-08-26)

Jau nuo liepos mėnesio Vilniuje važinėja trys (ir, kaip buvo žadama viešojoje erdvėje, nuo rugsėjo 2-osios važinės visi 12) naudoti mikroautobusai. Tai „Mercedes-Benz Sprinter” modelio, 35 (19 stovimų ir 16 sėdimų) vietų mikroautobusai, pirkti iš Jelgavos autobusų parko, pirmoji jų registracija – 2006 metai. Kadangi šios transporto priemonės artėjo prie patikimo tarnavimo ribos (kuri yra iki 10-ties metų), Latvijos vežėjai perka naujas transporto priemones – tačiau tokios „smulkmenos“ nesutrukdė mūsų vežėjui įsigyti 7 metų senumo mikroautobusus, kurie, tikėtina, jau dabar turi techninių problemų.

196 mikrobas

Viena iš „naujųjų“ VVT transporto priemonių.

Šiuo metu UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – VVT) interneto svetainėje skelbiama apie dar vieną konkursą naudotų mikroautobusų (naudojančių suspaustas gamtines dujas – CNG) pirkimui. 2013-08-26 paskelbtas atviras konkursas: „Nenaujos transporto priemonės (mikroautobusai), skirtos vežti keleivius miesto sąlygomis ir varomos suspaustomis gamtinėmis dujomis (SGD)“ (konkurso pabaiga – 2013-10-10). Perkami 6 vnt. mikroautobusų, kurių „rida nuo eksploatacijos pradžios neturi viršyti 150 000 kilometrų, mikroautobusų pirmoji registracijos data neturi būti senesnė, nei 2010 metai“. Nors šios transporto priemonės turėtų būti naujesnės už įsigytas iš Latvijos, tačiau, kadangi nenaujos, vargu ar jos turės galiojantį garantinį aptarnavimą.

VVT geriau bet kokiomis sąlygomis nuomosis autobusus, negu naudos turimus troleibusus

Viešojoje erdvėje buvo paskelbta apie sėkmingai įvykusį konkursą didelių autobusų nuomai (ebus.lt: Pirmadienį į sostinės gatves išriedės ir išsinuomoti autobusai). Ši tema verta atskiro dėmesio.

Kaip matome iš VVT svetainės, 2013-08-08 skelbtas supaprastintas atviras konkursas „Transporto priemonių, skirtų vežti keleivius miesto sąlygomis, nuomos be vairuotojų pirkimas“ (kurio pabaiga 2013-08-22) neįvyko, todėl 2013-08-28 buvo paskelbtos Supaprastintos neskelbiamos derybos „Transporto priemonių, skirtų vežti keleivius miesto sąlygomis, nuoma be vairuotojų“, kurios baigėsi jau kitą dieną (2013-08-29 10 val. 00 min.). Kas dalyvavo tose neskelbiamose derybose, ar dalyvis tebuvo vienas – informacijos apie tai nėra. Težinoma tik tai, kas gi turėtų atsirasti miesto gatvėse.

Kaip skelbiama miestai.net forume, tai yra Volvo 7000A iš UAB „Baltic Ground Services“ Visagino nuomos.

Kuo užsiima ši įmonė? Prisistatymas internete ( http://www.bgs.aero/lt):

„Baltic Ground Services“ (BGS) teikia keleivių ir orlaivių antžeminio aptarnavimo bei aviacinių degalų tiekimo paslaugas Lietuvos ir Lenkijos oro uostuose. Dinamiškai augdama ir vystydamasi, bendrovė nuolat analizuoja plėtros galimybes ir kitų šalių rinkose (Italijoje, Ukrainoje). Turėdami 20 metų patirtį ir subūrę aukščiausios kvalifikacijos profesionalų komandą, teikiame paslaugas pripažintiems aviacijos sektoriaus lyderiams.

BGS teikia visas standartines antžeminio keleivių ir orlaivių aptarnavimo paslaugas, įskaitant keleivių registraciją skrydžiui, laipinimą, bagažo aptarnavimą, orlaivių salono valymą ir išorės plovimą, salono pašildymą, antiledodaros, orlaivių vilkimo ir stūmimo, maitinimo pristatymo bei kitas paslaugas. Kasmet aptarnaujame 15 tūkstančių skrydžių ir 1,5 milijono keleivių.“

Tarp įmonės teikiamų paslaugų yra paminėtas „Keleivių transportavimas perone ir už oro uosto ribų“, tačiau neminima jokia transporto priemonių nuoma, taip pat joks filialas Visagine. Iš neįvykusio (rugpjūčio 8 d. skelbto) konkurso sąlygų matoma, kad ieškoma 10 vnt. (+/- 3 vnt.) 18m ilgio („dvigubų“) autobusų, sutarties (autobusų nuomos) terminas – 6 mėnesiai, kurios pratęsimas nenumatytas. Nesunku suprasti, kad tokios nuomos sąlygos – pusės metų nuoma be garantijos juos po to išpirkti – yra rizika, neabejotinai turinti atsispindėti nuomos kainoje. Iš kitos pusės – žinoma, labai patogu išsinuomoti, po to išsipirkti – už tą pačia prekę bus sumokėta du kartus, visi liks patenkinti…

Pirmos registracijos data – ne ankstesnė negu 2000 m., rida – ne didesnė negu 650 000 km. Kokius visgi autobusus VVT išsinuomavo ir už kokią kainą – neaišku, tačiau ar tokie veiksmai nėra lėšų švaistymas? Padidinus 16, 19 maršrutų troleibusų skaičių ir jų kursavimo dažnumą, 2G ir 4G be problemų susitvarkytų su keleivių srautais. Jei minėtų G autobusų trasos būtų pakeistos taip, kad nedubliuotų minėtų troleibusų maršrutų (pvz., 4G, nestodamas trečdalyje stotelių, važiuoja ne greičiau nei 19 maršruto troleibusas – tai yra faktas, piktinantis žmones, mėginančius visus įtikinti troleibusų lėtumu) – apie tai galite matyti „Susisiekimo paslaugų“ Facebook profilyje – vargu ar reikėtų autobusų nuomų, ar išleisti į reisus vos pajudančius ir išmetamaisiais dūmais tiesiog kosinčius autobusus. Deja, troleibusų naikinimo vizija kai kuriems asmenims yra tokia žavinga, jog jie naikinami net neturint kuo „ūsuotuosius“ pakeisti, o jei ir keičiant – tai darant ekonomiškai neefektyviai ir taip daug finansinių problemų turinčiai (dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė nesumoka už keleivių su lengvatomis vežimą jau daug metų) įmonei. Ar kam nors tai rūpi? – susidaro įspūdis, kad ne – juk pinigai ne nuosavi, o „valdiški“…

Atnaujinta 2013-09-02 12 val. Atsirado informacijos, kokie gi autobusai išnuomoti – ačiū Algimantui už paparacišką nuotrauką:

Nuoma iš oro uosto

Atnaujinta 2013-09-03 12 val. Į pirmąjį troleibusų parką Žolyno gatvėje atkeliavo dar trys nuomojami autobusai (žr. nuotrauką žemiau) – informaciją apie juos pateikęs žmogus juos apibūdino kaip baisius ir surūdijusius – nenustebkime, jei ir jie savivaldybės viešųjų ryšių pranešimuose bus pateikti kaip nauji (kaip tai buvo padaryta su senais latvių nurašytais mikroautobusais, kurie savivaldybės pranešimuose spaudai vakar, rugsėjo 2-ąją, buvo pristatyti kaip nauji).

2013-09-03 Meteoritturas

Atnaujinta 2013-10-07. Paaiškėjo, kad baltieji Volvo autobusai su švyturėliais įmonei BGS nereikalingi ir yra parduodami (pradinė 1 vnt. kaina 167 tūkst. Lt). Dar įdomesnis kitas dalykas. Kai buvo siūloma juos nuomoti, pradinė kaina už 11 vnt. autobusų nuomą pusei metų buvo buvo 858 858 Lt (šaltinis). Po neskelbiamų derybų nuomos kaina sumažėjo iki 326 366 Lt už tuos pačius autobusus tam pačiam terminui (šaltinis). Žodžiu, kai autobusų po 167 tūkst. litų (vienetui) niekas neperka, tai galima nepigiai išsinuomoti… O po to galbūt ir nusipirkti?

Privačių vežėjų įtraukimas į Vilniaus viešojo transporto sistemą

Kaip žinome, nuo š.m. liepos 1-osios Vilniuje buvo uždrausta dirbti privatiems vežėjams, iki tol vežusiems keleivius ir mikroautobusais, ir standartinės talpos autobusais. Prieš tai, kaip pamename, per Vilniaus miesto tarybą buvo mėginama taip vadinamą „privačių vežėjų įtraukimą į bendrą sistemą“, tačiau ir taryba sumanymo nepalaikė (nes tai būtų savaime reiškę „reformos“ palaikymą, o dabar ji tesiremia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu), sąlygų nepalaikė ir privatūs vežėjai (kurie matė, kaip savivaldybė „atsiskaito“ su VVT, ir patys tokio „atsiskaitymo“ toli gražu nenorėjo). Kadangi nepavyko „įtraukimas“ tokiu būdu, buvo sumanyta apeiti sprendimo priėmimą miesto taryboje ir pats VVT paskelbė dalies maršrutų subnuomos konkursą.

Konkurso sąlygas galima perskaityti VVT svetainėje, konkursas tebevyksta iki antradienio, rugsėjo 3-iosios. Visgi, anot ebus.lt straipsnio, VVT generalinis direktorius G.Nakutis teigia, kad „Šiuo konkursu domisi privatūs vežėjai, tikimės, kad jis taip pat įvyks“. Vilniaus miesto vežėjų asociacijos, vienijančios aštuonis narius, vežusius keleivius Vilniuje iki liepos 1-osios, prezidento Sauliaus Matulionio duomenimis, iš asociacijos narių tame konkurse niekas nedalyvaus.

Atnaujinta 2013-09-04. Paaiškėjo, kad pasiūlymų pateikimo ir susipažinimo su gautais pasiūlymais data perkeliama iš 2013-09-03 į 2013-09-24.

Kaip ten bus iš tiesų, pamatysime, taip pat bus labai įdomu finansiniai šio konkursėlio reikalai, ir iš ko gi VVT laimėtojui (jei toks bus) mokės, kai iš savivaldybės pinigų už tas pačias suteiktas paslaugas jau daugybę metų negauna…

Atnaujinta 2013-09-06. Pasirodė straipsnis alfa.lt: Latvių nurašyti seni autobusai Vilniaus savivaldybei – „naujos“ transporto priemonės

Atnaujinta 2013-10-09. Paaiškėjo, kas pradės VVT maršrutų perėmimą. Pirmuosius tris maršrutus iš VVT (autobusų maršrutai: 9 „Agrastų st. – Zuikių g.“; 20 „Žemieji Paneriai – Mūrinė Vokė – Lazdynai“; 28 „Žemieji Paneriai – Grigiškės“) perims kažkokia UAB „Ridvija“, apie kurią nėra jokios viešos informacijos, išskyrus įmonės registravimo faktą. Pagal ebus.lt informaciją, nustatytas nugalėtojas ir IV maršrutų grupėje (maršrutas Nr.40 „Fabijoniškės – S.Stanevičiaus – Centras“), tačiau jis kol kas nėra garsiai skelbiamas. Kadangi antrosios ir trečiosios maršrutų grupių „atidavimo“ konkursai neįvyko, jie bus skelbiami pakartotinai.

Извините, данная новость пока непереведена на русский язык.

Žirmūnai, P.Lukšio žiedas

Žirmūnai, P.Lukšio žiedas – troleibusai čia dabar reti svečiai

Vilniaus m. meras A.Zuokas, pristatydamas viešojo transporto „optimizavimo“ planus, nuolat kartojo, kad miesto gyventojai važinės tokiais autobusais, kokių dar nematė. Nemato ir iki šiol, ir šiemet dar turbūt nepamatys. Tik kitąmet mieste išvysime ir Lenkijoje, ir Ispanijoje pagamintus autobusus (kurie, neabejotina, ir vėl mero bus pristatomi kaip patys geriausi ir tobuliausi, kokius tik matė pasaulis – tai jis kalbėjo ir per MAN autobusų pristatymą, o keleiviai jau pajuto jų gerumą karštomis vasaros dienomis – na ir be abejo, „ekologiški“).

Priminsime, kad Lenkijoje šiuo metu  gaminami Solaris autobusai nupirkti už lėšas, kurios buvo skirtos troleibusų įsigijimui. Konkurso sąlygose buvo numatyta ne didesnė nei 1,1 mln. Lt kaina, tačiau tuo pačiu jose buvo įrašyta nemažai papildomos įrangos. Ir nors konkurse dalyvavo dvi įmonės, abiejų jų pasiūlymai buvo atmesti – baltarusių MAZ kaip neatitikęs konkurso sąlygų reikalavimų, o „Škoda Electric“ – dėl per didelės kainos. Kodėl konkurse nedalyvavo Solaris (kuris noriai dalyvavo autobusų konkurse ir, galbūt kaip ir MAN autobusų atveju, dėl mažesnės kainos pateikė mažiau įrangos turintį produktą) – neaišku, tačiau kodėl nedalyvavo pats UAB „Vilniaus viešasis transportas“, kur surinkto troleibuso kaina tebuvo apie 720 tūkst. litų – atsakymas peršasi savaime. Po šio „konkurso“ (kur jau prieš jo pabaigą buvo žinoma, kad jis neįvyks), lėšas numatyta skirti autobusams pirkti.

Kyla klausimas – kodėl, jei konkurso sąlygos yra netinkamos troleibusams pirkti, neskelbiamas naujas konkursas kitokiomis sąlygomis ar nekviečiami kiti gamintojai ir tiekėjai, tačiau tiesiog vietoj jų perkami autobusai, bet jei išeina įsigyti mažiau nei planuota autobusų – viskas gerai, ir jie vis tiek perkami, kad ir didesne nei planuota kaina (ebus.lt: Autobusų pagal Klimato kaitos programą – mažiau)?

Tuo tarpu dabar, kaip visi puikiai žino, troleibusų sistemos naikinimas Vilniuje tęsiasi, o UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (beje, kodėl įmonė turi būtent UAB statusą, nors prieš autobusų ir troleibusų įmonių sujungimą įmonių tipai nebuvo tokie) ir toliau vykdo įdomius viešuosius (ir nevisai viešuosius) pirkimus, apie kuriuos ir pakalbėkime.

Nuotraukose dūmų kamuoliai taip įspūdingai nesimato – tačiau kas tokiu metu stovėjo stotelėje, aromatus tikrai prisimena (ačiū Romui R. už nuotraukas).

Mikroautobusų pirkimai

921 - Po remonto likau išsižiojęs

Po remonto likau šiek tiek „išsižiojęs“ (2013-08-26)

Jau nuo liepos mėnesio Vilniuje važinėja trys (ir, kaip buvo žadama viešojoje erdvėje, nuo rugsėjo 2-osios važinės visi 12) naudoti mikroautobusai. Tai „Mercedes-Benz Sprinter” modelio, 35 (19 stovimų ir 16 sėdimų) vietų mikroautobusai, pirkti iš Jelgavos autobusų parko, pirmoji jų registracija – 2006 metai. Kadangi šios transporto priemonės artėjo prie patikimo tarnavimo ribos (kuri yra iki 10-ties metų), Latvijos vežėjai perka naujas transporto priemones – tačiau tokios „smulkmenos“ nesutrukdė mūsų vežėjui įsigyti 7 metų senumo mikroautobusus, kurie, tikėtina, jau dabar turi techninių problemų.

196 mikrobas

Viena iš „naujųjų“ VVT transporto priemonių.

Šiuo metu UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – VVT) interneto svetainėje skelbiama apie dar vieną konkursą naudotų mikroautobusų (naudojančių suspaustas gamtines dujas – CNG) pirkimui. 2013-08-26 paskelbtas atviras konkursas: „Nenaujos transporto priemonės (mikroautobusai), skirtos vežti keleivius miesto sąlygomis ir varomos suspaustomis gamtinėmis dujomis (SGD)“ (konkurso pabaiga – 2013-10-10). Perkami 6 vnt. mikroautobusų, kurių „rida nuo eksploatacijos pradžios neturi viršyti 150 000 kilometrų, mikroautobusų pirmoji registracijos data neturi būti senesnė, nei 2010 metai“. Nors šios transporto priemonės turėtų būti naujesnės už įsigytas iš Latvijos, tačiau, kadangi nenaujos, vargu ar jos turės galiojantį garantinį aptarnavimą.

VVT geriau bet kokiomis sąlygomis nuomosis autobusus, negu naudos turimus troleibusus

Viešojoje erdvėje buvo paskelbta apie sėkmingai įvykusį konkursą didelių autobusų nuomai (ebus.lt: Pirmadienį į sostinės gatves išriedės ir išsinuomoti autobusai). Ši tema verta atskiro dėmesio.

Kaip matome iš VVT svetainės, 2013-08-08 skelbtas supaprastintas atviras konkursas „Transporto priemonių, skirtų vežti keleivius miesto sąlygomis, nuomos be vairuotojų pirkimas“ (kurio pabaiga 2013-08-22) neįvyko, todėl 2013-08-28 buvo paskelbtos Supaprastintos neskelbiamos derybos „Transporto priemonių, skirtų vežti keleivius miesto sąlygomis, nuoma be vairuotojų“, kurios baigėsi jau kitą dieną (2013-08-29 10 val. 00 min.). Kas dalyvavo tose neskelbiamose derybose, ar dalyvis tebuvo vienas – informacijos apie tai nėra. Težinoma tik tai, kas gi turėtų atsirasti miesto gatvėse.

Kaip skelbiama miestai.net forume, tai yra Volvo 7000A iš UAB „Baltic Ground Services“ Visagino nuomos.

Kuo užsiima ši įmonė? Prisistatymas internete ( http://www.bgs.aero/lt):

„Baltic Ground Services“ (BGS) teikia keleivių ir orlaivių antžeminio aptarnavimo bei aviacinių degalų tiekimo paslaugas Lietuvos ir Lenkijos oro uostuose. Dinamiškai augdama ir vystydamasi, bendrovė nuolat analizuoja plėtros galimybes ir kitų šalių rinkose (Italijoje, Ukrainoje). Turėdami 20 metų patirtį ir subūrę aukščiausios kvalifikacijos profesionalų komandą, teikiame paslaugas pripažintiems aviacijos sektoriaus lyderiams.

BGS teikia visas standartines antžeminio keleivių ir orlaivių aptarnavimo paslaugas, įskaitant keleivių registraciją skrydžiui, laipinimą, bagažo aptarnavimą, orlaivių salono valymą ir išorės plovimą, salono pašildymą, antiledodaros, orlaivių vilkimo ir stūmimo, maitinimo pristatymo bei kitas paslaugas. Kasmet aptarnaujame 15 tūkstančių skrydžių ir 1,5 milijono keleivių.“

Tarp įmonės teikiamų paslaugų yra paminėtas „Keleivių transportavimas perone ir už oro uosto ribų“, tačiau neminima jokia transporto priemonių nuoma, taip pat joks filialas Visagine. Iš neįvykusio (rugpjūčio 8 d. skelbto) konkurso sąlygų matoma, kad ieškoma 10 vnt. (+/- 3 vnt.) 18m ilgio („dvigubų“) autobusų, sutarties (autobusų nuomos) terminas – 6 mėnesiai, kurios pratęsimas nenumatytas. Nesunku suprasti, kad tokios nuomos sąlygos – pusės metų nuoma be garantijos juos po to išpirkti – yra rizika, neabejotinai turinti atsispindėti nuomos kainoje. Iš kitos pusės – žinoma, labai patogu išsinuomoti, po to išsipirkti – už tą pačia prekę bus sumokėta du kartus, visi liks patenkinti…

Pirmos registracijos data – ne ankstesnė negu 2000 m., rida – ne didesnė negu 650 000 km. Kokius visgi autobusus VVT išsinuomavo ir už kokią kainą – neaišku, tačiau ar tokie veiksmai nėra lėšų švaistymas? Padidinus 16, 19 maršrutų troleibusų skaičių ir jų kursavimo dažnumą, 2G ir 4G be problemų susitvarkytų su keleivių srautais. Jei minėtų G autobusų trasos būtų pakeistos taip, kad nedubliuotų minėtų troleibusų maršrutų (pvz., 4G, nestodamas trečdalyje stotelių, važiuoja ne greičiau nei 19 maršruto troleibusas – tai yra faktas, piktinantis žmones, mėginančius visus įtikinti troleibusų lėtumu) – apie tai galite matyti „Susisiekimo paslaugų“ Facebook profilyje – vargu ar reikėtų autobusų nuomų, ar išleisti į reisus vos pajudančius ir išmetamaisiais dūmais tiesiog kosinčius autobusus. Deja, troleibusų naikinimo vizija kai kuriems asmenims yra tokia žavinga, jog jie naikinami net neturint kuo „ūsuotuosius“ pakeisti, o jei ir keičiant – tai darant ekonomiškai neefektyviai ir taip daug finansinių problemų turinčiai (dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė nesumoka už keleivių su lengvatomis vežimą jau daug metų) įmonei. Ar kam nors tai rūpi? – susidaro įspūdis, kad ne – juk pinigai ne nuosavi, o „valdiški“…

Atnaujinta 2013-09-02 12 val. Atsirado informacijos, kokie gi autobusai išnuomoti – ačiū Algimantui už paparacišką nuotrauką:

Nuoma iš oro uosto

Atnaujinta 2013-09-03 12 val. Į pirmąjį troleibusų parką Žolyno gatvėje atkeliavo dar trys nuomojami autobusai (žr. nuotrauką žemiau) – informaciją apie juos pateikęs žmogus juos apibūdino kaip baisius ir surūdijusius – nenustebkime, jei ir jie savivaldybės viešųjų ryšių pranešimuose bus pateikti kaip nauji (kaip tai buvo padaryta su senais latvių nurašytais mikroautobusais, kurie savivaldybės pranešimuose spaudai vakar, rugsėjo 2-ąją, buvo pristatyti kaip nauji).

2013-09-03 Meteoritturas

Atnaujinta 2013-10-07. Paaiškėjo, kad baltieji Volvo autobusai su švyturėliais įmonei BGS nereikalingi ir yra parduodami (pradinė 1 vnt. kaina 167 tūkst. Lt). Dar įdomesnis kitas dalykas. Kai buvo siūloma juos nuomoti, pradinė kaina už 11 vnt. autobusų nuomą pusei metų buvo buvo 858 858 Lt (šaltinis). Po neskelbiamų derybų nuomos kaina sumažėjo iki 326 366 Lt už tuos pačius autobusus tam pačiam terminui (šaltinis). Žodžiu, kai autobusų po 167 tūkst. litų (vienetui) niekas neperka, tai galima nepigiai išsinuomoti… O po to galbūt ir nusipirkti?

Privačių vežėjų įtraukimas į Vilniaus viešojo transporto sistemą

Kaip žinome, nuo š.m. liepos 1-osios Vilniuje buvo uždrausta dirbti privatiems vežėjams, iki tol vežusiems keleivius ir mikroautobusais, ir standartinės talpos autobusais. Prieš tai, kaip pamename, per Vilniaus miesto tarybą buvo mėginama taip vadinamą „privačių vežėjų įtraukimą į bendrą sistemą“, tačiau ir taryba sumanymo nepalaikė (nes tai būtų savaime reiškę „reformos“ palaikymą, o dabar ji tesiremia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu), sąlygų nepalaikė ir privatūs vežėjai (kurie matė, kaip savivaldybė „atsiskaito“ su VVT, ir patys tokio „atsiskaitymo“ toli gražu nenorėjo). Kadangi nepavyko „įtraukimas“ tokiu būdu, buvo sumanyta apeiti sprendimo priėmimą miesto taryboje ir pats VVT paskelbė dalies maršrutų subnuomos konkursą.

Konkurso sąlygas galima perskaityti VVT svetainėje, konkursas tebevyksta iki antradienio, rugsėjo 3-iosios. Visgi, anot ebus.lt straipsnio, VVT generalinis direktorius G.Nakutis teigia, kad „Šiuo konkursu domisi privatūs vežėjai, tikimės, kad jis taip pat įvyks“. Vilniaus miesto vežėjų asociacijos, vienijančios aštuonis narius, vežusius keleivius Vilniuje iki liepos 1-osios, prezidento Sauliaus Matulionio duomenimis, iš asociacijos narių tame konkurse niekas nedalyvaus.

Atnaujinta 2013-09-04. Paaiškėjo, kad pasiūlymų pateikimo ir susipažinimo su gautais pasiūlymais data perkeliama iš 2013-09-03 į 2013-09-24.

Kaip ten bus iš tiesų, pamatysime, taip pat bus labai įdomu finansiniai šio konkursėlio reikalai, ir iš ko gi VVT laimėtojui (jei toks bus) mokės, kai iš savivaldybės pinigų už tas pačias suteiktas paslaugas jau daugybę metų negauna…

Atnaujinta 2013-09-06. Pasirodė straipsnis alfa.lt: Latvių nurašyti seni autobusai Vilniaus savivaldybei – „naujos“ transporto priemonės

Atnaujinta 2013-10-09. Paaiškėjo, kas pradės VVT maršrutų perėmimą. Pirmuosius tris maršrutus iš VVT (autobusų maršrutai: 9 „Agrastų st. – Zuikių g.“; 20 „Žemieji Paneriai – Mūrinė Vokė – Lazdynai“; 28 „Žemieji Paneriai – Grigiškės“) perims kažkokia UAB „Ridvija“, apie kurią nėra jokios viešos informacijos, išskyrus įmonės registravimo faktą. Pagal ebus.lt informaciją, nustatytas nugalėtojas ir IV maršrutų grupėje (maršrutas Nr.40 „Fabijoniškės – S.Stanevičiaus – Centras“), tačiau jis kol kas nėra garsiai skelbiamas. Kadangi antrosios ir trečiosios maršrutų grupių „atidavimo“ konkursai neįvyko, jie bus skelbiami pakartotinai.

Sorry this article is not available in English yet.

Žirmūnai, P.Lukšio žiedas

Žirmūnai, P.Lukšio žiedas – troleibusai čia dabar reti svečiai

Vilniaus m. meras A.Zuokas, pristatydamas viešojo transporto „optimizavimo“ planus, nuolat kartojo, kad miesto gyventojai važinės tokiais autobusais, kokių dar nematė. Nemato ir iki šiol, ir šiemet dar turbūt nepamatys. Tik kitąmet mieste išvysime ir Lenkijoje, ir Ispanijoje pagamintus autobusus (kurie, neabejotina, ir vėl mero bus pristatomi kaip patys geriausi ir tobuliausi, kokius tik matė pasaulis – tai jis kalbėjo ir per MAN autobusų pristatymą, o keleiviai jau pajuto jų gerumą karštomis vasaros dienomis – na ir be abejo, „ekologiški“).

Priminsime, kad Lenkijoje šiuo metu  gaminami Solaris autobusai nupirkti už lėšas, kurios buvo skirtos troleibusų įsigijimui. Konkurso sąlygose buvo numatyta ne didesnė nei 1,1 mln. Lt kaina, tačiau tuo pačiu jose buvo įrašyta nemažai papildomos įrangos. Ir nors konkurse dalyvavo dvi įmonės, abiejų jų pasiūlymai buvo atmesti – baltarusių MAZ kaip neatitikęs konkurso sąlygų reikalavimų, o „Škoda Electric“ – dėl per didelės kainos. Kodėl konkurse nedalyvavo Solaris (kuris noriai dalyvavo autobusų konkurse ir, galbūt kaip ir MAN autobusų atveju, dėl mažesnės kainos pateikė mažiau įrangos turintį produktą) – neaišku, tačiau kodėl nedalyvavo pats UAB „Vilniaus viešasis transportas“, kur surinkto troleibuso kaina tebuvo apie 720 tūkst. litų – atsakymas peršasi savaime. Po šio „konkurso“ (kur jau prieš jo pabaigą buvo žinoma, kad jis neįvyks), lėšas numatyta skirti autobusams pirkti.

Kyla klausimas – kodėl, jei konkurso sąlygos yra netinkamos troleibusams pirkti, neskelbiamas naujas konkursas kitokiomis sąlygomis ar nekviečiami kiti gamintojai ir tiekėjai, tačiau tiesiog vietoj jų perkami autobusai, bet jei išeina įsigyti mažiau nei planuota autobusų – viskas gerai, ir jie vis tiek perkami, kad ir didesne nei planuota kaina (ebus.lt: Autobusų pagal Klimato kaitos programą – mažiau)?

Tuo tarpu dabar, kaip visi puikiai žino, troleibusų sistemos naikinimas Vilniuje tęsiasi, o UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (beje, kodėl įmonė turi būtent UAB statusą, nors prieš autobusų ir troleibusų įmonių sujungimą įmonių tipai nebuvo tokie) ir toliau vykdo įdomius viešuosius (ir nevisai viešuosius) pirkimus, apie kuriuos ir pakalbėkime.

Nuotraukose dūmų kamuoliai taip įspūdingai nesimato – tačiau kas tokiu metu stovėjo stotelėje, aromatus tikrai prisimena (ačiū Romui R. už nuotraukas).

Mikroautobusų pirkimai

921 - Po remonto likau išsižiojęs

Po remonto likau šiek tiek „išsižiojęs“ (2013-08-26)

Jau nuo liepos mėnesio Vilniuje važinėja trys (ir, kaip buvo žadama viešojoje erdvėje, nuo rugsėjo 2-osios važinės visi 12) naudoti mikroautobusai. Tai „Mercedes-Benz Sprinter” modelio, 35 (19 stovimų ir 16 sėdimų) vietų mikroautobusai, pirkti iš Jelgavos autobusų parko, pirmoji jų registracija – 2006 metai. Kadangi šios transporto priemonės artėjo prie patikimo tarnavimo ribos (kuri yra iki 10-ties metų), Latvijos vežėjai perka naujas transporto priemones – tačiau tokios „smulkmenos“ nesutrukdė mūsų vežėjui įsigyti 7 metų senumo mikroautobusus, kurie, tikėtina, jau dabar turi techninių problemų.

196 mikrobas

Viena iš „naujųjų“ VVT transporto priemonių.

Šiuo metu UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – VVT) interneto svetainėje skelbiama apie dar vieną konkursą naudotų mikroautobusų (naudojančių suspaustas gamtines dujas – CNG) pirkimui. 2013-08-26 paskelbtas atviras konkursas: „Nenaujos transporto priemonės (mikroautobusai), skirtos vežti keleivius miesto sąlygomis ir varomos suspaustomis gamtinėmis dujomis (SGD)“ (konkurso pabaiga – 2013-10-10). Perkami 6 vnt. mikroautobusų, kurių „rida nuo eksploatacijos pradžios neturi viršyti 150 000 kilometrų, mikroautobusų pirmoji registracijos data neturi būti senesnė, nei 2010 metai“. Nors šios transporto priemonės turėtų būti naujesnės už įsigytas iš Latvijos, tačiau, kadangi nenaujos, vargu ar jos turės galiojantį garantinį aptarnavimą.

VVT geriau bet kokiomis sąlygomis nuomosis autobusus, negu naudos turimus troleibusus

Viešojoje erdvėje buvo paskelbta apie sėkmingai įvykusį konkursą didelių autobusų nuomai (ebus.lt: Pirmadienį į sostinės gatves išriedės ir išsinuomoti autobusai). Ši tema verta atskiro dėmesio.

Kaip matome iš VVT svetainės, 2013-08-08 skelbtas supaprastintas atviras konkursas „Transporto priemonių, skirtų vežti keleivius miesto sąlygomis, nuomos be vairuotojų pirkimas“ (kurio pabaiga 2013-08-22) neįvyko, todėl 2013-08-28 buvo paskelbtos Supaprastintos neskelbiamos derybos „Transporto priemonių, skirtų vežti keleivius miesto sąlygomis, nuoma be vairuotojų“, kurios baigėsi jau kitą dieną (2013-08-29 10 val. 00 min.). Kas dalyvavo tose neskelbiamose derybose, ar dalyvis tebuvo vienas – informacijos apie tai nėra. Težinoma tik tai, kas gi turėtų atsirasti miesto gatvėse.

Kaip skelbiama miestai.net forume, tai yra Volvo 7000A iš UAB „Baltic Ground Services“ Visagino nuomos.

Kuo užsiima ši įmonė? Prisistatymas internete ( http://www.bgs.aero/lt):

„Baltic Ground Services“ (BGS) teikia keleivių ir orlaivių antžeminio aptarnavimo bei aviacinių degalų tiekimo paslaugas Lietuvos ir Lenkijos oro uostuose. Dinamiškai augdama ir vystydamasi, bendrovė nuolat analizuoja plėtros galimybes ir kitų šalių rinkose (Italijoje, Ukrainoje). Turėdami 20 metų patirtį ir subūrę aukščiausios kvalifikacijos profesionalų komandą, teikiame paslaugas pripažintiems aviacijos sektoriaus lyderiams.

BGS teikia visas standartines antžeminio keleivių ir orlaivių aptarnavimo paslaugas, įskaitant keleivių registraciją skrydžiui, laipinimą, bagažo aptarnavimą, orlaivių salono valymą ir išorės plovimą, salono pašildymą, antiledodaros, orlaivių vilkimo ir stūmimo, maitinimo pristatymo bei kitas paslaugas. Kasmet aptarnaujame 15 tūkstančių skrydžių ir 1,5 milijono keleivių.“

Tarp įmonės teikiamų paslaugų yra paminėtas „Keleivių transportavimas perone ir už oro uosto ribų“, tačiau neminima jokia transporto priemonių nuoma, taip pat joks filialas Visagine. Iš neįvykusio (rugpjūčio 8 d. skelbto) konkurso sąlygų matoma, kad ieškoma 10 vnt. (+/- 3 vnt.) 18m ilgio („dvigubų“) autobusų, sutarties (autobusų nuomos) terminas – 6 mėnesiai, kurios pratęsimas nenumatytas. Nesunku suprasti, kad tokios nuomos sąlygos – pusės metų nuoma be garantijos juos po to išpirkti – yra rizika, neabejotinai turinti atsispindėti nuomos kainoje. Iš kitos pusės – žinoma, labai patogu išsinuomoti, po to išsipirkti – už tą pačia prekę bus sumokėta du kartus, visi liks patenkinti…

Pirmos registracijos data – ne ankstesnė negu 2000 m., rida – ne didesnė negu 650 000 km. Kokius visgi autobusus VVT išsinuomavo ir už kokią kainą – neaišku, tačiau ar tokie veiksmai nėra lėšų švaistymas? Padidinus 16, 19 maršrutų troleibusų skaičių ir jų kursavimo dažnumą, 2G ir 4G be problemų susitvarkytų su keleivių srautais. Jei minėtų G autobusų trasos būtų pakeistos taip, kad nedubliuotų minėtų troleibusų maršrutų (pvz., 4G, nestodamas trečdalyje stotelių, važiuoja ne greičiau nei 19 maršruto troleibusas – tai yra faktas, piktinantis žmones, mėginančius visus įtikinti troleibusų lėtumu) – apie tai galite matyti „Susisiekimo paslaugų“ Facebook profilyje – vargu ar reikėtų autobusų nuomų, ar išleisti į reisus vos pajudančius ir išmetamaisiais dūmais tiesiog kosinčius autobusus. Deja, troleibusų naikinimo vizija kai kuriems asmenims yra tokia žavinga, jog jie naikinami net neturint kuo „ūsuotuosius“ pakeisti, o jei ir keičiant – tai darant ekonomiškai neefektyviai ir taip daug finansinių problemų turinčiai (dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė nesumoka už keleivių su lengvatomis vežimą jau daug metų) įmonei. Ar kam nors tai rūpi? – susidaro įspūdis, kad ne – juk pinigai ne nuosavi, o „valdiški“…

Atnaujinta 2013-09-02 12 val. Atsirado informacijos, kokie gi autobusai išnuomoti – ačiū Algimantui už paparacišką nuotrauką:

Nuoma iš oro uosto

Atnaujinta 2013-09-03 12 val. Į pirmąjį troleibusų parką Žolyno gatvėje atkeliavo dar trys nuomojami autobusai (žr. nuotrauką žemiau) – informaciją apie juos pateikęs žmogus juos apibūdino kaip baisius ir surūdijusius – nenustebkime, jei ir jie savivaldybės viešųjų ryšių pranešimuose bus pateikti kaip nauji (kaip tai buvo padaryta su senais latvių nurašytais mikroautobusais, kurie savivaldybės pranešimuose spaudai vakar, rugsėjo 2-ąją, buvo pristatyti kaip nauji).

2013-09-03 Meteoritturas

Atnaujinta 2013-10-07. Paaiškėjo, kad baltieji Volvo autobusai su švyturėliais įmonei BGS nereikalingi ir yra parduodami (pradinė 1 vnt. kaina 167 tūkst. Lt). Dar įdomesnis kitas dalykas. Kai buvo siūloma juos nuomoti, pradinė kaina už 11 vnt. autobusų nuomą pusei metų buvo buvo 858 858 Lt (šaltinis). Po neskelbiamų derybų nuomos kaina sumažėjo iki 326 366 Lt už tuos pačius autobusus tam pačiam terminui (šaltinis). Žodžiu, kai autobusų po 167 tūkst. litų (vienetui) niekas neperka, tai galima nepigiai išsinuomoti… O po to galbūt ir nusipirkti?

Privačių vežėjų įtraukimas į Vilniaus viešojo transporto sistemą

Kaip žinome, nuo š.m. liepos 1-osios Vilniuje buvo uždrausta dirbti privatiems vežėjams, iki tol vežusiems keleivius ir mikroautobusais, ir standartinės talpos autobusais. Prieš tai, kaip pamename, per Vilniaus miesto tarybą buvo mėginama taip vadinamą „privačių vežėjų įtraukimą į bendrą sistemą“, tačiau ir taryba sumanymo nepalaikė (nes tai būtų savaime reiškę „reformos“ palaikymą, o dabar ji tesiremia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu), sąlygų nepalaikė ir privatūs vežėjai (kurie matė, kaip savivaldybė „atsiskaito“ su VVT, ir patys tokio „atsiskaitymo“ toli gražu nenorėjo). Kadangi nepavyko „įtraukimas“ tokiu būdu, buvo sumanyta apeiti sprendimo priėmimą miesto taryboje ir pats VVT paskelbė dalies maršrutų subnuomos konkursą.

Konkurso sąlygas galima perskaityti VVT svetainėje, konkursas tebevyksta iki antradienio, rugsėjo 3-iosios. Visgi, anot ebus.lt straipsnio, VVT generalinis direktorius G.Nakutis teigia, kad „Šiuo konkursu domisi privatūs vežėjai, tikimės, kad jis taip pat įvyks“. Vilniaus miesto vežėjų asociacijos, vienijančios aštuonis narius, vežusius keleivius Vilniuje iki liepos 1-osios, prezidento Sauliaus Matulionio duomenimis, iš asociacijos narių tame konkurse niekas nedalyvaus.

Atnaujinta 2013-09-04. Paaiškėjo, kad pasiūlymų pateikimo ir susipažinimo su gautais pasiūlymais data perkeliama iš 2013-09-03 į 2013-09-24.

Kaip ten bus iš tiesų, pamatysime, taip pat bus labai įdomu finansiniai šio konkursėlio reikalai, ir iš ko gi VVT laimėtojui (jei toks bus) mokės, kai iš savivaldybės pinigų už tas pačias suteiktas paslaugas jau daugybę metų negauna…

Atnaujinta 2013-09-06. Pasirodė straipsnis alfa.lt: Latvių nurašyti seni autobusai Vilniaus savivaldybei – „naujos“ transporto priemonės

Atnaujinta 2013-10-09. Paaiškėjo, kas pradės VVT maršrutų perėmimą. Pirmuosius tris maršrutus iš VVT (autobusų maršrutai: 9 „Agrastų st. – Zuikių g.“; 20 „Žemieji Paneriai – Mūrinė Vokė – Lazdynai“; 28 „Žemieji Paneriai – Grigiškės“) perims kažkokia UAB „Ridvija“, apie kurią nėra jokios viešos informacijos, išskyrus įmonės registravimo faktą. Pagal ebus.lt informaciją, nustatytas nugalėtojas ir IV maršrutų grupėje (maršrutas Nr.40 „Fabijoniškės – S.Stanevičiaus – Centras“), tačiau jis kol kas nėra garsiai skelbiamas. Kadangi antrosios ir trečiosios maršrutų grupių „atidavimo“ konkursai neįvyko, jie bus skelbiami pakartotinai.

01Rgs/13

Europos Troleibusų diena 2013Европейский день троллейбуса 2013European Trolleybus Day 2013

Šiemet jau ketvirtąjį kartą kai kuriuose Europos miestuose, turinčiuose troleibusų sistemas, pirmąjį Europos mobilumo savaitės šeštadienį švenčiama Europos Troleibuso diena. 2013 m. tai rugsėjo 21-oji. Šia proga vyksta įvairūs renginiai, konkursai, keleiviai supažindinami su tuo, kas vyksta už jų akių – tuo, kaip vyksta darbai troleibusų parkuose, kokiu būdu troleibusai veikia, kokie jų privalumai, kaip jie tvarkomi ir pan.

Šis įrašas bus nuolat papildoma informacija į straipsnius, susijusius su šia švente.

Europos troleibuso diena 2013. 1 dalis – anonsas (apie renginius Kaune)

Konkursai kauniečiams!

4-toji Europos Troleibuso diena (oficialus pranešimas spaudai iš Austrijos)

Europos Troleibuso diena. Kaip ji vyksta? (trolley-project.eu medžiaga)

Sveikinimas troleibusininkams su 4-tąja Europos Troleibuso diena

Ekskursija į Pirmąjį troleibusų parką Vilniuje

Fotoreportažai iš 4-tosios Europos Troleibuso dienos renginių Kaune:

  • 1 dalis: savanoriai sveikina keleivius ir kviečia dalyvauti konkursuose
  • 2 dalis: AB „Autrolis” troleibusų parke lankėsi Kauno lopšelio – darželio „Čiauškutis“ auklėtiniai. Didžiausia atrakcija vaikams buvo pasėdėti už troleibuso vairo 🙂
  • 3 dalis: 2013 m. rugsėjo 13 d. AB „Autrolis” troleibusų parke lankėsi Kauno Jono Jablonskio gimnazijos auklėtiniai.
  • 4 dalis: Kauno lopšelio-darželio „Čiauškutis” ir mokyklos-darželio „Rūtelė” auklėtinių (5-6 metų amžiaus vaikų) piešiniai apie troleibusus

Šiemet jau ketvirtąjį kartą kai kuriuose Europos miestuose, turinčiuose troleibusų sistemas, pirmąjį Europos mobilumo savaitės šeštadienį švenčiama Europos Troleibuso diena. 2013 m. tai rugsėjo 21-oji. Šia proga vyksta įvairūs renginiai, konkursai, keleiviai supažindinami su tuo, kas vyksta už jų akių – tuo, kaip vyksta darbai troleibusų parkuose, kokiu būdu troleibusai veikia, kokie jų privalumai, kaip jie tvarkomi ir pan.

Šis įrašas bus nuolat papildoma informacija į straipsnius, susijusius su šia švente.

Europos troleibuso diena 2013. 1 dalis – anonsas (apie renginius Kaune)

Konkursai kauniečiams!

4-toji Europos Troleibuso diena (oficialus pranešimas spaudai iš Austrijos)

Europos Troleibuso diena. Kaip ji vyksta? (trolley-project.eu medžiaga)

Sveikinimas troleibusininkams su 4-tąja Europos Troleibuso diena

Ekskursija į Pirmąjį troleibusų parką Vilniuje

Fotoreportažai iš 4-tosios Europos Troleibuso dienos renginių Kaune:

  • 1 dalis: savanoriai sveikina keleivius ir kviečia dalyvauti konkursuose
  • 2 dalis: AB „Autrolis” troleibusų parke lankėsi Kauno lopšelio – darželio „Čiauškutis“ auklėtiniai. Didžiausia atrakcija vaikams buvo pasėdėti už troleibuso vairo 🙂
  • 3 dalis: 2013 m. rugsėjo 13 d. AB „Autrolis” troleibusų parke lankėsi Kauno Jono Jablonskio gimnazijos auklėtiniai.
  • 4 dalis: Kauno lopšelio-darželio „Čiauškutis” ir mokyklos-darželio „Rūtelė” auklėtinių (5-6 metų amžiaus vaikų) piešiniai apie troleibusus

This year, for the fourth time in some European cities with trolleybus systems, the European Trolleybus Day is celebrated on the first  Saturday of Mobility Week. In year 2013 it is September 21th. On this occasion there are various events, competitions, passengers are acquainted with what is going on behind their eyes – they can find out how people work in the trolleybus depots, how trolleybuses work, what are their advantages, how trolleybuses are being repaired and so on.

This post will be regularly updated with the information to the  articles related to this holiday.

European Trolleybus Day 2013. Part 1 dalis – an annoucement (about the events in Kaunas)

Competitions to the citizens of Kaunas!

4th European Trolleybus Day (official annoucement from Austria)

The European Trolleybus Day. How it is going on? (information from trolley-project.eu)

Greetings to all people who work with trolleybuses on occasion of 4th European Trolleybus Day

An excursion to the First trolleybus depot in Vilnius

Photoreports from the 4th European Trolleybus Day events in Kaunas:

  • Part 1: volunteers welcome passengers and invite to participate in competitions
  • Part 2: children from kindergarden „Ciauskutis” are visiting the depot of AB „Autrolis”. The biggest attraction for the children was to sit behind the steering wheel of the trolleybus 🙂
  • Part 3: On September 13, 2013 pupils of Kaunas Jono Jablonskio gymnasium are visiting the depot of AB „Autrolis”.
  • Part 4: Paintings of trolleybuses from children who are attending Kaunas kindergartens „Ciauskutis” and „Rutele” (5-6 year old)

05Bir/13

Vadovų kabinetams – remontas, o meistrams…В офисах управления сейчас ремонт, а для рабочих …Offices of Management are being repaired now. And operatives…

2013 m. birželis. Šiuo metu vyksta remonto darbai ir taip neblogai atrodžiusiuose UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vadovų kabinetuose, keičiami baldai. Tuo tarpu Verkių g. esančio autobusų remonto cecho darbuotojai gali nusiprausti dušuose, pilnuose pelėsio – pasigrožėkime!

http://www.youtube.com/watch?v=2x_IzoIji8M

Июнь 2013 года. В настоящее время проводятся ремонтные работы в кабинетах менеджеров „Vilniaus viešasis transportas“, которые не так уж плохо выглядели и до этого. Между тем  работники ремонтной мастерской автобуссного парка (в ул. Вяркю) может после трудной работы помыться в душах, где полно плесени – полюбуйтесь!


 

June, 2013. Currently renovations are taking place in the offices of „Vilniaus viešasis transportas”, which were not so bad before the repairs anyway. Meanwhile the workers of bus repair section (Verkių g.) can use showers, full of mould – feast your eyes!