Извините, данная новость пока непереведена на русский язык.

Masinės informacijos priemonėse nuolat skelbiama apie tai, kad neva viešojo transporto priemonių skaičius, jų kursavimo dažnumas ir t.t. Vilniuje yra nustatomi remiantis keleivių srautų tyrimais.

Pvz., delfi straipsnyje „Viešasis Vilniaus transportas: skundai tęsiasi“ SĮ „Susiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento vadovė Modesta Gusarovienė teigia: „Keleivių srautų tyrimai rodo, kad Antakalnio rajono aptarnavimas viešuoju transportu yra optimalus“.

Čia verta prisiminti vieną eismo įvykį, aprašytą 15min.lt: „Vilniuje mikroautobusas susidūrė su sausakimšu troleibusu“:

Įvykio metu žmonės nenukentėjo, nes troleibusas buvo pilnas keleivių ir troleibusui staigiai stabdant tiesiog nebuvo kur kristi, žmonės tik atsirėmė vieni į kitus.

Taip pat buvo gauta informacija, kad Vilniaus m. savivaldybė, galimai vėl planuojanti naujus viešojo transporto „optimizavimus“, nurodė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ištirti keleivių srautus, kas ir daroma 2013 m. spalio 12-27 dienomis.

Todėl atsirado poreikis tokiam įrašui, kad pasvarstytume, ar tai, kas ir kaip yra daroma Vilniuje, gali būti skambiai vadinama „keleivių srautų tyrimais“.

Net šiame technologijų amžiuje niekaip nesugebama padaryti tokių grafikų, kad ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės į stotelę nesuvažiuotų vienu metu, o vėliau nebūtų ilgas laukimo laikas.

Kaip žinoma, apytikslį keleivių srauto vaizdą (t. y. tai, kiek keleivių įlipo, kiek išlipo konkrečioje stotelėje į konkretaus maršruto transporto priemonę) būtų galima susidaryti, jei autobusuose ar troleibusuose kiekvienas įlipantis ir išlipantis keleivis aktyvuotų elektroninį bilietą (nesvarbu, kokio tipo bilietas – ar vienkartinis, ar laikinis). Visgi Vilniuje, kaip žinome, galima „sekti“ tik 30 ir 60 minučių laikinių bilietų keleivius, ir tai tik dalinai, t. y., matant vietą, kurioje bilietas aktyvuotas, bet nematant, kur keleivis išlipo ir ar tęsė kelionę kita transporto priemone. Vadinamųjų „mėnesinių“ (30 dienų trukmės) bilietų keleivių judėjimo, kaip dažnai jie naudojasi bilietais, kokiais maršrutais nustatyti išvis neįmanoma. Nupirktų pas vairuotojus vienkartinių bilietų kiekis taip pat nieko neparodo, kadangi neretai keleiviai perka iškart kelis vienkartinius bilietus.

Ši „akis“ yra automatinės keleivių srautų skaičiavimo sistemos dalis.

Daug tikslesnį keleivių skaičių transporto priemonėse ir jų pokyčius leistų sužinoti viešojo transporto priemonėse įdiegta sistema, kuri automatiškai skaičiuoja, kiek kiekvienoje stotelėje į troleibusą ar autobusą įlipo ir iš jų išlipo keleivių. Pačios įrangos kaina vienai transporto priemonei yra apie 25 tūkst. Lt., vienos transporto priemonės stebėjimo ir ataskaitų kaina 1 mėnesiui – nuo 80 eurų (~276 Lt).

Tokią sistemą tuomet dar egzistavusi bendrovė „Vilniaus troleibusai“ išbandė dar 2011 metais. Automatinę keleivių skaičiavimo sistemą platinanti bendrovė „Fima“ į vieną iš Škoda 14Tr troleibusų sistemą įdiegė bei nemokamai teikė kasdienines ataskaitas apie kiekvienoje stotelėje įlipusių/išlipusių keleivių skaičių, kokioje stotelėje srautai didžiausi ir t.t.

elektronika.lt: Sostinės troleibusų keleivius norima skaičiuoti automatizuotai

15min.lt: „Vilniaus troleibusai“ norėtų suskaičiuoti, kiek žmonių sostinėje važinėja troleibusais

Kadangi „Vilniaus troleibusų“ vadovybė po bandymų nusprendė, kad ši sistema gali būti daug naudingesnė nei „tradicinė“ (buvo planuojama ją įdiegti bent į 10% reisuose važinėjančių troleibusų ir tokiu būdu nuolat stebėti visų maršrutų, įvairaus paros laiko ir kitus duomenis), ši įranga buvo įdiegta ir į abu troleibusus Amber-Vilnis 12ac.

Vilniuje ši sistema taip pat yra ir šių metų pavasarį atvykusiuose MAN „Lion‘s City A21 CNG“ autobusuose (visgi nors techninė įranga juose ir yra, ji nebuvo naudota nė vieną dieną). Kad sistema veiktų, žinoma, neužtenka vien techninės įrangos – turi būti ir programinis palaikymas bei analizė, tam tikrų formų ataskaitos lentelių ir diagramų pavidalu. Pusę metų Vilniuje ši sistema nemokamai buvo naudojama troleibusuose Amber-Vilnis, kiekvieną rytą buvo gaunamos vakarykštės dienos ataskaitos, tačiau buvo nuspręsta taupyti pinigus ir, pasibaigus nemokamų ataskaitų siuntimo laikotarpiui, pasinaudoti kitokia skaičiavimo sistema – tokia, kokia jau naudojama dešimtmečius – „skaičiavimo ant pirštų“ sistema, skaičiuotojui ramiai sėdint stotelėje.

Nuotraukose matome žmogų, kuris buvo užfiksuotas „atliekantis Vilniaus m. viešojo transporto srauto tyrimus“ 2013 m. rugpjūčio 19 – 21 dienomis (ačiū už nuotraukas gerb. Romui!). Pirmadienį žmogus pabuvo valandėlę kitą stotelėje vienoje gatvės pusėje, trečiadienį – kitoje gatvės pusėje – štai tyrimas ir atliktas…

Ką konkrečiai šis žmogus fiksuoja?

Čia matote „Keleivių srautų tyrimų“ blanko fragmentą – jis toks pat naudojamas ir dabar, 2013 m. Blanke nematoma dar viena balų sistemos skalė, kai keleiviai stotelėje nebetelpa įlipti į transporto priemonę (net stovėti tarpduryje). Kaip matote, šis tyrimas atliekamas tik konkrečioje stotelėje, tik labai ribotą laiko tarpą, nėra analizuojama, ar transporto priemonės atvyko pagal grafiką, o gal jos suvažiavo vienu metu (nes tai taip pat įtakoja keleivių skaičių), nėra skaičiuojama, kiek keleivių įlipo ir kiek išlipo.

Ir štai remiantis būtent tokiu „srautų tyrimu“, atliekamu (pagal pareikalavimą) geriausiu atveju keturių žmonių, „dirbančių 0,5 etato“, Vilniuje yra remiamasi, organizuojant viešojo transporto sistemą. Ar tokie Vilniaus mieste taikomi metodai Tau, gerbiamas keleivi, kelia pasitikėjimą?

Skaityti toliau…