Tag Archives: savivaldybė

2013:122013:12/2013:12

2013-11-20 konferencija. 2 dalis – vaizdo įrašai

Tęsiame įrašų ciklą apie 2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvykusią Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuotą konferenciją „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.

Šį kartą pateikiame konferencijos vaizdo įrašus (už kuriuos nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai).

Visos konferencijos grojaraštis (visi pasisakymai ir diskusijos) nuo pirmojo iki paskutiniojo:

Youtube grojaraštis

Jūsų patogumui vaizdo įrašai padalinti atskiromis dalimis: Skaityti toliau…

2013:112013:11/2013:11

2013-11-20 konferencija. 1 dalis – santrauka

2013-11-20_plakatas

2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvyko Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuota konferencija „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“. Skaityti toliau…

2013:112013:11/2013:11

Konferencija „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“

Judėjimas „Už troleibusus Vilniuje“

Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija

Viešojo transporto nepriklausoma darbuotojų profesinė sąjunga

Susivienijimas „Žali.lt“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

kviečia:

2013-11-20_plakatas

2013 m. lapkričio 20 d., trečiadienį, 10 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biure (Gedimino pr. 53, 3-ieji Seimo rūmai, LT-01109 Vilnius) vyks konferencija „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“. Skaityti toliau…

2013:102013:10/2013:10

Švieslentės viešojo transporto stotelėse

Vakarėjant, Saulėtekio žiede (2013-10-14)

Šiame įraše pakalbėkime apie vieną iš elektroninio bilieto projekto dalių – švieslentes Vilniaus m. viešojo transporto stotelėse, rodančias, kokio maršruto autobusai ar troleibusai atvyks artimiausiu metu. Yra ir kitų „šaunių“ šio projekto dalių, tokių kaip elektroninių bilietų skaitytuvai, kurie, jei ir veikia, ekranuose tokie blyškūs, jog dažnam sunku kažką įžiūrėti – galbūt vieną dieną pakalbėsime ir apie juos. Skaityti toliau…

2013:102013:10/2013:10

Apie keleivių srautų tyrimus Vilniuje

Masinės informacijos priemonėse nuolat skelbiama apie tai, kad neva viešojo transporto priemonių skaičius, jų kursavimo dažnumas ir t.t. Vilniuje yra nustatomi remiantis keleivių srautų tyrimais.

Pvz., delfi straipsnyje „Viešasis Vilniaus transportas: skundai tęsiasi“ SĮ „Susiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento vadovė Modesta Gusarovienė teigia: „Keleivių srautų tyrimai rodo, kad Antakalnio rajono aptarnavimas viešuoju transportu yra optimalus“.

Čia verta prisiminti vieną eismo įvykį, aprašytą 15min.lt: „Vilniuje mikroautobusas susidūrė su sausakimšu troleibusu“:

Įvykio metu žmonės nenukentėjo, nes troleibusas buvo pilnas keleivių ir troleibusui staigiai stabdant tiesiog nebuvo kur kristi, žmonės tik atsirėmė vieni į kitus.

Taip pat buvo gauta informacija, kad Vilniaus m. savivaldybė, galimai vėl planuojanti naujus viešojo transporto „optimizavimus“, nurodė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ištirti keleivių srautus, kas ir daroma 2013 m. spalio 12-27 dienomis.

Todėl atsirado poreikis tokiam įrašui, kad pasvarstytume, ar tai, kas ir kaip yra daroma Vilniuje, gali būti skambiai vadinama „keleivių srautų tyrimais“.

Škoda 14Tr 1628 (12 maršrutas), Solaris Trollino 15AC 1674 (6 maršrutas)

Net šiame technologijų amžiuje niekaip nesugebama padaryti tokių grafikų, kad ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės į stotelę nesuvažiuotų vienu metu, o vėliau nebūtų ilgas laukimo laikas.

Skaityti toliau…

2013:92013:9/2013:9

Apie viešojo transporto priemonių Vilniuje skaičius

Šis trumpas įrašas (kuris galbūt ateityje esant poreikiui bus papildytas detalesne informacija) atsirado tam, kad detaliai parodyti, kaip pakito Vilniaus miesto viešasis transportas po „optimizacijos“, kuri pradėta 2013 m. liepos 1 d. ir kuri tęsiama iki šiol.

Visi puikiai žino, kad mieste visiškai nebeliko privačių vežėjų standartiniais dviašiais ir triašiais autobusais bei mikroautobusais (deklaruota, jog juos norima įtraukti į bendrą sistemą, tačiau vežėjai, žinodami, kaip miesto savivaldybė elgiasi su savo įmone, t. y., su ja neatsiskaito, tiesiog nenorėjo lipti ant to grėblio, ant kurio priversta būti AB „Vilniaus viešasis transportas“). Rūtos Grigolytės straipsnyje lrt.lt „S. Matulionis apie „mikriukus“: tai ne kultūros paveldas, bet darbo vietos“ buvo rašyta, kad Vilniaus miesto vežėjų asociacijoje, vienijančioje 7 įmones, galbūt ne visos vienu metu, tačiau dirbo 220 transporto priemonių (dalis turbūt buvo rezervinės, tačiau akivaizdu, kad keleivius vienu metu Vilniuje vežiojo bent 150 vnt. įvairios talpos transporto priemonių, priklaususių privačioms įmonėms). Įsidėmėkite šį skaičių, nagrinėjant žemiau pateikiamus skaičius iš mieste kursuojančių AB „Vilniaus viešojo transportas“ priemonių.

Pereikime prie kitų skaičių – iš AB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau tekste – VVT) autobusų ir troleibusų (įvairios talpos), vežiojančių keleivius miesto gatvėmis nuo 2011 m. vasaros iki 2013 m. rudens. Atkreipiu dėmesį, kad tai yra skaičius transporto priemonių, kuris yra didžiausias piko metu gatvėje, tai yra, ne piko metu jų skaičius yra mažesnis. Taip pat paminėtina, kad šie skaičiai nerodo turimo bendro vienos ar kitos rūšies transporto priemonių skaičiaus.

Nežinantiems niuansų, priminsiu, kad vasarą į maršrutus nuolat išleidžiama daug mažiau transporto priemonių dėl sumažėjusių keleivių srautų (vasaros sezonu Vilniuje laikomi birželio 1 – rugpjūčio 31 d., visas kitas laikotarpis – žiemos sezonas). Atkreiptinas dėmesys, kad retesnis kursavimas blogina paslaugos sąlygas, t. y., keleivis, mokėdamas tą pačią kainą už, tarkime, 30 dienų bilietą, vasaros metu stotelėse yra priverstas stovėti ilgiau. Na, bet šį kartą ne apie tai, o apie VVT transporto priemonių pokyčius, kurie bendrai gali būti pavaizduoti taip:

2013-09-24_01_800

Gali būti, kad šis grafikėlis daug kam pasirodys per sudėtingas, tad panagrinėkime skaičiukus atskirai.

1. VVT autobusų ir troleibusų skaičius vasaros sezono metu

2013-09-24_02_800

Iš šio grafiko matyti, kad 2011, 2012, 2013 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais autobusų ir troleibusų skaičiai reisuose kito nežymiai. Tuo tarpu nuo 2013 m. liepos 1 d., pradėjus „optimizavimą“, autobusų skaičius išaugo 55 vnt. darbo dienomis ir 41 vnt. poilsio dienomis, o troleibusų skaičius dar labiau sumažėjo nei birželio mėnesį – 30 vnt. darbo dienomis ir 18 vnt. poilsio dienomis. Bendras autobusų ir troleibusų skaičius tepadidėjo nuo 399 iki 424 vnt. darbo dienomis (t. y., 25 vnt.), o poilsio dienomis nuo 245 iki 268 vnt. (t. y., 23 vnt.)

2. VVT autobusų ir troleibusų skaičius žiemos sezono metu

Ir štai ateina rugsėjis, Vilniuje vėl daugybė moksleivių, studentų ir kitų keleivių, sugrįžusiųjų po atostogų – transporto priemonių vėl reikia daug, ir dažnai kursuojančių. Ta proga ką mes turime?

2013-09-24_03_800

Troleibusų skaičius darbo dienomis, keliais vienetais mažintas jau pernai (lyginant su 2011 m.), kertamas penktadaliu, o poilsio dienomis jų mieste telieka išvis vos 106 vnt. (ir čia, pasikartosiu, tik piko metu). Autobusų skaičius, žinoma, auga – 59 vnt. (15%) darbo dienomis ir net 62 vnt. (44%) poilsio dienomis. Įdomiai atrodo bendro transporto priemonių skaičiaus pokyčiai: darbo dienomis transporto priemonių net sumažėjo vienu vnt., nuo 510 vnt. iki 509 vnt., o poilsio dienomis – padaugėjo nuo 259 vnt. iki 303 vnt., t. y., 17%.

Papildymas (2014-06-14). Besibaigiant dar vienam „žiemos“ sezonui, reikia pastebėti, kad po truputį paslapčia, autobusų skaičius Vilniuje padidėjo ir vėl, o skaičiai pasitinkant vasaros sezoną atrodo taip:

2014-06-14 VT skaičiai

Vietoj epilogo

Ką mes galime pamatyti iš visų šių skaičių? Pirma – VVT turimas transporto priemonių parkas – net ir perkant 8 metų senumo mikroautobusus iš Jelgavos – nekompensuoja iš gatvių išstumtų privačių vežėjų skaičiaus reikalingiausiu metu, t. y., darbo dienomis, keleiviams važiuojant į darbą ir grįžtant iš jo. Antra – nors dalyje maršrutų keleivius galima sėkmingai pervežti reisuose skiriant daugiau troleibusų, „permetant“ autobusus į kitus reisus (kadangi autobusų fiziškai neužtenka, o troleibusų yra), taip nėra daroma, nes užsibrėžtas tikslas – troleibusų sunaikinimas bet kokia kaina, net ir keleiviams keliaujant kaip silkėms likusiose VVT transporto priemonėse – kažkam yra labai saldi svajonė…

2013:82013:8/2013:8

Velomataronas 2013 ir viešasis transportas

Šį sekmadienį, 2013 m. rugpjūčio 25 d., Vilniuje įvyko dviračių maratonas, pavadintas „Velomaratonu“. Dviratis – daiktas šaunus ir turbūt kiekvienas iš mūsų esame ne po kilometrą jais nuvažiavę (šių eilučių autorius pats vagių dėka poros dviračių yra netekęs), ir tokios šventės, be abejo, reikalingos.

2013-08-25 Šeimyniškių g

Šeimyniškių gatvei sekmadienį teko atlaikyti daug didesnius nei įprasta eismo srautus.

Deja, ne visus ši šventė nudžiugino. Kadangi maratono trasa buvo miesto centre, buvo visiškai uždarytas eismas gana nemažoje dalyje miesto, nuo ankstyvo ryto iki 19 val. nevažiavo keturių maršrutų troleibusai, buvo pakeistos penkių maršrutų troleibusų ir šešiolikos maršrutų autobusų trasos. Nors viešajame transporte kurį laiką prieš renginį skambėjo įrašas (beje, jis tebeskambėjo ir šiandien, pirmadienį) apie tai, kad šią dieną keisis kai kurios trasos, o apie pakeitimus galima sužinoti interneto svetainėje bei paskambinus telefonu, taip pat troleibusuose buvo pakabintas sąrašas apie tai, kurių maršrutų troleibusai nevažiuos ir kurių trasos bus pakeistos, pakeliavus sekmadienį po miestą galima daryti kelis pastebėjimus:

1. Nemaža dalis keleivių nežinojo apie pakeitimus ir dar labiau nežinojo apie tai, kaip jiems visgi nuvažiuoti į reikiamą vietą. Paprastas pavyzdys – „Žaliojo tilto“ stotelė nefunkcionuoja, gausybė žmonių suplūdusi į „Europos aikštės“ stotelę, tačiau joje nėra jokios informacijos, kaip patekti, pvz., į Stotį ar Baltupius.

2. Nejau šiuolaikinės technologijos neleidžia esant tokiai situacijai paskutinėje prieš pakeistą maršrutą stotelėje paskelbti specialaus garsinio perspėjimo apie pakeistą trasą? Buvo liūdna stebėti besiblaškančias bobutes, kurios ne savo noru buvo vežamos ne ten, kur jos tikėjosi nukeliauti.

3. Akivaizdu, kad informacinėmis technologijomis viešojo transporto keleiviai nesinaudoja taip, kaip kad galvoja / tikisi specialistai iš „Susisiekimo paslaugų“. Antra, svetainėje buvęs pranešimas ir „interaktyvus žemėlapis“ nebuvo informatyvūs (t. y., šalia panaikinto ar pakeisto maršruto nebuvo pateikta informacija, kokiu būdu žmogus galės pasiekti vieną ar kitą panaikintoje/pakeistoje trasoje esantį objektą).

4. Garso įrašuose, interneto svetainėje buvo pateikiamas telefono numeris, skirtas informacijai gauti – deja, jis veikė darbo dienomis ir darbo valandomis, bet ne tuomet, kai keleiviai blaškėsi stotelėse ir tarp jų.

Į tokius klausimus kaip „ar kas paskaičiavo, kiek keleivių dėl šių siurprizų prakeikė viešąjį transportą ir pažadėjo į jį kojos nebekelti“ bei „ar kas kompensuos nuostolius, kuriuos VVT neabejotinai patyrė ir patirs dėl tokių kad ir planuotų, bet blogų pokyčių“, turbūt atsakymo nebus…

Kelios nuotraukos su sekmadienį pakeistais maršrutais važiavusiais troleibusais.

2013:82013:8/2013:8

Vasarinių eksperimentų apžvalga

Baigiasi vasara, į miestą sugrįš atostogavusieji, padaugės ir viešuoju, ir nuosavu transportu keliaujančiųjų – taip būna kasmet. Visgi šiemet ruduo bus kitoks nei pernai – nuo 2013 m. liepos 1-osios pradėta Vilniaus m. viešojo transporto reforma su maršrutų naikinimais ir keitimais tęsiasi ir toliau, bandydama viešojo transporto keleivių kantrybę ir tikrindama bėgiojimo iš vienos transporto priemonės į kitą įgūdžius. Juk tokia savivaldybės „specialistų“ vizija – kuo daugiau persėdimų – tuo moderniau ir patogiau, ir netgi greičiau! Atrodo, kad ypač šia reforma patenkinti tie, kas viešuoju transportu nesinaudoja – pradedant mero kolegomis savivaldybėje ir partijoje, baigiant kai kuriais vairuotojais:

reformos_fanai_delfi-koment

Atidėję į šalį ironiją, prisiminkime dar kartą pakeitimus troleibusų maršrutuose nuo liepos 1-osios ir – tuo pačiu – nuo rugsėjo 1-osios.

Troleibusų maršrutai – panaikinimai ir pakeitimai

Nuo 2013 m. liepos 1-osios buvo panaikinti keturi iš 22 buvusių troleibusų maršrutų:

5 „Žirmūnai – Stotis“. Maršrutas panaikintas, nes neva didžioji jo trasos dalis dubliavo autobusų trasas. Kad tarp stoties ir „Pramogų arenos“ stotelių naująjį 1G autobuso maršrutą dubliuoja 53 maršruto autobusas (juk būtent dėl to buvo panaikintas 5-tasis troleibusas) – reformatoriams neužkliūna. „Penktuko“ reiso trukmė būdavo 33 – 37 minutės – dabar Žirmūnų gyventojai, norėdami nuvažiuoti į stotį, turi važiuoti aplink, naudodamiesi 20 maršruto troleibusu, ir užtrunka bent 5 minutėmis ilgiau (38 – 40 minučių).

8 „Pašilaičiai – Justiniškės – Konstitucijos pr. – Šiaurės miestelis“. Panaikinus šį maršrutą, tarp Žirmūnų g. ir Skalvių st. nebeliko tiesioginio susisiekimo.

11 „Antakalnis – Kalvarijų g. – Karoliniškės – Pašilaičiai“. Panaikintas, nes maršrutas „per ilgas“.

13 „Žirmūnai – Šeimyniškių g. – Naugarduko g.“. Maršrutas panaikintas, nes Naugarduko g. esantis troleibusų žiedas trukdo vieno prekybos centro plėtros planams.

Pokyčiai troleibusų trasose:

3 „Antakalnis – Žvėrynas“ nuo liepos 1-osios nebevažiuoja Antakalnio g. – maršrutas tapo žiediniu. Nuo rugsėjo 1-osios prieš „optimizavimą“ buvusio populiariu, o dabar tapusio bandymų poligonu nelaimingojo maršruto trasa nuo 2013 m. rugsėjo 1-osios vėl keičiama: nuo V.Kudirkos stotelės jis važiuos Žygimantų, Arsenalo, T.Kosciuškos gatvėmis („Karaliaus Mindaugo“, „Kalnų parkas“, „Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ stotelės), vėliau pasuks Žirmūnų tiltu į Šeimyniškių gatvę (stotelės: „Šeimyniškių“, „Žalgirio stadionas“), iš ten – į Kalvarijų gatvę (stotelė „Žaliasis tiltas), toliau – senąja trasa.

9 „Žirmūnai – Šeimyniškių g. – Karoliniškės“ maršrutas nuo liepos 1-osios buvo sutrumpintas iki Šiaurės miestelio.

14 „Saulėtekis –Žygimantų–J. Basanavičiaus g.–Gerosios Vilties st.“ (žiemos sezono metu) / „Antakalnis–Žygimantų–J. Basanavičiaus g.–Gerosios Vilties st.“ (vasaros metu). Nuo rugsėjo mėn. keičiama dalis trasos: iš „Sapiegos“ stotelės jis važiuos nebe Kosciuškos gatve Mindaugo tilto link, tačiau Žirmūnų tiltu į Šeimyniškių gatvę (stotelės: „Šeimyniškių“, „Žalgirio stadionas“), iš ten – į Kalvarijų gatvę (stotelė „Žaliasis tiltas), toliau – senąja trasa. Galima spėti, grįžtant nuo V.Kudirkos stotelės trasa bus taip pat pakeista. Ar šis pakeitimas geras? Naudingumas abejotinas, nes vietoj tiesaus maršruto jis dabar darys lankstą, kas prailgins kelionės laiką norintiems patekti, pvz., iš Saulėtekio į Algirdo stotelę. „Šeimyniškių“ ar „Žalgirio stadiono“ stotelėse nėra tokių keleivių srautų, kad ten reikėtų nukreipti ir 3, ir 14 maršruto troleibusus, „Žaliojo tilto“ stotelėje ir taip susidaro viešojo transporto karavanai. Tuo tarpu vietoj pavasarį tarp stotelių „Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ ir „Karaliaus Mindaugo tiltas“ kursavusių šešių maršrutų troleibusų, dabar ta kryptimi važinės tik keturi. Ar jie atlaikys keleivių srautus – parodys laikas.

18A „Pašilaičiai – Justiniškės – Žemieji Paneriai“ pervadintas į 13.

Nuo rugsėjo 1-osios tradiciškai pratęsus 14-tojo maršruto troleibuso trasą iki Saulėtekio, iš „Antakalnio žiedo“ stotelės Antakalnio link važiuos tik 4-tojo maršruto troleibusas. Dar regis taip neseniai buvusi įvairių krypčių ir intensyvaus troleibusų eismo vieta tuštėja…

Gatvių žymėjimas – ar naujos A juostos pagerino situaciją?

Norėdama „pagreitinti“ savo „kūdikį“ – „greituosius“ autobusus – Vilniaus miesto savivaldybė prieš liepos 1-ąją ir po jos ėmėsi kai kurių veiksmų. Dėl dalies jų teisingumo nesipiktina turbūt niekas (pvz., už „Minties“ stotelės įvažos „pratęsimą“ eismo juosta iki sankryžos). Visgi dalyje miesto gatvių atlikti „pataisymai“, tiesiog formaliai nupiešus A juostas (sumažinant skaičių eismo juostų, skirtų bendram eismo srautui, ar padidinus eismo juostų skaičių, jas susiaurinant iki minimumo), dirbtinai uždraudus posūkius į kairiąją pusę, viešojoje erdvėje nuolat kėlė daugybę emocingų diskusijų. Buvo be kompromisų giriančių tai, kas padaryta, buvo keikiančių, buvo rašančių, kad važiuos ir toliau taip, kaip nori, ir jokie žymėjimai ar ženklai nieko nepakeis – kad tai tiesa, galima matyti, pvz., iš šios nuotraukos – nors ženklas draudžia sukti į kairę, iš šešių nuotraukoje matomų automobilių, trys pasuko į kairę:

Kalvarijų g.

Dar kiti žmonės sumąstė visokių sprendimų, kaip „teisėtai“ važiuoti automobiliu vadinamąja 4+ juosta (paveiksliuko šaltinis):

fb_4

Diskusijos – dalykas geras (ypač jei kažkas iš „specialistų“ į pastabas atsižvelgia, o ne užsispyrę kartoja „mes be jūsų patarimo viską geriau išmanome“) – blogas dalykas tas, kad nors mieste (kaip ir kasmet vasarą) sumažėjo žmonių, po naujųjų gatvių žymėjimų nuolat pasirodydavo informacija apie vėl ir vėl įvykstančias avarijas.

Viena garsiausių po naujųjų gatvių žymėjimų avarijų įvyko liepos 24 d. Kalvarijų g. ties 168A namu:

delfi.lt: Vilniuje autobusas nuvertė stulpą, šis krisdamas apdaužė kelis automobilius

lrytas.lt: Per neįprastą avariją Vilniuje sužeistas vaikas

A juosta važiavo maršrutinis autobusas, o prieš jį į kiemą staiga pasuko lengvasis automobilis – bandydamas išvengti susidūrimo, autobuso vairuotojas pasuko vairą, ir autobusas rėžėsi į betoninį stulpą. Stulpas neatlaikė smūgio ir krisdamas apdaužė du automobilius, iš kurių vienas atsidūrė tiesiog po stulpu. Kodėl nutiko ši avarija (beje, šalia esančių įmonių darbuotojai kalbėjo, kad po naujųjų gatvių žymėjimų jie patys toje pat vietoje avarijas matė bent kelias)? Priežastis banali – visa A juosta yra atskirta ištisine linija (juostos pertrūkis atsiranda tik ties pačiu kiemu), kas automatiškai reiškia, jog į ją negalima įvažiuoti nė akimirkai.

Rugpjūčio 12 d., avarija ties Kalvarijų 140A (ačiū Romui R. už nuotraukas!):

Rugpjūčio 14 d., lrytas.lt: Kalvarijų gatvėje Vilniuje – dar viena avarija.

Žinoma, avarijų po tokių įdomių „dailės darbų“ buvo ne tik Kalvarijų g. – pora pavyzdžių iš Švitrigailos gatvės:

Liepos 4 d., 15min.lt: Vilniuje susidūrė „Renault“ ir troleibusas, nukentėjo moteris (straipsnyje neminima, kad ligoninėje atsidūrė ir troleibuso vairuotojas, kuris, staigiai kirtęs per stabdžius, tėškėsi ant vairo):

Avarija 2013-07-04 (1512)

Liepos 29 d. Ties Švitrigailos 14 namu į 88-tojo maršruto mikroautobusą, važiavusį ištisine A juosta, rėžėsi lengvasis automobilis, kurio vairuotojas mėgino iš antrosios juostos (pirmoji, nepamirškime, pažymėta A raide ir atskirta ištisine linija) pasukti į dešinę (dar kartą ačiū Romui R. už nuotraukas!):

Rugpjūčio 7-tąją prie „Krasta auto“ remonto dirbtuvių buvo pastebėtas sudaužytas ir kitas remonto laukiantis mikroautobusas (jo „sužeidimų“ aplinkybės straipsnio autoriui kol kas nėra žinomos) :

Nenuostabu, kad po tokių pažaidimų teptuku Vilniaus gatvėse ir akivaizdžių problemų sukėlimo ir po vis besikartojančių straipsnių, kad šie eksperimentai rudenį mieste sukels tikrą chaosą gatvėse, rugpjūčio 19-tąją pasklido informacija apie bandymus taisyti situaciją:

alfa.lt: Vilniaus gatvės neatlaikė mero reformų

delfi.lt: Vilniaus savivaldybės eksperimentas nepavyko: perbraižomos kelių juostos

diena.lt: Vilniaus Kalvarijų, Ozo, Olandų ir Buivydiškių gatvėse – nuo rugsėjo papildomos eismo juostos

lrytas.lt: Vilniuje vėl keičiasi transporto sistema, perbraižomos eismo juostos

Visgi, kaip žinome, Vilniaus savivaldybės specialistai yra neklystantys, tad jau kitą dieną savivaldybės viešųjų ryšių skyrius bando taisyti savo įvaizdį ir paskelbia, kad, pasirodo, gatvių platinimas buvo numatytas, tad minėti gatvių žymėjimai buvo tik laikini, porai mėnesių:

15min.lt: Kalvarijų, Ozo, Olandų ir Buivydiškių gatvių platinimas Vilniuje – numatytas dar prieš pradedant viešojo transporto optimizavimą

Po tokių neįtikinamų aiškinimų kyla labai konkretūs klausimai minėtiems specialistams: kodėl, nuolat pasisakydami viešojoje erdvėje ir prieš liepos reformoms prasidedant, ir po jų, apie minėtus platinimus tylėjote, nors buvote nuolat klausiami, kas čia išdarinėjama? Kodėl minėtų specialistų atsakymai tebuvo tokio lygio: „stovėsite spūstyje savo vienintelėje juostoje ir matydami pro šalį vieną po kito pralekiančius greituosius autobusus, būsite priversti į juos persėsti“?

Dar rimtesnis klausimas – nepavyko toks paprastas savivaldybės “specialistų” eksperimentas kaip juostų žymėjimas – o kas atsakys, kai bus sunaikinta troleibusų sistema ir bus pamatyta, kad tramvajus taip pat nepasiteisina?

Beje, vertos pamąstymų ir VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Transporto vadybos katedros vedėjo doc. Dariaus Bazaro mintys apie visą šią košę:

15min.lt: Transporto vadybos specialisto Dariaus Bazaro patarimas vairuotojams vilniečiams: „Rugsėjo pradžioje neplanuokite skubių darbų“

„Greitosios“ Vilniaus svajonės

Liepos mėnesį planuojamų tramvajaus trasų pagrindu Vilniuje atsirado šeši „greitųjų“ autobusų maršrutai. Kodėl gi jie greiti? Atsakymas paprastas – jie paprasčiausiai ties 30-40% tame maršrute esančių stotelių pravažiuoja nesustodami. Internete buvo atsiradę ir kitokių tokio greitumo paaiškinimų (šaltinis) – elementarūs KET pažeidimai:

fb_arutk

Visgi net didžiausi „greitųjų“ autobusų mėgėjai nėra patenkinti situacija. Internete plinta paveiksliukas, kuriame iš pateikiamų grafikų matoma, jog 19-tojo maršruto troleibusas, sustodamas kiekvienoje stotelėje, nuo „Klinikų“ iki „T.Narbuto“ stotelių nuvažiuoja tik 1 minute lėčiau, nei „greitasis“ pusėje stotelių nesustojantis autobusas – kaip drįsta troleibusas važiuoti per greit?!:

19-4G

Nepaisant to, privačiame pokalbyje vienas 19-tojo maršruto troleibuso vairuotojas sakė, kad jis be vargo maršrutą galėtų įveikti ir 5-10 minučių greičiau, jei tik toks būtų grafikas.

Jau rugpjūčio mėnesį kai kurie „greitieji“ autobusai buvo net ir oficialiai sulėtinti (apie tai, kad jie neretai grafikų nesilaiko, iliustruoja kad ir žemiau pateikiama nuotrauka, kur stotelėje „Žaliasis tiltas“ vienas po kito atvažiavę stovi du 1G maršruto autobusai):

1G x2

Trasos įveikimo trukmė, minutėmis pagal oficialius tvarkaraščius – darbo dienomis, ne piko metu (10-11 val.)

G_liepa-rugp

Na o dabar palaukime rugsėjo ir kokių dar išbandymų jis mums atneš – juk vilniečiai kantrūs, kad ir kokias kiaulystes jiems išdarinėja…

2013:72013:7/2013:7

Viešojo intereso gynimas – 2 dalis

Svetainėje jau buvo rašyta, kad 2013 m. birželio 6 d. buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašant apginti viešąjį interesą – iš ten prašymas persiųstas nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai (taigi, įstaigai, kuri pavaldi savivaldybei, kurios veiksmus ir yra prašoma išnagrinėti) bei Viešųjų pirkimų tarnybai.

Vakar, 2013 m. liepos 11 d., buvo gautas atsakymas iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus. Pranešama, kad priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kuo gi remiantis buvo priimtas toks sprendimas?

Citata iš rašto:

Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba informavo, kad tarnybos 2013 m. veikla organizuojama vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2012-11-14 įsakymu Nr. B-01-37 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2013 metų veikios planu, todėl šiais metais tarnyba neturi galimybės atlikti UAB „Vilniaus viešasis transportas” audito, tačiau dėl šio audito atlikimo svarstys planuojant šios tarnybos 2014 m. veiklą.

Argumentacija nuostabi. Tokio tyrimo planuose nėra, todėl, nepaisant įtarimų apie galimai neskaidrius ar nusikalstamus veiksmus, dabar nieko ir netirsime. Na, gal po metų kitų ir galėsime tirti (kai tai atsiras kažkieno sudarytame grafike) – nesvarbu, kad iki to laiko turbūt ir tirti nebebus ką – o jei ir bus nustatyta, kad kažkas sistemingai daryta blogai, kas tą žalą padengs? Ar pas mus įstaigos tikrinamos tik pagal planus, joms prieš tai mandagiai pranešus, kad, būkit malonūs, susitvarkykit visus „palaidus galus“, mes štai tada ir tada ateisime jūsų tikrinti? Gal ir įtariami, pvz., dviračio vagyste iš anksto informuojami, kad dieną A valandą B ateisime tikrinti jūsų sandėliuko, mandagiai prašome būti namuose ir turėti sandėliuko raktą, apžiūrėsime, ar ten nesate to vogto dviračio paslėpę?

Kadangi savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba tyrimo neatlieka, rašte toliau rašoma:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 166 str. nustato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba jeigu prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius. […] Nagrinėjamu atveju Tomo Tomilino ir Mariaus Markevičiaus pateikta informacija neduoda pagrindo manyti, kad galimai buvo padarytos veikos numatytos LR BK 184 str. (turto iššvaistymas), 187 str. (turto sunaikinimas ar sugadinimas), 228 str. (piktnaudžiavimas), 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), 278 str. (transporto priemonių ar keltų, juose esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas), tai patvirtinančių dokumentų ar kitų aiškių duomenų nėra. Tokiu atveju pareiškėjų nurodyti duomenys vertintini kaip prielaidos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas.

Kyla logiškas klausimas – kaip prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, negaudami dokumentų iš įstaigų, kurių veiklą prašoma ištirti, gali tuos požymius nustatyti? Prokuratūrai buvo pateiktos gairės, kurių pagrindu ir turėjo būti gaunami reikalingi ir svarbūs tyrimui dokumentai (turbūt visiems suprantama, kad eiliniai miesto gyventojai tokių dokumentų gauti tiesiog negali). Dabar gi, kadangi savivaldybės įstaigos planuose tokio tyrimo nėra ir jie jo neatlieka, daroma išvada, kad ir jokios nusikalstamos veikos nėra. Nuostabu!…

Nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, kuri taikoma padarius teisės pažeidimą (ultima ralio). Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti visuomeninių santykių apsaugos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 1997-11-13 nutarime, kuriame išdėstyta pozicija dėl veikų pripažinimo nusikaltimais pasisakė, kad „Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“

Papildoma, kad baudžiamoji atsakomybė „nėra adekvati ir proporcinga priemonė“, papildant, kad rezultatų „galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Žinoma, Vyriausiasis policijos komisariatas neatsakys, kokiomis gi priemonėmis dar galima pasiekti rezultatų, tikrinant savivaldybės ir jos kontroliuojamų įstaigų veiklą. Iš liūdnos praktikos žinome, kad jokios kitos priemonės rezultatų neduoda. Vienas gerai žinomų pavyzdžių – nors Konkurencijos taryba daugybę kartų nurodo savivaldybę pažeidžiant įstatymus, savivaldybė būna akla ir kurčia, ir toliau daro tai ką nori.

Nors ir visi puikiai žino, kaip sklandžiai net ir patys įtartiniausi ir skandalingiausi dabartinės savivaldybės vadovų veiksmai išvengia Temidės kardo. Nepaisant to, be abejo, šis nutarimas bus skundžiamas. Jei kas gali padėti surašyti skundą tvarkinga teisine kalba, tokia pagalba bus labai laukiama.

Atsisiųsti / Скачать/ Download (PDF, 1.21MB)

2013:62013:6/2013:6

TVTA kreipimasis sulaukė atsakymų

UITPKaip jau buvo pranešta svetainėje, 2013 m. gegužės 10 d. į Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių kreipėsi Tarptautinės viešojo transporto asociacijos, vienijančios 3 400 narių organizacijų iš 92 šalių, generalinis sekretorius Alain Flausch.

 Kreipimesi buvo išreikštas susirūpinimas ketinimais Vilniuje naikinti troleibusų sistemą ir nusistebėta dėl to, kad ją ketinama keisti tramvajų sistema, kuri ir brangesnė, ir turės mažiau galimybių, lyginant su troleibusų sistema. Taip pat siūloma visokeriopa pagalba atnaujinant troleibusų sistemą.

Nepraėjo net du mėnesiai, ir Vilniaus miesto savivaldybė paruošė atsakymą (taip pat pateikiamas ir Susisiekimo ministerijos atsakymas).


logo_suminLietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsakymas į šį laišką buvo toks:

“Dear Artur Perchel,

The Ministry of Transport and Communications of the Republic of Lithuania acquainted with International Association of Public Transport opinion about trolleybus system in Vilnius and is grateful therefor remarks.
Moreover the Ministry of Transport and communications sustains that trolleybuses are important elements for sustainable urban development as an attractive, affordable and quality-driven mean of urban mobility.
According to the intelligence municipality of Vilnius city actively encourage the use of public transport for daily trips and pursue to secure qualitative and attractive public transport facilities in association with aims of the Directive 2009/33/EU on the promotion of clean and energy- efficient road transport vehicles.

Yours sincerely,

Gintarė Zorskaitė

Road Transport and Civil aviation policy department Chief specialist of Road Transport division

Ministry of Transport and Communications of the Republic of Lithuania Gedimino ave. 17, Vilnius

Vertimas į lietuvių kalbą:

Gerbiamasis Artur Perchel,

Susisiekimo ministerija susipažino su Tarptautinės viešojo transporto asociacijos  nuomone apie troleibusų sistemą Vilniuje ir yra dėkinga už pareikštas pastabas.

Pabrėžiame, kad Susisiekimo ministerija pritaria, kad troleibusai yra svarbiu elementu tvarios miestų plėtros kaip patrauklios, įperkamos ir kokybiškos miesto judumo priemonės.

Pasak analizės, Vilniaus miesto savivaldybė aktyviai skatina viešojo transporto naudojimą dienos kelionių metu ir siekia užtikrinti kokybiškas ir patrauklias viešojo transporto priemones, atitinkančias direktyvos 2009/33/EU tikslus dėl netaršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių skatinimo.

Pagarbiai,

Gintarė Zorskaitė

Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus vyr. specialistė

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, Gedimino pr. 17, Vilnius


logo_vmsŠiandien buvo gautas ir Vilniaus miesto savivaldybės atsakymas (atsakymas anglų kalba skelbiamas įrašo pabaigoje):

Gerbiamasis p. Alain Flaush,

Dėkojame už jūsų išreikštą susirūpinimą dėl visuomeninio transporto ateities Vilniaus mieste ir pasiūlymą teikti pagalbą atnaujinant Vilniaus viešojo transporto parką.

Informuojame, kad Vilniaus viešojo transporto optimizavimo projekto planas buvo parengtas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 1-1778 „Dėl 2010-2020 metų strateginio plano ir Vilniaus miesto 2010-2020 metų strateginio plano valdymo ir stebėsenos sistemos tvirtinimo“, kuris, be kitų visuomeninio transporto optimizavimo uždavinių, numatė miesto viešojo transporto maršrutų ir tvarkaraščių pakeitimą, remiantis miesto keleivių srautų tyrimu, atliktu 2012 metais pagrindu, atsižvelgiant į naujai suformuotą viešojo greito transporto tinklą.

Kuomet konkurso tvarka buvo pasirinkta juridinių asmenų grupė, į kurią įėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo tyrimų institutas , savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, UAB „Urbanistika“, „ASL“ ir Prancūzijos kompanija SYSTRA SA, jie parengė, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 19 d. patvirtino sprendimą Nr. 1-961 „Dėl projekto „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano rengimas“ sprendinių tvirtinimo“, visos optimizavimo prielaidos Vilniaus viešojo transporto tinklo optimizavimui buvo įvykdytos. Rengiant specialųjį planą,  buvo atsižvelgta į esamą transporto sistemą ir Vilniaus miesto viešojo transporto sistemą ir tendencijas, buvo tiriamos ir siūlomos naujos viešojo transporto rūšys, atsižvelgiant į pasiūlymus ir pastabas, pateiktus vilniečių, užsienio ekspertų ir vietinių mokslininkų.

Patvirtintame specialiajame plane dėmesys skiriamas troleibusų maršrutų tinklo pertvarkymui, nes, skirtingai nuo autobusų maršrutų, šios linijos turi kontaktinį tinklą ir elektros kabelius su specialiomis atramomis ir traukos pastotėmis. Reikia pažymėti, kad šiuo metu Vilniaus troleibusų parko vidutinis amžius yra daugiau nei 18 metų, o didžiajai daliai traukos pastočių, kontaktinio ir kabelių tinklų sistemos reikia kapitalinio remonto. Tai reikalauja didelių investicijų, kurios šiuo metu nėra planuojamos Vilniaus miesto savivaldybės biudžete artimiausioje ateityje dėl tam tikrų praktinių aplinkybių.

Pirmasis viešojo transporto optimizavimo etapas  numato ekonominio neefektyvumo panaikinimą, kurį sukelia naujų greitųjų autobusų maršrutų dubliavimasis su troleibusų maršrutais. Konkretus planas nustato, kad nuo naujos viešojo transporto rūšies įvedimo ir elektrinių autobusų atsiradimo, troleibusų transportas turėtų būti laipsniškai panaikintas, o kontaktinis tinklas pašalintas, kadangi jis gadina miesto vaizdą. Trečiasis viešojo transporto optimizavimo etapas numato visišką troleibusų kontaktinio tinklo pašalinimą, įvedant naujus greitųjų elektrinių autobusų maršrutus.

Atsižvelgiant į Europos Parlamento Direktyvą 2009/33/EB dėl netaršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių skatinimo ir mūsų planus pakeisti turimus pasenusius troleibusus pažangesniais elektriniais autobusais, mes būtume dėkingi, jei tarptautinė viešojo transporto asociacija galės tarpininkauti dėl lėšų skyrimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų viešojo transporto priemonių Vilniaus miesto atnaujinime.

Pagarbiai,

Artūras Zuokas

Vilniaus miesto meras


troleibusas.lt komentaras į šiuos atsakymus labai lakoniškas – turbūt ir patys nesunkiai matote, apie ką buvo rašoma TVTA laiške, o kas yra atsakymuose, ir kur kas atsakymuose nutylėta ar tiesiog pameluota…


Atsisiųsti / Скачать/ Download (PDF, 937KB)