Tag Archives: optimizavimas

25Ноя/13

2013-11-20 Конференция. Часть 1 – Резюме

Новости, Статьи, , , , , , , , , ,

Извините, данная новость пока непереведена на русский язык.

2013-11-20_plakatas

2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvyko Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuota konferencija „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.

Kviečiame perskaityti išsamų reportažą apie konferenciją svetainėje lprofsajungos.lt: PROFESINIŲ SĄJUNGŲ BALSAS – UŽ TROLEIBUSUS.

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo nariai Rima Baškienė ir Jurgis Razma, sutikdami, kad viešasis transportas – tema, kuri yra aktuali (o jei nėra, tai turėtų būti aktuali) visiems ir pripažindami, kad šioje srityje (kuri dabar neretai savivaldybėse palikta savieigai ar sunkiai suvokiamiems jų sprendimams) reikalinga ir Seimo narių iniciatyva bei (pagal jiems apibrėžtas įstatymų galias) veiksmai, tobulinant viešąjį transportą, darant jį kokybiškesnį ir patrauklesnį.

Taip jau sutapo, kad ir judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ atstovas Marius Markevičius, ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas pastebėjo tuos pačius Eurostat skelbiamus skaičius: Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis ir bendru ES vidurkiu, neproporcingai daug kelionių atliekama naudojantis individualiu (o ne viešuoju) transportu, dar labiau nerimauti verčia skaičiai, rodantys tokį keliavimą lyginant pagal šalies BVP – ir šios tendencijos 2000 – 2010 metais yra tikrai blogos, rodančios, kad su viešuoju transportu yra rimtų problemų, kurias būtina ne formaliai, bet realiai ir sistemiškai spręsti.

Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ pranešime buvo nagrinėjamos kelios tikėtinos viešojo transporto nepopuliarumo priežastys – pateikiant konkrečius pavyzdžius su klausimais atitinkamą sritį kuruojantiems specialistams. Buvo klausiama, kodėl mūsų didmiesčiuose norima atsisakyti laiko patikrintos ir nuolat tobulinamos troleibuso technologijos, tuo pačiu žadant pereiti prie kūdikystės stadijos elektrinio autobuso sistemos. Paminėtas ir miesto savivaldybės pradedamas miesto maršrutų atidavimas privačiam vežėjui, bei kokios yra tikėtinos tokios schemos pasekmės.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas į viešojo transporto problemas pažvelgė kitu kampu. Kodėl Lietuvoje nyksta viešasis sektorius apskritai? Kokias grėsmes kelia vis stipriau propaguojamas liberalusis kelias, stengiantis viešąjį transportą privatizuoti, naudojantis individualių automobilizacijos mažinimo priemonių, pritraukiant tarptautinį verslą tokiais projektais kaip tramvajus? O gal verčiau rinktis alternatyvųjį kelią, naudojant kolektyvines automobilizacijos mažinimo priemones, strategiškai planuojant miestus ir neleidžiant chaoso miestų planavime. Užsiminta apie tai, kad nors Vilniuje daromi kai kurie teisingi žingsniai, dalis sprendimų yra absoliučiai nepriimtini. Naikinant troleibusus ir juos pradėjus keisti autobusais, tai neigiamai įtakoja miesto taršos situaciją. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės specialistų nuolat skelbiami įspūdingai padidėję keleivių srautai realybėje gali reikšti tai, kad žmonės po pradėtos reformos tiesiog priversti daryti daugiau persėdimų (kas didina keleivių skaičių statistikoje).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas pateikė įdomių naujienų apie tai, kokios Europos Sąjungos fondų paramos artimiausiais metais gali tikėtis Lietuvos miestų viešojo transporto parkai ir kokiomis sąlygomis. Buvo išsklaidytas daug kieno mėgiamas stereotipas, kad europiniais projektais galima remti įvairius neribotų sąmatų ir vargiai naudingus projektus – vietoj to linkstama remti daugiau smulkių projektų esamų sistemų tobulinimui, kurie duotų labiau apčiuopiamą naudą. Pranešėjas pabrėžė, kad pagal tai, kaip Vilnius realiai orientuojasi į gatvių, kiemų, stovėjimo aikštelių plėtrą, jį galima laikyti pačiu nežaliausiu miestu Europos Sąjungoje. 15min.lt: Artūro Zuoko svajonė turėti Vilniuje tramvajų gali žlugti – Europos Komisija pasiryžusi tokių projektų neremti

Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Julius Majauskas pasiūlė įsivaizduoti, kaip atrodytų Vilnius, neturintis viešojo transporto apskritai. Galbūt kai kurie automobilininkai naiviai galvoja, kad tuomet jie galėtų važiuoti tuščiomis gatvėmis, ir jų greičio neribotų, jų teigimu, juos stabdantis viešasis transportas – tačiau ar tikrai taip būtų?

Technikos mokslų daktaras Antanas Klibavičius, apžvelgdamas 2000 – 2020 metų Vilniaus miesto viešąjį transportą mokslininko žvilgsniu, pateikė faktus ir skaičius, kuriuos kažkodėl nutyli kai kurie miesto transporto planuotojai. Koks yra Bendrasis planas ir kiek jo yra laikomasi? Kokie yra realūs keleivių srautai ir kiek gali pervežti dabartinis miesto transportas, tinkamai sureguliavus jų tvarkaraščius? Ar patraukli yra viešojo transporto kaina, kokie yra keleivių aptarnavimo lygio rodikliai? Kodėl nesutvarkomas viešojo transporto prioritetas sankryžose? Ar tikrai tramvajus padarys teigiamą poveikį miestui? 15min.lt: Transporto ekspertas Antanas Klibavičius: viešajam transportui reikia pirmenybės sankryžoje, o ne A juostos

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys pristatė savivaldybės poziciją apie tai, kas padaryta viešajame transporte ir ką planuojama daryti ateityje. Buvo išreikštas nusivylimas gauta žinia, kad nebus suteiktas finansavimas tramvajaus projektui, tačiau pranešėjas leido suprasti, kad tai nereiškia, jog šios idėjos bus atsisakyta. Pagal skaidrėse pateiktą informaciją galima paskaičiuoti bent apytiksliai pajamų kitimą ir kitus dalykus. Įdomu tai, nepaisant to, jog pas vairuotojus parduodama tik 15% visų parduodamų bilietų, pastaraisiais mėnesiais iš vairuotojų nuperkama apie 800 tūkstančių vienkartinių bilietų /mėn. – šis skaičius įspūdingas, ir tai taip pat rodo (iš dalies, kadangi kartais keleiviai perka ir kelis bilietus iškart), kiek daug laiko vairuotojai sugaišta vien juos pardavinėdami. Taip pat buvo kalbama ir apie daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlusius planus keisti mokymo įstaigų darbo laiką, kas galbūt dalinai spręstų perpildytų viešojo transporto priemonių tam tikru dienos metu problemą.

Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Danuta Khlopova ir Naujosios profesinės sąjungos vadovė Alina Ryžinskaja savo pranešimuose apžvelgė, kaip iš vidaus mato situaciją troleibusų parkuose, dabar priklausančiuose UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Buvo nusistebėta dėl blogėjančių bendros įmonės rodiklių po troleibusų įmonės prijungimo prie autobusų įmonės, prasta technikos priežiūra, didėjančiais prastovų skaičiais, netvarka 2-ajame troleibusų parke, kuris jau pusiau virtęs autobusų parke. Buvo pateiktas pavyzdys, kad keliasdešimčiai autobusų, ten įsikūrusių nuo rugpjūčio mėnesio, per 3 mėnesius sunaudota 3 tonos aušinimo skysčio (tosolo) – panašu, kad jis iš autobusų teka upeliais.

Lietuvos profsąjungų lygos pirmininkas Vydas Puskepalis atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybės pradedamas propaguoti maršrutų atidavimas privatininkams aptarnauti už mažesnę kainą taip pat reiškia ir savivaldybės socialinės atsakomybės stoką, kadangi savivaldybė, pripažindama apie privačių vežėjų įmonėse darbuotojams mokamas itin mažas algas, tai toleruoja ir skatina.

Turbūt nereikia stebėtis, kad perėjus prie Vilniaus klausimų nagrinėjimo, salėje virė karštos diskusijos. Pirmiausia buvo sukritikuoti savivaldybės teiginiai apie tramvajaus kainą – nors pristatymo metu buvo teigiama, kad jo kaina tėra tik 50 mln. Lt/km, patvirtintų „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano sprendinių“ dalyje „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialusis planas“ pirmosios linijos kaina nurodyta 747,1 mln. litų, kuri gali dar išaugti dėl „nenumatytų aplinkybių“. Pirmosios linijos „Stotis – Santariškės“ ilgis – apie 11 km, tad vieno kilometro kaina yra apie 70 mln. Lt. Metro sąjūdžio atstovas pastebėjo, kad tokia tramvajaus kaina yra išpūsta, nes beveik siekia metro įrengimo kainą (tuo tarpu metro pranašumas prieš tramvajų – eismas vyksta ne ir taip perkrautose gatvėse, bet po jomis, nepriklauso nuo šviesoforų ciklų, kelių eismo įvykių ir t.t.). Daugiausia klausimų sulaukė Vilniaus m. savivaldybės atstovas Kastytis Lubys bei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis, tačiau dėl riboto laiko daugelis klausimų konferencijos metu taip ir liko neužduoti (visgi svečiai pažadėjo į klausimus atsakyti el. paštu, tad juos gavę, būtinai paskelbsime svetainėje). Vėliau bus gauti ir paskelbti konferencijos vaizdo įrašai, kad neturėję galimybės dalyvauti konferencijoje ar stebėti ją tiesiogiai, galėtų susipažinti ne tik su visų pranešimų medžiaga, bet ir peržvelgti vykusias diskusijas.

Dėkojame visiems, padėjusiems suorganizuoti šią konferenciją, dėkojame visiems pranešėjams, visiems dalyviams, skyrusiems savo laiką. Dėkojame Seimo narei Rimai Baškienei, jos padėjėjui Andrejui Gaidamavičiui, kurių dėka turėjome salę renginiui, ir Seimo Europos informacijos biurui, kuris visokeriopai padėjo prieš renginį ir jo metu. Dėkojame visiems, perdavusiems sau rūpimus klausimus (atsakymai į kuriuos, reikia tikėtis, bus gauti artimiausiu metu). Dėkojame ir žurnalistams iš Lietuvos radijo, svetainės 15min.lt, TV kanalo „ПБК Литва“, interneto svetainei „Profsąjungų naujienos“, kurie informavo visuomenę apie šį renginį. Ruošdamiesi kitiems renginiams, laukiame aktyvių veiksmų ir iš bendruomenių, kurios ne tik papasakotų apie konkrečias problemas viešojo transporto srityje, bet tuo pačiu ir pasiūlytų jų manymu optimalius sprendimus. Tikimės, kad ateityje diskusijų – galbūt siauresnėmis, konkretesnėmis temomis – daugės, tikimės, kad savivaldybė ir jos įmonės bus atviresnės ir norinčios ieškoti su visuomene dialogo.

Už nuotraukas ačiū Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjungai, o Živilei – už konferencijos plakatą.

Kai kurie konferencijos pranešimai:

1 “Lietuvos ir Vilniaus viešasis transportas keleivio akimis. Koks viešasis transportas patrauklus keleiviui?” – Judėjimas “Už troleibusus Vilniuje”, Marius Markevičius (ppt, pdf)
2 “Kas trukdo sukurti greitą, patogų ir “žalesnį” viešą transportą Lietuvoje: interesai, ideologijos, tradicijos” – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas (ppt)
4 “Miestas be viešojo transporto” – Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija, Julius Majauskas (pdf)
5 “Vilniaus visuomeninis transportas 2000 – 2020 metais” – Technikos mokslų daktaras Antanas Klibavičius (ppt)
6 “Vilniaus miesto viešasis transportas. Esama situacija ir perspektyvos” – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys (pptx, pdf)
9 “Vilniaus m. viešojo transporto reformos esamos ir galimos pasekmės. Lietuvos profsąjungų lygos pozicija” – Lietuvos profsąjungų lyga, Vydas Puskepalis (ppt)

Pirmojo pranešimo yra du atskiri failai (iliustracijos ppt formatu ir tekstinis pranešimas pdf formatu), taip pat šeštojo pranešimo yra padaryta pdf versija, kadangi originalus pranešimas turi daug skaidrių ir gali būti sunkumų jį atidarant senesniuose kompiuteriuose. Skaityti toliau…

16Окт/13

Исследования пассажиропотока в Вильнюсе

Статьи, , , , , , ,

Извините, данная новость пока непереведена на русский язык.

Masinės informacijos priemonėse nuolat skelbiama apie tai, kad neva viešojo transporto priemonių skaičius, jų kursavimo dažnumas ir t.t. Vilniuje yra nustatomi remiantis keleivių srautų tyrimais.

Pvz., delfi straipsnyje „Viešasis Vilniaus transportas: skundai tęsiasi“ SĮ „Susiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento vadovė Modesta Gusarovienė teigia: „Keleivių srautų tyrimai rodo, kad Antakalnio rajono aptarnavimas viešuoju transportu yra optimalus“.

Čia verta prisiminti vieną eismo įvykį, aprašytą 15min.lt: „Vilniuje mikroautobusas susidūrė su sausakimšu troleibusu“:

Įvykio metu žmonės nenukentėjo, nes troleibusas buvo pilnas keleivių ir troleibusui staigiai stabdant tiesiog nebuvo kur kristi, žmonės tik atsirėmė vieni į kitus.

Taip pat buvo gauta informacija, kad Vilniaus m. savivaldybė, galimai vėl planuojanti naujus viešojo transporto „optimizavimus“, nurodė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ištirti keleivių srautus, kas ir daroma 2013 m. spalio 12-27 dienomis.

Todėl atsirado poreikis tokiam įrašui, kad pasvarstytume, ar tai, kas ir kaip yra daroma Vilniuje, gali būti skambiai vadinama „keleivių srautų tyrimais“.

Škoda 14Tr 1628 (12 maršrutas), Solaris Trollino 15AC 1674 (6 maršrutas)

Net šiame technologijų amžiuje niekaip nesugebama padaryti tokių grafikų, kad ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės į stotelę nesuvažiuotų vienu metu, o vėliau nebūtų ilgas laukimo laikas.

Kaip žinoma, apytikslį keleivių srauto vaizdą (t. y. tai, kiek keleivių įlipo, kiek išlipo konkrečioje stotelėje į konkretaus maršruto transporto priemonę) būtų galima susidaryti, jei autobusuose ar troleibusuose kiekvienas įlipantis ir išlipantis keleivis aktyvuotų elektroninį bilietą (nesvarbu, kokio tipo bilietas – ar vienkartinis, ar laikinis). Visgi Vilniuje, kaip žinome, galima „sekti“ tik 30 ir 60 minučių laikinių bilietų keleivius, ir tai tik dalinai, t. y., matant vietą, kurioje bilietas aktyvuotas, bet nematant, kur keleivis išlipo ir ar tęsė kelionę kita transporto priemone. Vadinamųjų „mėnesinių“ (30 dienų trukmės) bilietų keleivių judėjimo, kaip dažnai jie naudojasi bilietais, kokiais maršrutais nustatyti išvis neįmanoma. Nupirktų pas vairuotojus vienkartinių bilietų kiekis taip pat nieko neparodo, kadangi neretai keleiviai perka iškart kelis vienkartinius bilietus.

skaiciavimas

Ši „akis“ yra automatinės keleivių srautų skaičiavimo sistemos dalis.

Daug tikslesnį keleivių skaičių transporto priemonėse ir jų pokyčius leistų sužinoti viešojo transporto priemonėse įdiegta sistema, kuri automatiškai skaičiuoja, kiek kiekvienoje stotelėje į troleibusą ar autobusą įlipo ir iš jų išlipo keleivių. Pačios įrangos kaina vienai transporto priemonei yra apie 25 tūkst. Lt., vienos transporto priemonės stebėjimo ir ataskaitų kaina 1 mėnesiui – nuo 80 eurų (~276 Lt).

Tokią sistemą tuomet dar egzistavusi bendrovė „Vilniaus troleibusai“ išbandė dar 2011 metais. Automatinę keleivių skaičiavimo sistemą platinanti bendrovė „Fima“ į vieną iš Škoda 14Tr troleibusų sistemą įdiegė bei nemokamai teikė kasdienines ataskaitas apie kiekvienoje stotelėje įlipusių/išlipusių keleivių skaičių, kokioje stotelėje srautai didžiausi ir t.t.

elektronika.lt: Sostinės troleibusų keleivius norima skaičiuoti automatizuotai

15min.lt: „Vilniaus troleibusai“ norėtų suskaičiuoti, kiek žmonių sostinėje važinėja troleibusais

Kadangi „Vilniaus troleibusų“ vadovybė po bandymų nusprendė, kad ši sistema gali būti daug naudingesnė nei „tradicinė“ (buvo planuojama ją įdiegti bent į 10% reisuose važinėjančių troleibusų ir tokiu būdu nuolat stebėti visų maršrutų, įvairaus paros laiko ir kitus duomenis), ši įranga buvo įdiegta ir į abu troleibusus Amber-Vilnis 12ac.

Vilniuje ši sistema taip pat yra ir šių metų pavasarį atvykusiuose MAN „Lion‘s City A21 CNG“ autobusuose (visgi nors techninė įranga juose ir yra, ji nebuvo naudota nė vieną dieną). Kad sistema veiktų, žinoma, neužtenka vien techninės įrangos – turi būti ir programinis palaikymas bei analizė, tam tikrų formų ataskaitos lentelių ir diagramų pavidalu. Pusę metų Vilniuje ši sistema nemokamai buvo naudojama troleibusuose Amber-Vilnis, kiekvieną rytą buvo gaunamos vakarykštės dienos ataskaitos, tačiau buvo nuspręsta taupyti pinigus ir, pasibaigus nemokamų ataskaitų siuntimo laikotarpiui, pasinaudoti kitokia skaičiavimo sistema – tokia, kokia jau naudojama dešimtmečius – „skaičiavimo ant pirštų“ sistema, skaičiuotojui ramiai sėdint stotelėje.

srauto_tyr_2013-08

Nuotraukose matome žmogų, kuris buvo užfiksuotas „atliekantis Vilniaus m. viešojo transporto srauto tyrimus“ 2013 m. rugpjūčio 19 – 21 dienomis (ačiū už nuotraukas gerb. Romui!). Pirmadienį žmogus pabuvo valandėlę kitą stotelėje vienoje gatvės pusėje, trečiadienį – kitoje gatvės pusėje – štai tyrimas ir atliktas…

Ką konkrečiai šis žmogus fiksuoja?

kst_blankas

Čia matote „Keleivių srautų tyrimų“ blanko fragmentą – jis toks pat naudojamas ir dabar, 2013 m. Blanke nematoma dar viena balų sistemos skalė, kai keleiviai stotelėje nebetelpa įlipti į transporto priemonę (net stovėti tarpduryje). Kaip matote, šis tyrimas atliekamas tik konkrečioje stotelėje, tik labai ribotą laiko tarpą, nėra analizuojama, ar transporto priemonės atvyko pagal grafiką, o gal jos suvažiavo vienu metu (nes tai taip pat įtakoja keleivių skaičių), nėra skaičiuojama, kiek keleivių įlipo ir kiek išlipo.

Ir štai remiantis būtent tokiu „srautų tyrimu“, atliekamu (pagal pareikalavimą) geriausiu atveju keturių žmonių, „dirbančių 0,5 etato“, Vilniuje yra remiamasi, organizuojant viešojo transporto sistemą. Ar tokie Vilniaus mieste taikomi metodai Tau, gerbiamas keleivi, kelia pasitikėjimą?

Skaityti toliau…

30Сен/13

1 октября: изменения опять

Новости, , ,

Stotelė

Vilniuje jau tapo įprasta, kad naujas mėnuo reiškia ir naujus viešojo transporto grafikus. Svetainėje stops.lt skelbiama apie pokyčius šešių maršrutų troleibusuose, peržvelkime trumpai juos visus (apžvelgiami darbo dienų grafikai).

2 maršruto troleibusai. Saulėtekis – Stotis kryptimi: rytiniuose grafikuose jokių pakeitimų, nežymiai pakeisti dieniniai grafikai, daugiausia pakoreguoti grafikai vakare (apie 21 val. ir vėliau). Stotis – Saulėtekis kryptimi: kai kurių reisų grafikai perstumti 1 – 2 minutėmis.

3 maršruto troleibusų grafikuose, trasos įveikimo trukmėse – jokių pokyčių, nors jis kažkodėl dabar išskirtas į darbo dienas ir poilsio dienas.

4 maršruto troleibusai. Antakalnis – Žemieji Paneriai kryptimi: pridėtas vienas rytinis reisas (5:59 nuo Antakalnio žiedo), kai kurie reisai pastumti viena kita minute, kiek daugiau pokyčių nieko keleiviams nelemenčiuose reisuose į 1-ąjį parką. Taip pat viena kita minute pastumdyti ir reisai Žemieji Paneriai – Antakalnis kryptimi.

6 maršruto troleibusai. Jokių pokyčių grafikuose abiejomis kryptimis.

7 maršruto troleibusai. Pašilaičiai – Stotis kryptimi: daugiau reisų rytinio ir vakarinio piko metu. Tačiau tarkim iki šiol 19 – 20 val. pilnu maršrutu (ne į parką) buvo 9 reisai – dabar lieka tik 7. Stotis – Pašilaičiai kryptimi: daugiau reisų rytinio piko metu ir vakare iki 21 val.

18 maršruto troleibusai. Pašilaičiai – Titnago g. kryptimi – daugiau reisų nuo 6 iki 8 val., Titnago g.–Pašilaičiai kryptimi daugiau reisų nuo 7 val. iki 9 val.

„Greitosios“ Vilniaus svajonės – 2

Apie „greitąsias“ Vilniaus svajones jau buvo rašyta, tad šį kartą peržvelkime tik pokyčius su 2G maršrutu, kurio grafikai irgi yra keičiami. Tuo pačiu galite pamatyti, kad jau oficialiai sulėtėję nuo rugpjūčio mėnesio, jie lėtėja ir vėl (žemiau pateikiami pavyzdžiai iš grafikų abiejomis kryptimis, daugmaž to paties dienos meto, pirmiau nurodant dabartinį, o šalia jo – galiosiantį nuo 2013-10-01 trasos įveikimo laiką):

2G iki ir po 2013-10-01

Nepamirškite pasitikrinti, ar Jūsų naudojamų transporto priemonių grafikai nepakito!

Skaityti toliau…

23Авг/13

Обзор летних экспериментов

Статьи, , , ,

Извините, данная новость пока непереведена на русский язык.

Baigiasi vasara, į miestą sugrįš atostogavusieji, padaugės ir viešuoju, ir nuosavu transportu keliaujančiųjų – taip būna kasmet. Visgi šiemet ruduo bus kitoks nei pernai – nuo 2013 m. liepos 1-osios pradėta Vilniaus m. viešojo transporto reforma su maršrutų naikinimais ir keitimais tęsiasi ir toliau, bandydama viešojo transporto keleivių kantrybę ir tikrindama bėgiojimo iš vienos transporto priemonės į kitą įgūdžius. Juk tokia savivaldybės „specialistų“ vizija – kuo daugiau persėdimų – tuo moderniau ir patogiau, ir netgi greičiau! Atrodo, kad ypač šia reforma patenkinti tie, kas viešuoju transportu nesinaudoja – pradedant mero kolegomis savivaldybėje ir partijoje, baigiant kai kuriais vairuotojais:

reformos_fanai_delfi-koment

Atidėję į šalį ironiją, prisiminkime dar kartą pakeitimus troleibusų maršrutuose nuo liepos 1-osios ir – tuo pačiu – nuo rugsėjo 1-osios.

Troleibusų maršrutai – panaikinimai ir pakeitimai

Nuo 2013 m. liepos 1-osios buvo panaikinti keturi iš 22 buvusių troleibusų maršrutų:

5 „Žirmūnai – Stotis“. Maršrutas panaikintas, nes neva didžioji jo trasos dalis dubliavo autobusų trasas. Kad tarp stoties ir „Pramogų arenos“ stotelių naująjį 1G autobuso maršrutą dubliuoja 53 maršruto autobusas (juk būtent dėl to buvo panaikintas 5-tasis troleibusas) – reformatoriams neužkliūna. „Penktuko“ reiso trukmė būdavo 33 – 37 minutės – dabar Žirmūnų gyventojai, norėdami nuvažiuoti į stotį, turi važiuoti aplink, naudodamiesi 20 maršruto troleibusu, ir užtrunka bent 5 minutėmis ilgiau (38 – 40 minučių).

8 „Pašilaičiai – Justiniškės – Konstitucijos pr. – Šiaurės miestelis“. Panaikinus šį maršrutą, tarp Žirmūnų g. ir Skalvių st. nebeliko tiesioginio susisiekimo.

11 „Antakalnis – Kalvarijų g. – Karoliniškės – Pašilaičiai“. Panaikintas, nes maršrutas „per ilgas“.

13 „Žirmūnai – Šeimyniškių g. – Naugarduko g.“. Maršrutas panaikintas, nes Naugarduko g. esantis troleibusų žiedas trukdo vieno prekybos centro plėtros planams.

Pokyčiai troleibusų trasose:

3 „Antakalnis – Žvėrynas“ nuo liepos 1-osios nebevažiuoja Antakalnio g. – maršrutas tapo žiediniu. Nuo rugsėjo 1-osios prieš „optimizavimą“ buvusio populiariu, o dabar tapusio bandymų poligonu nelaimingojo maršruto trasa nuo 2013 m. rugsėjo 1-osios vėl keičiama: nuo V.Kudirkos stotelės jis važiuos Žygimantų, Arsenalo, T.Kosciuškos gatvėmis („Karaliaus Mindaugo“, „Kalnų parkas“, „Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ stotelės), vėliau pasuks Žirmūnų tiltu į Šeimyniškių gatvę (stotelės: „Šeimyniškių“, „Žalgirio stadionas“), iš ten – į Kalvarijų gatvę (stotelė „Žaliasis tiltas), toliau – senąja trasa.

9 „Žirmūnai – Šeimyniškių g. – Karoliniškės“ maršrutas nuo liepos 1-osios buvo sutrumpintas iki Šiaurės miestelio.

14 „Saulėtekis –Žygimantų–J. Basanavičiaus g.–Gerosios Vilties st.“ (žiemos sezono metu) / „Antakalnis–Žygimantų–J. Basanavičiaus g.–Gerosios Vilties st.“ (vasaros metu). Nuo rugsėjo mėn. keičiama dalis trasos: iš „Sapiegos“ stotelės jis važiuos nebe Kosciuškos gatve Mindaugo tilto link, tačiau Žirmūnų tiltu į Šeimyniškių gatvę (stotelės: „Šeimyniškių“, „Žalgirio stadionas“), iš ten – į Kalvarijų gatvę (stotelė „Žaliasis tiltas), toliau – senąja trasa. Galima spėti, grįžtant nuo V.Kudirkos stotelės trasa bus taip pat pakeista. Ar šis pakeitimas geras? Naudingumas abejotinas, nes vietoj tiesaus maršruto jis dabar darys lankstą, kas prailgins kelionės laiką norintiems patekti, pvz., iš Saulėtekio į Algirdo stotelę. „Šeimyniškių“ ar „Žalgirio stadiono“ stotelėse nėra tokių keleivių srautų, kad ten reikėtų nukreipti ir 3, ir 14 maršruto troleibusus, „Žaliojo tilto“ stotelėje ir taip susidaro viešojo transporto karavanai. Tuo tarpu vietoj pavasarį tarp stotelių „Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ ir „Karaliaus Mindaugo tiltas“ kursavusių šešių maršrutų troleibusų, dabar ta kryptimi važinės tik keturi. Ar jie atlaikys keleivių srautus – parodys laikas.

18A „Pašilaičiai – Justiniškės – Žemieji Paneriai“ pervadintas į 13.

Nuo rugsėjo 1-osios tradiciškai pratęsus 14-tojo maršruto troleibuso trasą iki Saulėtekio, iš „Antakalnio žiedo“ stotelės Antakalnio link važiuos tik 4-tojo maršruto troleibusas. Dar regis taip neseniai buvusi įvairių krypčių ir intensyvaus troleibusų eismo vieta tuštėja…

Gatvių žymėjimas – ar naujos A juostos pagerino situaciją?

Norėdama „pagreitinti“ savo „kūdikį“ – „greituosius“ autobusus – Vilniaus miesto savivaldybė prieš liepos 1-ąją ir po jos ėmėsi kai kurių veiksmų. Dėl dalies jų teisingumo nesipiktina turbūt niekas (pvz., už „Minties“ stotelės įvažos „pratęsimą“ eismo juosta iki sankryžos). Visgi dalyje miesto gatvių atlikti „pataisymai“, tiesiog formaliai nupiešus A juostas (sumažinant skaičių eismo juostų, skirtų bendram eismo srautui, ar padidinus eismo juostų skaičių, jas susiaurinant iki minimumo), dirbtinai uždraudus posūkius į kairiąją pusę, viešojoje erdvėje nuolat kėlė daugybę emocingų diskusijų. Buvo be kompromisų giriančių tai, kas padaryta, buvo keikiančių, buvo rašančių, kad važiuos ir toliau taip, kaip nori, ir jokie žymėjimai ar ženklai nieko nepakeis – kad tai tiesa, galima matyti, pvz., iš šios nuotraukos – nors ženklas draudžia sukti į kairę, iš šešių nuotraukoje matomų automobilių, trys pasuko į kairę:

Kalvarijų g.

Dar kiti žmonės sumąstė visokių sprendimų, kaip „teisėtai“ važiuoti automobiliu vadinamąja 4+ juosta (paveiksliuko šaltinis):

fb_4

Diskusijos – dalykas geras (ypač jei kažkas iš „specialistų“ į pastabas atsižvelgia, o ne užsispyrę kartoja „mes be jūsų patarimo viską geriau išmanome“) – blogas dalykas tas, kad nors mieste (kaip ir kasmet vasarą) sumažėjo žmonių, po naujųjų gatvių žymėjimų nuolat pasirodydavo informacija apie vėl ir vėl įvykstančias avarijas.

Viena garsiausių po naujųjų gatvių žymėjimų avarijų įvyko liepos 24 d. Kalvarijų g. ties 168A namu:

delfi.lt: Vilniuje autobusas nuvertė stulpą, šis krisdamas apdaužė kelis automobilius

lrytas.lt: Per neįprastą avariją Vilniuje sužeistas vaikas

A juosta važiavo maršrutinis autobusas, o prieš jį į kiemą staiga pasuko lengvasis automobilis – bandydamas išvengti susidūrimo, autobuso vairuotojas pasuko vairą, ir autobusas rėžėsi į betoninį stulpą. Stulpas neatlaikė smūgio ir krisdamas apdaužė du automobilius, iš kurių vienas atsidūrė tiesiog po stulpu. Kodėl nutiko ši avarija (beje, šalia esančių įmonių darbuotojai kalbėjo, kad po naujųjų gatvių žymėjimų jie patys toje pat vietoje avarijas matė bent kelias)? Priežastis banali – visa A juosta yra atskirta ištisine linija (juostos pertrūkis atsiranda tik ties pačiu kiemu), kas automatiškai reiškia, jog į ją negalima įvažiuoti nė akimirkai.

Rugpjūčio 12 d., avarija ties Kalvarijų 140A (ačiū Romui R. už nuotraukas!):

Rugpjūčio 14 d., lrytas.lt: Kalvarijų gatvėje Vilniuje – dar viena avarija.

Žinoma, avarijų po tokių įdomių „dailės darbų“ buvo ne tik Kalvarijų g. – pora pavyzdžių iš Švitrigailos gatvės:

Liepos 4 d., 15min.lt: Vilniuje susidūrė „Renault“ ir troleibusas, nukentėjo moteris (straipsnyje neminima, kad ligoninėje atsidūrė ir troleibuso vairuotojas, kuris, staigiai kirtęs per stabdžius, tėškėsi ant vairo):

Avarija 2013-07-04 (1512)

Liepos 29 d. Ties Švitrigailos 14 namu į 88-tojo maršruto mikroautobusą, važiavusį ištisine A juosta, rėžėsi lengvasis automobilis, kurio vairuotojas mėgino iš antrosios juostos (pirmoji, nepamirškime, pažymėta A raide ir atskirta ištisine linija) pasukti į dešinę (dar kartą ačiū Romui R. už nuotraukas!):

Rugpjūčio 7-tąją prie „Krasta auto“ remonto dirbtuvių buvo pastebėtas sudaužytas ir kitas remonto laukiantis mikroautobusas (jo „sužeidimų“ aplinkybės straipsnio autoriui kol kas nėra žinomos) :

Nenuostabu, kad po tokių pažaidimų teptuku Vilniaus gatvėse ir akivaizdžių problemų sukėlimo ir po vis besikartojančių straipsnių, kad šie eksperimentai rudenį mieste sukels tikrą chaosą gatvėse, rugpjūčio 19-tąją pasklido informacija apie bandymus taisyti situaciją:

alfa.lt: Vilniaus gatvės neatlaikė mero reformų

delfi.lt: Vilniaus savivaldybės eksperimentas nepavyko: perbraižomos kelių juostos

diena.lt: Vilniaus Kalvarijų, Ozo, Olandų ir Buivydiškių gatvėse – nuo rugsėjo papildomos eismo juostos

lrytas.lt: Vilniuje vėl keičiasi transporto sistema, perbraižomos eismo juostos

Visgi, kaip žinome, Vilniaus savivaldybės specialistai yra neklystantys, tad jau kitą dieną savivaldybės viešųjų ryšių skyrius bando taisyti savo įvaizdį ir paskelbia, kad, pasirodo, gatvių platinimas buvo numatytas, tad minėti gatvių žymėjimai buvo tik laikini, porai mėnesių:

15min.lt: Kalvarijų, Ozo, Olandų ir Buivydiškių gatvių platinimas Vilniuje – numatytas dar prieš pradedant viešojo transporto optimizavimą

Po tokių neįtikinamų aiškinimų kyla labai konkretūs klausimai minėtiems specialistams: kodėl, nuolat pasisakydami viešojoje erdvėje ir prieš liepos reformoms prasidedant, ir po jų, apie minėtus platinimus tylėjote, nors buvote nuolat klausiami, kas čia išdarinėjama? Kodėl minėtų specialistų atsakymai tebuvo tokio lygio: „stovėsite spūstyje savo vienintelėje juostoje ir matydami pro šalį vieną po kito pralekiančius greituosius autobusus, būsite priversti į juos persėsti“?

Dar rimtesnis klausimas – nepavyko toks paprastas savivaldybės “specialistų” eksperimentas kaip juostų žymėjimas – o kas atsakys, kai bus sunaikinta troleibusų sistema ir bus pamatyta, kad tramvajus taip pat nepasiteisina?

Beje, vertos pamąstymų ir VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Transporto vadybos katedros vedėjo doc. Dariaus Bazaro mintys apie visą šią košę:

15min.lt: Transporto vadybos specialisto Dariaus Bazaro patarimas vairuotojams vilniečiams: „Rugsėjo pradžioje neplanuokite skubių darbų“

„Greitosios“ Vilniaus svajonės

Liepos mėnesį planuojamų tramvajaus trasų pagrindu Vilniuje atsirado šeši „greitųjų“ autobusų maršrutai. Kodėl gi jie greiti? Atsakymas paprastas – jie paprasčiausiai ties 30-40% tame maršrute esančių stotelių pravažiuoja nesustodami. Internete buvo atsiradę ir kitokių tokio greitumo paaiškinimų (šaltinis) – elementarūs KET pažeidimai:

fb_arutk

Visgi net didžiausi „greitųjų“ autobusų mėgėjai nėra patenkinti situacija. Internete plinta paveiksliukas, kuriame iš pateikiamų grafikų matoma, jog 19-tojo maršruto troleibusas, sustodamas kiekvienoje stotelėje, nuo „Klinikų“ iki „T.Narbuto“ stotelių nuvažiuoja tik 1 minute lėčiau, nei „greitasis“ pusėje stotelių nesustojantis autobusas – kaip drįsta troleibusas važiuoti per greit?!:

19-4G

Nepaisant to, privačiame pokalbyje vienas 19-tojo maršruto troleibuso vairuotojas sakė, kad jis be vargo maršrutą galėtų įveikti ir 5-10 minučių greičiau, jei tik toks būtų grafikas.

Jau rugpjūčio mėnesį kai kurie „greitieji“ autobusai buvo net ir oficialiai sulėtinti (apie tai, kad jie neretai grafikų nesilaiko, iliustruoja kad ir žemiau pateikiama nuotrauka, kur stotelėje „Žaliasis tiltas“ vienas po kito atvažiavę stovi du 1G maršruto autobusai):

1G x2

Trasos įveikimo trukmė, minutėmis pagal oficialius tvarkaraščius – darbo dienomis, ne piko metu (10-11 val.)

G_liepa-rugp

Na o dabar palaukime rugsėjo ir kokių dar išbandymų jis mums atneš – juk vilniečiai kantrūs, kad ir kokias kiaulystes jiems išdarinėja…

06Авг/13

Уничтожателям троллейбусов отпуск ненужен

Новости, , ,

Извините, данная новость пока непереведена на русский язык.

SAM_0796_150Sakoma, kad vasara – atostogų metas. Deja, ne visiems – prieškalėdinis ar vasaros metas, kai vieni žmonės ilsisi ar ruošiasi šventėms, kiti ypač mėgsta „prastumti“ visokius įtartinus projektėlius ar juodus darbelius. Pernai, 2012 m. gruodžio 19 d., Vilniaus miesto tarybos posėdyje priimti sprendimai, atvėrę Vilniuje kelią tramvajaus projektui ir tuo pačiu nulėmę troleibusų sistemos mieste naikinimo vajų. Na, o šią vasarą…

Kaip buvo kalbama nuo šių metų pradžios (tokie veiksmai buvo nuspėti peticijoje, įteiktoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Seimui, apie tai buvo rašoma kreipimesi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tai buvo paminėta ir TV kanalo „InfoTV“ 2013 m. gegužės 30 d. laidoje „Info diena“ ir minėta piketuose, mitinge bei kitur) po bendrovės „Vilniaus troleibusai“ prijungimo prie „Vilniaus autobusų parkas“ prasidėjusi troleibusų sistemos nepriežiūra tęsis naujais „žygiais“.

Nuo 2013 m. liepos 1 d. panaikinti keturi iš 22 „dubliuojantys kitus“ troleibusų maršrutai, o mieste troleibusų skaičius darbo dienomis sumažintas nuo 225 iki 145 troleibusų. Šį kartą nenagrinėsime to, kuo gi „nusikalto“ 5-tojo troleibuso maršrutas (buvo skelbiama, kad jis dubliuoja autobusų maršrutus, visgi pamirštama paminėti tai, kad naujai atsiradęs 1G autobusų maršrutas Stotis–Kalvarijų g.–Santariškės 100% dubliuoja 26+53 autobusų trasą, jau nekalbant apie kitų maršrutų autobusų ir troleibusų dubliavimą didelėje dalyje maršruto), 8-tasis (kurį net garsiojoje p. Burinskienės studijoje siūloma palikti), 11-tasis, kuris buvo „per ilgas“, ar 13-tasis, kuris sunaikintas todėl, kad važiuodavo į Naugarduko gatvę, o joje esantis žiedas trukdo prekybos centro plėtrai, nors yra tebegaliojanti sutartis tarp savivaldybės ir prekybos centrą valdančios įmonės kontaktinį tinklą pratęsti. Nenagrinėsime ir to, kaip „nedubliuoja“ trasų kiti naujai sukurti G autobusų maršrutai (pvz, 4G, kuris visoje trasoje iki Spaudos rūmų, nuo pat Saulėtekio iki Sietyno st., dubliuoja 19-tąjį troleibusų maršrutą – ir nors troleibusas sustoja kiekvienoje stotelėje, jam duotos 36 minutės ir 21 stotelė, o „greitajam“ autobusui tas pats atstumas, 31 minutė ir tik 14 stotelių – kyla klausimas, ar esant mažesniam stotelių skaičiui troleibusai neatvažiuotų dar greičiau? – analogiška situacija su 2G autobusu ir 16 troleibusu – dubliuojama trasa nuo Stoties iki Viršuliškių; 2G autobusas – 10 stotelių, 27 minutės, tuo tarpu 16 troleibusas – 18 stotelių, 36 minutės).

Sumažinus troleibusų skaičių mieste, prasidėjo rokiruotės su I-ojo ir II-ojo troleibusų parkų troleibusais. Iki liepos mėnesio buvo visuomet žinoma tvarka, kad jei troleibuso garažinis numeris prasideda skaitmenimi 1, jis laikomas I-ajame parke (Žolyno g.), jei prasideda skaitmenimi 2 – II-ajame (Justiniškių g.). Pradėjus „optimizavimą“, buvo perstumdyta dalis reisuose važiuojančių ir juose nevažiuojančių troleibusų – pvz., šie dvylika troleibusų perkelti į I-ąjį parką ir jiems suteikti pirmojo parko numeriai (ačiū už informaciją Jurgiui Švilpai):

2013-08 - keičiama troleibusų numeracija

Žinoma, šios rokiruotės yra turbūt skirtos apdumti akis ir kad būtų sunkiau susigaudyti, kur kokie troleibusai yra stumiami „ant ešafoto“. Gali būti, tai yra pirmieji žingsniai II-ojo troleibusų parko sunaikinimo link ir jo pavertimo autobusų parku – pertvarkytos remonto dirbtuvės pritaikytos autobusų taisymui, netoliese esanti degalinė pritaikyta taip, kad joje galėtų degalų prisipildyti ir dyzeliniai autobusai. Šiuo metu Viršuliškėse esančiame troleibusų parke jau laikoma keliasdešimt autobusų, palaipsniui jų skaičių planuojama didinti iki 100 autobusų (šaltinis) – oficialiai teigiama, kad taip mažinama „nulinė rida“ (t. y. rida autobusui (troleibusui) važiuojant iš garažo (stovėjimo vietos) į maršruto pradžią prieš pradedant darbą maršrute, o darbą maršrute baigus – grįžtant iš maršruto galinio punkto į garažą (stovėjimo vietą), tačiau galima nesunkiai nuspėti, kad palaipsniui iškeliant autobusus yra atlaisvinama autobusų parko teritorija Verkių g. numatomam tramvajų depui (nors visgi yra keista, kad VVT skelbia gamybinio pastato Verkių g. konstrukcijų kapitalinio remonto darbų viešuosius pirkimus, žinodami apie planuojamą tos teritorijos atidavimą tramvajų depui).

Visgi – kas yra liūdniausia – atlaisvinus teritoriją, kuri seniau buvo naudota kaip automobilių stovėjimo aikštelė (ir kurioje net nėra kontaktinio tinklo), buvo pradėta formuoti troleibusų „mirtininkų“ kolona. Troleibusų skaičius šioje aikštelėje nuolat didėja, ir jei prieš 2 savaites ten dar nebuvo nė 30-ties troleibusų, liepos mėnesio pabaigoje ten stovėjo jau 39 pasmerktieji.


Kaip matote, siekiant sutalpinti kuo daugiau pasmerktųjų, jų „ūsai“ iškelti aukštyn, kas leidžia troleibusus vieną prie kito pristumti labai mažu atstumu. Taip pat galima pamatyti, kad kai kurie jau pradėti ardyti – kadangi reisuose esančiųjų taisymui naujų detalių akivaizdžiai trūksta, iš pasmerktųjų pradedama lupti viską, pradedant lemputėmis, baigiant ratais.

2013 m. liepos 4 d. vykusiame UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau tekste – VVT) vadovybės ir taip vadinamos „įgaliotos profesinės sąjungos“ (tai yra įmonėje „Vilniaus autobusų parkas“ veikusios profesinės sąjungos pagrindu veikianti profsąjunga) atstovų susitikime VVT generalinis direktorius G.Nakutis pranešė, kad dalies troleibusų perkėlimas į pirmąjį troleibusų parką vykdomas „siekiant tolygaus darbo krūvio paskirstymo tarp troleibusų parkų“. Šiame susitikime (kuriame, o stebukle, buvo pakviesti dalyvauti tik vienos profsąjungos atstovai) gen. direktorius taip pat informavo, kad (citata iš protokolo) „į maršrutus rudenį išvažiuos 59 troleibusais mažiau, nei ankstesniais metais. Kol kas jų neplanuojama nurašyti. Gali būti, kad prasidėjus rudens sezonui ir, jei bus daug keleivių, troleibusų skaičius gali didėti. Bus atrinkti blogiausios techninės būklės troleibusai, kurie laikinai nebus eksploatuojami. Jie bus sustatyti teritorijoje, neiškomplektuojami, išskyrus e-bilieto įrangą“.

Nesiplėsime, kodėl susitikimai organizuojami tik su viena profesine sąjunga (net ir užkulisių nežinančiam turbūt suprantamos to priežastys). Įdomiausia tai, kad tokios rokiruotės daromos tik su troleibusais, tačiau kažkodėl į „mirtininkų“ aikštelę nepakliūna autobusai – turbūt tai reiškia, kad visi VVT turimi autobusai yra nepriekaištingos techninės būklės, na bent jau daug geresnės negu troleibusų, visi yra neviršijantys dūmingumo normų, nesuėstais rūdžių dugnais, neatsiknojusiais skardos lakštais ant durų rėmų ir t.t.? Kaip galima matyti iš aukščiau paminėtų veiksmų, troleibusų ir autobusų kokybės vertinimui naudojami skirtingi kriterijai, o kadangi yra visiems žinoma, kad net ir puikios techninės būklės neeksploatuojamas troleibusas (jei nėra tinkamai konservuotas) po kelių mėnesių taps nebenaudojamu…

Neabejoju, tuoj atsiras tokių, kurie pradės kalbėti, kad šie troleibusai sugedę, sulūžę, o ir šiaip kadangi mažinamas troleibusų skaičius mieste, jų yra per daug, todėl logiška, kad jie ir yra naikinami. Tokiems „argumentams“ yra keletas kontrargumentų.

Argumentas „kadangi mažinamas troleibusų skaičius mieste, jų yra per daug, todėl pertekliniai numetami surūdijimui“ išvis neatlaiko jokios kritikos. Joks šeimininkas nenumes savo turto supūdyti – jei visgi yra kažkoks daiktas, kurio gali prisireikti ateityje, jis yra saugomas, o ne numetamas likimo valiai, juolab žinant, kad tokiomis sąlygomis, kokiomis šie troleibusai laikomi dabar, jei jie dabar yra važiuojantys – po pusmečio jie bus naudojimui nebetinkami.

Kitas klausimas – šių troleibusų techninė būklė. VVT logotipai ant troleibusų atsirado tik pernai birželio – rugpjūčio mėnesiais, vadinasi, tuo metu (o gal ir vėliau) šie troleibusai buvo techniškai tvarkingi, važiuojantys ir t.t. Kaip iš dalies matoma aukščiau esančiame reportaže – šie troleibusai yra su VVT skiriamaisiais ženklais, todėl visi jie kažkaip „netikėtai“ sugedo ir tapo „netinkami naudoti“ pastaraisiais mėnesiais. Suprantama, kad transporto priemonės genda, lūžta. Tačiau 40 troleibusų per kelis mėnesius? Yra tik du variantai – vienas, jei jie tikrai visi staiga pasidarė netinkami naudoti, tai kvepia tyčiniu turto naikinimu ar sabotažu (už ką gresia BK straipsniai), antras – jei jie visgi tinkami naudoti, bet numesti jų nekonservuojant ir t.t. – tai vėlgi kvepia tyčiniu turto naikinimu, už ką „nusipelniusius veikėjus“ derėtų apdovanoti BK straipsniais.

Ką gi, fizinio troleibusų naikinimo procesas prasidėjo. Klausimas – kokių veiksmų imsis mūsų teisėsauga, o gal visgi atsitokės politikai, kurie iš tai darančių asmenų sieks atsakomybės ir tuo pačiu sieks pakeisti situaciją?

Papildyta. Atostogų metas baigėsi, mieste reikia daugiau viešojo transporto, tačiau „rezervinių“ troleibusų nemažėja, jie jau stovi ir ten, kur liepos mėnesį buvo statomi lengvieji automobiliai – aikštelės vaizdai, užfiksuoti 2013 m. spalio mėn. 12 d.:


06Июн/13

2013-06-06 Обращение членов Сейма и городского совета

Новости, , , ,

Сегодня, 6 июня 2013 года, группа членов Сейма Литовской Республики, а также Совета города Вильнюса, обратились к Президенту Литовской Республики Даля Грибаускайте, премьер-министру Альгирдасу Буткявичюсу, председателю парламента Видасу Гедвиласу, мэру Вильнюса Артурасу Зуокасу и правящей коалиции по поводу первого этапа реформы транспортной системы города Вильнюса, который планируется от 1 июля.

В обращении подчеркивается, что после предполагаемой реорганизации город столкнется с дополнительными огромными потоками машин, а транспортная инфраструктура Вильнюса  будет еще сильнее перегружена.

Кроме того, в обращении отмечается, что:

“- Реформа не подготовлена надлежащим образом, нету моделирования возможных сценариев  ее эффекта для городской  транспортной системы;

–  Реформа не является прозрачной и систематической, она не получила  политической поддержки городского совета , несмотря на это, ее пытается реализовать односторонними административными решениями обходя демократические процессы самоуправления;

– Реформа не мотивирована преимуществом жителей города и причинами общего блага города, но, возможно, служат интересам отдельных групп;

– Осуществление реформы вызовет неизбежный хаос и весьма вероятен распад городской транспортной системы;

– Планируемое начало реструктуризации с 1 июля 2013 года выбрана очень неосмотрительно, без сочетания с интересами государства, не учитывая о обстоятельствах Литовского председательства в Совете ЕС, возможно, с намерением – или по крайней мере невнимательно и безрассудно своими действиями, подвергая опасности – нанести ущерб Литовского председательства, а также имиджу страны и репутации.”

Предлагается остановить этот процесс, пока не исчезнет угроза председательству в Совете ЕС. Также ожидается, что будет подготовлена систематичная, прозрачная и подлинным интересам жителей Вильнюса служащая концепция реформы транспортной системы.

Полный текст обращения (на литовском языке) можно найти здесь.

 Комментарий от troleibusas.lt

Вопрос – это обоснованная обращение заставит правящее большинство города задуматься о своих действиях и остановит “реформу”? Если нет – что должно случится, чтобы они все таки поняли, какой ущерб городу делается такими действиями?