Category Archives: Articles

Straipsniai apie troleibusų technologiją, pranašumus

12:12 PM12:12 PM/12:12 PM

2013-11-20 Conference. Part 5: Questions – answers

Konferencija: klausimai - atsakymai

Vėl sugrįžtame prie 2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvykusios Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuotos konferencijos „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.

Kaip jau buvo minėta, konferencijos metu ne tik buvo perskaityti pranešimai, o po jos priimta rezoliucija (vienas atsakymas jau gautas ir paskelbtas įraše „Susisiekimo ministerijos atsakymas į rezoliuciją“, apie tolesnę eigą informuosime ir toliau) – buvo ir replikų, diskusijų, klausimų. Dalis iš anksto elektroninėmis priemonėmis pateiktų klausimų konferencijos dalyviams buvo užduota pačios konferencijos metu (juos galima rasti čia: „2013-11-20 konferencija. 2 dalis – vaizdo įrašai“), visgi dėl laiko trūkumo visų klausimų užduoti nebuvo galimybės, todėl jų dalis buvo perduota el. paštu. Skaityti toliau…

10:05 AM10:05 AM/10:05 AM

How trolleybuses became buses in Vilnius

Solaris Urbino CNG autobusas (gamintojo nuotr., solarisbus.com)

 Prieš gerą savaitę į Vilnių iš Lenkijos Solaris gamyklos atvyko naujai pagaminti dujomis varomi autobusai. Kiek uždelsus (gal dėl itin šaltų orų, gal dėl tragiško eismo įvykio, nusinešusio dviejų pėsčiųjų gyvybes) šiandien, 2014 metų sausio 28 d., įvyks paradinis valdžios vyrų pozavimas šalia naujų autobusų, bus kaip ir pernai kartojamos frazės apie tai, kokie šie autobusai ekologiški ir kad tai miesto ateitis. Akivaizdu, ir vėl bus sąmoningai pamirštama paminėti, kad autobusų salonai (siekiant kaip įmanoma sumažinti autobusų kainą) yra be kondicionavimo sistemų, kad keleivius (kaip ir pernai atvykusiuose MAN autobusuose) karštą vasaros dieną turės paguosti liukai ir 8 mažyčiai langeliai. Oficialiai – kad tilptų daugiau keleivių, tačiau galbūt vėlgi kad būtų dar labiau sutaupyta, netgi sėdynių yra įrengta mažiau nei būna standartinės komplektacijos autobuse. Kalbama, kad Kauno mieste gauti 2012 metų gamybos autobusai Solaris Urbino 12 CNG turėjo daugybę gamyklinių problemų (kokių rimta ir tokią patirtį turinti įmonė neturėtų daryti), ir kad dar ir dabar taisomas konstrukcijos ir kokybės brokas. Tačiau mums svarbus kitas aspektas – turbūt nedaug kas paminės, kad šie autobusai buvo nupirkti vietoj troleibusų, t. y. atšaukus naujų troleibusų įsigijimui paskelbtą konkursą. Šiame įraše ir panagrinėkime, kaip viskas vyko. Skaityti toliau…

01:58 PM01:58 PM/01:58 PM

Mystery – debts of VVT are increasing or decreasing?

 Šiomis dienomis pavyko gauti atsakymo kopiją į vieno iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų skundą dėl vėluojančių atlyginimų. Žinoma, galbūt daug kas pagalvos: kas čia tokio, jei alga vėluoja, sumokės vėliau – tačiau juk parduotuvėje maisto nusipirksi, pasakęs „sumokėsiu vėliau, kai perves algą“. Galbūt daug kas tiki ir legenda, kad šioje įmonėje darbuotojai algas gauna kaip direktoriai – bet į tai net nesigilinsime (turbūt pakaks argumento, kad po reformos į įmonę pradėjus kviesti autobusų vairuotojus iš privačių vežėjų firmų, dauguma jų per pora savaičių išsilakstė?).

Taigi, peržvelkime darbuotojui parašyto atsakymo kopiją (paryškinimai – troleibusas.lt).

Skaityti toliau…

04:48 PM04:48 PM/04:48 PM

Schedules at bus stops are not required anymore?

Stotelė „Spaudos rūmai”, 2013-12-20. Eismo schema ir tvarkaraščiai perkelti už paviljono, o kaip ten kažką įžiūrėti sutemus – mažai kam rūpi.

 

 Kaip žinome, Vilniuje pagaliau buvo įgyvendintas dar 2008 metais pradėtas įgyvendinti projektas, pagal kurį 40-tyje viešojo transporto stotelių buvo įrengtos švieslentės, turinčios informuoti keleivius apie realų viešojo transporto priemonių atvykimo laiką („Švieslentės viešojo transporto stotelėse“).

Nors ir dabar jos ne visuomet veikia, tačiau šį kartą dėmesį norime atkreipti ne į tai. Dar įrenginėjant naujojo tipo švieslentes viešojo transporto keleiviai turėjo problemų, kai dar neįrengus naujųjų švieslenčių, buvo nupjauti iki tol stotelėse stovėję stulpai su juose buvusiais pilnais tvarkaraščiais, ir keleiviai neturėjo jokios galimybės tvarkaraščius sužinoti. Visgi vėliau tvarkaraščiai pradėjo atsirasti paviljonuose – dažniausiai šalia viešojo transporto schemos, kur juos sunkiai galėjo įžiūrėti žemesnio ūgio keleiviai. Skaityti toliau…

12:48 PM12:48 PM/12:48 PM

Trolleybus overhead network in Vilnius

Pirmiausia – didžiulė padėka Kęstučiui už pagalbą ir informacija, ir iliustracijomis ruošiant šį įrašą – troleibusų technologija, nors kai kurių asmenų vertinama kaip primityvi ir atgyvenusi, iš tiesų nėra tokia jau paprasta, ir vien perprasti kontaktinio tinklo sistemą nėra lengva. Tuo galėsite įsitikinti perskaitę šį įrašą, kuriame, kad dar labiau nesusukti galvos, dar nėra paminėta daugybė niuansų ir individualių sprendimų.

Be abejo, didžiulė padėka žmonėms, kurie sudalyvavo ekskursijoje, domėjosi, stebėjosi, ir pasidalino savo įspūdžiais su savo internetinių dienoraščių skaitytojais. Štai čia galite paskaityti dviejų žmonių įspūdžius su iliustracijomis (ne tik nuotraukomis, bet ir piešinėliais):

Enorca: Ekskursija pažiūrėti kaip atrodo troleibusų kontaktinis tinklas iš arčiau

Skirmantas Tumelis: Vilniaus troleibusų ir kontaktinio tinklo bėdos

Žinoma, didžiulė padėka ir visiems kitiems kontaktinio tinklo darbuotojams, kurie taip pat pagelbėjo mums visiems ekskursijos metu. Ir, be abejo, ačiū už pavaišinimą tortu su arbata 🙂 Skaityti toliau…

02:00 PM02:00 PM/02:00 PM

2013-11-20 Conference. Part 2 – videos

Tęsiame įrašų ciklą apie 2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvykusią Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuotą konferenciją „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.

Šį kartą pateikiame konferencijos vaizdo įrašus (už kuriuos nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai).

Visos konferencijos grojaraštis (visi pasisakymai ir diskusijos) nuo pirmojo iki paskutiniojo:

Youtube grojaraštis

Jūsų patogumui vaizdo įrašai padalinti atskiromis dalimis: Skaityti toliau…

11:59 AM11:59 AM/11:59 AM

2013-11-20 Conference. Part 1 – Summary

Sorry this article is not available in English yet.

2013-11-20_plakatas

2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvyko Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuota konferencija „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.

Kviečiame perskaityti išsamų reportažą apie konferenciją svetainėje lprofsajungos.lt: PROFESINIŲ SĄJUNGŲ BALSAS – UŽ TROLEIBUSUS.

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo nariai Rima Baškienė ir Jurgis Razma, sutikdami, kad viešasis transportas – tema, kuri yra aktuali (o jei nėra, tai turėtų būti aktuali) visiems ir pripažindami, kad šioje srityje (kuri dabar neretai savivaldybėse palikta savieigai ar sunkiai suvokiamiems jų sprendimams) reikalinga ir Seimo narių iniciatyva bei (pagal jiems apibrėžtas įstatymų galias) veiksmai, tobulinant viešąjį transportą, darant jį kokybiškesnį ir patrauklesnį.

Taip jau sutapo, kad ir judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ atstovas Marius Markevičius, ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas pastebėjo tuos pačius Eurostat skelbiamus skaičius: Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis ir bendru ES vidurkiu, neproporcingai daug kelionių atliekama naudojantis individualiu (o ne viešuoju) transportu, dar labiau nerimauti verčia skaičiai, rodantys tokį keliavimą lyginant pagal šalies BVP – ir šios tendencijos 2000 – 2010 metais yra tikrai blogos, rodančios, kad su viešuoju transportu yra rimtų problemų, kurias būtina ne formaliai, bet realiai ir sistemiškai spręsti.

Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ pranešime buvo nagrinėjamos kelios tikėtinos viešojo transporto nepopuliarumo priežastys – pateikiant konkrečius pavyzdžius su klausimais atitinkamą sritį kuruojantiems specialistams. Buvo klausiama, kodėl mūsų didmiesčiuose norima atsisakyti laiko patikrintos ir nuolat tobulinamos troleibuso technologijos, tuo pačiu žadant pereiti prie kūdikystės stadijos elektrinio autobuso sistemos. Paminėtas ir miesto savivaldybės pradedamas miesto maršrutų atidavimas privačiam vežėjui, bei kokios yra tikėtinos tokios schemos pasekmės.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas į viešojo transporto problemas pažvelgė kitu kampu. Kodėl Lietuvoje nyksta viešasis sektorius apskritai? Kokias grėsmes kelia vis stipriau propaguojamas liberalusis kelias, stengiantis viešąjį transportą privatizuoti, naudojantis individualių automobilizacijos mažinimo priemonių, pritraukiant tarptautinį verslą tokiais projektais kaip tramvajus? O gal verčiau rinktis alternatyvųjį kelią, naudojant kolektyvines automobilizacijos mažinimo priemones, strategiškai planuojant miestus ir neleidžiant chaoso miestų planavime. Užsiminta apie tai, kad nors Vilniuje daromi kai kurie teisingi žingsniai, dalis sprendimų yra absoliučiai nepriimtini. Naikinant troleibusus ir juos pradėjus keisti autobusais, tai neigiamai įtakoja miesto taršos situaciją. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės specialistų nuolat skelbiami įspūdingai padidėję keleivių srautai realybėje gali reikšti tai, kad žmonės po pradėtos reformos tiesiog priversti daryti daugiau persėdimų (kas didina keleivių skaičių statistikoje).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas pateikė įdomių naujienų apie tai, kokios Europos Sąjungos fondų paramos artimiausiais metais gali tikėtis Lietuvos miestų viešojo transporto parkai ir kokiomis sąlygomis. Buvo išsklaidytas daug kieno mėgiamas stereotipas, kad europiniais projektais galima remti įvairius neribotų sąmatų ir vargiai naudingus projektus – vietoj to linkstama remti daugiau smulkių projektų esamų sistemų tobulinimui, kurie duotų labiau apčiuopiamą naudą. Pranešėjas pabrėžė, kad pagal tai, kaip Vilnius realiai orientuojasi į gatvių, kiemų, stovėjimo aikštelių plėtrą, jį galima laikyti pačiu nežaliausiu miestu Europos Sąjungoje. 15min.lt: Artūro Zuoko svajonė turėti Vilniuje tramvajų gali žlugti – Europos Komisija pasiryžusi tokių projektų neremti

Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Julius Majauskas pasiūlė įsivaizduoti, kaip atrodytų Vilnius, neturintis viešojo transporto apskritai. Galbūt kai kurie automobilininkai naiviai galvoja, kad tuomet jie galėtų važiuoti tuščiomis gatvėmis, ir jų greičio neribotų, jų teigimu, juos stabdantis viešasis transportas – tačiau ar tikrai taip būtų?

Technikos mokslų daktaras Antanas Klibavičius, apžvelgdamas 2000 – 2020 metų Vilniaus miesto viešąjį transportą mokslininko žvilgsniu, pateikė faktus ir skaičius, kuriuos kažkodėl nutyli kai kurie miesto transporto planuotojai. Koks yra Bendrasis planas ir kiek jo yra laikomasi? Kokie yra realūs keleivių srautai ir kiek gali pervežti dabartinis miesto transportas, tinkamai sureguliavus jų tvarkaraščius? Ar patraukli yra viešojo transporto kaina, kokie yra keleivių aptarnavimo lygio rodikliai? Kodėl nesutvarkomas viešojo transporto prioritetas sankryžose? Ar tikrai tramvajus padarys teigiamą poveikį miestui? 15min.lt: Transporto ekspertas Antanas Klibavičius: viešajam transportui reikia pirmenybės sankryžoje, o ne A juostos

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys pristatė savivaldybės poziciją apie tai, kas padaryta viešajame transporte ir ką planuojama daryti ateityje. Buvo išreikštas nusivylimas gauta žinia, kad nebus suteiktas finansavimas tramvajaus projektui, tačiau pranešėjas leido suprasti, kad tai nereiškia, jog šios idėjos bus atsisakyta. Pagal skaidrėse pateiktą informaciją galima paskaičiuoti bent apytiksliai pajamų kitimą ir kitus dalykus. Įdomu tai, nepaisant to, jog pas vairuotojus parduodama tik 15% visų parduodamų bilietų, pastaraisiais mėnesiais iš vairuotojų nuperkama apie 800 tūkstančių vienkartinių bilietų /mėn. – šis skaičius įspūdingas, ir tai taip pat rodo (iš dalies, kadangi kartais keleiviai perka ir kelis bilietus iškart), kiek daug laiko vairuotojai sugaišta vien juos pardavinėdami. Taip pat buvo kalbama ir apie daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlusius planus keisti mokymo įstaigų darbo laiką, kas galbūt dalinai spręstų perpildytų viešojo transporto priemonių tam tikru dienos metu problemą.

Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Danuta Khlopova ir Naujosios profesinės sąjungos vadovė Alina Ryžinskaja savo pranešimuose apžvelgė, kaip iš vidaus mato situaciją troleibusų parkuose, dabar priklausančiuose UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Buvo nusistebėta dėl blogėjančių bendros įmonės rodiklių po troleibusų įmonės prijungimo prie autobusų įmonės, prasta technikos priežiūra, didėjančiais prastovų skaičiais, netvarka 2-ajame troleibusų parke, kuris jau pusiau virtęs autobusų parke. Buvo pateiktas pavyzdys, kad keliasdešimčiai autobusų, ten įsikūrusių nuo rugpjūčio mėnesio, per 3 mėnesius sunaudota 3 tonos aušinimo skysčio (tosolo) – panašu, kad jis iš autobusų teka upeliais.

Lietuvos profsąjungų lygos pirmininkas Vydas Puskepalis atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybės pradedamas propaguoti maršrutų atidavimas privatininkams aptarnauti už mažesnę kainą taip pat reiškia ir savivaldybės socialinės atsakomybės stoką, kadangi savivaldybė, pripažindama apie privačių vežėjų įmonėse darbuotojams mokamas itin mažas algas, tai toleruoja ir skatina.

Turbūt nereikia stebėtis, kad perėjus prie Vilniaus klausimų nagrinėjimo, salėje virė karštos diskusijos. Pirmiausia buvo sukritikuoti savivaldybės teiginiai apie tramvajaus kainą – nors pristatymo metu buvo teigiama, kad jo kaina tėra tik 50 mln. Lt/km, patvirtintų „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano sprendinių“ dalyje „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialusis planas“ pirmosios linijos kaina nurodyta 747,1 mln. litų, kuri gali dar išaugti dėl „nenumatytų aplinkybių“. Pirmosios linijos „Stotis – Santariškės“ ilgis – apie 11 km, tad vieno kilometro kaina yra apie 70 mln. Lt. Metro sąjūdžio atstovas pastebėjo, kad tokia tramvajaus kaina yra išpūsta, nes beveik siekia metro įrengimo kainą (tuo tarpu metro pranašumas prieš tramvajų – eismas vyksta ne ir taip perkrautose gatvėse, bet po jomis, nepriklauso nuo šviesoforų ciklų, kelių eismo įvykių ir t.t.). Daugiausia klausimų sulaukė Vilniaus m. savivaldybės atstovas Kastytis Lubys bei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis, tačiau dėl riboto laiko daugelis klausimų konferencijos metu taip ir liko neužduoti (visgi svečiai pažadėjo į klausimus atsakyti el. paštu, tad juos gavę, būtinai paskelbsime svetainėje). Vėliau bus gauti ir paskelbti konferencijos vaizdo įrašai, kad neturėję galimybės dalyvauti konferencijoje ar stebėti ją tiesiogiai, galėtų susipažinti ne tik su visų pranešimų medžiaga, bet ir peržvelgti vykusias diskusijas.

Dėkojame visiems, padėjusiems suorganizuoti šią konferenciją, dėkojame visiems pranešėjams, visiems dalyviams, skyrusiems savo laiką. Dėkojame Seimo narei Rimai Baškienei, jos padėjėjui Andrejui Gaidamavičiui, kurių dėka turėjome salę renginiui, ir Seimo Europos informacijos biurui, kuris visokeriopai padėjo prieš renginį ir jo metu. Dėkojame visiems, perdavusiems sau rūpimus klausimus (atsakymai į kuriuos, reikia tikėtis, bus gauti artimiausiu metu). Dėkojame ir žurnalistams iš Lietuvos radijo, svetainės 15min.lt, TV kanalo „ПБК Литва“, interneto svetainei „Profsąjungų naujienos“, kurie informavo visuomenę apie šį renginį. Ruošdamiesi kitiems renginiams, laukiame aktyvių veiksmų ir iš bendruomenių, kurios ne tik papasakotų apie konkrečias problemas viešojo transporto srityje, bet tuo pačiu ir pasiūlytų jų manymu optimalius sprendimus. Tikimės, kad ateityje diskusijų – galbūt siauresnėmis, konkretesnėmis temomis – daugės, tikimės, kad savivaldybė ir jos įmonės bus atviresnės ir norinčios ieškoti su visuomene dialogo.

Už nuotraukas ačiū Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjungai, o Živilei – už konferencijos plakatą.

Kai kurie konferencijos pranešimai:

1 “Lietuvos ir Vilniaus viešasis transportas keleivio akimis. Koks viešasis transportas patrauklus keleiviui?” – Judėjimas “Už troleibusus Vilniuje”, Marius Markevičius (ppt, pdf)
2 “Kas trukdo sukurti greitą, patogų ir “žalesnį” viešą transportą Lietuvoje: interesai, ideologijos, tradicijos” – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas (ppt)
4 “Miestas be viešojo transporto” – Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija, Julius Majauskas (pdf)
5 “Vilniaus visuomeninis transportas 2000 – 2020 metais” – Technikos mokslų daktaras Antanas Klibavičius (ppt)
6 “Vilniaus miesto viešasis transportas. Esama situacija ir perspektyvos” – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys (pptx, pdf)
9 “Vilniaus m. viešojo transporto reformos esamos ir galimos pasekmės. Lietuvos profsąjungų lygos pozicija” – Lietuvos profsąjungų lyga, Vydas Puskepalis (ppt)

Pirmojo pranešimo yra du atskiri failai (iliustracijos ppt formatu ir tekstinis pranešimas pdf formatu), taip pat šeštojo pranešimo yra padaryta pdf versija, kadangi originalus pranešimas turi daug skaidrių ir gali būti sunkumų jį atidarant senesniuose kompiuteriuose. Skaityti toliau…

02:43 PM02:43 PM/02:43 PM

Panels in the public transport stops

Vakarėjant, Saulėtekio žiede (2013-10-14)

Šiame įraše pakalbėkime apie vieną iš elektroninio bilieto projekto dalių – švieslentes Vilniaus m. viešojo transporto stotelėse, rodančias, kokio maršruto autobusai ar troleibusai atvyks artimiausiu metu. Yra ir kitų „šaunių“ šio projekto dalių, tokių kaip elektroninių bilietų skaitytuvai, kurie, jei ir veikia, ekranuose tokie blyškūs, jog dažnam sunku kažką įžiūrėti – galbūt vieną dieną pakalbėsime ir apie juos. Beje, ar kas nors žino, kad taip pat pagal šį projektą buvo nupirkti ir visose UAB „Vilniaus viešasis transportas“ transporto priemonėse iki šiol tebestovi nenaudojami bilietų spausdintuvai, kurie turbūt taip ir nebus naudojami, pamačius apie jų „patikimumą“ bandymų laikotarpiu? – pastovės būtiną pagal projekto sąlygas laiką, o po to bus sėkmingai nurašyti – o ties projektu padėta varnelė: „įvykdytas“ (nuotr. žemiau – bilietų spausdintuvas).

Bilietų spausdintuvas

2008-2013 m. vasara

Škoda 14Tr (1661), 2013-09-10, Karaliaus Mindaugo tiltas

Pradėkime nuo žaviųjų „pirmosios kartos“ švieslenčių stotelėse.

Statybugidas.lt: Apie viešojo transporto grafikus informuos švieslentės

diena.lt: Modernumo įvaizdį kurs švieslentės

Kaip rašoma šiame 2008 m. lapkričio mėn. paskelbtame pranešime, būtent tuomet buvo įrengtos pirmosios 9 švieslentės, o vėliau pagal planą per porą savaičių Vilniaus m. viešojo transporto stotelėse jų turėjo iš viso atsirasti 40. Žinoma, ne tik atsirasti, bet ir veikti – deja, kaip puikiai žino vilniečiai, jos niekuomet nebuvo patikimu informacijos šaltiniu. Kai jos veikdavo – keleiviai anaiptol negalėjo būti tikri joje rodomos informacijos teisingumu: būdavo rodoma, kad viena ar kita transporto priemonė atvyks, bet ji taip ir nepasirodo – taigi galima daryti išvadą, jog nors buvo skelbiama, kad švieslentėse bus rodomi duomenys gauti pagal GPS signalus iš transporto priemonių, to nebuvo. Pristatant šias švieslentes, būdavo skelbiama, kad jos pateiks ir aktualią informaciją apie spūstis ar avarijas dėl kurių viešasis transportas stipriai vėluos – deja, to nebūdavo, viskas ką keleiviai matydavo – tai reklaminiai intarpai, o dėl spūsčių vėluosiančios ar dėl gedimo neatvyksiančios transporto priemonės vis tiek ekranuose vaidendavosi. Kitas dalykas, kad švieslentės dažniausiai išvis arba rodydavo mėlyną ekraną su klaidos kodu, arba būdavo užgesusios, arba tiesiog išmontuotos. Viena gedimų priežasčių buvo ta, kad nepaisant „Vilniaus troleibusų“ atstovų perspėjimų, švieslentės vis tiek buvo prijungtos prie troleibusų kontaktinio tinklo (kur neatlaikė aukštos įtampos ir įtampos svyravimų). Kitos viešojoje erdvėje skelbtos jų neveikimo priežastys buvo ir tokios, kaip „per šalta lietuviška žiema“:

2010-01-18 15min.lt: Švieslentės užmigo žiemos miegu:

Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų (IT) skyriaus vedėjas V.Jančiauskas: „Nuo rudens bandėme susisteminti švieslentes, padaryti, kad jos tiksliai rodytų, kiek liko laiko, kol atvažiuos autobusas, deja, dažnai programa išsiderindavo. Atėjus žiemai, paaiškėjo dar vienas minusas – švieslentės yra nepalankios mūsų žiemoms, mat esant didesniam nei 10 laipsnių šalčiui sugenda ir išsijungia“. Specialistas tvirtino, kad skystųjų kristalų švieslenčių ekranai yra per silpni didesniems šalčiams – sistema tiesiog užšąla. Anot R.Jančiausko, pastebėjus šią bėdą, švieslentės buvo nukabintos ir išvežtos taisyti. „Dauguma švieslenčių sutaisytos, tačiau stotelėse jas vėl pakabinsime, kai šalčiai šiek tiek atlėgs“

2010-03-22 diena.lt: Šiltiems kraštams pritaikytos švieslentės neatlaikė Vilniaus žiemos

2010-06-01 diena.lt: Modernus Vilnius – nepasiekiama svajonė:

„aiškino Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų (IT) skyriaus vedėjas V.Jančiauskas, nepaneigdamas, kad pasirinkdama tiekėją savivaldybė neįvertino to, kad jo įrenginiai nepritaikyti permainingam Lietuvos klimatui“.

Visgi sugrįžkime į pačią pradžią. Praėjus vos porai mėnesių po švieslenčių atsiradimo, 2009 m. sausio 20 d. portale diena.lt pranešama: Troleibusų atvykimą švieslentės rodys tik balandį

Informuojama, kad vietoj švieslenčių belikę jų rėmai neturėtų keleivių neraminti – anot tuometinio „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Vaidoto Antanavičiaus „matyt, reguliuojant sistemą radosi techninių kliūčių. Šiuo metu jas bandoma pašalinti“.

2010-09-21 diena.lt: Švieslenčių rėmai – kasdienis tyčiojimasis iš vilniečių?

lrt.lt video: Lietuvos sostinėje iš 40 švieslenčių veikia vos 3:

2012-08-24 lrt.lt: Sostinėje viešasis transportas nespėja vytis švieslenčių grafikų

Jau pati straipsnio pradžia, žinant visą švieslenčių istoriją, perspėja apie tai, kad ir vėl bus tos pačios kalbos su tais pačiais pažadais:

„Tiek Kaune, tiek Vilniuje, didžiausio keleivių srauto vietose, yra iškabintos švieslentės su viešojo transporto atvykimo laikais. Laikinojoje sostinėje tokia sistema veikia be priekaištų. Tuo metu Vilniuje gyventojai sako nesuvokiantys, kokius laikus rodo švieslentės. Viešojo transporto atstovai pripažįsta, kad sutrikimų būta, ir užsimena, kad artimiausiu metu švieslenčių laukia renesansas.“

Taigi, kaip rašoma straipsnyje (paskelbtame 2012 m. lapkričio 21 d.) portale delfi.lt „Švieslentės Vilniuje neveiks iki pavasario“, nedarant gilesnės analizės ir pasirinkus „taupiausią“ variantą, t. y. nenorint išleisti 0,5 mln. litų, kad švieslentes prijungti prie standartinio elektros tinklo (kuriuos tenka išleisti dabar), buvo sugadinta daugybė įrangos ir keleiviai negavo paslaugos, kurią (pagal įsisavintas lėšas) turėjo gauti. Tiesa, pastarame straipsnyje užsiminta, kad pagal naują projektą švieslentės atsiras 2013 m. pavasarį…

2013 m. vasara -…

2013-07-18 veidas.lt: „Pakeista Vilniaus miesto viešojo transporto sistema“. Vilniaus miesto meras A.Zuokas teigia:

„Švieslentės įrengtos 2008 m. lapkritį, jų pirkimas ir įrengimas kainavo 962 tūkst. Lt. Tačiau elektros maitinimas buvo susietas su troleibusų tinklu, ši buvo tiekiama nepastoviai, todėl švieslenčių veikimas dažnai strigdavo. Šiuo metu stotelėse baigiami įrengti nauji laikikliai, į visas stoteles privesta elektros energija. Visus darbus rangovas įsipareigojęs baigti liepos mėnesį.“

…ir štai atėjo 2013-tųjų vasara, pradėta garsioji Vilniaus m. viešojo transporto „optimizavimo“ reforma. Jai ruošiantis, poroje stotelių buvo paskubomis pastatyti stulpai „naujos kartos“ švieslentėms ir pjaunami senieji stulpai, ant kurių keleiviai iki tol galėjo matyti cilindruose pateiktus pilnus viešojo transporto grafikus. Tiesa, vėliau stotelėse šie grafikai buvo priklijuojami, tačiau apie jų ilgaamžiškumą kalbėti sudėtinga:

2013-06-30, Žaliasis tiltas

Šiuo metu pilni grafikai (tokie, kokie būdavo cilindruose) iškabinami stotelėje šalia viešojo transporto schemos – tačiau įdomu būtų žinoti, kodėl nuspręsta juos kabinti virš suoliuko, o ne šalia jo, kuo remiantis buvo pasirinktas toks grafikų iškabinimo aukštis, kuris žemesnio ūgio žmonėms yra visiškai netinkamas…

Pristatydamas reformos pradžią žurnalistams, 2013-06-27 Vilniaus m. meras Artūras Zuokas apie ją kalbėjo stotelėje prie miesto savivaldybės (žurnalistai nepraleido pro akis ir užfiksavo garsųjį gestą – pavyzdyje yra nuotrauka iš portalo 15min.lt), o šalia buvo skubiai prieš pat šį šou įrengta švieslentė.

No_comment

 Deja, naujoji švieslentė po dviejų mėnesių (2013 m. rugpjūčio 25 d.) atrodė štai taip – ar Jūs joje kažką įžiūrite?:

Švieslentė - Europos aikštė, 2013-08-25

2013-08-16 diena.lt: Švieslentės į Vilniaus stotelės grįš per rugpjūtį ir rugsėjį

Atkreipkime dėmesį į „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Ginto Bliuvo žodžius:

 „Čia tos pačios švieslentės, tik jos turės atnaujintą programinę įrangą ir jos bus prijungtos prie pastovaus elektros tinklo, ne prie šviesoforų“.

Štai, pasirodo, jos buvo prijungtos prie šviesoforų! Kalbant rimtai – įdomu, ar tikimasi, kad nauja programinė įranga toms pačioms šalčiams neatsparioms švieslentėms padės ištverti žiemos šalčius, o gal tiesiog manoma, kad šalčių nebus?

Šiuo metu baigiasi spalio mėnuo, ir nors daugelyje stotelių naujieji stovai jau yra – jie tebėra tušti.

Tačiau ir tie, kurie turi ekranus, sukelia klausimų:

1. Kaip žinia, 4-tojo maršruto troleibusai savaitgaliais važiuoja ne į Žemuosius Panerius, bet tik iki Gerosios Vilties stotelės – tačiau savaitgaliais švieslentėse rodoma klaidinga kryptis.

2. Stotelėje „Karaliaus Mindaugo tiltas“ po švieslente esančiame maršrutų sąraše paminėtas 14-tojo maršruto troleibusas (žemiau matoma nuotrauka, daryta 2013-10-31), nors jis nuo 2013-09-01 važiuoja pakeista kryptimi – o gal „Susisiekimo paslaugų“ darbuotojai ir patys nežino maršrutų pokyčių? Keleiviams, tikintiems šiuo užrašu, gali tekti ilgokai laukti…

2013-10-31 Švieslentė

3. Kokio tipo transporto priemonė (žemagrindė / pusiau žemagrindė ar nežemagrindė) atvažiuos?

4. Šaunu, kad pvz. Klinikų stotelėje esanti švieslentė rodo ir atvykimą troleibusų, vykstančių iš parko į nuolatinius reisus – tačiau sistemoje nesigaudančiam žmogui lieka neaišku, ar, tarkim 9 bei 17 maršruto troleibusas važiuos pro Šilo tiltą, ar pro Žirmūnų tiltą, o gal jis išvis į Žirmūnus neužsuks?

5. Ar tikrai šios švieslentės rodys informaciją apie įvykusias avarijas ir dėl jų pakeistus maršrutus? Tuo abejoti leidžia 2013 m. spalio 28 d. įvykęs incidentas (video), kai buvo sugadintas kontaktinis tinklas Jogailos g. pabaigoje į Gedimino pr. pusę, o po šio įvykio 2, 6, 14, 20 maršrutų troleibusai buvo nukreipiami kita trasa. Ar švieslentėje, esančioje stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“, buvo pateikiama informacija apie tai, kad šių maršrutų troleibusai į ją neatvyks, o gal visgi keleiviai matė, kad troleibusai neva atvyks po kelių minučių, nes pagal GPS signalą jie buvo netoliese? Nors būtent tokias funkcijas ir žadėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas, pasak kurio, „švieslentės ne tik rodys atvažiuojančio transporto laiką iki stotelės, bet ir praneš, jeigu yra kokių sutrikimų maršrute, atsitiko kontaktinio tinklo avarija ar keičiasi maršrutas.“:

2013-08-21 alfa.lt: Grįš neveikiančios švieslentės

2013-08-21 respublika.lt: Pinigų tratinimo objektu sostinėje vėl tapo švieslentės

Kaunas ir vėl pasirodė geriau

Švieslentė - Kaunas - 1

Švieslentė - Kaunas - 2

O dabar žvilgtelėkite į švieslentes Kauno m. viešojo transporto stotelėse, kurios nuo pat pradžių buvo įrengtos kaip priklauso (t. y., „maitinamos“ nuo 220V tinklo) ir kurios buvo nupirktos būtent tokios, kokios naudojamos daugybėje pasaulio miestų – būtent todėl, kad veikia ir suteikia žmonėms informaciją, o ne todėl, kad yra moderniau atrodančios. Tiesa, smulkių problemų būta ir ten, tačiau tikrai nevyko tokia epopėja kaip Vilniuje… Kaune esančios švieslentės jau nuo pat pradžių rodo, kokio tipo transporto priemonė (žemagrindė, ar ne) atvažiuos (o tai itin svarbu ir neįgaliesiems, ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir tėvams su vaikų vežimėliais) – deja, Vilniuje ir naujosiose, „moderniosiose“, tokios paprastos funkcijos (kuri veiktų atsižvelgiant į konkrečios važiuojančios transporto priemonės GPS signalą, ne į tai, kas numatyta pagal grafikus) įdiegti nesugebėta…

Skaityti toliau…

08:07 PM08:07 PM/08:07 PM

The flow of passengers investigations in Vilnius

The mass media is constantly announcing as if number of public transport vehicles, frequency of their routes, etc. in Vilnius is determined on the basis of passenger flow investigations.

For example, in the article of delfi.lt “Public transport of Vilnius: complains continues” Head of Public transport department of SĮ „Susiekimo paslaugos“ Modesta Gusaroviene says: “Passenger flow studies show that public transport service in Antakalnis district is optimal”.

Here it is worth to recall one traffic accident, which was described in 15min.lt: “In Vilnius, a minibus collided with a crowded trolleybus”:

The accident caused no casualties because the trolleybus was full of passengers and when trolleybus had made a sudden stop there was nowhere to fall, people just leaned against each other.

Also an information was received that the Municipality of Vilnius which is possibly planning to make new stage of public transport “optimization”, has ordered SĮ “Susisiekimo paslaugos” to examine passenger flows, and this is what they are doing from 12th to 27th of October, 2013.

Therefore, the need for such a post has appeared in order to consider if these techniques which are being used in Vilnius, may be solemnly called “passenger flow studies”.

Škoda 14Tr 1628 (12 maršrutas), Solaris Trollino 15AC 1674 (6 maršrutas)

Even in this age of technology we can easily see the inability to make correct schedules, as vehicles which go the same direction are still appearing in the stop at the same time and then you will have a long waiting time before the next vehicle arrives.

As it is known, an estimation of flow of passengers (ie, the number of passengers boarded, or contrary got got out, in a particular stop, in a particular route) could be done if each passenger in the buses and trolleybuses, when boarding or getting out would be activating an electronic ticket (no matter what type of ticket – a single, or e-ticket which is based on time). However, as we know in Vilnius, you can “track” passengers of only 30 and 60 minutes tickets, and only partially, that is, you can only see the place where the ticket is activated, but it can’t be seen, where the passenger got out or if a passenger has continued the trip with another vehicle. It is not possible to track so-called “monthly” (30-days) ticket passenger traffic and how often they use public transport, and which routes they use. Single tickets which are brought from a driver are not showing anything, too, as passengers often buy several of them at once and use them later on another vehicle.

skaiciavimas

This “eye” is a part of an automatic passenger flow tracking system.

Much more accurate number and dynamics of passengers in vehicles would give a system which is installed in a public transport  vehicle that automatically calculates how many passengers have got inside and how many have got outside in every stop. The equipment cost per vehicle is about 25 thousand Litas, the cost of a single vehicle tracking and reports (for one one month) is from 80 Euros (about 276 Litas).

Such a system was tested in 2011 by “Vilniaus troleibusai” which had still existed those days. Distributor of automatic passenger counting system, company “Fima”, has installed this system in one Skoda 14Tr trolleybus and provided daily reports numbers of passengers which have entered the vehicle of have left it, in each stop, also other data was provided like the biggest numbers of passengers  in each route and so on. This service was provided for the tests for free.

elektronika.lt: They want to count the capital’s trolleybus passengers automatically

15min.lt: “Vilniaus troleibusai” would like to count how many people in the capital are using trolleybuses

After the testing the leaders of “Vilniaus troleibusai” have concluded that this system can be much more useful than the “traditional” one (it was planned to install it to at least 10% of the trolleybuses and thus to monitor all the routes of varying the time of day, and other data), this equipment has been installed into both trolleybuses Amber-Vilnis 12ac.

In Vilnius, such system is also present in the buses “MAN Lion’s City A21 CNG” which have arrived this spring (however, although the hardware is there this system has not been used for a single day). For the system to work, of course, only hardware is not enough – there should be a software maintenance and analysis, as well as reports of certain types in the form of tables and graphs. For a half of year in Vilnius, this system was used for free in both trolleybuses Amber-Vilnis, reports were received every morning for yesterday’s routes, but it was decided to save money and after the term of free reports has ended, it was decided to use a different investigating system which is already used for decades – “calculation on fingers” system, where a person is sitting quietly in a bus stop.

srauto_tyr_2013-08

We see a man in these pictures who was noticed while “performing the flow of passengers in Vilnius investigation” on August 19-21, 2013 (thanks for the photos to Mr. Romas!). On Monday, this man was sitting for an hour or two in a bus stop in one side of the street, on Wednesday he was sitting in another side of the street – and investigation is done…

What this man is recording exactly?

kst_blankas

And here you can see a fragment of the form which is called “The Passenger Flow Research” – the same is being used till now, year 2013. The form does not have one more system scale, when passengers are not able to board the vehicle at all as it is overcrowded (even standing in the doorway). As you can see, this monitoring is done at a particular stop only, for only a very limited period of time, there is no analysis of whether the vehicle has arrived on schedule, or maybe vehicles have arrived at the same time (because it also affects the number of passengers), there are no numbers how many passengers boarded and how many passengers have left the vehicle.

So in accordance with such “flow study” which is conducted (by request) in the best case by four people, who are working for a few hours in a stop, Vilnius is organizing the public transport system. Dear passengers, are these methods which are being used in Vilnius, you can trust?

Skaityti toliau…

03:28 PM03:28 PM/03:28 PM

The number of public transport vehicles in Vilnius

Sorry this article is not available in English yet.

Šis trumpas įrašas (kuris galbūt ateityje esant poreikiui bus papildytas detalesne informacija) atsirado tam, kad detaliai parodyti, kaip pakito Vilniaus miesto viešasis transportas po „optimizacijos“, kuri pradėta 2013 m. liepos 1 d. ir kuri tęsiama iki šiol.

Visi puikiai žino, kad mieste visiškai nebeliko privačių vežėjų standartiniais dviašiais ir triašiais autobusais bei mikroautobusais (deklaruota, jog juos norima įtraukti į bendrą sistemą, tačiau vežėjai, žinodami, kaip miesto savivaldybė elgiasi su savo įmone, t. y., su ja neatsiskaito, tiesiog nenorėjo lipti ant to grėblio, ant kurio priversta būti AB „Vilniaus viešasis transportas“). Rūtos Grigolytės straipsnyje lrt.lt „S. Matulionis apie „mikriukus“: tai ne kultūros paveldas, bet darbo vietos“ buvo rašyta, kad Vilniaus miesto vežėjų asociacijoje, vienijančioje 7 įmones, galbūt ne visos vienu metu, tačiau dirbo 220 transporto priemonių (dalis turbūt buvo rezervinės, tačiau akivaizdu, kad keleivius vienu metu Vilniuje vežiojo bent 150 vnt. įvairios talpos transporto priemonių, priklaususių privačioms įmonėms). Įsidėmėkite šį skaičių, nagrinėjant žemiau pateikiamus skaičius iš mieste kursuojančių AB „Vilniaus viešojo transportas“ priemonių.

Pereikime prie kitų skaičių – iš AB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau tekste – VVT) autobusų ir troleibusų (įvairios talpos), vežiojančių keleivius miesto gatvėmis nuo 2011 m. vasaros iki 2013 m. rudens. Atkreipiu dėmesį, kad tai yra skaičius transporto priemonių, kuris yra didžiausias piko metu gatvėje, tai yra, ne piko metu jų skaičius yra mažesnis. Taip pat paminėtina, kad šie skaičiai nerodo turimo bendro vienos ar kitos rūšies transporto priemonių skaičiaus.

Nežinantiems niuansų, priminsiu, kad vasarą į maršrutus nuolat išleidžiama daug mažiau transporto priemonių dėl sumažėjusių keleivių srautų (vasaros sezonu Vilniuje laikomi birželio 1 – rugpjūčio 31 d., visas kitas laikotarpis – žiemos sezonas). Atkreiptinas dėmesys, kad retesnis kursavimas blogina paslaugos sąlygas, t. y., keleivis, mokėdamas tą pačią kainą už, tarkime, 30 dienų bilietą, vasaros metu stotelėse yra priverstas stovėti ilgiau. Na, bet šį kartą ne apie tai, o apie VVT transporto priemonių pokyčius, kurie bendrai gali būti pavaizduoti taip:

2013-09-24_01_800

Gali būti, kad šis grafikėlis daug kam pasirodys per sudėtingas, tad panagrinėkime skaičiukus atskirai.

1. VVT autobusų ir troleibusų skaičius vasaros sezono metu

2013-09-24_02_800

Iš šio grafiko matyti, kad 2011, 2012, 2013 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais autobusų ir troleibusų skaičiai reisuose kito nežymiai. Tuo tarpu nuo 2013 m. liepos 1 d., pradėjus „optimizavimą“, autobusų skaičius išaugo 55 vnt. darbo dienomis ir 41 vnt. poilsio dienomis, o troleibusų skaičius dar labiau sumažėjo nei birželio mėnesį – 30 vnt. darbo dienomis ir 18 vnt. poilsio dienomis. Bendras autobusų ir troleibusų skaičius tepadidėjo nuo 399 iki 424 vnt. darbo dienomis (t. y., 25 vnt.), o poilsio dienomis nuo 245 iki 268 vnt. (t. y., 23 vnt.)

2. VVT autobusų ir troleibusų skaičius žiemos sezono metu

Ir štai ateina rugsėjis, Vilniuje vėl daugybė moksleivių, studentų ir kitų keleivių, sugrįžusiųjų po atostogų – transporto priemonių vėl reikia daug, ir dažnai kursuojančių. Ta proga ką mes turime?

2013-09-24_03_800

Troleibusų skaičius darbo dienomis, keliais vienetais mažintas jau pernai (lyginant su 2011 m.), kertamas penktadaliu, o poilsio dienomis jų mieste telieka išvis vos 106 vnt. (ir čia, pasikartosiu, tik piko metu). Autobusų skaičius, žinoma, auga – 59 vnt. (15%) darbo dienomis ir net 62 vnt. (44%) poilsio dienomis. Įdomiai atrodo bendro transporto priemonių skaičiaus pokyčiai: darbo dienomis transporto priemonių net sumažėjo vienu vnt., nuo 510 vnt. iki 509 vnt., o poilsio dienomis – padaugėjo nuo 259 vnt. iki 303 vnt., t. y., 17%.

Papildymas (2014-06-14). Besibaigiant dar vienam „žiemos“ sezonui, reikia pastebėti, kad po truputį paslapčia, autobusų skaičius Vilniuje padidėjo ir vėl, o skaičiai pasitinkant vasaros sezoną atrodo taip:

2014-06-14 VT skaičiai

Vietoj epilogo

Ką mes galime pamatyti iš visų šių skaičių? Pirma – VVT turimas transporto priemonių parkas – net ir perkant 8 metų senumo mikroautobusus iš Jelgavos – nekompensuoja iš gatvių išstumtų privačių vežėjų skaičiaus reikalingiausiu metu, t. y., darbo dienomis, keleiviams važiuojant į darbą ir grįžtant iš jo. Antra – nors dalyje maršrutų keleivius galima sėkmingai pervežti reisuose skiriant daugiau troleibusų, „permetant“ autobusus į kitus reisus (kadangi autobusų fiziškai neužtenka, o troleibusų yra), taip nėra daroma, nes užsibrėžtas tikslas – troleibusų sunaikinimas bet kokia kaina, net ir keleiviams keliaujant kaip silkėms likusiose VVT transporto priemonėse – kažkam yra labai saldi svajonė…