Pirmojoje straipsnio dalyje aiškinomės, kokiu būdu organizuoti viešąjį pirkimą, kad dauguma gamintojų būtų atsijoti dar nepriėjus iki troleibusų charakteristikų nagrinėjimo. Išsiaiškinome, kad pagrindiniai būdai yra šie:
numatyti itin didelius minimalius gamintojo finansinius pajėgumus bei itin didelių sandorių turėjimą nurodytu laikotarpiu – kažkodėl neeliminuojant bėginio transporto (tramvajų), tačiau eliminuojant kitų rūšių miesto VT priemones;
pirkimą paskelbti ir įvykdyti kuo skubiau ir tuo metu, kuomet dalis gamintojų apie jį gal net nesužinos;
techninę dokumentaciją pateikti tik lietuvių kalba (ar šveicarams, ar belgams, ar ukrainiečiams, neturintiems Lietuvoje savo atstovo, per trumpą laiką tektų ne tik rasti vertėjus, bet ir pateikti visus dokumentus lietuvių kalba).
Lietuvoje kažkodėl nematoma problemos, kuomet dalyvauja vos vienintelis tiekėjas (ar itin glaudžiai vienas su kitu susiję du tiekėjai), nors tą prekę gamina ir gali pasiūlyti bent 10 gamintojų (žiūrint vien į artimiausias šalis). Toks požiūris yra ne visur – pvz., 2013 m. Slovakijos sostinėje Bratislavoje 80-ties naujų troleibusų pirkimo konkursas buvo paskelbtas pakartotinai, kadangi pirmuoju bandymu paraišką dalyvauti pateikė vos vienas dalyvis.
Bet gal nėra dėl ko pergyventi, nes ketinama pirkti troleibusus, kuriuose įdiegtos jeigu ne pačios moderniausios, bet bent jau ne 20-30 metų senumo inovacijos? Ir gal bent čia jau tikrai nei vienas gamintojas neatkris, jeigu praėjo ankstesnėje dalyje išvardintą kliūčių ruožą?
Nieko panašaus. Nors už troleibusus ketinama mokėti itin brangiai, reikalaujama tik tokių žaisliukų, kurie nieko bendra su šiuolaikinėmis troleibusų galimybėmis neturi. Galbūt rašiusieji pirkimo sąlygas apie šiuolaikinių troleibusų (ir apskritai viešojo transporto priemonių) galimybes nieko nežino? O galbūt žino, bet sąmoningai siekia nupirkti kuo primityvesnius troleibusus, kad ir vėl galėtų paniekinamai kaltinti „štai, nauji troleibusai, o tokie netikę, matote, neveltui sakiau, kad dyzeliniai autobusai miestui daug geresnis sprendimas“.
Dar daugiau – ketinama mokėti ne už geresnį troleibusą, o už, pvz., mėnesiu-kitu greitesnį jo pristatymą. Kaip bus parašyta žemiau, netgi nevykdant pirkimo paknopstomis, būtų suspėta įgyvendinti finansavimo gauti ES struktūrinių fondų paramą sąlygas. Kas svarbiau – ar troleibusų galimybės ir jų kokybė, ar troleibusų pristatymas keliomis savaitėmis anksčiau? Pažadėsi pagaminti paskubomis – tapsi laimėtoju, pasiūlysi geresnę komplektaciją – pralaimėsi.
Na ir taip, kai kurių gamintojų troleibusai techninių specifikacijų dėka taip pat automatiškai eliminuojami – nors pvz. vieno iš gamintojų produkcija puikiausiai tinka ne viename Čekijos, Slovakijos mieste.
Taigi peržvelkime, kas pagal šias sąlygas turėtų būti ir ko neturėtų būti naujuosiuose troleibusuose. Dar sykį atsidarykime troleibusų pirkimo sąlygas ir panagrinėkime jų VIII skyrių „Pasiūlymų nagrinėjimas ir pasiūlymų atmetimo priežastys“ (15 – 22 psl.) bei 1-ąjį priedą „Techninė specifikacija“ (26 – 42 psl.). Skaityti toliau…
Šiandien, spalio 15-tąją, minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena. Šios dienos simboliu laikoma baltoji lazdelė – vienas pagrindinių įrankių, kuriuo naudojasi regėjimo negalią turintis žmogus. Pasaulinė baltosios lazdelės diena Lietuvoje pradėta minėti nuo 1992 metų, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga tapo Pasaulio aklųjų ir silpnaregių sąjungos nare.
Baltosios lazdelės dienos proga pasaulyje organizuojami įvairūs renginiai, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, informuoti apie regos sutrikimo priežastis, iš anksto užkertant kelią ligoms.
Šiuolaikinė kompiuterinė technika gali padėti akliesiems, silpnaregiams bendrauti. Speciali programinė įranga geba paversti ekrane matomą tekstą į garsą. Naudodamiesi tokiomis programomis aklieji gali naršyti ir po internetą. Sukurti ir specialūs Brailio rašto ekranai, leidžiantys „matyti“ tekstą. Naudojant skenerius, galima įvesti reikiamą informaciją, o Brailio spausdintuvai gali atspausdinti tekstą Brailio raštu.
Na, o ar draugiškas akliesiems bei silpnaregiams Vilniaus viešasis transportas ir ypač troleibusai? Apie tai papasakojo VšĮ „Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras“ direktorius Algimantas Arbočius. Skaityti toliau…
6 maršruto troleibusas (važiavęs 15 maršruto trasa) ne tik su švieslente, bet ir su 3 trafaretais
Nepaisant tikrai prasto oro likus savaitei iki rugsėjo šiemet, kaip ir pernai, Vilniaus miesto centre įvyko dviračių lenktynės „Velomaratonas“. Šį kartą nuo 6:30 iki 18:30 nevažiavo keturių (3, 4, 14, 20), buvo pakeistos penkių (2, 6, 10, 12, 17) troleibusų maršrutų, taip pat buvo pakeistos 16 autobusų maršrutų trasos.
Jau po pernai vykusio renginio įraše „Velomataronas 2013 ir viešasis transportas“ buvo kalbama apie problemas, kurias šis renginys sukelia viešojo transporto keleiviams. Norėjosi tikėtis, kad šiemet jei jau nebus pašalintos visos problemos, jų skaičių bent jau bus stengiamasi kaip įmanoma sumažinti. Deja…
Tenka tik apgailestauti, kad ir vėl Vilniaus valdžia parodė cinišką požiūrį į tuos, kurie naudojasi viešuoju transportu ir dėl atkirsto miesto centro tiesiog negalės patekti į jiems reikiamą vietą. Galbūt manoma, kad sekmadieniais niekam niekur važiuoti nereikia, o jei ir reikia – kad niekam nėra problema sumokėti papildomą porą dešimčių litų taksi firmai. O gal savivaldybė, leidžianti tokius miesto centro užblokavimus, kompensuos keleivių patirtas papildomas išlaidas? Neteko girdėti, kad būtų skaičiuojama ir skelbiama, kiek įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ tokio renginio dėka patiria papildomų nuostolių (įskaitant negautas pajamas už keleivius, kuriuos normaliomis sąlygomis būtų pervežusi), apie tai, kiek keleivių, taip ir nesulaukę stotelėje jiems reikalingo maršruto transporto, susidarė neigiamą įspūdį apie viešąjį transportą apskritai? Skaityti toliau…
Šiame įraše pakalbėkime apie vieną iš elektroninio bilieto projekto dalių – švieslentes Vilniaus m. viešojo transporto stotelėse, rodančias, kokio maršruto autobusai ar troleibusai atvyks artimiausiu metu. Yra ir kitų „šaunių“ šio projekto dalių, tokių kaip elektroninių bilietų skaitytuvai, kurie, jei ir veikia, ekranuose tokie blyškūs, jog dažnam sunku kažką įžiūrėti – galbūt vieną dieną pakalbėsime ir apie juos. Beje, ar kas nors žino, kad taip pat pagal šį projektą buvo nupirkti ir visose UAB „Vilniaus viešasis transportas“ transporto priemonėse iki šiol tebestovi nenaudojami bilietų spausdintuvai, kurie turbūt taip ir nebus naudojami, pamačius apie jų „patikimumą“ bandymų laikotarpiu? – pastovės būtiną pagal projekto sąlygas laiką, o po to bus sėkmingai nurašyti – o ties projektu padėta varnelė: „įvykdytas“ (nuotr. žemiau – bilietų spausdintuvas).
2008-2013 m. vasara
Pradėkime nuo žaviųjų „pirmosios kartos“ švieslenčių stotelėse.
Kaip rašoma šiame 2008 m. lapkričio mėn. paskelbtame pranešime, būtent tuomet buvo įrengtos pirmosios 9 švieslentės, o vėliau pagal planą per porą savaičių Vilniaus m. viešojo transporto stotelėse jų turėjo iš viso atsirasti 40. Žinoma, ne tik atsirasti, bet ir veikti – deja, kaip puikiai žino vilniečiai, jos niekuomet nebuvo patikimu informacijos šaltiniu. Kai jos veikdavo – keleiviai anaiptol negalėjo būti tikri joje rodomos informacijos teisingumu: būdavo rodoma, kad viena ar kita transporto priemonė atvyks, bet ji taip ir nepasirodo – taigi galima daryti išvadą, jog nors buvo skelbiama, kad švieslentėse bus rodomi duomenys gauti pagal GPS signalus iš transporto priemonių, to nebuvo. Pristatant šias švieslentes, būdavo skelbiama, kad jos pateiks ir aktualią informaciją apie spūstis ar avarijas dėl kurių viešasis transportas stipriai vėluos – deja, to nebūdavo, viskas ką keleiviai matydavo – tai reklaminiai intarpai, o dėl spūsčių vėluosiančios ar dėl gedimo neatvyksiančios transporto priemonės vis tiek ekranuose vaidendavosi. Kitas dalykas, kad švieslentės dažniausiai išvis arba rodydavo mėlyną ekraną su klaidos kodu, arba būdavo užgesusios, arba tiesiog išmontuotos. Viena gedimų priežasčių buvo ta, kad nepaisant „Vilniaus troleibusų“ atstovų perspėjimų, švieslentės vis tiek buvo prijungtos prie troleibusų kontaktinio tinklo (kur neatlaikė aukštos įtampos ir įtampos svyravimų). Kitos viešojoje erdvėje skelbtos jų neveikimo priežastys buvo ir tokios, kaip „per šalta lietuviška žiema“:
Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų (IT) skyriaus vedėjas V.Jančiauskas: „Nuo rudens bandėme susisteminti švieslentes, padaryti, kad jos tiksliai rodytų, kiek liko laiko, kol atvažiuos autobusas, deja, dažnai programa išsiderindavo. Atėjus žiemai, paaiškėjo dar vienas minusas – švieslentės yra nepalankios mūsų žiemoms, mat esant didesniam nei 10 laipsnių šalčiui sugenda ir išsijungia“. Specialistas tvirtino, kad skystųjų kristalų švieslenčių ekranai yra per silpni didesniems šalčiams – sistema tiesiog užšąla. Anot R.Jančiausko, pastebėjus šią bėdą, švieslentės buvo nukabintos ir išvežtos taisyti. „Dauguma švieslenčių sutaisytos, tačiau stotelėse jas vėl pakabinsime, kai šalčiai šiek tiek atlėgs“
„aiškino Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų (IT) skyriaus vedėjas V.Jančiauskas, nepaneigdamas, kad pasirinkdama tiekėją savivaldybė neįvertino to, kad jo įrenginiai nepritaikyti permainingam Lietuvos klimatui“.
Informuojama, kad vietoj švieslenčių belikę jų rėmai neturėtų keleivių neraminti – anot tuometinio „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Vaidoto Antanavičiaus „matyt, reguliuojant sistemą radosi techninių kliūčių. Šiuo metu jas bandoma pašalinti“.
Jau pati straipsnio pradžia, žinant visą švieslenčių istoriją, perspėja apie tai, kad ir vėl bus tos pačios kalbos su tais pačiais pažadais:
„Tiek Kaune, tiek Vilniuje, didžiausio keleivių srauto vietose, yra iškabintos švieslentės su viešojo transporto atvykimo laikais. Laikinojoje sostinėje tokia sistema veikia be priekaištų. Tuo metu Vilniuje gyventojai sako nesuvokiantys, kokius laikus rodo švieslentės. Viešojo transporto atstovai pripažįsta, kad sutrikimų būta, ir užsimena, kad artimiausiu metu švieslenčių laukia renesansas.“
Taigi, kaip rašoma straipsnyje (paskelbtame 2012 m. lapkričio 21 d.) portale delfi.lt „Švieslentės Vilniuje neveiks iki pavasario“, nedarant gilesnės analizės ir pasirinkus „taupiausią“ variantą, t. y. nenorint išleisti 0,5 mln. litų, kad švieslentes prijungti prie standartinio elektros tinklo (kuriuos tenka išleisti dabar), buvo sugadinta daugybė įrangos ir keleiviai negavo paslaugos, kurią (pagal įsisavintas lėšas) turėjo gauti. Tiesa, pastarame straipsnyje užsiminta, kad pagal naują projektą švieslentės atsiras 2013 m. pavasarį…
„Švieslentės įrengtos 2008 m. lapkritį, jų pirkimas ir įrengimas kainavo 962 tūkst. Lt. Tačiau elektros maitinimas buvo susietas su troleibusų tinklu, ši buvo tiekiama nepastoviai, todėl švieslenčių veikimas dažnai strigdavo. Šiuo metu stotelėse baigiami įrengti nauji laikikliai, į visas stoteles privesta elektros energija. Visus darbus rangovas įsipareigojęs baigti liepos mėnesį.“
…ir štai atėjo 2013-tųjų vasara, pradėta garsioji Vilniaus m. viešojo transporto „optimizavimo“ reforma. Jai ruošiantis, poroje stotelių buvo paskubomis pastatyti stulpai „naujos kartos“ švieslentėms ir pjaunami senieji stulpai, ant kurių keleiviai iki tol galėjo matyti cilindruose pateiktus pilnus viešojo transporto grafikus. Tiesa, vėliau stotelėse šie grafikai buvo priklijuojami, tačiau apie jų ilgaamžiškumą kalbėti sudėtinga:
Šiuo metu pilni grafikai (tokie, kokie būdavo cilindruose) iškabinami stotelėje šalia viešojo transporto schemos – tačiau įdomu būtų žinoti, kodėl nuspręsta juos kabinti virš suoliuko, o ne šalia jo, kuo remiantis buvo pasirinktas toks grafikų iškabinimo aukštis, kuris žemesnio ūgio žmonėms yra visiškai netinkamas…
Pristatydamas reformos pradžią žurnalistams, 2013-06-27 Vilniaus m. meras Artūras Zuokas apie ją kalbėjo stotelėje prie miesto savivaldybės (žurnalistai nepraleido pro akis ir užfiksavo garsųjį gestą – pavyzdyje yra nuotrauka iš portalo 15min.lt), o šalia buvo skubiai prieš pat šį šou įrengta švieslentė.
Deja, naujoji švieslentė po dviejų mėnesių (2013 m. rugpjūčio 25 d.) atrodė štai taip – ar Jūs joje kažką įžiūrite?:
Atkreipkime dėmesį į „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Ginto Bliuvo žodžius:
„Čia tos pačios švieslentės, tik jos turės atnaujintą programinę įrangą ir jos bus prijungtos prie pastovaus elektros tinklo, ne prie šviesoforų“.
Štai, pasirodo, jos buvo prijungtos prie šviesoforų! Kalbant rimtai – įdomu, ar tikimasi, kad nauja programinė įranga toms pačioms šalčiams neatsparioms švieslentėms padės ištverti žiemos šalčius, o gal tiesiog manoma, kad šalčių nebus?
Šiuo metu baigiasi spalio mėnuo, ir nors daugelyje stotelių naujieji stovai jau yra – jie tebėra tušti.
Tačiau ir tie, kurie turi ekranus, sukelia klausimų:
1. Kaip žinia, 4-tojo maršruto troleibusai savaitgaliais važiuoja ne į Žemuosius Panerius, bet tik iki Gerosios Vilties stotelės – tačiau savaitgaliais švieslentėse rodoma klaidinga kryptis.
2. Stotelėje „Karaliaus Mindaugo tiltas“ po švieslente esančiame maršrutų sąraše paminėtas 14-tojo maršruto troleibusas (žemiau matoma nuotrauka, daryta 2013-10-31), nors jis nuo 2013-09-01 važiuoja pakeista kryptimi – o gal „Susisiekimo paslaugų“ darbuotojai ir patys nežino maršrutų pokyčių? Keleiviams, tikintiems šiuo užrašu, gali tekti ilgokai laukti…
3. Kokio tipo transporto priemonė (žemagrindė / pusiau žemagrindė ar nežemagrindė) atvažiuos?
4. Šaunu, kad pvz. Klinikų stotelėje esanti švieslentė rodo ir atvykimą troleibusų, vykstančių iš parko į nuolatinius reisus – tačiau sistemoje nesigaudančiam žmogui lieka neaišku, ar, tarkim 9 bei 17 maršruto troleibusas važiuos pro Šilo tiltą, ar pro Žirmūnų tiltą, o gal jis išvis į Žirmūnus neužsuks?
5. Ar tikrai šios švieslentės rodys informaciją apie įvykusias avarijas ir dėl jų pakeistus maršrutus? Tuo abejoti leidžia 2013 m. spalio 28 d. įvykęs incidentas (video), kai buvo sugadintas kontaktinis tinklas Jogailos g. pabaigoje į Gedimino pr. pusę, o po šio įvykio 2, 6, 14, 20 maršrutų troleibusai buvo nukreipiami kita trasa. Ar švieslentėje, esančioje stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“, buvo pateikiama informacija apie tai, kad šių maršrutų troleibusai į ją neatvyks, o gal visgi keleiviai matė, kad troleibusai neva atvyks po kelių minučių, nes pagal GPS signalą jie buvo netoliese? Nors būtent tokias funkcijas ir žadėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas, pasak kurio, „švieslentės ne tik rodys atvažiuojančio transporto laiką iki stotelės, bet ir praneš, jeigu yra kokių sutrikimų maršrute, atsitiko kontaktinio tinklo avarija ar keičiasi maršrutas.“:
O dabar žvilgtelėkite į švieslentes Kauno m. viešojo transporto stotelėse, kurios nuo pat pradžių buvo įrengtos kaip priklauso (t. y., „maitinamos“ nuo 220V tinklo) ir kurios buvo nupirktos būtent tokios, kokios naudojamos daugybėje pasaulio miestų – būtent todėl, kad veikia ir suteikia žmonėms informaciją, o ne todėl, kad yra moderniau atrodančios. Tiesa, smulkių problemų būta ir ten, tačiau tikrai nevyko tokia epopėja kaip Vilniuje… Kaune esančios švieslentės jau nuo pat pradžių rodo, kokio tipo transporto priemonė (žemagrindė, ar ne) atvažiuos (o tai itin svarbu ir neįgaliesiems, ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir tėvams su vaikų vežimėliais) – deja, Vilniuje ir naujosiose, „moderniosiose“, tokios paprastos funkcijos (kuri veiktų atsižvelgiant į konkrečios važiuojančios transporto priemonės GPS signalą, ne į tai, kas numatyta pagal grafikus) įdiegti nesugebėta…
Pirmojoje straipsnio dalyje aiškinomės, kokiu būdu organizuoti viešąjį pirkimą, kad dauguma gamintojų būtų atsijoti dar nepriėjus iki troleibusų charakteristikų nagrinėjimo. Išsiaiškinome, kad pagrindiniai būdai yra šie:
