Tag Archives: savivaldybė

2016:52016:5/2016:5

Manipuliacijos skaičiais. I. Legendos apie troleibusų brangumą

kainaPer pastaruosius kelerius metus, kalbant apie viešąjį transportą, įvairiais būdais buvo paskelbta daugybė netiesos. Kažkodėl ypač daug tokių informacinių atakų buvo nukreipta prieš troleibusus. Galbūt kartais tai buvo daroma iš nežinojimo, visgi dažniausiai tai buvo panašu į sistemingą melą, siekiant tam tikrų tikslų.

Vienas dalykas, kai informaciją „padailina“ kažkokio naujo produkto siūlytojai – jų darbas yra įsiūlyti nebūtinai maksimaliai reikalingą ir nebūtinai itin kokybišką prekę už maksimalią kainą. Liūdnesnių rezultatų mieste sulaukiame, kai įvairių produktų siūlytojams legaliai (ar nevisai legaliai) parsiduoda mokslininkai, politikai, valdininkai – tokiu atveju, prisidengiant neobjektyviomis nesąžiningų mokslininkų studijomis, korumpuoti valdininkai, padedami korumpuotų politikų iššvaisto neadekvačias lėšas abejotiniems projektams.

Turbūt geriausias pavyzdys – Zuoko tramvajaus projektas. Vargu ar kas besuskaičiuos, kiek sostinėje lėšų išeikvota, mėginant jį prastumti. Išeikvotos lėšos – ir taip vadinamoms studijoms, kurias atliko „savi“ ir kuriems buvo nurodyta, ką tos studijos turi pagrįsti,  ir įvairaus lygio valdininkų kelionėms, ir kaip fenikso prisikeldavusio filialo darbuotojų atlyginimams ir komandiruotėms. O juk pinigus, kurie buvo išeikvoti šioms nesąmonėms, buvo galima investuoti į viešojo transporto sistemos atnaujinimą ir bent keletą naujų transporto priemonių nupirkti…

Tačiau kodėl gi nedaryti bet ko, ką tik užsimanai – juk atsakomybės nėra jokios.

Štai kabinetiniai klerkai neteisėtai susitarė su prekybcentriu ir pakeitė miesto tarybos patvirtintą sutartį – po viso to spengia tyla, susitarimą (kuris naudingas tik „Maximai“, bet ne viešojo transporto keleiviams) „prastūmę“ valdininkai tebedirba, o neteisėtai atsiradęs susitarimas neatšauktas iki šiol. Miestas ne tik neteko investicijos (kurią buvo įsipareigojęs skirti prekybos centras) į viešojo transporto sistemą, tačiau dar daugiau – miestas dar ir pinigus išleido. Juk kainuoja ne tik kūrimas, bet ir naikinimas – tačiau vargu ar sužinosime, kiek kainavo iš dalies jau atliktas troleibusų kontaktinio tinklo išmontavimas Naugarduko gatvėje, ir iš kieno – prekybcentrio ar „Vilniaus viešasis transportas“ lėšų už visa tai buvo sumokėta? Visgi galima neabejoti, kad kai kurie savivaldybės veikėjai garsiai kalbės apie tai, koks šaunus investuotojas ir kaip jam ačiū, kad jis miestą tvarko už savo lėšas. Skaityti toliau…

2016:52016:5/2016:5

Čekijos gamintojų prisistatymas: I. Ką planuoja Lietuvos miestai?

Čekijos ambasada (plakatas 1) Nuotraukos autorius: V.StriškaŠiandien pristatome pirmąjį reportažą iš Čekijos Respublikos ambasadoje vykusio seminaro „Čekijos parama miesto viešojo transporto plėtrai Lietuvoje“. Jame savo veiklą pristatė net 8 Čekijos įmonės, gaminančios ne tik transporto priemones ar įrangas joms, tačiau ir siūlančios sprendimus, kaip efektyviai valdyti viešojo transporto sistemas.

Kadangi renginyje pirmiausia kalbėjo Lietuvos miestų ar šių miestų transporto įmonių atstovai, apie tai pirmojoje reportažo dalyje ir pakalbėkime.

Tai, kas nudžiugino ir tai, kas nustebino

Džiugu tai, kad į renginį, kaip ir buvo skelbiama, atvyko atstovai iš visų penkių didžiųjų Lietuvos miestų. Džiugu ir tai, kad didžiojoje dalyje miestų atstovų pranešimų buvo kalbama tiksliai ta tema, kuria ir surengtas šis seminaras – kalbėta apie keleivių skaičiaus pokyčius, apie turimas transporto priemones ir naudojamas elektroninio bilieto sistemas, taip pat apie atnaujinimų planus ir galimybes. Nudžiugino ir tai, kad vieno miesto atstovas šio renginio dėka sužinojo, kad gamintojas gali pasiūlyti tokio tipo transporto priemones, kokių rasti jis nesitikėjęs. Skaityti toliau…

2016:52016:5/2016:5

Troleibusams Vilniuje sukanka 60 metų. Ar švęsime šį jubiliejų?

Pirmieji Vilniaus gatvėse pasirodė troleibusai MTB-82D. 1956 m., fotografas L.Morozovas, nuotrauka iš Garso ir vaizdo archyvo fondų

Pirmieji Vilniaus gatvėse pasirodė troleibusai MTB-82D. 1956 m., fotografas L.Morozovas, nuotrauka iš Garso ir vaizdo archyvo fondų

Pradėkime nuo skaičių: kitąmet, 2017-taisiais, vos 200 metų skaičiuos dviračio pirmtakas drezina. Prieš 200 metų atsirado ir pirmieji arklių traukiami autobusai, dar po dešimtmečio atsirado pirmieji garu varomi autobusai, 1882 metais atsirado troleibusų pirmtakas, o dar po 13 metų, 1895 m., atsirado ir pirmieji autobusai su vidaus degimo varikliu.

Taigi, ar 200 metų yra daug? O galbūt daug yra ir 100 metų? Nors miesto atveju, gal ir pusšimčio metų pakanka, kad galėtume sakyti – rimtas jubiliejus? Turbūt vieno teisingo atsakymo nerasim.

Sugrįžkim prie troleibusų. Nors jų pirmtaką Vokietijoje išrado dr. Ernst Werner Siemens dar XIX a. pabaigoje, Vilniaus gatvėse troleibusai pasirodė žymiai vėliau ir gerokai modernesni nei jo pirmtakai. 1956 m. lapkričio 3 dieną 2 numerį gavusiu maršrutu „Antakalnis – Stotis“ į Vilniaus gatves išriedėjo pirmi septyni troleibusai. Ir troleibusų, ir jų maršrutų, ir jais pervežamų keleivių skaičiai vis didėjo. Rašoma, kad prieš dešimtmetį Vilniuje troleibusai kasdien perveždavo apie 200 tūkst. Vilniaus miesto gyventojų ir svečių – pamėginkime įsivaizduoti kas darytųsi mieste, jei visi šie žmonės staiga persėstų į asmeninius automobilius?

Viešasis transportas – viena iš miesto vizitinių kortelių. Nėra abejonių, troleibusai Lietuvos sostinės Vilniaus gyvenime buvo ir yra labai svarbūs, jie yra ir miesto įvaizdžio dalimi. Todėl labai norėtųsi, kad troleibusų atsiradimo Vilniuje 60-asis jubiliejus būtų deramai paminėtas – nepaisant to, kokią šios transporto rūšies ateitį nulems miesto valdžia.

Šis tekstas kartu yra ir atviras kreipimasis į atsakingus Vilniaus miesto savivaldybės ir jos valdomų transporto įmonių žmones, kad būtų apsispręsta ir pagaliau pasakyta, ar Vilniuje ši šventė bus švenčiama ir jei bus – kad būtų pradėta tam ruoštis. Skaityti toliau…

2016:42016:4/2016:4

Privatus vežėjas Vilniuje: kandidatams pažadėtos lengvatos ir garantuotas atsiskaitymas

Tikėtino laimėtojo „Kautra“ mikroautobusas. Nuotraukos autorius: Jurgis Švilpa

Tikėtino laimėtojo „Kautra“ mikroautobusas. Nuotraukos autorius: Jurgis Švilpa

2016-04-05 įvyko tai, apie ką pradėjo kalbėti dar ankstenis meras A.Zuokas beveik iškart po 2013-taisiais įvykdytos „viešojo transporto reformos“ – buvo paskelbta apie viešąjį konkursą, kurio dėka dalis Vilniaus miesto viešojo transporto mašrutų bus perduota privačiam vežėjui. Žiniasklaida, kaip visada, žodis žodin nurašė savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus paruoštą informaciją, todėl jokios analizės, ar šis sprendimas tikrai duos vien tik teigiamą efektą, nebuvo. Žinoma, tai nestebina, tai ne pirmas kartas – juk svarbiausia kuo greitesnis teksto atsiradimas svetainėje.

Tenka apgailestauti, kad savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovai dar neseniai kalbėjo: „tai nėra konkursas privačiam vežėjui, jame galės dalyvauti ir VVT“. Naujoji miesto valdžia dar prieš rinkimus žadėjo pirmiau stabilizuoti įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ finansus, grąžinti jai įsiskolinimus, kad ir ši įmonė turėtų lygias galimybes dalyvauti konkurse, ir tik tuomet jį skelbti. Juk puikiai suvokiama, kad skolose skendinčiai įmonei nepavyks gauti paskolos naujų transporto priemonių įsigijimui, nebent itin prastomis sąlygomis. Kaip puikiai žinome, skolos negrąžintos, todėl VVT dalyvauti konkurse tegali teoriškai – tačiau realiai galimybių nėra jokių.

Pamėginkime pažvelgti, ar iš tiesų privati įmonė atneš vien pliusus. O gal ir tie iš pirmo žvilgsnio matomi pliusai jau gan greit virs minusais? Skaityti toliau…

2016:42016:4/2016:4

Zuokas, Pauža, Lubys ir “Maxima” – kas tarp jų bendra?

13 maršruto troleibusas Naugarduko žiedeTurbūt nedaug kas atsakys, kas gali būti bendra tarp buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus Virginijaus Paužos, šio departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialisto Kastyčio Lubio (pastarųjų valdininkų pareigos po valdžios pokyčių liko tos pačios) ir prekybos giganto „Maxima“.

Trumpas atsakymas: šio tandemo dėka nuo 2013 metų liepos (įvykdžius taip vadinamą „viešojo transporto reformą“ ir atlikus „optimizaciją“, t.y., pradėjus mažinti troleibusų skaičių mieste) neliko reguliaraus troleibusų eismo Naugarduko gatvėje. Tačiau tai ne viskas – vėliau, pažeidžiant Vilniaus miesto taryboje patvirtinto sprendimo sąlygas, patyliukais savivaldybės kabinetuose susitarta prekybos gigantui leisti nevykdyti dalies šiuo tarybos sprendimu patvirtintų prekybos įmonės įpareigojimų. Valdininkai neturi keisti teisės nei Tarybos sprendimų, nei šiais sprendimais patvirtintų sutarčių – tačiau tai visgi padarė. Ir spėkite, kas toliau – gal jiems buvo iškeltos drausminės bylos, gal jie susilaukė griežtų sankcijų? Žinoma, ne – sankcijų jokių, o savavališkai padaryti sutarties pakeitimai įgyvendinami ir toliau.

Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, pradėta ruoštis ir troleibusų kontaktinio tinklo naikinimui Naugarduko gatvėje: ties Naugarduko – Švitrigailos gatvių sankryža buvo išmontuoti suėjimo iešmas ir persikirtimas. Šiąnakt, naktį iš sekmadienio į pirmadienį, pradėtas ir 1 km ilgio troleibusų kontaktinio tinklo Naugarduko gatvėje išmontavimas. Turbūt ne šiaip sau liepta šiuos darbus atlikinėti naktį – blogiems darbams tamsa tinkamesnis metas.

Tačiau sugrįžkime prie to, kas ir ką buvo įsipareigojęs ir kaip visa tai patyliukais išgaravo. Skaityti toliau…

2016:32016:3/2016:3

Svetainė veiks dar metus. Artimiausi planai ir kvietimas prisijungti

2016-03-28_hostingasPrieš kurį laiką kvietėme pasisakyti, ar manote, kad svetainė troleibusas.lt turėtų išlikti dar 1 metus. Nemažai atsiliepusių Facebook paskyroje kalbėjo apie tai, kad svetainei būtina išlikti ir būtina kovoti dėl troleibusų toliau.

Vis dėlto atsirado žmonių, kurie ne tik kalbėjo, bet ir finansiškai parėmė domeno troleibusas.lt pratęsimą dar 1 metams. Tai buvo 4 žmonės, ir už paramą jiems sakome ačiū. Nors buvo surinkta visa 1 metams reikiama suma (o dalis paramos dar liko ir nepanaudota), tai, kad svetainės išlikimą simboliškai paremti ryžosi vos 4 žmonės, verčia susimąstyti, kiek žmonės yra linkę kažką daryti realiai dėl aktualaus tikslo, o kiek tai tėra linkę pakalbėti feisbukuose.

Taigi, dar sykį – didžiulis ačiū tiems 4 žmonėms, kurie paskyrė reikiamą sumą domeno pratęsimui. Kadangi paaiškėjo, jog paramą galima panaudoti tik hostingo ir kitų paslaugų apmokėjimui, bet ne domeno pratęsimui – antra padėka skiriama Nacionalinei viešojo transporto keleivių asociacijai, kuri ir pagelbėjo konvertuoti surinktą paramą taškais į eurus.

Kadangi svetainė išlieka ne tam, kad joje būtų tik seniau paskelbti straipsniai, tačiau laukiama ir naujų – dalinamės artimiausiais planais. Skaityti toliau…

2016:22016:2/2016:2

Naujojo VVT vadovo paieškos vyksta slaptai?

KarjeraDar 2015-tųjų vasarą buvo paskelbtas el.paštu gautas laiškas apie tai, kad reikalingos permainos įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ vadovybėje. Laiške buvo rašoma apie tai, kaip buvo valdoma naujai sukurta bendra autobusų ir troleibusų įmonė, kokiu būdu didėjo viešojo transporto kilometro savikaina (nors pačių transporto priemonių priežiūros kokybė krito akyse), kaip nuolat gyvenama tik pažadais vis daugiau sutaupyti, na ir didžiausias įmonėje įsišaknijęs blogis – savi, giminės, draugeliai – dangstomi, proteguojami, ir vieni kitą palaikantys darant įmonei kenksmingus sprendimus.

Nuo to laiko šis tas pasikeitė – 2015 metų spalio 31 d. iš generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė (ir įmonę paliko) Gintaras Nakutis (įmonei laikinai vadovauti paskirtas ne nuolat G.Nakutį pavaduodavęs Technikos direktorius Juozapas Grabys, bet Eksplotacijos direktorius Rimantas Markauskas), o 2016 m. sausio 7 d. pranešta apie tai, kad išrinkta naujos sudėties įmonės valdyba – kurios viena iš pirmųjų užduočių ir bus naujo vadovo išrinkimas. Skaityti toliau…

2016:22016:2/2016:2

Vilniaus valdžia tęsia Zuoko vykdytą troleibusų naikinimą

melasIlgai laukėme ir tikėjomės gerų naujienų. Pasikeitus miesto valdžiai, girdėjome ir gražių pažadų dėl troleibusų ateities – tiesa, pažadai jau buvo santūresni nei tie, kurie buvo duodami prieš rinkimus (ką prieš rinkimus apie viešąjį transportą kalbėjo kai kurios partijos, galite paskaityti čia, o vos prieš mėnesį 2015-12-30 Delfi.lt straipsnyje buvo rašoma: „Sostinėje taip pat atšaukiamas A. Zuoko paskelbtas „kryžiaus žygis” prieš troleibusus. R. Šimašius sako, kad jie tikrai liks“). Visgi atėjo laikas, kada nuo pažadų tenka pereiti prie darbų – ir štai tuomet situacija pasikeitė – apie troleibusų pirkimą nebekalbama nė žodžio.

Turbūt visi sutiksite – aplanko blogas jausmas, kai paaiškėja, kad jums melavo. Dar blogesnis jausmas paaiškėjus, kad tas melas – ilgalaikis ir nuosekliai vykdytas daugybės žmonių net keliose institucijose. Būtent tai tapo akivaizdu šiomis dienomis, apie tai ir pakalbėkime. Skaityti toliau…

2016:12016:1/2016:1

Išrinkta nauja VVT valdyba: pirmieji netikėtumai

Valdybos susirinkimas

Užrašas „Nutarta. Paskelbsime pranešimą spaudai apie tai, kad nepamename, ką nusprendėme“. Paimta iš: joshsang.wordpress.com

Jau ne kartą rašėme apie UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdybą. Apie tai, kad Valdybos sudėtį planuojama keisti, užsiminėme dar 2015 metų gegužės mėnesį, informuodami apie naujos sudėties UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Stebėtojų tarybą. Dar sykį ši tema iškilo po 4 mėnesių, tuometiniam VVT vadovui pranešus apie savo atsistatydinimą. Tąsyk priminėme, kad remiantis įmonės įstatų 68 straipsniu, būtent valdyba (susidedanti iš 5 narių) renka bendrovės vadovą. Tačiau tam, kad būtų išrinktas naujas VVT vadovas, pirmiausia reikia naujos sudėties valdybos – deja, šis procesas užtruko ne taip jau trumpai, o rezultatai buvo šiek tiek netikėti. Skaityti toliau…

2015:112015:11/2015:11

Forumas, klausiantis, kokio ir kam reikia viešojo transporto Vilniuje

Vilniaus savivaldybė ir Solaris troleibusas2015 m. lapkričio 18 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje vyko Vilniaus miesto savivaldybės „Lietuvos Sąrašo“ frakcijos organizuotas forumas „Kokio ir kam mums reikia visuomeninio transporto Vilniuje?“

Jau daug metų Vilniuje kalbama, kad sostinės visuomeniniam transportui reikia permainų. Tačiau, kol aiškinamasi, kokių gi permainų iš tiesų reikia, visuomeninio transporto paslauga vis labiau tampa panaši į paslaugą, savo kaina neadekvačią kokybei, skirtą tik tiems, kas neturi automobilio.

Gerai išvystytas visuomeninis transportas yra vienas iš esminių darnaus miesto, kuriame gyvenimo kokybė yra aukšta, rodiklių. Tačiau keleivių mažėjimas (tuo pat metu augant Vilniaus miesto gyventojų skaičiui) signalizuoja apie rimtas grėsmes miestui pakliūti į automobilių išmetamomis dujomis užterštų ir dėl to sveikatai pavojingų miestų, kuriuose vaikų žaidimo aikštelės ir žaliosios zonos yra okupuotos automobilių, sąrašą. Aktyviai pradėtos plėtoti šimtų vietų požeminių automobilių stovėjimo aikštelių statybos dar labiau pabrangina ir taip nepigų gyvenamąjį būstą arčiau miesto centro, naikina paskatas rinktis aplinkai palankesnius judumo būdus – visuomeninį transportą, dviračius ar keliavimą pėsčiomis. Pasaulyje aktyvai pereinant prie elektrinių transporto priemonių, subsidijuojant jų įsigijimą ir plėtrą, Vilniuje apynauji troleibusai mėnesius pūva patvoriuose.

Kol investicijos yra nukreipiamos į gatvių platinimą ir aplinkkelius, visuomeninio transporto sistema grimzta į vis didesnę finansinę duobę. Savivaldybės įsiskolinimai keleivių pervežimo įmonei 2015 m. liepos 1 d. buvo net 40,5 mln. eurų (o tai sudaro net 87,5% visų Lietuvos savivaldybių skolų viešojo transporto įmonėms). Vargu ar galime didžiuotis vargingiausiu tarp ES sostinių visuomeninio transporto priemonių parku.

Tačiau visuomeninio transporto problemų sprendimas nėra vien finansų klausimas. Tai kartu apsisprendimo ir prioritetų klausimas. Ar kuriame miestą, pritaikytą keliavimui visuomeniniu transportu? Ar suprantame visuomeninio transporto naudą mūsų gyvenimo mieste kokybei? Jei taip, koks jis turėtų būti? Skaityti toliau…