Šis trumpas įrašas (kuris galbūt ateityje esant poreikiui bus papildytas detalesne informacija) atsirado tam, kad detaliai parodyti, kaip pakito Vilniaus miesto viešasis transportas po „optimizacijos“, kuri pradėta 2013 m. liepos 1 d. ir kuri tęsiama iki šiol.
Visi puikiai žino, kad mieste visiškai nebeliko privačių vežėjų standartiniais dviašiais ir triašiais autobusais bei mikroautobusais (deklaruota, jog juos norima įtraukti į bendrą sistemą, tačiau vežėjai, žinodami, kaip miesto savivaldybė elgiasi su savo įmone, t. y., su ja neatsiskaito, tiesiog nenorėjo lipti ant to grėblio, ant kurio priversta būti AB „Vilniaus viešasis transportas“). Rūtos Grigolytės straipsnyje lrt.lt „S. Matulionis apie „mikriukus“: tai ne kultūros paveldas, bet darbo vietos“ buvo rašyta, kad Vilniaus miesto vežėjų asociacijoje, vienijančioje 7 įmones, galbūt ne visos vienu metu, tačiau dirbo 220 transporto priemonių (dalis turbūt buvo rezervinės, tačiau akivaizdu, kad keleivius vienu metu Vilniuje vežiojo bent 150 vnt. įvairios talpos transporto priemonių, priklaususių privačioms įmonėms). Įsidėmėkite šį skaičių, nagrinėjant žemiau pateikiamus skaičius iš mieste kursuojančių AB „Vilniaus viešojo transportas“ priemonių.
Pereikime prie kitų skaičių – iš AB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau tekste – VVT) autobusų ir troleibusų (įvairios talpos), vežiojančių keleivius miesto gatvėmis nuo 2011 m. vasaros iki 2013 m. rudens. Atkreipiu dėmesį, kad tai yra skaičius transporto priemonių, kuris yra didžiausias piko metu gatvėje, tai yra, ne piko metu jų skaičius yra mažesnis. Taip pat paminėtina, kad šie skaičiai nerodo turimo bendro vienos ar kitos rūšies transporto priemonių skaičiaus.
Nežinantiems niuansų, priminsiu, kad vasarą į maršrutus nuolat išleidžiama daug mažiau transporto priemonių dėl sumažėjusių keleivių srautų (vasaros sezonu Vilniuje laikomi birželio 1 – rugpjūčio 31 d., visas kitas laikotarpis – žiemos sezonas). Atkreiptinas dėmesys, kad retesnis kursavimas blogina paslaugos sąlygas, t. y., keleivis, mokėdamas tą pačią kainą už, tarkime, 30 dienų bilietą, vasaros metu stotelėse yra priverstas stovėti ilgiau. Na, bet šį kartą ne apie tai, o apie VVT transporto priemonių pokyčius, kurie bendrai gali būti pavaizduoti taip:
Gali būti, kad šis grafikėlis daug kam pasirodys per sudėtingas, tad panagrinėkime skaičiukus atskirai.
1. VVT autobusų ir troleibusų skaičius vasaros sezono metu
Iš šio grafiko matyti, kad 2011, 2012, 2013 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais autobusų ir troleibusų skaičiai reisuose kito nežymiai. Tuo tarpu nuo 2013 m. liepos 1 d., pradėjus „optimizavimą“, autobusų skaičius išaugo 55 vnt. darbo dienomis ir 41 vnt. poilsio dienomis, o troleibusų skaičius dar labiau sumažėjo nei birželio mėnesį – 30 vnt. darbo dienomis ir 18 vnt. poilsio dienomis. Bendras autobusų ir troleibusų skaičius tepadidėjo nuo 399 iki 424 vnt. darbo dienomis (t. y., 25 vnt.), o poilsio dienomis nuo 245 iki 268 vnt. (t. y., 23 vnt.)
2. VVT autobusų ir troleibusų skaičius žiemos sezono metu
Ir štai ateina rugsėjis, Vilniuje vėl daugybė moksleivių, studentų ir kitų keleivių, sugrįžusiųjų po atostogų – transporto priemonių vėl reikia daug, ir dažnai kursuojančių. Ta proga ką mes turime?
Troleibusų skaičius darbo dienomis, keliais vienetais mažintas jau pernai (lyginant su 2011 m.), kertamas penktadaliu, o poilsio dienomis jų mieste telieka išvis vos 106 vnt. (ir čia, pasikartosiu, tik piko metu). Autobusų skaičius, žinoma, auga – 59 vnt. (15%) darbo dienomis ir net 62 vnt. (44%) poilsio dienomis. Įdomiai atrodo bendro transporto priemonių skaičiaus pokyčiai: darbo dienomis transporto priemonių net sumažėjo vienu vnt., nuo 510 vnt. iki 509 vnt., o poilsio dienomis – padaugėjo nuo 259 vnt. iki 303 vnt., t. y., 17%.
Papildymas (2014-06-14). Besibaigiant dar vienam „žiemos“ sezonui, reikia pastebėti, kad po truputį paslapčia, autobusų skaičius Vilniuje padidėjo ir vėl, o skaičiai pasitinkant vasaros sezoną atrodo taip:
Vietoj epilogo
Ką mes galime pamatyti iš visų šių skaičių? Pirma – VVT turimas transporto priemonių parkas – net ir perkant 8 metų senumo mikroautobusus iš Jelgavos – nekompensuoja iš gatvių išstumtų privačių vežėjų skaičiaus reikalingiausiu metu, t. y., darbo dienomis, keleiviams važiuojant į darbą ir grįžtant iš jo. Antra – nors dalyje maršrutų keleivius galima sėkmingai pervežti reisuose skiriant daugiau troleibusų, „permetant“ autobusus į kitus reisus (kadangi autobusų fiziškai neužtenka, o troleibusų yra), taip nėra daroma, nes užsibrėžtas tikslas – troleibusų sunaikinimas bet kokia kaina, net ir keleiviams keliaujant kaip silkėms likusiose VVT transporto priemonėse – kažkam yra labai saldi svajonė…