Jau sunku ir suskaičiuoti, kiek naujų ir „naujų“ autobusų į Vilniaus gatves išriedėjo per pastaruosius 3 metus. Dalis jų – nauji, įsigyti su ES struktūrinių fondų parama ar gauti mainais iš Ispanijos už taip vadinamus taršos leidimus. Visgi dauguma autobusų – naudoti: dalis autobusų jau ne vieną mėnesį nuomojami, dalis – įsigyti. 

Niekam ne paslaptis, kad blogai prižiūrima technika ilgai neatlaiko. Būtent tokia transporto priemonių priežiūra ir yra Vilniuje, sujungus autobusų ir troleibusų įmones į UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Argumentas – savivaldybės skolos įmonei didelės, tai mažinkim skolas, jūs čia mažiau išlaidaukit, nepirkit be reikalo naujų detalių, senas galit pašlifuot truputį (restauravimu tas procesas pavadintas) ir vėl sudėkit, turėtų veikt. O jeigu viskas jau galutinai sudilo ir šlifuot nebėra ką, tai nėra čia ko detales pirkt originalias – tiks ir kiniškos ar dar kokios kopijos, gi matot kiek pigiau kainuoja, o atrodo panašiai, tai gal ir veikia panašiai.

Su tokiu požiūriu – nenuostabu, kad ir autobusai, ir troleibusai lūžta, skaudžiai dejuodami. Autobusai dar ir užsidega. Tokios nelaimės nutinka ne tik parkuose, bet ir vežant keleivius. O kai sudega, tai reikia vėl kažką pirkti, nes juk keleivius reikia vežti. Tai ir perka, ir nuomojasi dešimtimis, nes kam čia tinkamai prižiūrėt, remontuot, juk bus galima kitus nupirkt, ir dar viešai ištrimituojant – va naujų autobusų turim, nesvarbu, kad jie 15 metų amžiaus.

Būtent 50 tokių „naujų“ autobusų planuojama nupirkti ir vėl. Bet apie viską – iš pradžių. Skaityti toliau…