Šiandien, 2017-01-11, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 33 metu bus balsuojama dėl klausimo Nr. A1-838 „Dėl pritarimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui ir projektui „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Vilniaus mieste“.

Nepaisant pirmadienio vakarą – antradienio rytą atsiradusių kosmetinių pakeitimų sprendimo projekte (apie juos – tekste žemiau), kuriais mėginama užliūliuoti ir Tarybos narius, ir miestiečius, nuspręsta ir vėl, kaip ir prieš pateikiant šį projektą Tarybai, piketuoti.

Taigi, kviečiame į piketą, kuris vyks trečiadienį, nuo 12:30:

https://www.facebook.com/events/1839123749669632/

Kvietime rašoma:

Miesto valdžia nusileido – naujausias savivaldybės tarybai siūlomas sprendimas numato lėšų taupymą (skolose skendinčiose) viešojo transporto įmonėse ir iš to galbūt skirsiamą vieną kitą milijoną eurų troleibusų pirkimui. Ačiū. Tačiau keista – dyzeliniai autobusai planuojami pirkti urmu (bent 150 vienetų?), jiems nerenkami centai, sušluoti nuo grindų. Miestą teršiantiems sprendimams, kurių šiuolaikinės Europos sostinės ne tik atsisako, bet ir pradeda drausti, – Vilniaus valdžia lėšų surado be jokių problemų.

Padėkime apsidyzelinusiems sostinės politikams atsipeikėti – dar kartą susirinkime prie tarybos posėdžio, kuriame vėl bus bandoma pagrįsti, kaip dyzeliniai varikliai išsprendžia aplinkos taršos ir klimato kaitos problemas! Parodykime, kad miestiečiai nenori gyventi XIX a. kuro debesyse, kai jau seniai išrastas dviratis – t.y. tylus ir jaukiais ūsais susisiekiantis troleibusas, tapęs miesto tapatybės dalimi ir švarių kvėpavimo takų garantu.

Prisiminkime dar sykį keletą esminių dalykų:

• Taip, Vilniuje yra daug senų vos pajudančių ir itin taršių autobusų – tačiau šiuo metu nagrinėjami dalyvių pasiūlymai, iš kurių išrinkus ekonomiškai naudingiausius dalis maršrutų dar šiemet bus perduoti vienam ar dviems privatiems vežėjams.
• Ne, mes nesiūlome visus autobusus pakeisti troleibusais – bet tikrai nepritariame vis didėjančiai (ir šiuo sprendimu vėl didėsiančiai) dyzeliniu kuru varomų autobusų plėtrai.
• Naudojant ES struktūrinių fondų paramą, Lietuvoje negalima pirkti dyzelinių autobusų (nors to keletą metų labai aktyviai siekė VVT). Negalima pirkti ir dyzelino-elektros ar benzino-elektros hibridų. Skirtingos ES šalys yra išsiderėję skirtingas sąlygas – pvz., Čekijoje galima įsigyti tik 0 taršos transporto priemones (troleibusus, tramvajus, elektrinius autobusus), o Lenkijoje leidžiama pirkti ir dyzelinius autobusus. Lietuvoje galima pirkti elektra, vandeniliniu kuru ar CNG varomas transporto priemones (ar minėtų kuro rūšių hibridus). Elektra varomos priemonės gali būti ir elektriniai autobusai, ir troleibusai.
• Šie 150 autobusų bus perkami už savivaldybės grąžinamas skolas vežėjui. Tai yra, už lėšas, kurios nebuvo sumokėtos ir už troleibusų nuvažiuotus kilometrus, dabar bus perkami išimtinai autobusai.
• Teigiama, kad bilietų kainų bus siekiama nedidinti, net ir perkant naujas transporto priemones. Tai, be abejo, bus daroma maksimaliai taupant papildomoms sąnaudoms (pigiausias remontas, nedidinami darbuotojų atlyginimai ir kt). Motyvai: a) padidinus kainas, kai kurie dabartiniai keleiviai persėstų į automobilius, tad būtų gautas priešingas negu laukiama efektas; b) padidinus kainas, didėtų ir miesto išlaidos dėl lengvatinių bilietų kompensavimo – turbūt todėl ir buvo nesenas Tarybos kreipimasis dėl lengvatinių bilietų kompensavimo.
• Pasikeitė autobusų įsigijimo būdas – iš veiklos nuomos į lizingą. Galimi du variantai, kodėl: a) daugumai Tarybos narių buvo akivaizdu, kad veiklos nuoma negali kainuoti pigiau už lizingą, todėl buvo atitinkamai pakoreguoti skaičiukai, b) to, kad autobusų apžiūrą atliktų ne šalutinė įmonė, o VVT, išsireikalavo viena iš VVT profsąjungų, vienijanti daugiausia autobusų parko darbuotojus ir visuomet gerai sutarianti su įmonės administracija.
• Nė vienas Europos miestas, kuriame važinėja troleibusai, neperka elektrinių autobusų, kurie keistų maršrutuose troleibusus – elektriniai autobusai perkami taršiems dyzeliniams autobusams pakeisti. Kodėl pas mus siekiama daryti kitaip?

„Paskutinės minutės“ pokyčiai

Panagrinėkime R.Šimašiaus pasirašyto pasiūlymo sekretoriatui tekstą:

PASIŪLYMAS DĖL TARYBOS SPRENDIMO PROJEKTO „DĖL PRITARIMO UAB „VILNIAUS VIEŠASIS TRANSPORTAS“ VIEŠOJO TRANSPORTO PRIEMONIŲ PARKO ATNAUJINIMUI IR PROJEKTUI „MIESTO VIEŠOJO TRANSPORTO PRIEMONIŲ PARKO ATNAUJINIMAS VILNIAUS MIESTE“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 38 ir 48 straipsniais siūlau pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekto „Dėl pritarimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui ir projektui „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Vilniaus mieste“ 1 punktą, išbraukiant žodį „ekologiškų“ ir papildyti šiais papunkčiais:
3.3. 2018 – 2020 metų laikotarpiu, bendrovės veiklos procesų efektyvaus pertvarkymo dėka, kasmet sukaupti ne mažiau kaip 2 mln. Eur lėšų elektrinių transporto priemonių įsigijimui ekonomiškai pagrįstu būdu;

Pirma, punktas aptakus, nes bendrovei gali ir nepavykti įgyvendinti „veiklos procesų efektyvaus pertvarkymo“, kuris leistų sutaupyti po 2mln. eurų kasmet (nes jau dabar tiesiog nebėra kur taupyti). Tai tiesiog deklaracija. Antra, nepamirškime, kad dyzelinių autobusų pirkimui dabar skiriama iki 40,5 mln. eurų – tuo tarpu troleibusų/elektrinių autobusų pirkimui, kuris būtų paskelbtas vos 2020 metais (taigi, realiai transporto priemonės atkeliautų 2021 – 2022 metais) tikimasi skirti apie 6 mln. eurų, t.y., beveik 7 kartus mažiau. Trečia, kadangi dirbs jau naujos kadencijos taryba – ji galės šį įpareigojimą atšaukti – nors realiai sprendimą galės pakeisti ir šios kadencijos taryba, gavusi spaudimą sudyzelinti visą transportą, nes „štai kaip tik autobusų pakanka“ (patys matote, kaip atsiradus norui sprendimai mikliai pakeičiami).

5.5. pakeisti 2016 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1- 649 „Dėl tiesioginės viešųjų paslaugų teikimo sutarties teikti keleivių vežimo paslaugas vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais Vilniaus miesto savivaldybėje su UAB „Vilniaus viešasis transportas“ patvirtintos ir 2016 m. lapkričio 9 d. pasirašytos trišalės Viešųjų paslaugų sutarties Nr. A72-1937/16(3.1.36-TD2) 5 punktą išdėstant nauja redakcija:
„5. Šios Sutarties apimtis – nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintu Privalomų aptarnauti vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutų trasų sąrašu, kuriam aptarnaujanti numatoma visų Vežėjo transporto priemonių bendra metinė rida 40000000 km, užtikrinant, kad elektrinėmis transporto priemonėmis teikiamų paslaugų mastas ir intensyvumas išliktų ne mažesnis nei fiksuotas 2017 m. sausio 1 d., t. y. 11229000 km“, įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių užtikrinti minėtų pakeitimų įvykdymą ir įgaliojant pasirašyti trišalės Viešųjų paslaugų sutarties pakeitimą;

Šis pakeitimas, kuris ne bendrovę, o administracijos direktorę įpareigoja užtikrinti ketvirtadalį VT ridos el. transporto priemonėmis, būtų gal ir geras, tačiau nepanašu, kad būtų numatytos bent kažkokios sankcijos, jeigu jis nebus vykdomas. Tuo pačiu įsipareigojama išlaikyti tik dabartinę apgailėtiną troleibusų ridą, o ne bent tokią, kokia buvo 2010 m. (nekalbant jau apie kokius 2000 m.). Tuo pačiu, kaip matote, numatomas autobusų ridos didėjimas (2015 m. bendra rida buvo 38,2 mln. km, o čia garantuojama beveik 2 mln. km didesnė rida, žinoma, autobusams). Beje, kaip matote, pagal sutartį VVT yra garantuojama metinė 40 mln. rida – taigi, tikėtina, sutartis bus keičiama kaskart, atidavus dalį maršrutų privatiems vežėjams.

5.6. įpareigoti Miesto ūkio ir transporto departamentą ir Viešųjų pirkimų skyrių kartu su uždarąja akcine bendrove „Vilniaus viešasis transportas“ ir Savivaldybės įmone „Susisiekimo paslaugos“ parengti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vietinio reguliaraus susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimo miesto tipo autobusais viešojo pirkimo konkurso sąlygas ir techninę specifikaciją.

Kaip vyko svarstymai komitetuose

Kaip jau minėjome, Sveikatos komitetas šį klausimą apsvarstė pirmiau, negu tarybos nariams buvo pateikta posėdžio informacija. Patyliukais kaip papildomas šis klausimas buvo įtrauktas į posėdžio, vykusio 2017-01-06, darbotvarkę. Dėl šios priežasties šio komiteto posėdyje apsilankyti nebuvo galimybės, todėl tegalime konstatuoti faktą – Sveikatos komitetas sprendimui pritarė.

Sprendimui taip pat pritarė ir Ekonomikos ir finansų komitetas, tačiau nepritarė Miesto planavimo ir plėtros komitetas. Vakar vykusio Aplinkos ir energetikos komiteto ir šiandien vyksiančio Paslaugų ir miesto ūkio komiteto sprendimų pasakyti dar neturime galimybės.

Legitimumo klausimai

Ar tai yra teisėta, kad Tarybai pateikimo stadijoje pateikiamas vienoks sprendimo projektas, o balsuojama už kitokį (šiuo atveju, svarbiausias pakeitimas – pakeistas autobusų įsigijimo būdas)?

Ar tai yra teisėta, kad Komitetai svarsto ir pritaria/nepritaria vienokiems tekstams, o Tarybos posėdyje balsuojama už kitus?

Kas atsakys už daugybę vis besikeitusių per šį mėnesį skaičių, kurie buvo pateikinėjami Tarybos nariams?

Seimo narys Tomas Tomilinas: „Miesto valdančiųjų užmojai taip pat prieštarauja Lietuvos įsipareigojimams mažinti oro taršą ir CO₂ emisijas“

Tik ką buvo gautas ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Tomo Tomilino pranešimas spaudai. Jame, be kita ko, sakoma:

Tai, kas vyksta Vilniuje, kardinaliai skiriasi nuo tendencijų pažangiuose Vakarų Europos miestuose – ten elektrinis transportas vystomas. Miesto valdančiųjų užmojai taip pat prieštarauja Lietuvos įsipareigojimams mažinti oro taršą ir CO₂ emisijas pagal vos prieš mėnesį Seimo ratifikuotą tarptautinį Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos mažinimo. Siūlau miesto vadovams susitikti su naujai paskirtu Susisiekimo ministru ir pasitarti dėl viešojo transporto ateities.

Autobusų parko atnaujinimo akcentavimas prieštarauja ir 17-tosios Vyriausybės programos dvasiai. Siekiant darnaus susisiekimo, Vyriausybės programos punktas 95.13 numato skatinti elektrinių bei tiesiogiai aplinkos neteršiančių viešojo transporto priemonių plėtrą visoje Lietuvoje ir elektrinio transporto parko atnaujinimą Kaune ir Vilniuje.

Žinoma, Vilniaus savivaldybė pagal įstatymus yra laisva priimti pažangos ir darnos siekiams prieštaraujančius sprendimus ir nei Seimas, nei Vyriausybė negali kištis į savivaldos reikalus. Tačiau apgailėtina viešojo transporto sistemos būklė, automobilizacijos tendencijos, transporto spūstys akivaizdžiai liudija, kad miestas su šiuo uždaviniu nesusitvarko.

Galbūt vienas iš motyvų yra ateityje liberalų numatoma viešojo transporto privatizacija? Šiuo požiūriu troleibusai – tikra „kliūtis“, nes jų sistemos privatizuoti neįmanoma.

Tačiau mūsų pareiga priminti, kad troleibusai yra ypač svarbi Vilniaus ir Kauno viešojo transporto sistemų dalis. Jie neteršia miesto oro – neturi vidaus degimo variklio. Todėl skaičiuojant kaštus miesto valdžia turėtų skaičiuoti ir su kvėpavimo takų bei su kitų oro taršos sąlygotų ligų susijusias išlaidas. Ekspertų skaičiavimu, net vienas papildomas elektra varomų troleibusų maršrutas reikštų, kad per metus būtų sudeginta apie 150 tūkst. mažiau litrų dyzelinio kuro, o CO₂ metinės emisijos būtų sumažintos net 400 tonų.

Skirtingai nuo banalaus dyzelinių autobusų pirkimo, troleibusai gali kurti naujas darbo vietas, nes jų surinkimas įmanomas Lietuvoje. 17-tosios Vyriausybės programoje numatyta remti šių ir kitų aplinkai draugiškų transporto priemonių gamybą ar surinkimą bei naudojimą Lietuvoje.

Piketas

Dar sykį kviečiame atvykti į piketą prie Vilniaus m. savivaldybės šiandien, 12:30. Vėliau stebėkime tarybos posėdį (galėsite stebėti tiesioginę posėdžio transliaciją). Jeigu neįvyks darbotvarkės pakeitimų, šis klausimas įrašytas 25 numeriu. Tačiau neapsigaukite, kad visi klausimai bus ilgai svarstomi – dauguma jų bus priimti per minutę, balsuojant bendru sutarimu, tad ir sulaukti 25-tojo klausimo svarstymo turbūt neužtruksime.

Versija spausdinimui