2016-tųjų maratonai prasidėjo: kas pasikeitė viešojo transporto organizavime?

2016-05-22 bėgimasSekmadienį, 2016 m. gegužės 22 dieną, įvyko tradicinis „DNB/NIKE WE RUN VILNIUS“ maratonas. Jo metu, kaip ir įprasta, dalis viešojo transporto maršrutų važiavo pakeistomis trasomis.

Trasų pakeitimai buvo tokie pat kaip ir pernai, todėl apie tai nesikartosime. Visgi kai kas šiemet buvo padaryta kiek kitaip – apie tai ir pakalbėkime.

Pirmas labai teigiamas pokytis – pagaliau atsirado pakeistų maršrutų tvarkaraščiai. Taip, juos buvo galima rasti tik internete, tačiau net ir tai jau žingsnis į priekį. Pernykščio bėgimo (taip pat ir kitų maratonų) metu viešasis transportas važinėjo kokiu tik norėjo greičiu, kokiu tik nori dažnumu – reikia tikėtis, tokio chaoso nebebus. Tiesa, kai kur su tvarkaraščiais buvo nesklandumų – pvz., 6, 12, 14 maršrutų troleibusams kažkur pradingo Reformatų stotelė (Basanavičiaus gatvės link), aišku, maršrutų tarpusavio gerinimas galėjo būti geresnis.

Antras teigiamas pokytis susijęs su pirmuoju – kadangi į sistemą buvo įtraukti pakeistų maršrutų tvarkaraščiai, ir transporto priemonėse buvo skelbiamos teisingos maršruto stotelės. Tiesa, neaišku kodėl iki šiol vairuotojams yra palikta galimybė reguliuoti stotelių pranešimo garsą, todėl kai kurie jį yra sumažinę tiek, kad garsinių pranešimų girdėti neįmanoma. Dar vienas pamąstymas ateičiai – galbūt ir „laikinosioms“ stotelėms galima sugalvoti pavadinimus, juos įgarsinti, kad renginių metu jie būtų pranešami per viešojo transporto priemonių garsiakalbius.

Kiti pastebėjimai, pakeliavus maratono metu viešuoju transportu:

  • Neveiksmingi A4 lapai: nors troleibusuose buvo iškabinti pranešimai (A4 formato lapai) apie to maršruto trasos pakeitimą – keleiviai nesivargino jų skaityti. Kaip įprasta, buvo einama klausti vairuotojo, kur šis juos veža.
  • Daugiau garsinės informacijos! Renginio dieną informacinis tekstas apie pakeistus maršrutus turėtų skambėti ne kas devintą, o kas trečią stotelę. Jeigu yra galimybė transliuoti skirtingus pranešimus maršrutuose, kuriuose yra pakeitimų ir kuriuose jų nėra – būtini skirtingo turinio pranešimai. Vienoks pranešimas – bendras (toks, kokį ir girdėjome) būtų skelbiamas tuose maršrutuose, kuriuose pakeitimų nėra. Kitoks pranešimas – „šio maršruto trasa pakeista, informacija schemoje, pateiktoje ant troleibuso lango“ – galėtų skambėti tuose maršrutuose, kuriuose trasa pakeista.
  • Keleiviai – inertiški ir pateikiama informacija jų nepasiekia. Dalis keleivių geriau išlips ir pėdins pėsčiomis, negu pasidomės, ar iš tiesų viešasis transportas jo nenuveš ten, kur reikia. Ne visose stotelėse informacija buvo, tačiau teko matyti ne vieną atvejį, kuomet keleiviai net nematė stotelėse pateiktos informacijos. Turbūt geriausias pavyzdys – Juozo Tumo-Vaižganto stotelė, kurioje visą laiką būriavosi žmonės, nors stotelėje ir buvo iškabinta informacija, kad viešasis transportas čia nesustos. Verta atkreipti dėmesį, kad lygiai tokie pat nepastabūs buvo ir senjorai, ir jaunimas.
  • Neadekvačiai ilgai blokuota stotelė – kodėl? Viešasis transportas Juozo Tumo-Vaižganto stotelėje nestojo per ilgai – t.y., dar ilgai po to, kai jau prabėgo paskutiniai bėgikai ir buvo pašalintos tvoros. Kitų analogiškų renginių metu visgi galima būtų numatyti operatyvesnį viešojo transporto grąžinimą į šią stotelę.
  • Reikia daugiau informacijos stops.lt: dėmesį atkreipiančio informacinio banerio pasirodymas tokių pakeitimų atvejais tikrai nepakenktų.
  • „Vilniečio kortelės“ savininkams – informacija tiesiogiai. Vargu ar milijonus kainuotų informacinio pranešimo sms ar el.paštu išsiuntimas (jeigu užsiregistravęs savo „Vilniečio kortelę“ sutinka gauti tokią informaciją), tačiau tai neabejotinai pagerintų informacijos sklaidą.
  • Gelbėtų švieslentės, bet jų nėra: suprantama, visose pakeistų maršrutų stotelėse iškabinti ir informaciją apie pakeistus maršrutus, ir tvarkaraščius – sudėtinga ir brangu. Nemažai tokiose situacijose pagelbėtų švieslentės viešojo transporto stotelėse – tačiau neišvystytas jų tinklas neleidžia net svajoti apie šio būdo efektyvumą.

Šiemet dar laukia ir kiti maratonai. Neramiausia, žinoma, dėl Velomaratono, kurio metu iki šiol tradiciškai visiškai sujaukiamas viešojo transporto darbas. Galime prisiminti, kas darėsi pernai Velomaratono metu:

Norisi tikėtis, kad šiemet Velomaratono organizatoriams nebus leista uždaryti tiek daug miesto gatvių, ir viešojo transporto keleiviai maratono metu visgi galės pasiekti savo kelionės tikslą sąlyginai patogiai. Bent jau tiek patogiai, kaip tai daroma bėgimų metu.

Pabaigai – fotoreportažas su komentarais apie tai, kaip vykstant šių metų bėgimui Vilniuje važinėjo troleibusai.

One thought on “2016-tųjų maratonai prasidėjo: kas pasikeitė viešojo transporto organizavime?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.