2013-11-20 konferencija. 1 dalis – santrauka

2013-11-20_plakatas

2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvyko Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuota konferencija „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.

Kviečiame perskaityti išsamų reportažą apie konferenciją svetainėje lprofsajungos.lt: PROFESINIŲ SĄJUNGŲ BALSAS – UŽ TROLEIBUSUS.

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo nariai Rima Baškienė ir Jurgis Razma, sutikdami, kad viešasis transportas – tema, kuri yra aktuali (o jei nėra, tai turėtų būti aktuali) visiems ir pripažindami, kad šioje srityje (kuri dabar neretai savivaldybėse palikta savieigai ar sunkiai suvokiamiems jų sprendimams) reikalinga ir Seimo narių iniciatyva bei (pagal jiems apibrėžtas įstatymų galias) veiksmai, tobulinant viešąjį transportą, darant jį kokybiškesnį ir patrauklesnį.

Taip jau sutapo, kad ir judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ atstovas Marius Markevičius, ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas pastebėjo tuos pačius Eurostat skelbiamus skaičius: Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis ir bendru ES vidurkiu, neproporcingai daug kelionių atliekama naudojantis individualiu (o ne viešuoju) transportu, dar labiau nerimauti verčia skaičiai, rodantys tokį keliavimą lyginant pagal šalies BVP – ir šios tendencijos 2000 – 2010 metais yra tikrai blogos, rodančios, kad su viešuoju transportu yra rimtų problemų, kurias būtina ne formaliai, bet realiai ir sistemiškai spręsti.

Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ pranešime buvo nagrinėjamos kelios tikėtinos viešojo transporto nepopuliarumo priežastys – pateikiant konkrečius pavyzdžius su klausimais atitinkamą sritį kuruojantiems specialistams. Buvo klausiama, kodėl mūsų didmiesčiuose norima atsisakyti laiko patikrintos ir nuolat tobulinamos troleibuso technologijos, tuo pačiu žadant pereiti prie kūdikystės stadijos elektrinio autobuso sistemos. Paminėtas ir miesto savivaldybės pradedamas miesto maršrutų atidavimas privačiam vežėjui, bei kokios yra tikėtinos tokios schemos pasekmės.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas į viešojo transporto problemas pažvelgė kitu kampu. Kodėl Lietuvoje nyksta viešasis sektorius apskritai? Kokias grėsmes kelia vis stipriau propaguojamas liberalusis kelias, stengiantis viešąjį transportą privatizuoti, naudojantis individualių automobilizacijos mažinimo priemonių, pritraukiant tarptautinį verslą tokiais projektais kaip tramvajus? O gal verčiau rinktis alternatyvųjį kelią, naudojant kolektyvines automobilizacijos mažinimo priemones, strategiškai planuojant miestus ir neleidžiant chaoso miestų planavime. Užsiminta apie tai, kad nors Vilniuje daromi kai kurie teisingi žingsniai, dalis sprendimų yra absoliučiai nepriimtini. Naikinant troleibusus ir juos pradėjus keisti autobusais, tai neigiamai įtakoja miesto taršos situaciją. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės specialistų nuolat skelbiami įspūdingai padidėję keleivių srautai realybėje gali reikšti tai, kad žmonės po pradėtos reformos tiesiog priversti daryti daugiau persėdimų (kas didina keleivių skaičių statistikoje).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas pateikė įdomių naujienų apie tai, kokios Europos Sąjungos fondų paramos artimiausiais metais gali tikėtis Lietuvos miestų viešojo transporto parkai ir kokiomis sąlygomis. Buvo išsklaidytas daug kieno mėgiamas stereotipas, kad europiniais projektais galima remti įvairius neribotų sąmatų ir vargiai naudingus projektus – vietoj to linkstama remti daugiau smulkių projektų esamų sistemų tobulinimui, kurie duotų labiau apčiuopiamą naudą. Pranešėjas pabrėžė, kad pagal tai, kaip Vilnius realiai orientuojasi į gatvių, kiemų, stovėjimo aikštelių plėtrą, jį galima laikyti pačiu nežaliausiu miestu Europos Sąjungoje. 15min.lt: Artūro Zuoko svajonė turėti Vilniuje tramvajų gali žlugti – Europos Komisija pasiryžusi tokių projektų neremti

Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Julius Majauskas pasiūlė įsivaizduoti, kaip atrodytų Vilnius, neturintis viešojo transporto apskritai. Galbūt kai kurie automobilininkai naiviai galvoja, kad tuomet jie galėtų važiuoti tuščiomis gatvėmis, ir jų greičio neribotų, jų teigimu, juos stabdantis viešasis transportas – tačiau ar tikrai taip būtų?

Technikos mokslų daktaras Antanas Klibavičius, apžvelgdamas 2000 – 2020 metų Vilniaus miesto viešąjį transportą mokslininko žvilgsniu, pateikė faktus ir skaičius, kuriuos kažkodėl nutyli kai kurie miesto transporto planuotojai. Koks yra Bendrasis planas ir kiek jo yra laikomasi? Kokie yra realūs keleivių srautai ir kiek gali pervežti dabartinis miesto transportas, tinkamai sureguliavus jų tvarkaraščius? Ar patraukli yra viešojo transporto kaina, kokie yra keleivių aptarnavimo lygio rodikliai? Kodėl nesutvarkomas viešojo transporto prioritetas sankryžose? Ar tikrai tramvajus padarys teigiamą poveikį miestui? 15min.lt: Transporto ekspertas Antanas Klibavičius: viešajam transportui reikia pirmenybės sankryžoje, o ne A juostos

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys pristatė savivaldybės poziciją apie tai, kas padaryta viešajame transporte ir ką planuojama daryti ateityje. Buvo išreikštas nusivylimas gauta žinia, kad nebus suteiktas finansavimas tramvajaus projektui, tačiau pranešėjas leido suprasti, kad tai nereiškia, jog šios idėjos bus atsisakyta. Pagal skaidrėse pateiktą informaciją galima paskaičiuoti bent apytiksliai pajamų kitimą ir kitus dalykus. Įdomu tai, nepaisant to, jog pas vairuotojus parduodama tik 15% visų parduodamų bilietų, pastaraisiais mėnesiais iš vairuotojų nuperkama apie 800 tūkstančių vienkartinių bilietų /mėn. – šis skaičius įspūdingas, ir tai taip pat rodo (iš dalies, kadangi kartais keleiviai perka ir kelis bilietus iškart), kiek daug laiko vairuotojai sugaišta vien juos pardavinėdami. Taip pat buvo kalbama ir apie daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlusius planus keisti mokymo įstaigų darbo laiką, kas galbūt dalinai spręstų perpildytų viešojo transporto priemonių tam tikru dienos metu problemą.

Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Danuta Khlopova ir Naujosios profesinės sąjungos vadovė Alina Ryžinskaja savo pranešimuose apžvelgė, kaip iš vidaus mato situaciją troleibusų parkuose, dabar priklausančiuose UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Buvo nusistebėta dėl blogėjančių bendros įmonės rodiklių po troleibusų įmonės prijungimo prie autobusų įmonės, prasta technikos priežiūra, didėjančiais prastovų skaičiais, netvarka 2-ajame troleibusų parke, kuris jau pusiau virtęs autobusų parke. Buvo pateiktas pavyzdys, kad keliasdešimčiai autobusų, ten įsikūrusių nuo rugpjūčio mėnesio, per 3 mėnesius sunaudota 3 tonos aušinimo skysčio (tosolo) – panašu, kad jis iš autobusų teka upeliais.

Lietuvos profsąjungų lygos pirmininkas Vydas Puskepalis atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybės pradedamas propaguoti maršrutų atidavimas privatininkams aptarnauti už mažesnę kainą taip pat reiškia ir savivaldybės socialinės atsakomybės stoką, kadangi savivaldybė, pripažindama apie privačių vežėjų įmonėse darbuotojams mokamas itin mažas algas, tai toleruoja ir skatina.

Turbūt nereikia stebėtis, kad perėjus prie Vilniaus klausimų nagrinėjimo, salėje virė karštos diskusijos. Pirmiausia buvo sukritikuoti savivaldybės teiginiai apie tramvajaus kainą – nors pristatymo metu buvo teigiama, kad jo kaina tėra tik 50 mln. Lt/km, patvirtintų „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano sprendinių“ dalyje „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialusis planas“ pirmosios linijos kaina nurodyta 747,1 mln. litų, kuri gali dar išaugti dėl „nenumatytų aplinkybių“. Pirmosios linijos „Stotis – Santariškės“ ilgis – apie 11 km, tad vieno kilometro kaina yra apie 70 mln. Lt. Metro sąjūdžio atstovas pastebėjo, kad tokia tramvajaus kaina yra išpūsta, nes beveik siekia metro įrengimo kainą (tuo tarpu metro pranašumas prieš tramvajų – eismas vyksta ne ir taip perkrautose gatvėse, bet po jomis, nepriklauso nuo šviesoforų ciklų, kelių eismo įvykių ir t.t.). Daugiausia klausimų sulaukė Vilniaus m. savivaldybės atstovas Kastytis Lubys bei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis, tačiau dėl riboto laiko daugelis klausimų konferencijos metu taip ir liko neužduoti (visgi svečiai pažadėjo į klausimus atsakyti el. paštu, tad juos gavę, būtinai paskelbsime svetainėje). Vėliau bus gauti ir paskelbti konferencijos vaizdo įrašai, kad neturėję galimybės dalyvauti konferencijoje ar stebėti ją tiesiogiai, galėtų susipažinti ne tik su visų pranešimų medžiaga, bet ir peržvelgti vykusias diskusijas.

Dėkojame visiems, padėjusiems suorganizuoti šią konferenciją, dėkojame visiems pranešėjams, visiems dalyviams, skyrusiems savo laiką. Dėkojame Seimo narei Rimai Baškienei, jos padėjėjui Andrejui Gaidamavičiui, kurių dėka turėjome salę renginiui, ir Seimo Europos informacijos biurui, kuris visokeriopai padėjo prieš renginį ir jo metu. Dėkojame visiems, perdavusiems sau rūpimus klausimus (atsakymai į kuriuos, reikia tikėtis, bus gauti artimiausiu metu). Dėkojame ir žurnalistams iš Lietuvos radijo, svetainės 15min.lt, TV kanalo „ПБК Литва“, interneto svetainei „Profsąjungų naujienos“, kurie informavo visuomenę apie šį renginį. Ruošdamiesi kitiems renginiams, laukiame aktyvių veiksmų ir iš bendruomenių, kurios ne tik papasakotų apie konkrečias problemas viešojo transporto srityje, bet tuo pačiu ir pasiūlytų jų manymu optimalius sprendimus. Tikimės, kad ateityje diskusijų – galbūt siauresnėmis, konkretesnėmis temomis – daugės, tikimės, kad savivaldybė ir jos įmonės bus atviresnės ir norinčios ieškoti su visuomene dialogo.

Už nuotraukas ačiū Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjungai, o Živilei – už konferencijos plakatą.

Kai kurie konferencijos pranešimai:

1 “Lietuvos ir Vilniaus viešasis transportas keleivio akimis. Koks viešasis transportas patrauklus keleiviui?” – Judėjimas “Už troleibusus Vilniuje”, Marius Markevičius (ppt, pdf)
2 “Kas trukdo sukurti greitą, patogų ir “žalesnį” viešą transportą Lietuvoje: interesai, ideologijos, tradicijos” – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas (ppt)
4 “Miestas be viešojo transporto” – Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija, Julius Majauskas (pdf)
5 “Vilniaus visuomeninis transportas 2000 – 2020 metais” – Technikos mokslų daktaras Antanas Klibavičius (ppt)
6 “Vilniaus miesto viešasis transportas. Esama situacija ir perspektyvos” – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys (pptx, pdf)
9 “Vilniaus m. viešojo transporto reformos esamos ir galimos pasekmės. Lietuvos profsąjungų lygos pozicija” – Lietuvos profsąjungų lyga, Vydas Puskepalis (ppt)

Pirmojo pranešimo yra du atskiri failai (iliustracijos ppt formatu ir tekstinis pranešimas pdf formatu), taip pat šeštojo pranešimo yra padaryta pdf versija, kadangi originalus pranešimas turi daug skaidrių ir gali būti sunkumų jį atidarant senesniuose kompiuteriuose.

One thought on “2013-11-20 konferencija. 1 dalis – santrauka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.